Laisvė ir demokratija yra neatskiriami

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas per Kim Michaels, 2020 metų gruodžio 31 d.


AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas.

Norėčiau pasinaudoti šia galimybe, kuomet tiek daug žmonių prisijungė visame pasaulyje, ir išsakyti keletą pastebėjimų apie situaciją Amerikoje, nes tai taip pat turi poveikį visam demokratiniam pasauliui.

Žinote, iš viso to, ką kalbėjome apie valdžios elitą ir puolusias būtybes, kad jie toli gražu neapsidžiaugė demokratijos atsiradimu. Tai tikrai nėra jų mėgstamiausia valstybės valdymo forma – jie, žinoma, nori diktatūros, kurioje viską galėtų kontroliuoti.

Ir puolusios būtybės nuo pat demokratijos atsiradimo visais įmanomais būdais, kokius tik galėjo sugalvoti, mėgino sugriauti demokratiją. Na ir dabar, jeigu pažvelgsite, pavyzdžiui, į Rusiją, matysite, kad joje nebuvo jokios demokratijos carų laikais, ir demokratijos joje nebuvo ir komunistiniais laikais, nors ir buvo teigiančių, esą sovietinė komunizmo forma yra tam tikra demokratijos forma. Tačiau, žinoma, nors buvo tai teigiančių, labai mažai buvo tuo tikinčių. Tad matote, kad po taip vadinamo komunizmo žlugimo, Rusija iš tiesų sukūrė demokratišką konstituciją. Bet dabar matote, kad joje atsirado vienas žmogus, išsikėlęs save į poziciją, kurioje gali paminti konstituciją ir netgi keisti konstituciją, iš esmės tapdamas diktatoriumi. Ir tai yra pavyzdys, kaip šalis gali priimti demokratišką konstituciją, gali mėginti sukurti demokratinę visuomenę, bet tuomet jai iš po kojų yra išmušamas pagrindas. Ir tai, ką matote Rusijoje, įvyko labai, labai greitai.

Na ir dabar, žinoma, Jungtinės Valstijos yra senesnė demokratija už Rusiją, ji turi daug ilgesnes demokratines tradicijas. Ir taip pat turiu pasakyti, kad aš taip pat nemenkai prisidėjau prie Jungtinių Valstijų konstitucijos sukūrimo. Ir visą laiką rėmiau Jungtines Valstijas, ir dėl šios mano paramos jos galėjo funkcionuoti bent kažkiek į demokratiją panėšėjančioje būsenoje. Ir, žinoma, kaip jau anksčiau sakėme, žmonės gali balsuoti remdamiesi tiktai tuo, ką žino. Tad efektyvus būdas griauti demokratiją yra užblokuoti žmonėms priėjimą prie tam tikros informacijos.

Ir, žinoma, ekonomika, ypač elitistinė ekonomika, kapitalistinė, neoliberalistinė ekonomika, taip pat yra būdas griauti demokratiją pakirsti, nes kai sukoncentruojate turtą į elito rankas, šis elitas įgyja neproporcingą įtaką ekonomikai. O Amerikoje jie taip pat gali pirkti šią įtaką per lobizmą ir kitais būdais. Tad, žinoma, egzistuoja šie būdai griauti demokratiją. Tačiau jūsų dėmesį šiuo metu noriu atkreipti į paskutines puolusių būtybių ir elito pastangas sugriauti demokratiją, ypač Jungtinėse Valstijose, bet taip pat ir kitose pasaulio dalyse.

Na ir dabar, galime paimti tai, apie ką kalbėjo Gautama Buda, kad pasaulis iš esmės yra vaidinamas spektaklis, ir jūs sutelkiate savo dėmesį į kažką ir tikite, kad tai, ką matote, nėra vaidinimas, bet kažkas tikra, kas vyksta. Tad čia matote, kad tai siejasi su mūsų mokymais apie suvokimą, apie suvokimo filtrus, kuriuos turite savo keturiuose žemesniuosiuose kūnuose ir kurie veikia tai, kaip žiūrite į pasaulį. Puolusios būtybės, valdžios elitas visada apie tai žinojo. Puolusios būtybės yra geriau tai įsisąmoninusios, tačiau daugelis valdžios elito narių taip pat turi tam tikrą suvokimą, bet jie yra kontroliuojami puolusių būtybių, kuomet netgi nesuvokdami, ką daro, iš tiesų prisideda prie šios intencijos kontroliuoti žmones, kontroliuojant jų suvokimą.

Jeigu pažvelgtumėte į istoriją, pamatytumėte, kad po katalikų bažnyčios sukūrimo 381 metais, ar netgi 325 metais, kad ir kaip norėtumėte tai skaičiuoti, katalikų bažnyčia tapo vienu iš pagrindinių pavyzdžių pasaulyje, kaip organizacija mėgino kontroliuoti populiaciją kontroliuodama jos suvokimą. Katalikų bažnyčia skleidė proto įvaizdį, tam tikrą naratyvą, tam tikrą pasakojimą apie tai, kaip buvo sukurtas pasaulis. Ir jai pavyko priversti didžiąją populiacijos dalį Europoje priimti šį įvaizdį ir priversti žmones pagal jį gyventi daugiau kaip 1000 metų. Ji dominavo visuomenėje ir, kaip jau anksčiau sakėme, sukūrė feodalines visuomenes, kurios institucionalizavo nedidelio elito beveik nežabota valdžią populiacijai.

Kodėl katalikų bažnyčios įtaka pradėjo silpti? Na, todėl, kad aš, savo įsikūnijimuose Rodžeriu Beikonu, Franciu Beikonu ir po savo pakylėjimo, padėjau vystyti mokslą. Mokslas, iš esmės, yra mėginimas sukurti požiūrį į pasaulį, kuris nebūtų grindžiamas proto įvaizdžiu, kaip pasaulis turėtų veikti, bet būtų grindžiamas realiais stebėjimais ir tyrimais apie tai, kaip pasaulis iš tiesų veikia.

Mokslas, grynu savo pavidalu, savo esme, yra mėginimas peržengti žmonių sukurtas teorijas, ideologijas ir proto įvaizdžius ir tarti: „Pažvelkime, kaip iš tiesų veikia pasaulis. Kokie yra principai, dėsniai, kuriuos galime aptikti, kokios yra pasekmės? Ar galime atrasti priežastis, vedančias prie tam tikrų pasekmių? Ir ar tuomet galime daryti išvadą, kad taip bus visada, kad turime tam tikrus bendrus dėsnius?“

Jūs, pavyzdžiui, galite matyti, kaip katalikų bažnyčia skleidė tam tikrą požiūrį apie tai, kaip juda dangaus kūnai, ir tai buvo grindžiama idėja, kad Žemė yra visatos centras. Jie sukūrė nepaprastai sudėtingą epiciklų idėją, kuria aiškino planetų judėjimą. Tačiau taip pat galite pastebėti, kad ši idėja buvo atitrūkusi nuo realybės, nes Žemė nėra visatos centras. Ir todėl, kai atsirado paprastesnė sistema, ši sistema galiausiai buvo priimta mokslo. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad būtent puolusios būtybės svajoja būti visatos centru, tad puolusios būtybės, kurios buvo patalpintos į Žemę, ar tai fizinėje ar kitose karalijose, norėjo, kad Žemė būtų visatos centras, idant jos galėtų atrodyti labai svarbios.

Ir būtent dėl to jos sukūrė šią pasaulėžiūrą. Matote, kad katalikų bažnyčia buvo – ir vis dar tam tikru laipsniu tebėra – elitistinis mėginimas kontroliuoti žmonių suvokimą. Mokslas buvo, savo gryniausiame pavidale, mėginimas išlaisvinti žmones nuo elito kontrolės, pažvelgiant: „Ar egzistuoja kažkokia realybė, kurią galėtume atrasti ir kurią galėtume laikyti universaliai teisinga? Tai gali nebūti absoliuti tiesa, bet tai bent jau gali būti universaliai teisinga toje būsenoje, kokioje šiuo metu yra Žemė. Gravitacijos jėga gali pasikeisti, pakilus visos Žemės vibracijai. Tačiau šiuo metu gravitacijos jėga turi šią vertę, kurią galime išmatuoti ir apskaičiuoti.“ Tad mokslas buvo mėginimas sukurti bendrą pagrindą, kuris nebūtų priklausomas nuo žmonių įsitikinimų, proto įvaizdžių ir ideologijų. Komunizmas, žinoma, buvo dar vienos ideologijos pavyzdys, mėginusios priversti pasaulį paklusti proto įvaizdžiui. O kadangi yra sunku priversti paklusti visą pasaulį, ji bent jau žmones mėgino priversti paklusti šiam proto įvaizdžiui.

Na ir dabar, žinoma, mokslas taip pat patyrė ardantį puolusių būtybių, valdžios elito poveikį, kurios paėmė materializmo ideologiją, materializmo proto įvaizdį ir primetė jį mokslui. Vėlgi, kaip katalikai teigė, kad planetų judėjimą turėtų būti įmanoma paaiškinti tuo, kad Žemė yra visatos centras, materialistai teigia, kad visatos vyksmus privaloma paaiškinti teiginiu, esą už materialios visatos ribų nieko nėra, vėlgi, šitaip kuriant vis sudėtingesnius paaiškinimus, kurie paprasčiausiai yra atitrūkę nuo realybės.

Ir vis dėlto, mokslas padarė atradimus, kuriuos galima laikyti esančius tiek arti universalaus teisingumo, kiek tai yra įmanoma dabartinėje Žemės būsenoje. Matote, kad nuo to laiko, kai pasaulinėje scenoje pasirodė mokslas, mokslo karalijoje vyko progresavimas link vis platesnių žinių, pagrindžiamų eksperimentais, skaičiavimais. Ir todėl radosi vis platesnė ir platesnė žinių bazė, kurios dėka galime sakyti, kad egzistuoja tam tikri universalūs taip vadinami „faktai“, kuriais galime pasikliauti. Tuo, žinoma, puolusios būtybės ir valdžios elitas nebuvo labai patenkinti, ir būtent dėl to jie mėgino sugriauti mokslo pamatus per materializmą. Tačiau per keletą pastarųjų dešimtmečių jie naudojosi ir dar vienu įrankiu, kuris atsirado plačiai paplitus internetui. Materializmui pasiglemžus mokslą, mokslas ėmė darytis vis labiau elitistinis. Susikūrė tam tikras akademinis valdžios elitas, kuris pradėjo kontroliuoti mokslo tyrimus ir kas turėtų būti tiriama. Ir visų pirma, jie ėmė kontroliuoti tyrimų interpretavimą ir jų publikavimą. Mokslas, tam tikra prasme, pradėjo darytis vis labiau ir labiau atitrūkęs nuo kasdienio gyvenimo, nuo paprastų žmonių kasdienybės. Žmonės vis menkiau ir menkiau nutuokė, kas vyksta mokslo srityje, nes elitas nenorėjo, kad tai būtų komunikuojama. Ir jie ėmė teigti, kaip tai daro visada, kad paprastas žmogus negalėtų to suprasti, ir tai, žinoma, yra absoliuti netiesa. Ir vis dėlto, mokslas ėmė darytis vis labiau elitistinis.

Tačiau pradėjus sklisti internetui šiai tendencijai pradėjo būti metamas iššūkis ir ji buvo pradėta stabdyti. Nes staiga žinios dabar galėjo būti paskleistos tokiu būdu, kurį elitui buvo labai sunku kontroliuoti. Tad su internetu nutiko taip, kad, viena vertus, dabar atsirado galimybė visiems žmonėms pasaulyje, turintiems priėjimą prie kompiuterio arba išmanaus telefono, turėti priėjimą prie vis didesnio ir didesnio pamato, kurį galėtume pavadinti „patikimomis žiniomis“, tokiomis žiniomis, kurios turi kažkokį ryšį su realiu pasauliu ir nėra visiškai priklausomos nuo žmonių sukurtų idėjų ir ideologijų. Tai buvo potencialas, kuris išsipildė su interneto atsiradimu. Vėlgi, tai yra technologija, kurią aš ir kiti mokytojai rėmėme, padarydami tai įmanoma. Vėlgi, kaip jau anksčiau sakėme, ką padarė puolusios būtybės? Jos labai dėl to susirūpino. Tad jos tuomet ėmė mėginti naudotis internetu nepatikimai, nerealistiškai informacijai skleisti – klaidingai informacijai, painiojančiai informacijai, įvairiausioms teorijoms, tame tarpe paskleisdamos ir didelę dalį konspiracijos teorijų.

Ir koks buvo viso to poveikis? Na, poveikis buvo toks, kad, viena vertus, turite šį judėjimą link vis didesnės ir didesnės žinių bazės, patikimų žinių bazės. Tačiau tuo pat metu turite vis labiau augančią nepatikimų žinių bazę, nors, žinoma, yra teigiama, kad tai yra patikimos žinios, yra teigiama, kad tai yra tiesa, tačiau tai yra sukurta žmonių, ta prasme, kad tai buvo įkvėpta puolusių būtybių, paskleista puolusių būtybių, ir visos šios idėjos ateina iš puolusių būtybių. Yra teigiama, kad tai yra absoliuti tiesa ir kad tai yra naudinga ir yra daroma dėl visuotinės gerovės. Ir būtent tai vyksta per pastaruosius (ypač porą pastarųjų) dešimtmečius, bet net ir dar anksčiau, per pastaruosius trejetą dešimtmečių, kuomet internetu buvo naudojamasi dezinformacijai skleisti.

Ir patį ekstremaliausią viso to įkūnijimą matote, žinoma, Jungtinių Valstijų situacijoje, ypač liečiančioje rinkimus. Ir čia matote, kaip vienas žmogus, Donaldas Trampas, ir viena politinė partija, respublikonų partija, tapo puolusių būtybių manipuliacijų centru, jų mėginimuose sustabdyti šį patikimų žinių bazės augimą ir jų priėmimą.

Tad čia suvokiate, jog tam, kad demokratija galėtų funkcionuoti savo aukščiausiu potencialu, žmonės toje demokratijoje turi būti kuo labiau informuoti. Tačiau, žinoma, tai privalo būti patikima informacija, turinti tam tikrą pagrindą realybėje. Kitaip tariant, privalo egzistuoti tam tikra bendra realybė, kurią didžioji dalis demokratijoje gyvenančių žmonių galėtų priimti, ir todėl balsuotų remdamiesi šiomis patikimomis žiniomis. Tačiau Jungtinėse Valstijose matote vis didėjantį žmonių procentą, kurie pradeda priimti šias nepatikimas žinias ir laiko jas faktais. Ir tai šiuo metu atvedė prie šios situacijos, kurioje kai kurie žmonės pradėjo matyti, kad Amerikos demokratijai ši įvykių eiga ima kelti pavojų.

Ir yra labai, labai svarbu ir labai teisinga, kad žmonės pradėtų apie tai diskutuoti. Tai nebūtinai reiškia, kad ir aš esu dėl to susirūpinęs, tačiau yra būtina ir svarbu, kad ši tema būtų aptariama ateinančiais metais – amerikiečiams tiesiog reikia pradėti diskutuoti, kaip demokratija gali funkcionuoti, jeigu populiacija yra taip stipriai susiskaldžiusi dėl „faktų“, kuriuos priima – ką ji laiko patikimomis žiniomis, ir ką laiko nepatikimomis žiniomis. Ir ar iš tiesų galite turėti funkcionuojančią demokratiją, jeigu beveik pusė rinkėjų nepasitiki valdžia ir rinkimų procesu? Ar gali demokratija iš tiesų šitaip funkcionuoti? Ar gali ji funkcionuoti, jeigu turite prezidentą, kuris buvo išrinktas sistemos, tačiau beveik pusė rinkėjų netiki, kad jis yra teisėtas prezidentas? Ar tuomet galite turėti funkcionuojančią demokratiją? Ir ką galite dėl to padaryti? Ir čia, žinoma, patys debatai yra svarbūs, nes šių debatų aukščiausias potencialas yra labiau suburti žmones aplink šiuos patikimus faktus. Tačiau debatai taip pat turi potencialą dar labiau suskaldyti žmones. Ir jeigu žmonės taps dar labiau susiskaldę, tai pradės griauti demokratiją, ir būtent to, žinoma, nori puolusios būtybės. Jos nori sukurti situaciją, kurioje tiek daug žmonių taip stipriai nepasitikėtų ekonomika, valdžia ir visa sistema, kad visa sistema pradėtų griūti.

Na ir dabar, žinau, kad Amerikos Konstitucija, ir valdžios padalijimas yra ganėtinai stiprus, ganėtinai subalansuotas ir ganėtinai vykdomas. Ir todėl kol kas jie sugebėjo atlaikyti šiuos puolimus. Ir numatau, kad sugebės tai atlaikyti ir ateityje. Tačiau tam bus reikalingas pokytis kolektyvinėje sąmonėje ir daugelio žmonių sąmonėje. Tai pareikalaus pasiryžimo pažvelgti į tai, kaip mes atėjome iki tokio taško, kuriame tiek daug žmonių abejoja sistema. Ir tai bus skausminga daugeliui, daugeliui žmonių, nes jie turės pripažinti kai ką, ko labai nenori pripažinti, tai yra, kad buvo apgauti. Ir juos apgavo vienas žmogus, sugebėjęs juos visus į tai įtraukti, ne į savo paties sukurtą (nes iš tiesų tai buvo sukurta puolusių būtybių) energijos sūkurį, bet į šią alternatyvią realybę, kurioje jis mėgino projektuoti proto įvaizdį, kad faktai nėra faktai, nes tai tėra „melagiena“, ir kad egzistuoja ši alternatyvi realybė, kuri yra vienintelė realybė. Ir šioje realybėje jis iš tiesų laimėjo rinkimus. Šie žmonės turės pažvelgti į faktus: kad, nepaisant 60 teismo ieškinių, nė viename teisme nebuvo nustatyta plataus masto balsų klastojimo, nepaisant to, kad iš tiesų egzistuoja žiniasklaidos kanalai, kurie būtų publikavę šį rinkimų klastojimą, jeigu egzistuotų kokie nors įrodymai. Jie to nepadarė, nepaisant to, kad net ir generalinis Jungtinių Valstijų prokuroras pasakė, kad nebuvo jokio rinkimų klastojimo, ir net respublikonų gubernatoriai bei respublikonų rinkimų pareigūnai teigia, kad tai buvo saugiausi rinkimai JAV istorijoje. Nepaisant visų šių faktų, šis vienas žmogus teigia, kad tai nėra faktai, rinkimai buvo suklastoti, jie buvo pavogti ir jis tikrai jų nepralaimėjo.

Jeigu žmonės ryšis pažvelgti į faktus ir palyginti juos su išsakomais teiginiais, jie galės persijungti ir tarti: „Mes iš tiesų buvome įtraukti į šio žmogaus sūkurį. Mes, tiesiogine to žodžio prasme, buvome įtraukti į jo alternatyvią realybę. Mums reikia atlikti pokytį – turime iš to išeiti. Ir turime pakeisti savo požiūrį į valdžią, kad, užuot nepasitikėję valdžia, pradėtume joje dalyvauti. Pradėtume dalyvauti demokratiniame procese. Pradėtume eiti ir reikalauti ekonomikos ir sistemos, kuri dirbtų visų žmonių, o ne vien elito, naudai.“ Bet matote, mano mylimieji, nepasieksite geresnės Amerikos visuomenės, toliau nepasitikėdami valdžia ir griaudami valdžios pamatus, nes problema yra ne valdžia. Valdžia yra išeitis. Problema yra elitas. Šiuo metu elitas turi neproporcingą įtaką valdžiai. Tačiau taip yra dėl to, kad žmonės nerodė noro dalyvauti valdžioje, kaip potencialą tai daryti jiems suteikia Konstitucija. Tad žmonės tiesiog leidosi įtraukiami į šį nepasitikėjimo sūkurį ir pasitraukė iš valdymo, galvodami, kad tai nėra svarbu, kad tai nedaro jokio skirtumo. Ir jeigu galvosite, kad tai nedaro jokio skirtumo, tuomet tai ir nedarys jokio skirtumo, tačiau tik todėl, kad pasitraukiate iš dalyvavimo valdyme ir galvojate, kad tai nedaro jokio skirtumo. Tačiau, jeigu manysite, kad tai daro skirtumą, ir jeigu dalyvausite valdyme, tuomet tai padarys skirtumą.

Matote, mano mylimieji, tai yra pamoka, kurią žmonėms reikia išmokti iš demokratijos. Demokratija yra valdžia, kuri turi būti iš žmonių, nuo žmonių ir žmonėms. Tačiau jeigu žmonės joje nedalyvauja, tuomet ši valdžia tampa iš elito, nuo elito ir elitui. Nes elitas yra pasiryžęs dalyvauti valdžioje, jie yra pasiryžę vykdyti visokias manipuliacijas užkulisiuose, jie yra pasiryžę visame tame dalyvauti. Tad jeigu žmonės valdyme dalyvaus mažiau už elitą, kas tuomet turės didžiausią įtaką valdžiai? Tie, kurie joje dalyvauja daugiausia. Vėlgi, galite nurodyti visokiausius pranašumus, kuriuos turi elitas: jie turi pinigus, jie turi valdžią, jie turi senų pažįstamų tinklą ir jie pažįsta žmones, tačiau elitas nėra žmonės. Ir kuo demokratija yra unikali? Kiekvienas žmogus turi vieną balsą ir kiekvienas balsas yra skaičiuojamas kaip vienas balsas.

Taigi, mano mylimieji, kai žmonės ima dalyvauti, jūs vien savo skaičiumi galite įveikti elitą, tačiau tam yra reikalingas nuolatinis budrumas. Ir būtent to stigo Amerikos žmonėms ir viso pasaulio demokratijose gyvenantiems žmonėms. Ir būtent dėl to jūs kolektyviškai iššaukėte šią krizę, kuri staiga sukėlė abejones Amerikos demokratija. Ir tie iš jūsų, kurie skleidžiate arba stiprinate šias abejones savo dėmesio galia, jūs nepadedate spręsti problemos. Jūs ją tik dar labiau pabloginate, nes būtent elitas sukūrė šią situaciją, kurioje tiek daug žmonių abejoja plačiausiai paplitusiais faktais, patikimais faktais, patikima informacija, ir tai kelia grėsmę demokratijai. Nes negalite balsuoti kaip vieningi žmonės, balsuojate kaip susiskaldę žmonės.

Mano mylimieji, kokia yra Amerikos Konstitucijos esmė? Tai yra valdžios padalijimas. Kokia yra valdžios padalijimo esmė? Jos esmė yra neleisti Jungtinių Valstijų prezidentui tapti Anglijos karaliumi Džordžu, su kuriuo tėvai-įkūrėjai kovojo, siekdami sukurti šią šalį. Donaldas Trampas nėra karalius. Ir Donaldas Trampas nėra Amerikos bendrovės generalinis direktorius. Jis pats sakė, jog mano, kad vyriausybė turėtų būti valdoma kaip verslas. Bet ką, mano mylimieji, tai reiškia? Pažvelkite į šiandienines korporacijas. Kas jos tokios yra? Ar jos yra demokratijos? Ar jų darbuotojai balsuoja? Ne. Korporacija yra diktatūra, ir būtent to nori Donaldas Trampas. Jis siekia pakirsti pasitikėjimą visomis demokratinėmis institucijomis, išskyrus jį patį: „Netikėkite, ką sako šių valstijų generaliniai prokurorai. Netikėkite tuo, ką sako rinkimų pareigūnai. Netikėkite tuo, ką pasakė mano paties generalinis prokuroras. Netikėkite tuo, ką sako senato lyderis – kad pralaimėjau rinkimus. Netikėkite niekuo, ką kas nors sako, jeigu jie man nepritaria, tikėkite tiktai tuo, ką sakau aš.“ Na, mano mylimieji, būtent tai sakė karalius Džordžas, tai sakė popiežius, tai sako Putinas, tai sako Kinijos prezidentas, tai sako Kinijos premjeras. Taip kalbėjo visų amžių diktatoriai: „Netikėkite niekuo, ką kas nors sako, jeigu jie man nepritaria, tikėkite tik tuo, ką sakau aš.“

Todėl naudojuosi šia galimybę sudaužyti šią iliuziją, sudaužyti šią matricą, sudaužyti šią kolektyvinę sąmonę, kuri tiek daug amerikiečių įtraukė patikėti, kad melagienos yra tikrosios naujienos, kad išsakyti teiginiai prilygsta faktams. Tesudūžta tai! Tesudūžta fizinėje plotmėje! Tesudūžta emocinėje! Tesudūžta mentalinėje ir tesudūžta identiteto karalijoje – ne tik Amerikoje, bet ir visose pasaulio demokratijose. Tenubunda žmonės dabar pamatyti, kad iš tiesų egzistuoja patikimų žinių bazė. Ir jeigu mes to nepriimame, griauname demokratiją ir demokratines laisves, nes vienintelis laisvę galintis garantuoti dalykas yra demokratija. Joks diktatorius, jokia totalitarinė valdžia niekada negarantavo ir niekada negarantuos laisvės. Laisvė ir demokratija yra neatskiriami. Tad tesudūžta ši iliuzija – tesudūžta ši iliuzija, kuri neleidžia tokiai daugybei amerikiečių nubusti ir imti daryti tai, apie ką kalbėjo Gautama, – analizuoti save.

Pažvelkite į save šiais ateinančiais 2021 metais. Aš taip pat dalyvavau šiame procese saulėje. Ir aš taip pat esu šio veidrodžio dalis, kuris yra iškeltas prieš žmones, idant jie galėtų pamatyti, kaip jiems reikia pakeisti savo sąmonę, padarant išvadas iš šio rinkimų proceso Jungtinėse Valstijose, ir kaip žmonėms visame pasaulyje, visose demokratijose reikia pasikeisti ir suvokti, kad privalome surasti bendrą bazę – privalome surasti patikimos informacijos bazę, dėl kurios visi galėtume sutarti ir kuria naudodamiesi galėtume balsuoti.

Tai iš tiesų yra iššūkis. Puolusios būtybės iš tiesų darė viską, ką galėjo, idant paskleistų kuo daugiau vienas kitam prieštaraujančių teiginių, kad žmonėms būtų sunku žinoti, kuo tikėti. Puikiai suprantu, kaip žmonėms yra sunku žinoti, kuo tikėti. Tačiau yra įmanoma palaipsniui išvystyti savo įžvalgumą, ir būtent dėl to mes perdavėme šią labai svarbią konferenciją apie Kristaus Įžvalgumo vystymą (2020 m. gruodis, vebinaras „Kaip vystyti savo Kristaus Įžvalgumą“), kuri taip pat pasklis po masinę sąmonę ir padės žmonėms, tiems, kurie to nori ir yra tam atviri, pagilinti savo įžvalgumą ir pasiekti tą suvokimą, kad egzistuoja patikimų žinių bazė, kurių mes iš tiesų negalime kvestionuoti ir ginčyti. O tie, kurie tai kvestionuoja ir ginčija, tą daro norėdami mumis manipuliuoti. Nėra jokio kito paaiškinimo. Ir, tiesą sakant, gali įvykti tas nubudimas, kad yra žmonių – yra jėgų šiame pasaulyje, kurios nori mumis manipuliuoti ir kurios daro viską, ką gali, kad mumis manipuliuotų. O taip pat yra ir tie, kurie siekia padėti mums išsilaisvinti, praplėsdami mūsų suvokimą.

Daugelis žmonių gali būti pažadinti šiam suvokimui, kad jiems reikia ieškoti kažko aukštesnio. O įstatymas yra įstatymas, mano mylimieji, ir kai mokinys bus pasirengęs, jam pasirodys mokytojas tokiu pavidalu, kokiu mokinys pajėgs jį priimti. Tai nebūtinai reiškia, kad žmonės taps pasirengę sužinoti apie pakylėtuosius mokytojus, bet jie vienu ar kitu būdu sugebės užmegzti ryšį su suvokimu, kad egzistuoja patikimos žinios, kurias galima turėti šiame pasaulyje. Nepaisant visų šitų nuolatos vykdomų dezinformacijos kampanijų, yra įmanoma įtvirtinti tam tikrą patikimų žinių pamatą. Gali egzistuoti specifiniai įsitikinimai, dėl kurių galime nesutarti. Tačiau egzistuoja tam tikras patikimų žinių pagrindas. Ir viena iš jų yra tokia, kad gravitacija veikia tam tikru būdu, ekonomika veikia tam tikru būdu, ir kol kas neoliberalistinė ekonomika buvo elitistinė ekonomika. Ir vienintelis būdas įtvirtinti sąžiningesnę, teisingesnę, lygesnę ekonomiką yra palikti neoliberalizmą ir, užuot jį pakeitus kita ekonomine sistema ir kita ekonomine ideologija, tiesiog turėtume pažvelgti į mokslinius tyrimus ir faktus: kaip veikia ekonomika? Kaip veikia pinigų sistema? Kokios yra finansinių instrumentų pasekmės visai ekonomikai ir visuomenei, o ypač kaip tai veikia turto sukoncentravimą į elito rankas? Kas šioje ekonomikoje leidžia elitui išnaudoti žmones ir sukoncentruoti turtą į savo rankas? Kas mums leistų sukurti ekonomiką, kurioje visi žmonės turėtų aukštesnį pragyvenimo lygį?

Visa tai yra įmanoma, net ir su tuo, ką turite šiandien, įtvirtinti bendrai priimamus faktus, bendras žinias, patikimų žinių bazę, ir tuomet pradėti grįsti demokratinį valdymą ir žmonių balsavimą, ir visuomenėje vykstančius debatus šiomis patikimomis žiniomis. Realybe grįstomis žiniomis, žiniomis, kurios yra paremtos realybe, o ne protuose sukurtomis idėjomis. Tuose protuose, kuriems, atkreipkite dėmesį, rūpi tik jie patys, nes šie protai galvoja, kad jie yra, ar turėtų būti, visatos centras. Visata neturi centro. Dievas neatsižvelgia į asmenis, nes Dievas gerbia visus. Ir demokratija taip pat neturėtų atsižvelgti į kelis asmenis, bet turėtų tokią pačią pagarbą rodyti visiems žmonėms. Būtent tokia yra lygių teisių esmė.

Tad daviau jums šį impulsą naujiems metams. Ir prašau jūsų taip pat prisiminti veidrodžio poveikį. Galite, jeigu norite, jeigu nuspręsite, pažvelgti į saulę ir taip pat tiesiog pasakyti: „Sen Žermenai, tu esi tobulas veidrodis ekonomikai“. „Sen Žermenai, tu esi tobulas veidrodis ekonomikai“.

Ir su tuo, dėkoju jums už jūsų dėmesį ir užsklendžiu jus Laisvės Liepsnoje, kuria AŠ ESU.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2020 Kim Michaels