Rusija – lygi šalis tarp kitų šalių?

Pakylėtasis Mokytojas MOR per Kim Michaels, 2021 metų balandžio 23 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2021 metų Rusijai skirtame vebinare „Įveikite pranašumo sąmonę ir jausmą, kad esate nevientisi, sutraumuoti ir susikoncentravę į išorę“.


Aš esu Pakylėtasis Mokytojas MOR.

Man yra didelis džiaugsmas ir privilegija pasinaudoti šia galimybe ir pateikti savo perspektyvą, kokį matau potencialą nubusti Rusijos šaliai, Rusijos žmonėms ir kokį matau potencialą įvykti tikriems pokyčiams šioje šalyje. Aš, žinoma, toliau statysiu ant Motinos Marijos ir Sen Žermeno padėtų pamatų. Mes, žinoma, nesame individualūs mokytojai, egzistuojantys atskirai čia aukštai pakylėtoje karalijoje. Nėra taip, kad aš apsiriboju vien Dardželingu, o Sen Žermenas Simbolių Urvu. Mes, žinoma, visada esame Viena, visada palaikome ryšį. Mes dažnai rengiame kažką panašaus į jūsų Žemėje taip vadinamus susitikimus ir pasitarimus. Mes, žinoma, surengiame pasitarimą prieš kiekvieną konferenciją, palygindami ir sukoordinuodami tai, ką sakysime ir apie ką kalbėsime.

Ir dabar norėčiau pradėti nuo to, kad jeigu atsitrauktumėte ir neutraliai pažvelgtumėte į daugumos rusų mąstymą, pamatytumėte, kad jie visi jaučia tam tikrą įtampą savo protuose. Daugelis sąmoningai nesuvokia šios įtampos, kadangi taip prie jos įprato, jog mano, kad toks tiesiog yra gyvenimas. Daugelis jų mano, kad kiti žmonės taip pat šitaip jaučiasi, ir tai yra vienintelis būdas būti žmogumi. Galite matyti, kad dauguma rusų labai greitai įsižeidžia, jie beveik visada mano turintys nuo kažko gintis, jie beveik tarsi laukia, kad juos kas įžeistų, kad kiti žmonės jiems kažką padarytų, kas nebūtų teisinga. Jie yra pasirengę užimti šią gynybinę poziciją, kuri gali varijuoti nuo grynos gynybos iki agresyvesnių priemonių bendraujant su kitais žmonėmis, ar tai vienas su kitu, ar su ne rusais, tačiau egzistuoja ši įtampa.

Galite tai netgi matyti pažvelgdami į Rusijos lyderius, kai jie kalba kažkokiame tarptautiniame reginyje ar forume. Ir netgi neseniai matėte įtampą Putino asmenyje, ir užsienio reikalų ministro, gynybos ministro asmenyje. Kuomet jie kalbėjo apie tuos, kurie kritikuoja Rusiją, kurie visada kritikuoja Rusiją. Tai jums rodo, kad rusai visada jaučiasi kritikuojami. Jie visada jaučia, kad kažkas nori juos sukritikuoti.

Ir klausimas yra toks: ar visas likęs pasaulis sėdi ir stebi viską, ką daro rusai, ir yra pasirengę pasinaudoti kiekvienu šansu juos sukritikuoti? O gal tai tik rusai šitaip galvoja apie visą likusį pasaulį? Vėlgi, kas pirmiau atsirado – višta ar kiaušinis? Vėlgi, nėra svarbu, kas atsirado pirmiau.

Svarbu yra tai, koks yra Rusijos žmonių mąstymas ir kaip jis veikia Rusijos žmones. Ar galite būti laimingi, ar galite būti ramybėje ir patenkinti, visada nuo kažko gindamiesi? Jeigu jaučiate, kad visi nori jus užpulti, nori jus sukritikuoti, jaučiate, kad visada privalote saugotis, niekuo negalite pasitikėti, nes niekada nežinote, kada kas nors ims jus kritikuoti. Kaip galite būti ramybėje su šiuo mąstymu? Na, atsakymas, žinoma, yra, kad negalite, ir todėl klausimas yra toks, ar žmonės nori būti ramybėje, ar jie tai laiko trokštamu tikslu.

Noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną dalyką, kad iš tiesų yra šalių, kurios jaučia grėsmę iš Rusijos. Ukraina šiandien yra pats akivaizdžiausias pavyzdys. Akivaizdu, kad dauguma žmonių Ukrainoje jaučiasi labai neužtikrintai dėl to, ką rusai darys, ką jie daro ir darė nuo pat 2014 metų jos rytinėse provincijose. Jeigu atsitrauktumėte šiek tiek toliau, į tas šalis, kurios nėra taip arti Rusijos, iš tiesų galėtume sakyti, kad jos neieško pretekstų kritikuoti Rusiją. Jos neturi jokio ypatingo noro kritikuoti Rusiją. Tiesą sakant, joms labiau patiktų, kad joms niekada nieko nereikėtų sakyti apie Rusijos veiksmus.

Kaip tai galėtų įvykti? Kaip galėtumėte pasiekti tašką, kuriame mūsų taip pavadintos šiuolaikinės demokratijos niekada nieko neturėtų sakyti apie tai, ką Rusija daro tarptautinėje arenoje?

Na, tai tiesiog nutiktų tuomet, jeigu Rusija, kaip buvo minėta viename prieš tai užduotame klausime, pradėtų elgtis neagresyviai. Jeigu Rusija pradėtų elgtis su Vakarų demokratijomis taip, kaip Vakarų demokratijos elgiasi viena su kita, tai kam tuomet šioms Vakarų demokratijoms reikėtų kritikuoti Rusiją labiau nei jos kritikuoja viena kitą? Nemėginu šiuolaikinių demokratijų pavaizduoti viena didele laiminga šeima, kuriose nėra jokių nesutarimų, o kartais net ir konfliktų. Tačiau retai pamatysite tokias šalis kaip Norvegija ar Danija kritikuojant tai, ką daro Ispanija, Italija ar Graikija.

Kodėl taip yra? Todėl, kad šios šalys nesiima agresyvių veiksmų prieš kitas šalis. Jos nesiekia sugriauti jų demokratijos, jos negrasina joms karinėmis priemonėmis. Jos nesiunčia kovinių lėktuvų į jų oro erdvę, nesiunčia šnipų į jų šalį, nesiekia infiltruotis į jų kompiuterines sistemas, jos viso to nedaro. Jos elgiasi labai paprastu būdu. Tokiu būdu, kurį galite atrasti visose pasaulio religijose, tarp jų ir rytų ortodoksų bažnyčioje. Ir tai tiesiog yra štai kas: „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų.“ O tiksliau: „Nedarykite kitiems to, ko nenorėtumėte, kad kiti jums darytų.“ Ir dabar galite sakyti: „A, bet čia tik kažkokios religinės sapalionės“. Tačiau tai nėra sapalionės. Tai yra tai, ką Motina Marija ir Sen Žermenas pavadino „gamtos dėsniais“. Tai yra natūralus, o tiksliau galėtume sakyti, „dvasinis dėsnis“, vadovaujantis žmogiškiems santykiams.

Ką mes sakėme daug, daug kartų per šį pasiuntinį? Visata yra kosminis veidrodis. Mes taip pat sakėme, kad Žemė yra realybės simuliatorius. Ką daro realybės simuliatorius? Jis atspindi jums fizines aplinkybes, kurios yra jūsų sąmonės būsenos atspindys. Kad ir ką išsiųsite į veidrodį, veidrodis jums tai atspindės fizinių aplinkybių pavidalu. Tai yra labai paprasta.

Tai, ką grupė žmonių, šalis ar dar kažkas, nešiosis savo identiteto, mentaliniame ir emociniame kūnuose ir projektuos ant materijos šviesos, ši materijos šviesa įkūnys fizinių aplinkybių pavidalu. Tačiau kosminis veidrodis jums atspindi ne tik fizines aplinkybes. Nes nors jūs galite susikurti tam tikras fizines aplinkybes, jūs nežiūrite į šias fizines aplinkybes neutraliu būdu. Jūs, kaip daug kartų sakėme, žiūrite į fizines aplinkybes būtent per tą sąmonę, per kurią projektuojate.

Tai, ką matote vykstant santykiuose tarp Rusijos ir šiuolaikinių demokratijų, yra labai paprasta. Rusijos valdžia, o tam tikru laipsniu ir Rusijos žmonės, tačiau pirmiausia Rusijos lyderiai, projektuoja tam tikrą Rusijos įvaizdį ir tam tikrą kitų šalių įvaizdį. Na ir dabar, jeigu kosminis veidrodis veiktų tiesioginiu, vienas prie vieno atitikimu, tuomet iš tiesų būtų taip, kad visos kitos šalys būtų priešiškos, būtų agresyvios Rusijos atžvilgiu. Būtent tai, tiesą sakant, matėte Šaltojo Karo metais. Sovietų Sąjunga buvo labai priešiška kitoms šalims, nuolatos mėgindama joms visaip pakenkti, nors tai buvo daroma vengiant tiesioginio karo. Dėl to kitos šalys jautė turinčios atsakyti tuo pačiu.

Galite grįžti į Šaltojo Karo laikotarpį ir sakyti, kad Jungtinės Valstijos susidūrė su tam tikru agresyviu šnipinėjimu iš Sovietų Sąjungos pusės. Ir jos iš tiesų atsakė tuo pačiu, pačios užsiimdamos šnipinėjimu, ir, žinoma, Jungtinės Valstijos tam tikru laipsniu vis dar tai tebedaro. Tačiau leiskite man atkreipti jūsų dėmesį į vieną dalyką.

Didžioji šiuolaikinių demokratijų šalių dalis nesiima priešiškų veiksmų prieš Rusiją, jos neturi priešiško požiūrio į Rusiją. Yra žmonių Jungtinių Valstijų žvalgybos ir gynybos srityje, kurie turi tokį požiūrį ir jie imasi įvairių veiksmų. Jie tai daro dėl to, kad mato, jog negali atsipalaiduoti ir elgtis su Rusija taip, kaip elgiasi su demokratinėmis šalimis. Jeigu Rusija, kaip Sen Žermenas sakė atsakyme į šį klausimą, jeigu Rusija liautųsi agresyviai elgtis su kitomis šalimis, tuomet net ir Jungtinės Valstijos sustabdytų priešiškus į Rusiją nukreiptus veiksmus.

Didžioji dauguma šiuolaikinių demokratijų nori tik vieno dalyko – lygiomis teisėmis grindžiamo bendradarbiavimo su Rusija. Jos visiškai netrokšta pažeminti Rusijos, jos netrokšta išnaudoti Rusijos, jos tetrokšta pakelti Rusijos žmonių pragyvenimo lygį iki tokio paties standarto, kurį turi savo šalyje. Tai yra faktas. Labai gerai žinau, kad jeigu šitai pasakytumėte daugumai rusų, jie tuo nepatikėtų, jie atsisakytų tuo tikėti, jie sakytų, kad tai yra naivu, kad tai nėra tiesa. Bet sakau jums, tai yra tiesa, toks yra šiuolaikinių demokratijų mentalitetas.

Kaip sakė Sen Žermenas, po Sovietų Sąjungos žlugimo pasigirdo kolektyvinis palengvėjimo atodūsis. Atsirado tikra viltis, kad šaltasis karas pagaliau galės baigtis, kad šiuolaikinėms demokratijoms taps įmanoma turėti tokius pačius santykius su Rusija kokius jos turėjo tarpusavyje. Kodėl taip yra? Na, taip yra dėl to, kad šios šalys įvairiu laipsniu, tačiau ganėtinai dideliu laipsniu įkūnijo principą, apie kurį kalbėjau: „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų.“ Tai, visų pirma, galioja jų pačių žmonėms. Elkitės su savo žmonėmis taip, kaip norėtumėte, kad būtų elgiamasi su jumis. Suteikite jiems lygias teises, suteikite jiems visiems lygias galimybes, suteikite jiems žodžio laisvę, spaudos laisvę, politines ir ekonomines laisves. Elkitės su žmonėmis taip, kaip norėtumėte, kad būtų elgiamasi su jumis. Ir tuomet, kai pritaikote tai savo žmonėms, jūs, žinoma, galite tai pritaikyti, ir natūraliai tai pritaikysite savo elgesiui su kitomis šalimis.

Vienintelė išimtis yra tuomet, kai jaučiate, kad kitos šalys yra jums priešiškos. Ir todėl negalite jomis pasitikėti, nes jaučiate, kad jos gali tuo pasinaudoti. Ir tuomet turite būti atsargesni, atsitraukti ir saugotis, neužmegzdami tokių santykių su šia kita šalimi, kaip juos turite su tomis šalimis, kuriomis pasitikite. Tai yra labai paprasta, jeigu Rusijos šalis pradėtų elgtis taip, kad ja būtų galima pasitikėti, ji tuomet iš tiesų įgytų pasitikėjimą šiuolaikinėse demokratijose, ir jos pradėtų elgtis su Rusija taip, kaip elgiasi viena su kita. Tai yra labai paprasta.

Na ir dabar, kaip jau minėjome, galite tiesiog pažvelgti į šiuolaikines demokratijas, į Vakarų Europą, Kanadą, dideliu laipsniu, į Jungtines Valstijas, Pietų Korėją, Australiją, Naująją Zelandiją, tam tikru laipsniu Japoniją ir į kitas šalis pasaulyje. Galite pažvelgti į šias šalis ir matyti, kad visose jose vidutinis žmogus turi aukštesnį pragyvenimo lygį nei vidutinis rusas. Galite savęs paklausti, kodėl taip yra? Ir tuomet, vėlgi, galite matyti, kad egzistuoja tam tikri gamtos dėsniai, dvasiniai dėsniai, reguliuojantys ekonomikos veikimą. Tai, vėlgi, yra susiję su šiuo teiginiu: „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų.“

Jeigu grįžtumėte laiku atgal, galite grįžti į feodalines visuomenes Europoje, į baudžiavos laikus Rusijoje, galite nueiti į kitas šalis ir pamatyti tą patį dalyką. Netgi galite nueiti į kitas šalis ir pamatyti tą patį dalyką vykstant šiandien. Ir tai yra, kad kai šalies lyderiai netaiko šio principo, kai jie nesielgia su savo žmonėmis taip, kaip norėtų, kad su jais pačiais būtų elgiamasi, tuomet yra limitas, kiek gausos ir klestėjimo galima sukurti toje šalyje.

Galite grįžti į feodalines visuomenes ir matysite, kad Rusijos žemvaldžiai turėjo labai didelius turtus lyginant su populiacija, populiacija neturėjo praktiškai nieko. Tad iš tiesų tai nebuvo labai geras matas palyginimui. Jeigu žvelgtumėte į tai iš šiandieninės perspektyvos, matytumėte, kad jie iš tiesų neturėjo didelių turtų. Ir taip buvo dėl to, kad tuo metu egzistavusios visuomenės daugiausia buvo žemdirbių visuomenės, tad egzistavo limitas, kiek turto buvo galima sukurti tose visuomenėse.

Na o dabar, kai šalys perėjo į demokratinę erą ir pradėjo su savo žmonėmis elgtis pagal dvasinius principus: „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų“, jų ekonomika išaugo iki daug aukštesnio lygmens, ir matote, kad tai vedė prie vis didesnio klestėjimo. Daugelyje demokratinių šalių vidutinio žmogaus pragyvenimo lygis vis dar tebeauga, vis dar tebedidėja.

Jungtinės Valstijos, kaip jau anksčiau sakėme, yra išimtis, kadangi Jungtinių Valstijų valdžios elitas sugebėjo pavogti turtą iš populiacijos ir sukoncentruoti jį į savo rankas, manipuliuodamas finansų sistema. Būtent dėl to daugelio amerikiečių pragyvenimo lygis nebeauga, o smunka. Daugumoje šiuolaikinių demokratijų pragyvenimo lygis iš tiesų vis dar tebeauga. Tai jums rodo, kad kai šalis suteikia laisvę ir žmogiškas teises savo žmonėms, ji pradeda vis labiau klestėti. Tačiau iš tiesų ateina toks momentas, kai šalis yra nuėjusi tiek toli, kiek gali nueiti viduje. Ir nuo to momento augimas ir klestėjimas pradeda lėtėti, jis vis dar gali augti, bet nebe taip greitai.

Ir kas tuomet šalį gali išvesti ant aukštesnio laiptelio? Na, tai, žinoma, yra, kad šalis pradeda prekiauti su kitomis šalimis. Teisingai elgiatės ne tik su savo žmonėmis, teisingai elgiatės ir su kitais žmonėmis. Ir čia matote, kad turite šalių grupę pasaulyje, kurios yra pasiturinčios šalys. Kodėl jos yra pasiturinčios? Todėl, kad elgiasi viena su kita su vienoda pagarba kitų teisėms. Niekas nebando specialiai išnaudoti kitų šalių, žinoma, yra tarptautinių korporacijų, kurios tai daro, tačiau bendrai paėmus, demokratinės šalys nebando išnaudoti kitų šalių. Jos tai mėgino daryti prieš šimtą ir du šimtus metų, tačiau šiandien to nebedaro.

Tad įvyko tikras pokytis, atvedęs šias šalis į harmoniją su dvasiniais principais. Ir principas, kurį aktyvuojate, kai šitai darote, yra tas principas, kurį Jėzus aprašė savo palyginime apie tris tarnus, gavusius tam tikrą talentų skaičių iš savo šeimininko, kuris tuomet išvyko. Kai šeimininkas grįžo, jis paklausė tarnų, ką jie padarė su talentais. Du tarnai padaugino talentus ir kaip atlygį gavo dar daugiau. Kai tuo tarpu vienas tarnas užkasė talentus Žemėje, ir iš jo buvo atimta ir tai, ką jis turėjo. Tai yra dvasinis principas. Kai padauginate savo talentus, darydami kažką, kas yra naudinga kitiems, gaunate daugiau.

Kai šalis prekiauja su kita šalimi, abi šalys, jeigu elgsis sąžiningai ir su lygiomis teisėmis, su pagarba ir be išnaudojimo, abi šalys išaugins savo turtą. Jos padaugins ne tik savo talentus, jos padaugins ir viena kitos talentus. Toks tiesiog yra dvasinis principas, jis veikia taip pat patikimai kaip ir gravitacijos dėsnis.

Ir toks tiesiog yra gyvenimo faktas, kad egzistuoja šalių grupė pasaulyje, kurios susiderino su šiuo principu. Jos sąmoningai gali nesuvokti, ką daro, jos gali nesuprasti kodėl, jos gali nesuprasti to, ką jums ką tik pasakiau, tačiau jos susiderino su šiuo principu. Dauguma jų tai padarė jausdamos, kad tai yra teisinga, kad tai daryti yra teisinga. Tai padidino jų turto kiekį, jų klestėjimą, ir tai buvo pasidalinta su žmonėmis, todėl žmonių turto kiekis taip pat išaugo.

Vėlgi, galite paklausti vidutinio piliečio tose šalyse, net ir daugumos tų šalių lyderių, ir jie nesugebėtų jums paaiškinti to, ką jums paaiškinau. Ir vis dėlto, jie pradėjo vieni su kitais elgtis šiuo būdu, ir jie tuo pačiu būdu elgtųsi su kitais žmonėmis, jeigu jaustų, kad ir tie kiti žmonėms su jais elgsis tuo pačiu būdu. Negalite tikėtis, kad šalys bus kvailos. Negalite tikėtis, kad jos prekiaus su kita šalimi, jeigu ši šalis jas nuolatos apgaudinėja, ir negalite manyti, kad jos toliau pasitikės šia šalimi, tai yra nerealistiškas lūkestis.

Vėlgi, čia galioja principas „darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų.“ Jeigu visą laiką įtariai žiūrite į kitus žmones, jeigu su jais elgiatės nenuosekliai arba nesąžiningai, jeigu nesilaikote savo žodžio, nesilaikote paskirtų susitikimų, nesilaikote sutarčių, jeigu elgiatės su kitomis šalimis šiuo būdu ir tuo pačiu metu tikitės, kad šios šalys jumis pasitikės, turite nerealistišką lūkestį. Privalau jums pasakyti, kad Rusijos lyderiai ir daugelis rusų turi nerealistišką lūkestį, susijusį su jų santykiais su kitais žmonėmis. Ir galime čia prisiminti tai, apie ką kalbėjo Motina Marija ir Sen Žermenas, apie sovietiniais laikais vykdytą programavimą, kad Rusija yra ypatinga šalis, turinti ypatingą vaidmenį pasaulyje, kad rusai yra pranašesni žmonės, su kuriais turi būti elgiamasi ypatingu būdu.

Na ir dabar, kaip sakėme, tai ateina iš puolusių būtybių. Kad ir iš kur tai beateitų, tiesiog paimkite šį požiūrį: „Mes esame ypatingi žmonės, mes esame pranašesni, ir kiti žmonės turėtų tai suprasti ir atitinkamai su mumis elgtis.“ Tiesiog paimkite šį požiūrį ir palyginkite jį su principu „darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų.“

Ar realistiška, kad kiti žmonės elgsis su jumis taip, kaip jūs manote, kad jie turėtų su jumis elgtis? Ne! Principas yra ne toks, tai nėra principas, kad jeigu projektuosite, jog esate pranašesni ir nusipelnę ypatingo elgesio, visi kiti žmonės turės su jumis elgtis ypatingu būdu. Principas yra ne toks. Principas yra, kad jeigu sąžiningai elgsitės su kitais žmonėmis, jie sąžiningai elgsis su jumis; ir tai yra neutralus pastebėjimas.

Jeigu pažvelgsite į pasaulio istoriją, į visus konfliktus, kurie vyko tarp įvairių žmonių grupių, ar vadintumėte jas šalims ar dar kažkuo; pažvelkite į šiuos konfliktus, kokia yra daugumos šių konfliktų priežastis? Tai yra, kad dvi skirtingos žmonių grupės turi skirtingus suvokimo filtrus. Kiekviena iš jų tikisi, kad kita grupė su ja elgsis taip, kaip jie į save žiūri.

Tad jeigu rusai save laiko pranašesniais žmonėmis, o pačią Rusiją laiko ypatinga šalimi, kuri nusipelno, kad kitos šalys su ja elgtųsi tam tikru būdu, būtent to tikisi Rusijos žmonės. Žinoma, demokratinės šalys turi kitokį suvokimo filtrą, ir jos sako: „Niekas nėra ypatingas, niekas nenusipelno išskirtinio elgesio, visi nusipelno tokio paties elgesio, pagal tai, ką duoda kitiems.“

Jeigu reikalaujate, kad su jumis būtų elgiamasi tam tikru būdu, ir iš karto įsižeidžiate, kai su jumis nėra šitaip elgiamasi, jūs nesilaikote principo „darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų“. Nesuvokėte, ką reiškia šis principas. Negalite norėti būti ypatingi ir kartu būti susiderinę su šiuo pačiu fundamentaliausiu žmogiškų santykių principu. Negalite savęs laikyti ypatingu ir su kitais žmonėmis elgtis kaip su prastesniais už save, ir tikėtis, kad jie tai priims.

Ką aš ką tik pasakiau? Šiuolaikinės pasiturinčios šalys susiderino su šiuo dvasiniu įstatymu „darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų“. Jos nežiūri į Rusiją iš aukšto, tačiau jos taip pat nežiūri į Rusiją kaip į pranašesnę už jas. Jos sako, mes taikysime tą patį standartą Rusijai, kurį taikome visoms kitoms šalims, įskaitant ir savo šalį bei vienas kitą. Jeigu elgsitės kaip patikima, atsakinga šalis, mes su jumis elgsimės tuo pačiu būdu. Jeigu elgsitės kaip nepatikima, žodžio nesilaikanti šalis, tuomet mes, žinoma, turėsime atsitraukti. Negalime su jumis elgtis kaip su sau lygiu, jeigu jūs nesielgiate su mumis kaip su sau lygiais.

Ar nesuvokiate to? Žinau, kad daugelis rusų nesugeba to suvokti, tačiau kai galvojate, kad Rusija yra ypatinga ar pranašesnė, kai galvojate, kad Rusijos žmonės yra nusipelnę išskirtinio elgesio, kai įsižeidžiate negavę šio elgesio, jūs nesielgiate kaip lygūs su lygiais, jūs nesielgiate su kitais žmonėmis kaip su sau lygiais, jūs nesielgiate su jais pagal principą „daryk kitiems tai, ką norėtum, kad kiti tau darytų.“

Galima suprasti, kad sovietiniais laikais Rusijos žmonės turėjo tam tikrą suvokimo filtrą, ir jie buvo absoliučiai įsitikinę, kad tai yra vienintelis būdas žiūrėti į gyvenimą. Tai yra suprantama, ne ta prasme, kad tai yra priimtina, tačiau tai yra suprantama, kadangi jie neturėjo jokio atskaitos taško iš už Rusijos ribų. Jie neturėjo jokių žinių, jokios patirties, kaip gyvena kitos šalys. Buvo galima suprasti, kad jie galėjo tikėti, jog visi kiti žmonės žiūri į Rusiją tuo pačiu būdu, kaip jie patys į save žiūri.

Žinoma, egzistavo galimybės sudaužyti arba kvestionuoti šį suvokimo filtrą, nes egzistavo tam tikri santykiai tarp Rusijos ir sovietinių respublikų ar netgi Varšuvos pakto šalių. Rusams būtų buvę įmanoma, ir, žinoma, kai kurie iš jų tai pasiekė, tačiau labai mažai iš jų tai pasiekė, jiems būtų buvę įmanoma suvokti, kad sovietinės valstybės nežiūri į Rusiją tuo pačiu būdu, kaip Rusija žiūri į save. Dauguma buvusių sovietinių respublikų Rusiją laikė jų nepriklausomos valstybės okupante. Jie savęs nelaikė priklausančiais Rusijos šaliai ar Rusijos žmonėms. Jie savęs nelaikė prastesniais, ar, tiesą sakant, pranašesniais. Jie norėjo gyventi savo gyvenimą ir jautėsi okupuoti Rusijos. Ir būtent dėl to matote, kad kai buvo paleista Sovietų Sąjunga, daugelis šių šalių atsitraukė atgal, pareikalavo autonomijos ir susiderino su demokratines teises ir laisves gerbiančiomis šalimis.

Ir vis dėlto, sovietiniais laikais buvo suprantama, kad Rusijos žmonės nematė alternatyvos savo požiūriui į save. Na, o šiandien, su platesnėmis komunikacijos galimybėmis, su didesniu bendravimu, rusų žmonės turi daug geresnes galimybes suvokti, kad kitos šalys, kiti žmonės nežiūri į Rusiją taip, kaip jie žiūri patys į save. Daugelis rusų, žinoma, tai suprato. Daugelis žmonių, kurie keliavo, kurie darė verslą su kitų šalių žmonėmis, šitai suprato. Jie pradėjo daryti pokyčius, tiek fizinius pokyčius, bet taip pat pradėjo keisti savo požiūrį į kitas šalis.

Vėlgi, kaip sakė Sen Žermenas, kolektyvinėje Rusijos sąmonėje iš tiesų auga momentumas. Atsiranda vis didesnis noras palyginti Rusiją su kitomis šalimis, pažiūrėti, kaip žmonės gyvena kitose šalyse, ir pradėti mąstyti, ko reikėtų, kad Rusijos žmonės turėtų tokį patį pragyvenimo lygį. Akivaizdu, kad šis momentumas vis didėja. Pamažu, bet didėja.

Jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, ar sekate šiuo pasiuntiniu, ar kitomis dispensacijomis, jūs prie to prisidėjote, ir ypač prisidėjote, jeigu ryžotės mesti iššūkį savo Rusijos mentaliteto suvokimui. Nes, jeigu patys netranscenduosite šio mentaliteto, kaip galėsite patraukti kolektyvinę sąmonę?

Ir mes matome, kad toli gražu nėra taip, nors šiuose trijuose pirmuose diktavimuose perdavėme ganėtinai rimtą ir skatinančią susimąstyti žinią apie Rusijos sąmonę, toli gražu nėra taip, kad turėtume pesimistinį požiūrį į Rusiją. Mes matome, kad egzistuoja augantis momentumas, kuris vis labiau artina Rusiją prie pokyčių virtinės. Kai kurie iš šių pokyčių jau įvyko, kiti gali įvykti ne tokioje tolimoje ateityje.

Mes taip pat, žinoma, matome, kad tam egzistuoja nemažas pasipriešinimas. Pasipriešinimas iš dalies ateina iš Rusijos žmonių, kurie nenori permąstyti savo požiūrio. Iš dalies jis ateina iš Rusijos vadovybės. Na ir dabar, kaip sakėme, senesnė karta, užaugusi sovietiniais laikais, yra priėmusi savo gyvenimą, jiems tekusią dalią gyvenime, jiems tekusią poziciją gyvenime, ir jie tiesiog tikisi, kad situacija nepablogės. Jie tikisi galėsiantys išsaugoti bent dalinai normalų, ką jie laiko normaliu, pragyvenimo lygį visą likusį savo gyvenimą.

Jeigu kalbėtume atvirai, šie žmonės nenorės pakeisti savo požiūrio šiame gyvenime. Štai kodėl vienas iš veiksnių, stabdančių pokyčius Rusijos visuomenėje, yra šie žmonės. Deja, vienintelė realistiška išdava yra jiems mirti ir palikti fizinį įsikūnijimą, kad jie nebetemptų kolektyvinės sąmonės žemyn.

Tuomet, žinoma, turite vadovybę. Kaip sakėme, Rusijoje egzistuoja valdžios elitas, kuris valdo beveik visus Rusijos ekonomikos aspektus, remdamasis gryniausio godumo principu, kad jiems niekada nėra gana, jiems nieko niekada nėra gana.

Ir dalykas, kurį galite padaryti, jeigu ryšitės į tai pažvelgti, yra, kad galite pažvelgti į šių lyderių veiksmus. Visų pirma, žinoma, galite pažvelgti į Putiną, kuris neturėjo noro keistis, ir kuris savo manipuliacijomis pakeitė Rusijos konstituciją taip, kad dabar gali kandidatuoti į savo postą ir likti tame poste iki 2036 metų. Nors galiu jums pasakyti, kad tiek ilgai jis neištemps fiziniame įsikūnijime, tačiau tai jau yra kitas klausimas. Jis ryžosi manipuliuoti Rusijos konstitucija, kad išliktų toje pozicijoje, kurią turi.

Na ir dabar, daugelis žmonių Rusijoje tiki, kad viskam iš tiesų vadovauja Putinas. Jis yra tas stiprus Rusiją valdantis vyras, valdantis nebūtinai geležiniu Stalino kumščiu, bet iš tiesų valdantis tvirta ranka. Realybė yra tokia, kad Putinas iš esmės yra marionetė, dirbanti sunkų politinį darbą, kurio tikrasis valdžios elitas užkulisiuose nenori daryti, nes jie tenori siurbti pinigus iš ekonomikos. Jie netgi nenori užsiiminėti politika, nes kur joje pinigai? Politikoje jiems nėra pakankamai pinigų, kad jie kvaršintų sau dėl to galvą.

Tad turite šį valdžios elitą, ir jūs, žinoma, matote tą patį, ką matote kiekvienoje šalyje, turinčioje autoritarinį arba diktatorišką režimą. Istorijos eigoje visose valdžios elito valdomose šalyse matėte, kad jų valdžia negalėjo trukti amžinai. Ateina momentas, kai įtampa kolektyvinėje sąmonėje pradeda augti. Nors gali atrodyti, kad valdžios elitas vis dar tvirtai savo gniaužtuose laiko šalį, jis jaučia įtampą, jaučia sau iškilusią grėsmę. Iš ko galite tai matyti? Iš jų veiksmų. Pavyzdžiui, pažvelkite, kaip jie slopina žodžio laisvę, spaudos laisvę ir bet kokį nepritarimą. Kiekvienas, kuris prieš juos pasisako, yra nutildomas. Ir tai įgauna vis brutalesnes formas. Tik pažvelkite, kaip buvo reaguojama per kelis pastaruosius metus į bet kokias demonstracijas ir nepasitenkinimą.

Pažvelkite į tai objektyviai. Kompetentingas medikų personalas Vakarų šalyse pareiškė, kad Navalnas buvo apnuodytas Novičok preparatu, nervus paralyžiuojančių dujų tipu, kurias sovietiniais laikais sukūrė sovietinė valdžia. Jeigu objektyviai į tai pažvelgsite, nėra jokių priežasčių tuo abejoti. Tad klausimas tiesiog yra toks: kas turėjo priėjimą prie šio nervus paralyžiuojančio preparato, griežtai kontroliuojamo Rusijos valstybės? Na, čia egzistuoja dvi galimybės. Arba kažkas kitas gavo šį preparatą iš Rusijos valdžios, o tai reiškia, kad Rusijos valdžia iš tiesų nieko nebekontroliuoja arba nėra kompetentinga ir nesugeba saugoti savo nuodų. Arba kita galimybė yra tokia, kad tai buvo kažkas iš Rusijos vyriausybės, ir šie Navalną apnuodiję žmonės gavo Rusijos vadų palaiminimą. Čia iš tiesų nėra jokio kito realistiško scenarijaus.

Ir Putinas tuomet sako, kad jeigu Rusijos valdžia būtų norėjusi nužudyti Navalną, ji būtų įvykdžiusi šį darbą iki galo. Tai iš tiesų nėra patikimas teiginys, tačiau tai jums rodo šią augančią įtampą, šią augančią desperaciją. Kai matote, kaip demonstrantai brutaliai buvo mušami policijos, taip pat matote augančią įtampą. Šitaip valdžia elgiasi su savo žmonėmis su visiškai nereikalingu brutalumu. Tai nėra reikalinga viešajai tvarkai palaikyti. Tai yra daroma siekiant atbaidyti arba išgąsdinti kitus žmones, kad jie nesipriešintų valdžiai.

Jeigu pažvelgsite į tai istoriškai, matysite, kad kuo brutalesnė tampa valdžia, tuo didesnį ji kuriasi pasipriešinimą. Ir nors tokia valdžia gali kurį laiką išlikti, šios valdžios visada žlunga, jos negali išgyventi amžinai. Galiu jus užtikrinti, kad galite pažvelgti į praeitį ir matyti, kad kai kurie iš šių brutalių režimų išgyveno ganėtinai ilgą laiką, tačiau šiandieniniame amžiuje joks režimas negali išgyventi tiek ilgai, kiek galėjo išgyventi praeityje. Kuo brutalesnis jis tampa, tuo labiau sutrumpina savo gyvavimo laiką. Brutalumas visada yra desperacijos ženklas.

Tad galite suprasti, kad Rusiją valdo valdžios elitas, ir kokios yra to pasekmės? Na, tai siejasi su tuo, apie ką kalbėjome, su Rusijos žmonių požiūriu į kitas šalis. Kodėl egzistuoja šis įtarumas Rusijos žmonėse į tai, ką kitos šalys jiems padarys? Kodėl jie yra linkę taip greitai įsižeisti, kad beveik nori būti įžeisti, jie beveik ieško priežasčių būti įžeisti, kad galėtų užimti gynybinę poziciją ir galbūt netgi agresyviai pulti atgal?

Kodėl tai egzistuoja kolektyvinėje sąmonėje? Na, tai egzistuoja dėl to, kad puolusios būtybės mėgina kontroliuoti Rusijos žmones, ir jos kontroliavo Rusijos žmones caristinėje eroje ir komunistinėje eroje, ir jos kontroliuoja juos šiandien. Jos mėgina daryti viską, ką gali, kad sukurtų barjerą tarp Rusijos žmonių ir kitų žmonių už Rusijos ribų. Jos nori, kad Rusijos žmonės ir toliau įtariai žiūrėtų į kitus žmones, ir jos naudojasi visomis jiems prieinamomis priemonėmis, taip pat ir siekdamos paskatinti Rusijos žmones jaustis ypatingais, arba skatindamos juos manyti, kad visi trokšta juos užpulti.

Na ir dabar, jau anksčiau sakėme, kad autoritarinėje arba diktatoriškoje valdžioje ima veikti labai paprastas mechanizmas. Kai turite tokią valdžią, kurią dauguma rusų įsivaizduoja, kad Putinas turi, galite sakyti iš neutralios perspektyvos, kad Putinas turėtų sugebėti išspręsti visas problemas Rusijoje. Juk jis, šiaip ar taip, turi visą valdžią. Niekas Rusijoje iš tiesų negali pasipriešinti tam, ką Putinas nori daryti. Tad Putinas turi galią išspręsti visas problemas Rusijoje. Tačiau, žinoma, galite pastebėti, kad jis neišsprendė visų problemų Rusijoje.

Ir čia, galėtume sakyti, susiduriame su paaiškinimo problema. Kaip Putinas gali paaiškinti Rusijos žmonėms, jog nesugeba išspręsti visų jų problemų, nors jie jam leido įgyti visą valdžią? Na, jis tai aiškina labai paprastai, jis tai aiškina tuo, kad egzistuoja tarptautinė konspiracija, kuri siekia pažeminti Rusiją, suvaržyti Rusiją, izoliuoti Rusiją, užimti Rusiją ir atimti valdžią iš Putino. Tai yra paprastas paaiškinimas. Valdžios elitas Rusijoje naudojasi Putinu, kurdamas šią absoliučiai dirbtinę įtampą tarp Rusijos ir kitų šalių. Ir vienintelis viso to tikslas yra laikyti Rusijos žmones įkalintus mąstyme, kad nėra nieko, ką jie galėtų padaryti savo situacijai pagerinti už tam tikro limito.

Apie ką mes kalbėjome? Kai šalis transcenduoja autoritarinę valdžią, ji įgyja didesnę laisvę ir demokratiją, o tai reiškia, kad kartu ji įgyja didesnę ekonominę laisvę ir jos turtas išauga. Šis turtas toliau gali augti tik tuomet, kai juo yra dalijamasi su visa populiacija, kuomet yra padidinamas visų žmonių pragyvenimo lygis. Jeigu šalis, ar ji būtų demokratinė ar ne, leidžia nedideliam valdžios elitui sukoncentruoti turtą į savo rankas, tuomet šalies turtas ir klestėjimas ima nykti.

Kokiu būdu būtų įmanoma pakelti Rusijos žmonių pragyvenimo lygį? Na, galėtume sakyti, jog norėdami turėti daugiau turto, turėtumėte turėti daugiau pinigų Rusijos ekonomikoje. Realybė yra tokia, kad jūs jau turite pinigų Rusijos ekonomikoje, kad būtų galima reikšmingai pagerinti visų žmonių pragyvenimo lygį. Šie pinigai jau yra, tačiau jie yra sukoncentruoti valdžios elito, oligarchų ir tam tikrų valdžios atstovų rankose. Kaip būtų galima padidinti vidutinio ruso turtą? Na, tai būtų įmanoma tik tuomet, jeigu atsirastų lygesnis turto paskirstymas. Tai reikštų, kad valdžios elitas prarastų savo poziciją, kurioje gali susiurbti didžiąją turto dalį, ateinančią iš gamtinių išteklių.

Jeigu pažvelgtumėte į tokią šalį kaip Norvegiją, pamatytumėte, kad prieš kiek tai metų jie atrado didelius naftos išteklius ir ėmė naudoti šiuos naftos išteklius. Tačiau jie sukūrė sistemą, kurios dėka visi žmonės Norvegijoje dalijasi iš šios naftos gaunamu pelnu. Tai nėra vienintelis būdas, kaip tai galėtų būti daroma. Tačiau faktas yra toks, jog Rusijos ekonomikoje yra pakankamai turto, kad būtų galima reikšmingai pagerinti visų rusų pragyvenimo ir turto lygį, tačiau šis turtas turėtų būti lygiai paskirstytas, o to valdžios elitas, žinoma, nenori matyti. Būtent dėl to jis stengiasi išsaugoti tam tikrą Rusijos populiacijos mąstymą, tam tikrą įtarumą kitų atžvilgiu.

Ir būtent dėl to jie nenori, kad Rusija bendradarbiautų su kitomis šalimis lygiomis teisėmis. Jie nori, kad Rusija būtų ypatinga, idant jie patys galėtų toliau užimti šią poziciją, kurios niekas negali užimti šiuolaikinėje demokratijoje.

Tokie yra paprasti faktai, mano mylimieji. Jeigu pagaunate save į tai reaguojant, tiesiog noriu jums pasakyti, kad taip yra dėl to, jog neišsilaisvinote būtent iš to mąstymo, kurį į Rusijos kolektyvinę sąmonę suprogramavo puolusios būtybės. Vėlgi, jeigu esate pakylėtųjų mokytojų mokinys, kodėl norėtumėte būti veikiami puolusių būtybių sukurto mąstymo? Kaip galite tikėtis tarnauti dviem šeimininkams, kaip sakė Jėzus? Kaip galite tikėtis sekti pakylėtųjų mokytojų mokymu ir užsitarnauti savo pakylėjimą, išsaugodami puolusių būtybių sukurtą mąstymą?

Puolusių būtybių mąstymas negali patekti į pakylėtąją karaliją. Ir tol, kol jūs leisite jam būti savo keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, jūs taip pat negalėsite patekti į pakylėtąją karaliją. Privalote jį transcenduoti, kad galėtumėte pakilti. Kito kelio nėra.

Stalinas turėjo mąstymą, kad sovietų mokslininkai gali palenkti gamtos dėsnius. Deja, Rusijos žmonėse egzistuoja mąstymas, kuris juos skatina galvoti, kad jie gali palenkti dvasinius dėsnius. Mes tai netgi matome pakylėtųjų mokytojų mokiniuose, pradedant nuo Summit Lighthouse ir kituose. Yra žmonių, Rusijoje gyvenančių pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie mano galintys palenkti dvasinius dėsnius.

Jie mano galėsiantys apgauti pakylėtuosius mokytojus. Jie mano, kad mes, pakylėtieji mokytojai žiūrime į juos taip, kaip jie patys į save žiūri. Jie mano, kad jeigu pasiuntinys pasako kažką, kas jiems nepatinka, jie gali sugalvoti argumentus, kodėl pasiuntinys nebėra pasiuntinys, arba kodėl jis nebeturi ryšio su tikraisiais pakylėtaisiais mokytojais. Nes jie mano žinantys geriau už pakylėtuosius mokytojus, ką pakylėtieji mokytojai sakytų ar nesakytų. Todėl jie mano sugebantys įvertinti: „O, pakylėtieji mokytojai niekada to nesakytų.“

Na, mano mylimieji, neturiu jokių problemų su tuo, kad žmonės nori patirti tam tikrą patyrimą, kuriame galėtų jaustis pranašesniais ir ypatingais. Jeigu jums reikia šio patyrimo, kad esate pažangiausi dvasingi žmonės pasaulyje, ar bent jau Rusijoje, tuomet maloniai leisiu jums patirti šį patyrimą. Aš tik sakau, kad jeigu tokio patyrimo jūs norite, tuomet nei aš, nei joks kitas pakylėtasis mokytojas nesame jums reikalingi. Ir todėl jūs prarandate ryšį su pakylėtaisiais mokytojais, įžengdami į šį mąstymą.

Kaip galite atskleisti netikrą pasiuntinį? Na, vienas būdas iš tiesų yra tai, kad jeigu pasiuntinys sako tai, ką norite girdėti, tuomet yra tikėtina, kad tai yra netikras pasiuntinys, kalbantis iš netikrų mokytojų, kurie nori jus laikyti įkalintus sąmonėje, kurioje būdami negalite pasiekti pakylėtosios karalijos. Kaip galite pažinti tikrą pasiuntinį? Tai yra žmogus, kuris yra pasiryžęs sakyti tai, kas meta iššūkį jūsų suvokimui, ir šitaip jis jums suteikia atskaitos tašką, leidžiantį pakilti virš šio suvokimo, kuris jums trukdo patekti į pakylėtąją karaliją. Tikras pasiuntinys leidžia pakylėtiesiems mokytojams sakyti viską, ką mes norime pasakyti, ir todėl leidžia mums mesti iššūkį žmonių suvokimo filtrams, net jeigu pasiuntinys dėl to tampa nepopuliarus arba atstumiamas šių žmonių tarpe.

Galite žinoti, jeigu esate išstudijavę tai, ką sakiau, kad vienas iš Pirmojo Spindulio ir Liepsnos, kurią saugau Žemei, aspektų yra sąžiningumas. Na, aš dabar buvau sąžiningas su jumis, ir tai jums suteikia galimybę būti sąžiningais su savimi, jeigu to norite. Ir tai galioja ne tik jums, dvasingiems žmonėms, pakylėtųjų mokytojų mokiniams, tai galioja visiems žmonėms Rusijoje. Šis požiūris, apie kurį mes kalbėjome, apie kurį kalbėjo Motina Marija, Sen Žermenas ir aš pats, yra grįstas tam tikru mąstymu. Jis yra grįstas proto įvaizdžio sukūrimu, kuriame Rusija yra laikoma ypatinga šalimi, rusai yra laikomi ypatingais žmonėmis, nusipelnančiais išskirtinio elgesio iš pasaulio. Šis įvaizdis yra paremtas melu ir todėl jis nėra sąžiningas.

Kaip Rusija galės iš tiesų pajudėti pirmyn? Ji tai galės padaryti tik tuomet, kai kritinė masė žmonių ryšis būti sąžiningi ir pažvelgs į Rusijos visuomenę, palygins ją su kitomis šalimis ir tars: „Kodėl mes neturime to, ką įkūnijo kitos šalys?“ Kas mums neleidžia turėti to pragyvenimo lygio, kurį matome Vakaruose? Jeigu pažvelgtumėte į Vakarų šalis, pamatytumėte, kad jose yra darbininkų, kurie nėra aukštesnio lygio už Rusijos darbininkus, jie nedirba sunkiau už Rusijos darbininkas. Arba matote išsilavinusius žmones, kurių išsilavinimas nėra aukštesnis už Rusijos žmonių, tačiau šių žmonių pragyvenimo lygis Vakaruose yra kelis kartus aukštesnis negu žmonių Rusijoje. Ir tuomet turėtumėte savęs paklausti: „Kodėl mes to neturime? Mes juk tikrai to nusipelnome. Mes turime tokius pačius įgūdžius ir tokį patį pasiryžimą dirbti kaip ir kiti žmonės. Kodėl negauname atlygio už savo darbą ir įgūdžius?“

Ir sąžiningas atsakymas yra toks, kad tai yra iš jūsų atimama. Tai yra atimama ne tik dėl to, kad egzistuoja valdžios elitas, bet ir dėl to, kad Rusijos žmonės leidžia šiam valdžios elitui valdyti šalį taip, kaip jie tai daro. Kodėl jie tai leidžia? Dėl šio požiūrio, kurį mes dabar apnuoginome. Ir tai susiveda į būtinybę būti sąžiningu ir sakyti: „Ar mes, Rusijos žmonės, išdrįsime pažvelgti su brutaliu sąžiningumu į savo šalį ir ar drįsime pripažinti: „Ne tokioje šalyje norime gyventi. Ne tokioje visuomenėje norime gyventi. Norime turėti kažką geresnio negu tai.“

Pirmasis Spindulys yra valios spindulys. Rusijos žmonėms stinga valios pareikalauti geresnio pragyvenimo lygio. Jums net nėra būtina eiti ir mesti iššūkį valdžiai. Jums nereikia sakyti: „Norime atsikratyti Putinu.“ Jums tiesiog reikia pasakyti: „Putinai, mes norime geresnio pragyvenimo lygio, o tu turi visą valdžią, ir tai yra tavo darbas mums jį suteikti. Tad daryk savo darbą.“ Privalo atsirasti šis tvirtas sprendimas, ta tvirta valia, kad mes daugiau nebepriimsime to, kad taip stipriai atsiliekame nuo kitų šalių, ir tam yra reikalingas sąžiningumas pripažinti, kad jūs atsiliekate nuo kitų šalių. Ir kaip galėsite jas pasivyti, jeigu pirma nepripažinsite, kad jums reikia jas pasivyti. Jeigu manysite, kad tai, ką turite, yra viskas, ką turite. Arba manysite, kad gyvenate nė kiek ne prasčiau negu kitos šalys. Jeigu toliau gyvensite šioje iliuzijoje, šiame ryžto trūkume, šiame realizmo stygiuje, kaip pagerinsite savo situaciją? Kaip galėsite ją pagerinti? Kaip taip puikiai išsireiškė Sen Žermenas: „Jeigu niekas nesikeis, niekas nepasikeis.“

Labai gerai žinau, kad daugelis Rusijos žmonių jaučiasi bejėgiais. Jaučiatės bejėgiais. Nesakiau, kad esate bejėgiai, sakiau, kad jaučiatės bejėgiais. Kodėl valdžios elitas tebėra valdžioje? Ne dėl to, kad esate bejėgiai, o dėl to, kad jaučiatės bejėgiais. Ir koks yra svarbiausias jų prioritetas? Ir toliau laikyti jus bejėgiškumo būsenoje.

Suprantu, kad galite pažvelgti į sistemą ir sakyti: „Bet ką aš galiu padaryti? Juk aš tik vienas žmogus. Neturiu jokios valdžios. Ką galiu padaryti dėl korupcijos? Ką galiu padaryti dėl Putino?“ Jūs esate teisūs. Jūs vieni nieko negalite padaryti. Tačiau kritinė žmonių masė, vieningai pradėjusi reikalauti geresnių gyvenimo sąlygų, gali padaryti daug, daug daugiau negu manote, daug daugiau, nei galvoja valdžios elitas. Tačiau tai turi prasidėti nuo pasiryžimo, nuo valios daryti geriau, nuo valios pagerinti savo situaciją ir daugiau nebepriimti status quo.

Tad mano klausimas yra toks: „Ar jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, ar turite valios pasikeisti?“ Tuomet jūs galite būti pokyčių pionieriais, pokyčių katalizatoriais. Jie neįvyks per vieną dieną, tačiau jie iš tiesų įvyks. Jeigu turėsite valios tapti savo sąmonės būsenos šeimininkais ir transcenduosite kolektyvinėje sąmonėje egzistuojančius požiūrius ir nusistatymus, kurie specialiai buvo sukurti puolusių būtybių laikyti Rusijos žmones baudžiauninkais, savo vergais, jeigu ryšitės tai transcenduoti, tuomet tai bus transcenduota.

Tad daviau jums tai, ką norėjau jums duoti. Daviau jums pakankamai, kad galėtumėte atnešti pokyčius. Jeigu to, ką jums daviau, nėra pakankama, tuomet niekas nebus pakankama. Atkreipkite dėmesį į šiuos žodžius ir atidžiai pamąstykite, ką jie iš tiesų reiškia.

Ir su tuo, užsklendžiu jus mėlynoje Dievo Valios liepsnoje. Nes aš turiu valią Rusijos žmonėms turėti gerą pragyvenimo lygį. Esu pasiryžęs pamatyti jį įkūnytą, idant Sen Žermenas galėtų perduoti aukso amžiaus idėjas, kurias jis turi paruošęs Rusijai ir Rusijos žmonėms.

Tad tai yra atlikta.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2021 Kim Michaels