Negalite klaidingai pasirinkti
Pakylėtasis Mokytojas Maitrėja per Kim Michaels, 2020 metų gruodžio 6 d. Šis diktavimas buvo perduotas vebinare „Kaip pagilinti Kristaus įžvalgumą“ 2020 metais.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Maitrėja. Kai pasiekiate tam tikrą tašką kelyje į Kristiškumą – ir tai nėra kažkokia konkreti 144 lygmenų pakopa, kiekvienam tai yra individualu ir tai gali būti pasiekta prieš 96 lygmenį, nors dauguma žmonių tai pasiekia po 96 lygmens – na, kai pasiekiate šį tašką, jums tenka išspręsti kai ką tokio, ką iš pradžių sukūrė puolusios būtybės ir suprojektavo ant šios planetos.
Turite suvokti, kad, jums kylant kelio į Kristiškumą lygmenimis, jos į jus nukreips šią vis didesnio intensyvumo specifinę energiją ir specifinį mąstymą. Paprasčiausiai tai galėtume įvardinti kaip baimę susikirsti, baimę suklysti. Tačiau tai taip pat turi šių epinio mąstymo atspalvių, baimė, kad galite suklysti kažkokiu epiniu būdu, kažkokiu absoliučiu būdu, tokiu būdu, iš kurio niekada nesugebėsite atsitiesti.
Na ir tai, žinoma, ateina iš puolusių būtybių. Nors jos tai užklojo daugybe sluoksnių, jų esybėje glūdi prisiminimas, kad, kai joms pirmą kartą teko susidurti su pakylėtaisiais mokytojais ir būtinybe paleisti šią išorinę savastį, kuri jautėsi tokia ypatinga, jos pasirinko išsaugoti šią savastį, užuot ją paleidusios, pasirinko ginti savastį, užuot ją atidavusios.
Jos žino kažkuriame savo esybės lygmenyje, kad tai buvo klaida. Tačiau kaip dabar jau daug, daug kartų sakėme, jūs turite laisvą valią, o tai reiškia, kad niekada negalite padaryti tokio pasirinkimo, kurio negalėtumėte įveikti ar iš kurio negalėtumėte išsilaisvinti, padarydami kitokį pasirinkimą, padarydami aukštesnį pasirinkimą. Neįmanoma padaryti tokio pasirinkimo, kurį padarius nebeliktų kelio atgal, iš kurio negalėtumėte atsitiesti, kurio negalėtumėte panaikinti. Niekada negalite padaryti klaidos, virš kurios negalite pakilti. Tai nebūtinai reiškia, kad visada galėsite panaikinti šią klaidą tiesiogine prasme, tačiau visada galite padaryti aukštesnį pasirinkimą, kuris iškeltų jus virš jūsų ankstesnio pasirinkimo.
Tačiau turite tai pasirinkti, o kad galėtumėte pasirinkti pakilti virš ankstesnio pasirinkimo, turite sąmoningai pripažinti, kad ankstesnis pasirinkimas nebuvo aukščiausias. Jeigu labai stipriai nusprendėte savo esybėje, kad niekada nepažvelgsite į šį pasirinkimą, nes jis gali būti neteisingas, tuomet negalėsite pasirinkti pakilti virš savo ankstesnio pasirinkimo, o tai reiškia, kad amžinai būsite įstrigę ginti šį pasirinkimą.
Būtent iš čia kyla ši absoliutaus suklydimo, iš kurio negalite atsitiesti, koncepcija. Nėra taip, kad puolusios būtybės negali atsitiesti iš savo – pavadinkime tai „klaidos“, nors iš tiesų tai tėra pasirinkimas – nėra taip, kad jos negalėtų atsitiesti iš šio pasirinkimo, tačiau jos nenori daryti nieko, kas joms padėtų priimti sąmoningesnį pasirinkimą, nes jos nenori savo sąmonės nukreipti į ankstesnį pasirinkimą ir pripažinti, kad jis nebuvo pats aukščiausias.
Na ir dabar, žinoma, puolusios būtybės visą laiką projektuoja į išorę, tad jos nemano, kad tai yra jų pačių pasirinkimo ir jų psichikoje glūdinčio mechanizmo pasekmė. Jos projektuoja, kad tai yra Dievo pasirinkimo ir Dievo įstatymų pasekmė, nes Dievas yra pikta, teisianti būtybė danguje, kuri jus pasmerks amžinoms kančioms pragare, jeigu nepaklusite Jo valiai.
Tačiau ne Dievas jus pasmerkia amžinoms kančioms ar nesibaigiančiam kentėjimui, tai padarote jūs patys savo pasirinkimais. Puolusios būtybės pasmerkia save savo kančioms, tačiau, kol jos projektuoja, jog tai daro Dievas, jos, žinoma, gali nežiūrėti į savo ankstesnį pasirinkimą ir šį pasirinkimą panaikinti. Puolusios būtybės atsinešė tai per keletą sferų. Jos tai stiprino, ir kai atėjo į Žemę, atsinešė tai su savimi ir pradėjo kurti šį kolektyvinį padarą, kuris dabar yra tapęs labai stiprus šioje planetoje.
Kai atrandate dvasinį kelią, kai atrandate tikrą dvasinį mokymą, į jus pasipila daugybė projekcijų, kurios nuo pat pradžių mėgina jums sukliudyti iš viso įžengti į šį mokymą. Daugelis žmonių, kurie, pavyzdžiui, atrado pakylėtųjų mokytojų mokymą, tačiau net ir daugelį kitų dvasinių mokymų, patyrė tam tikrą pasipriešinimą. Jie netgi gali patirti įvairias fizines nelaimes savo gyvenime tuo metu, kai nusprendžia įžengti į pakylėtųjų mokytojų mokymą ar kažkokiu kitu būdu pasišvęsti dvasiniam keliui.
Tai netgi gali nutikti jūsų ėjimo keliu metu, tačiau paprastai dauguma žmonių pasiekia tašką, kuriame jie pasišvenčia dvasiniam keliui, bent jau tame savo atrastame mokyme, tad jie nebėra tokie pažeidžiami būti išvesti iš kelio, ir todėl puolusios būtybės nustoja siųsti į jus tokią fizinę energiją, tačiau dabar jos pradeda į jus siųsti kitokių rūšių energijas.
Kaip Jėzus paaiškino kalbėdamas apie keturis Kristaus įžvalgumo lygmenis, jos tuomet nukreipia į jus emocinio lygmens energiją ir mėgina įtraukti jus į visus tuos emocinius reakcinius šablonus, kurie jus gali atitraukti nuo kelio. Ir tik tuomet, kai tam tikru lygmeniu išsprendžiate savo emocinius šablonus, tampate laisvi nuo šių projekcijų, ar bent jau tampate laisvi nuo pažeidžiamumo, nes, tam tikra prasme, šios projekcijos jus supa visą laiką.
O tuomet, kai pakylate virš jų emocinių projekcijų, jos į jus pradeda projektuoti mentalinio lygmens energiją, o kai pakylate ir virš to, jos pradeda projektuoti identiteto lygmens energiją. Jūs, žinoma, galite pakilti ir virš to, ir būtent tai padarote, pradėdami kilti virš 96 lygmens, kadangi tuomet pradedate dirbti su šia koncepcija, kad nesate atskira būtybė.
Aprašiau šią mįslę, kad jums reikia pakilti virš masinės sąmonės kaip individui, bet tuomet, kai pereinate į aukštesnius Kristiškumo lygmenis, pradedate ardyti tą savasties jausmą ir imate regėti pamatinę visos gyvybės vienovę. Tai, kas sujungia Kūrėją su savo kūrinija. Todėl taip pat pradedate jausti gilesnį ryšį su kitais žmonėmis, tačiau tai nėra toks pat ryšys, kurį turite, kai esate masinėje sąmonėje ir esate tampomi šen ir ten masinės sąmonės srauto.
Tačiau bet kuriame kelio lygmenyje jos gali į jus projektuoti šį įsitikinimą, kad galite neišlaikyti iniciacijos, ir kad tai gali jus išvesti iš kelio, ar gali jus išvesti į kairįjį kelią, ar gali jus priversti sekti netikrais mokytojais, nes netikri mokytojai gali apgaule priversti jus jais sekti. Egzistuoja daugybė šių projekcijų, beveik nesuskaičiuojama daugybė tokioje planetoje kaip Žemė. Tai nereiškia, kad turite kiekvienai iš jų pažvelgti į akis, tačiau kad ir kas į jus būtų nukreipiama pagal individualią jūsų psichologiją, ateina laikas, kai jums reikia į tai pažvelgti, jums reikia įsisąmoninti, kad šios projekcijos egzistuoja. Turite pažvelgti į šias projekcijas ir pradėti su jomis dirbti. Ištirkite, kokią turite savastį, koks įsitikinimas slypi už tos savasties, kuris padaro jus pažeidžiamus šiai projekcijai, ir išspręskite tai, ir tuomet tapsite laisvi nuo tos konkrečios projekcijos.
Ir šiame mokyme kalbu apie baimę, kad galite suklysti. Na ir dabar, paimkime tai, ką papasakojau apie puolusias būtybes. Jos padarė ilgą virtinę pasirinkimų, kuriais įstūmė save į tokią poziciją, kurioje jautėsi pasaulio bamba savo konkrečioje planetoje. Mes čia kalbame apie laiką prieš jų nuopolį. Jos buvo įsitikinusios, ir jos įtikino save, ir visi jų pasekėjai buvo tuo įsitikinę (ir šie pasekėjai patvirtino šį jų įsitikinimą), kad yra absoliučiai teisios. Jos yra teisios savo požiūryje į pasaulį ir į save, ir į savo pačių svarbą. Jos susikūrė šią labai stiprią atskirąją savastį.
Na ir dabar, mes sakėme, kad, kai esate įstrigę dualistinėje sąmonėje, nėra jokio išėjimo iš pačios dualistinės sąmonės. Jūs kuriatės suvokimo filtrą, ir tol, kol Sąmoningasis AŠ žiūrės per šį suvokimo filtrą, jūs nesugebėsite matyti išėjimo. Negalėsite analizuodami atrasti išėjimo. Negalėsite samprotavimais atrasti išėjimo. Vienintelė išeitis yra patirti kažką, kas egzistuotų už jūsų filtro ribų, idant įgytumėte atskaitos tašką apie išorėje egzistuojančią realybę.
Jeigu norite palyginimo apie tai, įsivaizduokite keletą žmonių, kurie kūdikystėje buvo patalpinti į tamsią šachtą požemyje ir visą savo gyvenimą nugyveno šioje tamsioje šachtoje. Jie visai neblogai išmoko apčiuopomis rasti kelią, galbūt netgi išsiugdė tam tikrą erdvės pajautimą, padedantį jiems naviguoti šioje šachtoje. Tačiau, žinoma, jie patyrė tik viena – pasaulis yra tamsus. Jie niekada nebuvo patyrę šviesos, todėl neturi nė menkiausio supratimo, kas yra šviesa.
Ar galite, jeigu be tamsos nieko daugiau nesate matę, bent įsivaizduoti ar samprotauti, kad privalo būti šviesa? Privalo egzistuoti kažkas, kas būtų priešinga tamsai, kas skirtųsi nuo tamsos. Na, jūs negalite to padaryti, argi ne taip? Ir koks yra vienintelis būdas, kuriuo galėtumėte įveikti šį įsitikinimą, šį patyrimą, kad pasaulis yra tamsa? Na, jeigu pamatytumėte bent mažyti šviesos spindulėlį, iš kažkur prasiskverbusį į šachtą, įgytumėte atskaitos tašką. Galėtumėte pradėti kvestionuoti: „Ar tikrai pasaulis yra vien tamsa?“ Galėtumėte palaipsniui pradėti plėsti šviesos ratą, kol jis pradės išstumti vis daugiau tamsos, ir, kaip yra sakoma sename palyginime, mano mylimieji, kaip galite pašalinti tamsą iš kambario? Negalite jos sukišti į šiukšlių maišus ir išmesti pro duris, nes tamsa neturi substancijos. Negalite išanalizuoti tamsos, ir todėl vienintelis būdas pašalinti tamsą iš kambario nėra padaryti kažką tamsai; turite atnešti šviesą, kuri pakeistų tamsą. Pradėjus šviesti šviesai, tamsos akimirksniu nelieka.
Būtent tai puolusioms būtybėms, kai jos dar nebuvo nupuolusios, buvo duota toje sferoje. Joms buvo surengta akistata su pakylėtaisiais mokytojais, ir tai nereiškia, kad mes pasirodėme kaip piktas teisėjas, sakantis, kad štai tą jūs padarėte blogai ir aną jūs padarėte blogai. Mes tiesiog suteikėme joms atskaitos tašką, kad už jų suvokimo filtro iš tiesų egzistuoja realybė, ir padarėme tai be jokio smurto.
Tačiau turite suprasti, kad nėra taip, jog labai ilgą laiko tarpą tam tikrai būtybei yra leidžiama išsikelti save tam tikros planetos lyderiu, ir ji niekada, niekada negauna jokio impulso iš pakylėtųjų mokytojų, kad išorėje yra kai kas daugiau. Sferai artėjant prie pakylėjimo taško, mes, įvairiais švelniais būdais, parodome šiai būtybei, kad egzistuoja alternatyva, kad egzistuoja atskaitos taškas, už šios jos pačios susikurtos pasaulėžiūros. Mes tai darome švelniais būdais, palaipsniui didindami intensyvumą, tačiau ta konkreti būtybė, praleisdavo tai pro akis, ignoruodavo, neigdavo ir susikurdavo visokiausius paaiškinimus visiems šiems švelniems niukstelėjimams.
Kai buvo pasiektas taškas, kuomet sfera priartėjo prie pakylėjimo, mes turėjome pasirodyti tai būtybei tokiu būdu, kad ji negalėtų to paneigti. Tai vis dar nereiškia, kad buvome kaip piktas teisėjas, grasinęs šiai būtybei amžinybe pragare, jeigu ji nepasirinks teisingai. Mes tiesiog parodėme šiai būtybei, kad egzistuoja alternatyva, ir parodėme jai tai tokiu būdu, kad ji negalėjo į tai numoti ranka ar neigti. Ji turėjo patirti tą suvokimo momentą, kurį iki šiol neigė.
O kai ji paneigė ir tą suvokimo momentą, po to, kai jai buvo parodyta alternatyva, štai tuomet būtybė nupuolė. Tai nereiškia, kad būtybė negali pradėti kelionės aukštyn, ji tai gali padaryti bet kurią akimirką, tačiau, žinoma, ji negali to padaryti tol, kol laikosi įsikibusi šio neigimo. Matote, koks yra vienintelis būdas padaryti pasirinkimą, kuris būtų klaida? Pirmiausia turite padaryti pasirinkimą, kuris jus suvaržo, o tuomet dar vieną pasirinkimą, kuriuo nusprendžiate neigti, atsisakyti pažvelgti į ankstesnį pasirinkimą. Atsisakote pamąstyti apie tai, kad jis gali jus riboti. Atsisakote jį pakeisti aukštesniu pasirinkimu. Patvirtinate ir pagrindžiate ankstesnį pasirinkimą, kaip kažką, ko nereikia kvestionuoti, į ką nereikia pažvelgti.
Tad suvokiate, ką sakau. Klaida nėra pasirinkimas, kurį padarėte. Klaida yra atsisakymas pažvelgti į pasirinkimą, pakelti savo sąmonę ir padaryti sąmoningesnį pasirinkimą. Būtent tai mes galėtume vadinti klaida, ta prasme, kad praleidote iniciaciją. Praleidote galimybę. Na ir dabar, galite bet kuriuo metu liautis tai neigti. Tačiau tol, kol laikysitės į tai įsikibę, būsite įstrigę tame lygmenyje. Negalėsite virš to pakilti aukštyn vedančiame kelyje. Jeigu padarėte pasirinkimą nusileisti į 10 sąmonės lygį ir atsisakote pažvelgti į tą pasirinkimą, negalite pakilti į 11 lygį.
Galite nusileisti žemiau, tačiau tuomet galite pasiekti tašką, kuris yra žemiausias įmanomas lygmuo Žemėje ir žemiau jau nebegalite nusileisti ir tuo pat metu likti įsikūnijime Žemėje. Iš tiesų yra puolusių būtybių, kurios buvo įstrigusios tame žemiausiame lygmenyje labai ilgą laiką šioje planetoje. Ir taip pat yra kitų būtybių, kurioms teko palikti planetą, kai kurios iš jų atsidūrė astralinėje plotmėje, kai kurios buvo paimtos į kitas planetas, kurios yra netgi dar šiek tiek žemesniame lygmenyje už Žemę, jeigu galite įsivaizduoti tokį dalyką, ko neraginčiau jūsų daryti.
Ir puolusios būtybės projektuoja ant jūsų, ant dvasios ieškotojo, ant pakylėtųjų mokytojų mokinio, kad egzistuoja ši siaubinga epinė rizika, kad galite klaidingai pasirinkti, kad galite būti apgauti, kad galite nusekti netikrais mokytojais, tikrųjų mokytojų pamėgdžiotojais, ir visi tie dalykai. Ir galutinis būdas tai įveikti, žinoma, yra suvokti tai, ką ką tik pasakiau. Tačiau, kad galėtumėte pasiekti šį tašką, jūs, daugumoje atvejų, turėsite pažvelgti į specifines savastis, kurios galėjo būti sukurtos ankstesniuose gyvenimuose, pradedant nuo pirmykštės savasties, nes kai jie jus privertė patirti pirminę gimimo traumą, ant jūsų projektavo, kad padarėte šią siaubingą klaidą.
Taip pat galėjote turėti ir kitus gyvenimus, kuomet buvote pozicijoje, kurioje galėjote padaryti kitus žmones paveikusį pasirinkimą ar netgi tiesiog tokį pasirinkimą, kuris paveikė jus pačius, ir jie ant jūsų suprojektavo, kad padarėte šią epinę klaidą. Galite turėti atskirųjų savasčių, kurios buvo sukurtos kaip reakcija į tokią situaciją. Šių savasčių esmė iš tiesų yra tokia, kaip jau anksčiau sakėme, kad patyrėte didelį skausmą.
Ir štai jūs čia, ateinate kaip avataras į Žemės planetą, turite geriausias intencijas pagerinti situaciją Žemėje. Atsiduriate kažkokioje situacijoje, pavyzdžiui, tokioje, kuri yra aprašoma knygoje Mano gyvenimai, ir tai yra tik vienas iš daugybės pavyzdžių, kuomet jūs padarote kažką, kas paveikia kitus žmones. Padarote pasirinkimą, kuris paveikia kitus žmones ir puolusios būtybės dabar ant jūsų projektuoja, kad padarėte šią epinę klaidą ir kad visos pasekmės, kurios iš tiesų buvo sukurtos puolusių būtybių, ir visos iš to išeinančios žmonių kančios, kurios taip pat buvo sukurtos puolusių būtybių, visa tai yra jūsų kaltė.
Avatarui tai yra labai sunki situacija, kadangi natūralioje planetoje niekas niekada jūsų nekaltino, kad padarėte kažką blogai ar kad esate blogas žmogus, ar klaidingai besielgiantis žmogus. Natūralioje planetoje gaunate grįžtamąjį ryšį apie savo veiksmus ir jų pasekmes, tačiau tai niekada nėra pristatoma kaip teisinga ir klaidinga, ir niekas tikrai neprojektuoja ant jūsų, jog dėl to, kad padarėte regimai klaidingą pasirinkimą, esate blogas žmogus, esate smerktinas žmogus. Tačiau būtent tai, žinoma, puolusios būtybės jums daro Žemėje. Jos ne tik projektuoja, kad padarėte klaidingą pasirinkimą, jos projektuoja, kad tai padarėte dėl to, jog esate blogas žmogus, esate smerktinas žmogus, neturėjote ateiti į šią Žemę, neturite teisės čia būti ir visi tie dalykai.
Niekada anksčiau nebuvote su tuo susidūrę būdami avataru. Turite geriausias intencijas, jums niekada net mintis nebuvo kilusi dėl to kaltinti kitus žmones, o dabar jie jus dėl to kaltina ir jūs pradedate mąstyti: „Kaip galėjau to nusipelnyti?“ Paimkite auksinę taisyklę: darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų. Daugelis avatarų jaučia, kad: „Jeigu darau tik gerus dalykus kitiems ir turiu geriausias intencijas, jie neturėtų manęs kaltinti, kad esu blogas. Tai yra neteisybė. Tai yra klaidinga. Jie neturėtų manęs šitaip neteisingai kaltinti.“ Tai, žinoma, yra ganėtinai pagrįstas lūkestis natūralioje planetoje, tačiau jis nėra pagrįstas tokioje planetoje kaip Žemė. Būtent tai mėginome jums pasakyti, prieš jums nusileidžiant į įsikūnijimą, tik jūs nesugebėjote to iki galo suprasti. Kaip paaiškinau, tai buvo sunku ir visa kita.
Tad štai jūs esate čia. Tarsi būtumėte beveik kaip puolusios būtybės, stovėdami tenai ir žvelgdami į šią prarają, ir sekundės dalį jaučiate baimę, kad galite įkristi į šią prarają ir nesustoti kristi iki pat apačios. Ir jaučiatės visiškai pasimetę šioje tamsoje, nes staiga, viskas, dėl ko atėjote į Žemę, nugrimzdo abejonėse.
Kadangi esate avataras, kadangi esate įpratę žiūrėti į save ir svarstyti, ar negalėtumėte padaryti kažko geriau, ir esate įpratę vertinti savo pasirinkimus, neišvengiamai imate mąstyti apie tai, ar negali puolusios būtybės būti teisios, ar jų kaltinimai negali būti teisingi: „Ar aš padariau kažką ne taip? Ar tikrai turiu teisę būti šioje planetoje? Ar tikrai turiu teisę mesti iššūkį puolusioms būtybėms?“ Būdami avataru jūs apie tai mąstote. Būtent tai jums sukelia pojūtį, kad stovite ant prarajos krašto ir galite į ją įkristi. Tai jums yra nepaprastai skausminga. Tai yra didžiausias skausmas, kurį jūs, būdami avataru, galite patirti Žemėje.
Jūs iš tiesų galite išgyventi laikotarpį, kuomet jaučiatės beveik visiškai palūžę. Nebežinote, kas esate, kodėl čia esate ir taip toliau. Tačiau rūsti Žemės realybė yra tokia, kad, nors ir patyrėte šią traumą ir šoką, tai nereiškia, kad galėsite palikti savo fizinį kūną. Ir štai jūs čia, patiriate šį intensyvų skausmą, bet vis dar tebesate fiziniame kūne. Tai reiškia, kad privalote funkcionuoti, ir štai, po šio gyvenimo grįžtate į kitą įsikūnijimą ir privalote atrasti būdą funkcionuoti Žemėje.
Kaip galite funkcionuoti Žemėje? Na, būtent dėl to susikūrėte pirmykštę savastį, ir skausmas, kurį patyrėte per tą abejonės savimi akimirką, buvo nepakeliamas, tad pagrindinė pirmykštės savasties funkcija yra uždengti šį skausmą, kad jis taptų pakeliamas ir kad jūs iš tiesų galėtumėte funkcionuoti Žemėje. Ir tai jus įveda į šį reakcinį režimą, kuriame kuriatės vis daugiau ir daugiau savasčių, mėgindami susidoroti su Žemėje egzistuojančiomis sąlygomis.
Ir tai tuomet atveda, ir dabar pereikime į šiandieninius laikus, po to, kai jūs čionai buvote galbūt labai ilgai ir buvote įsikūniję čionai daugybę kartų. Ir štai dabar jūs esate čia, potencialiai savo paskutiniame įsikūnijime. Atradote dvasinį kelią ir pakylėtųjų mokytojų mokymą, tačiau vis dar tebeturite šį mechanizmą savo esybėje, pirmykštę savastį, kuri dengia tą pirminį skausmą ir šią absoliučios epinės klaidos baimę. Žemesniuose Kristiškumo lygmenyse jums nereikia su tuo susidurti, nes nesate tam pasirengę, tačiau kai pakylate virš 96 lygmens, turite su tuo susidurti, turite pasiekti tašką, kuriame turite pažvelgti šiai suklydimo baimei tiesiai į akis.
Na ir dabar, jūs iš tiesų galite naudodamiesi mūsų įrankiais ir mokymais išrišti pirmykštę savastį, ir pasiekti tašką, kuriame būtumėte išrišę šią mūsų taip vadinamą pirmykštę savastį, tačiau vis dar tebeturite savastį, kuri buvo sukurta padėti jums pakelti šią baimę suklysti. Tačiau, kai skausmas, arba skausmo baimė – pirminė baimė iš naujo patirti skausmą – išnyksta, tampa lengviau įveikti baimės suklysti savastį.
Tačiau turite tai įveikti, turite tai įveikti sąmoningai, turite į tai pažvelgti. Ir norėdami tai įveikti, turite prisiminti, ką sakiau: Iš tiesų niekada negalite klaidingai pasirinkti, nes niekada negalite padaryti tokio pasirinkimo, kurio nebūtų įmanoma pakeisti.
Na ir dabar, atsukite tai atgal ir paklausykite, ką iš tiesų pasakiau, iš tiesų įsiklausykite į tai, ką pasakiau: Negalite klaidingai pasirinkti. Nėra jokių klaidingų pasirinkimų, nes kiekvienas jūsų daromas pasirinkimas yra tam tikrą pasekmę sukuriantis eksperimentas. Pasekmė suteikia jums galimybę pažvelgti į save, į savo sąmonės būseną, ir įvertinti, ar norite toliau grįsti tuo savo pasirinkimus, o gal norite tai transcenduoti ir pakilti į aukštesnį pasirinkimų lygmenį.
Būtent toks buvo kelias nuo tos akimirkos, kai buvote sukurti kaip individualus gyvybės srautas su viename taške sukoncentruotu tapatumo jausmu. Padarote pasirinkimą, patiriate pasekmę, patobulinate savo sąmonę, padarote aukštesnį pasirinkimą. Joks tuo grindžiamas pasirinkimas negali būti klaidingas. Galite pažvelgti į natūralią planetą ir štai ką jūs joje patiriate: Jūs niekada nepadarėte klaidingo pasirinkimo – kurį laikėte klaidingu ar kiti žmonės laikė klaidingu. Galėjote iškilti iki vadovaujančio posto natūralioje planetoje. Galėjote padaryti pasirinkimus, paveikusius kitus žmones, kurie nebuvo patys aukščiausi, tačiau niekas jūsų neapkaltino, kad padarėte „klaidingą“ pasirinkimą ar kad esate „blogas“ žmogus. Visi buvo pasiruošę pasimokyti iš savo pasirinkimų ir tuomet padaryti geresnius pasirinkimus.
Lygiai taip pat yra ir Žemėje, nes laisvos valios įstatymas yra toks pat. Skirtumas tik tas, kad Žemė yra labai tankios materijos planeta, tad, visų pirma, galite padaryti pasirinkimus, kurių pasekmes jausite ilgą laiką, gali praeiti daug laiko, kol šios pasekmės pranyks. Tai yra vienas skirtumas tarp natūralios planetos ir tankios materijos planetos kaip Žemė, nenatūralios planetos.
Tačiau šalia viso to Žemėje turite dar ir šį mąstymą, šį puolusių būtybių sukurtą teisingumo ir klaidingumo padarą, teigiantį, kad viskas privalo būti vertinama teisingumo ir klaidingumo skalėje, tai yra epinis mąstymas, kuriame galvojate, kad kai kurios klaidos gali turėti epines pasekmes, ir taip pat visas šis mąstymas, kad yra žmonių, kurie yra teisūs, o kiti žmonės klysta. Tai yra dar vienas puolusių būtybių sukurtas sluoksnis: Kad yra teisūs žmonės ir klystantys žmonės, geri žmonės ir blogi žmonės, geriečiai ir blogiečiai. Na ir dabar, žinoma, vieninteliai, taip sakant, „blogi“ žmonės yra puolusios būtybės, tačiau jos projektuoja, kad niekada negalėtų klysti, ir tiktai tie kiti žmonės klysta – ir labiausiai klysta tie, kurie joms meta iššūkį.
Ir štai ką turite įveikti, norėdami pakilti į šiuos aukštesnius Kristiškumo lygmenis. Mes jums perduodame mokymus ir įrankius, kad padėtume jums tai įveikti. Ir su mūsų jums šioje konferencijoje perduotais mokymais, turite įrankius pradėti tai įveikinėti. Vėlgi, tai neįvyks per vieną šlovingą nušvitimo akimirką, reikės atlikti daug individualių žingsnelių, į tai pažvelgiant ir šitai įveikiant. Tačiau jūs galite tai įveikti, ir kai įveikiate šią baimę suklysti ir suvokiate, kad visada galite panaikinti pasirinkimą, padarydami sąmoningesnį pasirinkimą, galite pakilti į aukštesnį Kristaus įžvalgumo lygmenį. Tai yra Kristaus įžvalgumas, kuriame galutinai transcenduojate puolusių būtybių mąstymą, kad viskas turėtų būti vertinama pagal šį teisingumo ir klaidingumo vertybinį vertinimą.
Nėra taip, kad jūsų pasirinkimai visada yra teisingi, kai vaikščiojate Žeme su tam tikru Kristiškumo laipsniu. Galite pažvelgti į Jėzų ir galite matyti iš šių dažnai kartojamų pavyzdžių, kaip jis supyko ir išvartė pinigų keitėjų stalus arba prakeikė figmedį, arba kitais būdais rodė žmogiškas emocijas. Ir galite sakyti: „Štai čia yra žmogus, kuris buvo pasiekęs aukštą Kristiškumo laipsnį, tačiau jis vis tiek retkarčiais pereidavo į šią būseną, kuri nebuvo pati aukščiausia.“ Tačiau Jėzus savęs nesmerkė ir nesakė: „O, aš buvau taip arti prie savo Kristiškumo įkūnijimo, bet dabar prakeikiau tą prakeiktą figmedį. Padariau epinę klaidą ir nupuoliau iki paties dugno, ir dabar turėsiu pradėti visą kelią iš pradžių.“ Ne, jis tiesiog pažvelgė į save ir suprato, kad tai nebuvo aukščiausias pasirinkimas, ir tuomet toliau judėjo pirmyn savo pasirinkta kryptimi. Šio pasaulio princas atėjo ir nieko jame nerado.
Ir jūs taip pat galite tai pasiekti. Šį jausmą, kad kiekvieną kartą, pas jus atėjus šio pasaulio princui ir pradėjus jus kaltinti, jis nieko jumyse nerastų, jokios atskirosios savasties, kuria pasinaudojęs galėtų priversti jus galvoti: „O gal iš tiesų suklydau? Galbūt klaidingai pasirinkau?“ Na ir dabar, jeigu šio pasaulio princas ateina ir jus apkaltina, arba jus apkaltina kažkoks žmogus, tiesiog pažvelgiate į tai visiškai neutralia sąmone. Nesiginate, nesijaučiate kaltinami ar puolami, jūs tiesiog į tai pažvelgiate: „Ar tame gali būti tiesos?“ Ir jeigu atrandate, kad tame yra kažkokio pagrįstumo, pažvelgiate į savastį ir paleidžiate šią savastį. O jeigu matote, kad tame nėra jokio pagrįstumo, tiesiog tai ignoruojate ir judate toliau.
Jums nereikia gintis, nereikia įrodyti, kad kitas žmogus klysta. Neturite įrodyti kitam žmogui, kad iš tiesų esate geras žmogus, kad nepadarėte klaidos. Jeigu šis žmogus nesupranta argumentų kalbos, tuomet su juo nekalbate, tiesiog judate toliau. Ir tai yra taškas, kurį galite pasiekti, kai transcenduojate visą šią sąmonę, kuri viską vertina, ar tai yra teisinga ar klaidinga. Transcenduojate baimę, kad galėtumėte klysti, nes žinote, jog kad ir kokį pasirinkimą padarytumėte, ryšitės į jį pažvelgti, pakelsite savo sąmonę ir tuomet padarysite sąmoningesnį pasirinkimą.
Tai reiškia, kad net jeigu padarytumėte ne patį aukščiausią pasirinkimą, tai vis tiek taps laipteliu į progresą, nes tiesiog pasinaudosite tuo, kad pakiltumėte aukščiau kelyje. Nėra taip, kad jeigu padarysite pasirinkimą ir kažkas apkaltins jus padarius klaidą, tai jus privers nupulti į žemiausią sąmonės lygį. Kiekvienas pasirinkimas, kurį galite padaryti, atitinka jūsų sąmonės lygį, ir tai yra svarbi mintis.
Kalbėjome apie skirtingus sąmonės lygius, tad tarkime, kad esate 100-ajame sąmonės lygyje, ir padarote pasirinkimą, grįstą iliuzija, kuri atitinka tą sąmonės lygį, tai yra iliuzija, iš kurios dar nepraregėjote. Padarote pasirinkimą ir matote, kad tai nėra pats aukščiausias pasirinkimas. Tačiau dabar kitas žmogus taip pat pažvelgia į šį pasirinkimą, tačiau šis žmogus yra 60-ame sąmonės lygyje. Kai jūs žvelgiate į pasirinkimą ir jo pasekmes ir jį vertinate, jūs jį vertinate būdami 100-ajame sąmonės lygmenyje. Tačiau kitas žmogus žiūri į tą pasirinkimą arba situaciją, arba pasekmes, ir vertina tai iš 60 sąmonės lygmens, ir todėl jis žiūri į šį pasirinkimą kitaip negu jūs.
Šis žmogus gali tai laikyti daug rimtesne klaida, negu yra iš tiesų. Na ir dabar, paimkime kitą žmogų, esantį 30-ajame sąmonės lygmenyje, šis žmogus gali į tai žiūrėti kaip į epinę klaidą, o kadangi jūs teigiate esantis pakylėtųjų mokytojų mokinys, arba teigiate esantis pakylėtųjų mokytojų pasiuntinys, niekada neturėjote padaryti šios klaidos. Ir todėl tai yra epiškai bloga situacija, ir turėtumėte dėl to jaustis taip pat blogai, kaip padaręs klaidą jaučiasi 30 sąmonės lygyje esantis žmogus.
Ar matote mechanizmą? Kančia nori draugijos. 60-ame sąmonės lygyje esantis žmogus nori, kad jaustumėtės taip pat blogai dėl savo klaidos, padarytos 100-ajame lygmenyje, kaip jis jaučiasi dėl savosios 60-ame lygmenyje, o 30 lygmenyje esantis žmogus nori, kad jaustumėtės taip pat blogai, kaip jis jaučiasi 30-ame lygmenyje. Kodėl jie jaučiasi blogai tuose lygmenyse? Kodėl jie jaučiasi blogiau tuose lygmenyse? Nes jie žiūri per daugiau filtrų ir vis dar tebėra įstrigę šioje teisingumo ir klaidingumo sąmonėje.
Bet matote, jūs absoliučiai neprivalote vertinti savo pasirinkimų pagal žemesnę sąmonės būseną nei toji, kurią pasiekėte. Jūs, žinoma, galite paprašyti kitų žmonių, jeigu pažįstate kažką, kas yra aukštesniame sąmonės lygyje už jus, arba galite paprašyti pakylėtųjų mokytojų, įvertinti jūsų pasirinkimą. Bet matote, būtybė, kuri yra aukštesniame sąmonės lygyje už jus, jeigu ji yra pakilusi virš 96 lygmens, jūsų nesmerks, netgi nesakys, kad padarėte klaidą, ji tiesiog parodys jums: Štai tokios yra pasekmės, tokia yra savastis, kurią turite, ir ši savastis turi tam tikrą įsitikinimą, ir štai kaip galite ją pakeisti aukštesniu pasirinkimu.
Nes kai peršokate tą koncentravimosi į save kliūtį 96 lygmenyje, nebenorite nieko žeminti, nebenorite nieko lėtinti, nebenorite stabdyti kitų žmonių progreso. Norite, kad jie progresuotų taip, kaip jūs patys norite progresuoti, ir būtent dėl to niekada nedarote kitiems to, ką daro puolusios būtybės, mėgindamos priversti jus jausti padarius epinę klaidą. Jūs tiesiog to nedarote, kai įveikiate šį koncentravimąsi į save, šiuos mėginimus pavaizduoti save ypatingu, įkliūdami į puolusių būtybių paspęstus spąstus, kuriuose mėginate aukštinti save ir žeminti kitus žmones.
Kai šitai nunyksta, jūs vis dar galite būti įsikūnijime Žemėje, vis dar galite būti gyvenimo dalimi, jūs vis dar netgi galite būti kažkokioje viešoje erdvėje, pavyzdžiui, kurdami svetaines arba būdami feisbuke ar kad ir kas tai būtų, ir galite susidurti su žemesnėje sąmonės būsenoje esančių žmonių puolimu, iš šio pasaulio princo, tamsos jėgų ir puolusių būtybių ateinančiu puolimu. Tačiau galite išlikti jų nepaveikti, nes kaip sakė Jėzus: „O kas gi man, aš seksiu Kristumi ir kilsiu aukštyn savo kelyje. Kad ir su kuo besusidurčiau, žinau, jog galiu tuo pasinaudoti, kad pakilčiau aukščiau kelyje. Arba galiu matyti, kad tai neturi jokios vertės, tad tiesiog tai ignoruosiu ir judėsiu pirmyn.“
Šis pasiuntinys, kai buvo jaunesnis, labai jaudinosi dėl to, kad nesužeistų kitų žmonių. Kaip jis pats sakė, jam labai rūpėjo būti geru žmogumi ir jis norėjo, kad kiti jį laikytų geru žmogumi, nes jis nieko nežeidžia. Kai kas nors įsižeisdavo dėl kažko, ką jis padarė ar pasakė, jis tai priimdavo labai, labai rimtai, ir nugrimzdavo į šį sūkurį, vertindamas save, smerkdamas save, vėl ir vėl išgyvendamas tą situaciją, mėgindamas savo prote kažkaip ją apgręžti aplinkui, kad tai nebūtų taip blogai. Nuo to laiko jis pasiekė supratimą, kad tai yra visiškai nereikalingas mechanizmas, tačiau tai yra suprantamas mechanizmas tokioje planetoje kaip Žemė.
Daugelis jūsų taip pat matysite, kad tam tikrose situacijose esate pastūmėjami į tą reakciją, kurioje jūsų protas vėl ir vėl išgyvena tą situaciją. Mėginate analizuoti ir nagrinėti šią situaciją. Ir daugumoje atvejų iš tiesų niekur nenusigaunate, tačiau paskiriate tam daugybę laiko, energijos ir dėmesio. Ir tiesiog ateina momentas jūsų kelyje į Kristiškumą, kai jums tiesiog reikia pažvelgti į šį mechanizmą. Pažvelgiate į už to slypinčią savastį ir tariate: „Man jau tavęs gana. Leidžiu tau mirti. Tai nėra tai, kas aš esu. Tu nesi aš. Aš nesu tu. Leidžiu tau mirti.“ Tiesiog nebemėginate leistis į šias situacijas savo prote, kompensuodami dėl kažko savo prote, keisdami kitų žmonių nuomones savo prote, nors iš tiesų mėginate pakeisti savo požiūrį į situaciją.
Ir čia jūs suvokiate kai ką labai labai paprasto, tai yra paprastas mechanizmas. Egzistuoja savastis, kuri jus priverčia priimti tam tikrą sprendimą, sukeliantį tam tikras pasekmes, tačiau tuomet egzistuoja ir kita savastis, kuri tuomet įvertina: tai buvo klaida. Galbūt remdamasi kitų žmonių reakcija, savastis nusprendžia, kad padarėte siaubingą klaidą, ir dabar ši savastis, o galbūt kita savastis, sukuria šį sūkurį, kuriame kažkaip tariamai turėtumėte atlyginti už savo klaidą, neutralizuoti pasekmes ar išpirkti savo nuodėmes. Turėtumėte kažką padaryti, kad kompensuotumėte savo padarytus pasirinkimus.
Suprantu, kad už to stovi ši labai sena tradicija, siekianti žydus, kurie tiki, kad padarę nuodėmę turite atlyginti už šią nuodėmę paaukodami gyvūną, arba krikščioniška idėja, kad Kristaus kraujas jus atpirko, arba Rytų idėja, kad susikūrėte karmą ir todėl turite patirti panašią situaciją, kad neutralizuotumėte karmą. Ar netgi tai, ką mes perdavėme pakylėtųjų mokytojų mokymuose, kad turite kalbėti šaukinius savo karmai neutralizuoti ir taip toliau.
Suprantu, kad egzistuoja tam tikras momentumas, kad tariamai turėtumėte atlyginti už savo klaidas, ir nesakau, kad neturėtumėte to tam tikru laipsniu daryti. Štai kodėl, kaip sakiau, yra laikotarpis, kai pagrindinis jūsų dėmesio fokusas yra iškelti save virš masinės sąmonės, ir jūs tai darote kalbėdami šaukinius, kurie sudegina jūsų keturiuose žemesniuosiuose kūnuose esančią iškreiptą energiją, kad nieko nebeliktų, ką masinė sąmonė galėtų traukti. Tai iš esmės yra tam tikro jūsų karmos aspekto subalansavimas.
Tačiau ateina tas momentas, kai pakylate virš 96 lygmens, ar netgi žemesniuose lygmenyse galite taikyti tą patį dalyką, kuomet suvokiate, kad jeigu ryšitės pažvelgti į savo pasirinkimą, jeigu ryšitės atlyginti už kažką, fizinei situacijai to reikalaujant, jeigu ryšitės kalbėti šaukinius, kad sudegintumėte bet kokias negatyvias arba baime grįstas energijas, kurias ši situacija sukūrė, tuomet padarysite tai, ką turėjote padaryti. Tačiau ši savastis vis tiek į jus projektuos: „Ne, ne, yra kažkas daugiau, ką turėjai padaryti, tu dar iki galo neatlyginai už šią situaciją.“
Ir štai čia ateina tam tikras momentas jūsų kelyje, kai jums reikia tiesiog į tai pažvelgti ir tarti: „Stop. Tu esi savastis, tu buvai sukurta kaip kompiuteris, kaip kompiuterinė programa. Ir tu tesugebi vėl ir vėl, ir vėl kartoti savo programą. Ir tavo programa sako: ‘Aš padariau klaidą, turiu ją kompensuoti.’ Tad kad ir ką bedaryčiau, tu vis tiek sakysi, kad padariau klaidą, kad privalau ją kompensuoti. Tačiau man jau gana šito, aš daugiau nebemėginsiu kompensuoti, nebemėginsiu savo prote vėl ir vėl išgyventi šią situaciją ir ją vertinti. Aš tiesiog pasakysiu: ‘TU esi savastis, ir tai, ką ant manęs projektuoji, nėra tikra, aš to daugiau nebedarysiu. Tiesiog leisiu tau mirti.’“
Na ir dabar, matote, kol galvosite, kad savasties argumentuose esama tiesos, ir jūs turėtumėte daryti daugiau, negalėsite leisti savasčiai mirti. Ir tiktai kai suvokiate, jog savastis ant jūsų projektuoja iliuziją, galite leisti šiai savasčiai mirti. Ir štai tuomet nuo jos išsilaisvinsite. Ar suvokiate, ką sakau? Žemesniuose kelio lygmenyse turite daryti viską, ką reikia, kad subalansuotumėte savo karmą, ar kad ir kaip norėtumėte tai vadinti. Tačiau ateina tas momentas, kai esate subalansavę pakankamai karmos, ir tai nebėra jūsų pagrindinis dėmesio fokusas. Savastis ir toliau projektuos, kad turėtumėte kažką daryti, kad kompensuotumėte, tačiau ateina momentas, kai jūs tiesiog tariate: „Gana. O kas gi man? Aš seksiu Kristumi. O kas gi man, kad yra ši projekcija, jog turėčiau kažką išspręsti?“ O gal netgi yra kiti žmonės, kurie mano, kad jūs juos nuskriaudėte – ir galbūt jūs iš tiesų juos nuskriaudėte – tačiau jeigu jūs jiems tinkamai už tai atlyginote, ir jeigu padarėte viską, ką galėjote savo psichologijai transcenduoti, kuri jus paskatino padaryti tai, ką padarėte, tuomet jie iš tiesų nebegali jūsų niekuo kaltinti.
Tačiau yra žmonių, kurie ir toliau jus kaltins, nes jie nenorėjo pasinaudoti šia situacija, kad pažvelgtų į save, ką ši situacija iškėlė jų pačių psichikoje. Todėl jie nepajudėjo toliau, jie vis dar tebėra įstrigę toje psichologijoje, ir ką jie darys? Jie toliau jus kaltins, norėdami, kad jaustumėtės kaltas, norėdami, kad jaustumėte privalantys jiems atlyginti ir privalantys jiems kompensuoti už tai visą jų likusį gyvenimą.
Matote tai šeimose, kuriose gali būti ši dinamika, kuomet, pavyzdžiui, tėvai jus verčia jausti: „O, tu turėtum rūpintis savo motina, kai ji pasens.“ Tad ji diegia vaikui šį kaltės jausmą, kol jis yra jaunas, ir todėl jaučiate, kad visą savo likusį gyvenimą turėsite rūpintis savo motina. Arba gali būti du broliai, ir vienas iš jų kažką padaro kitam, ir dabar jie abu mano, kad šis žmogus turėtų kompensuoti savo broliui už tai visą likusį jo gyvenimą. Ir yra daug tokių situacijų, tai pasirodo įvairiai užmaskuota.
Turite teisę pasakyti: „Aš padariau viską, ką galėjau padaryti, pažvelgdamas į savo psichologiją ir transcenduodamas tai, kas mane privertė padaryti šį pasirinkimą. Daugiau nėra nieko, ką galėčiau padaryti, įstatymas nieko daugiau iš manęs nebereikalauja. Jeigu kitas žmogus nenorėjo pažvelgti į savo psichologiją ir transcenduoti to, kas turi būti transcenduota, tai nėra mano atsakomybė, tai nėra mano pasirinkimas. Suprantu, kad šis žmogus gali toliau mane kaltinti visą savo likusį gyvenimą, tačiau aš neleisiu, kad tai sustabdytų mano ėjimą keliu. Tiesą sakant, iš viso nebekreipsiu į tai dėmesio. O kas gi man, aš seksiu Kristumi.“
Tad štai ką jums reikia padaryti, kartais daug kartų, ne tik su žmonėmis, kuriuos sutinkate fiziškai, bet netgi ir su tomis projekcijomis, kurios į jus ateina iš puolusių būtybių. Pažvelgiate, ar yra kažkas jūsų psichologijoje, ką reikėtų išspręsti, kažkokia savastis, kuri buvo sužadinta ir kurią turėtumėte paleisti. Tačiau tuomet, kai su tuo susitvarkote, tiesiog tariate: „Man to gana. Daugiau to nebenoriu. Susiderinu su Kristaus protu, kad galėčiau pamatyti, kaip galėčiau pasitarnauti šiai planetai. Kaip galėčiau padėti kitiems žmonėms, kuriems galima padėti, kaip galėčiau padėti pakylėtųjų mokytojų tikslui įkūnyti aukso amžių, ir taip toliau.“ Kai esate pakylėtųjų mokytojų mokinys, turintis potencialą po šio gyvenimo pakilti, turite suprasti, kad esmė čia, kaip yra sakoma, sudeginti savo tiltus, nutraukti saitus.
Turite pažvelgti į situacijas iš praeities, ar jos būtų iš šio gyvenimo, ar netgi kažkas, kas jums ateitų iš ankstesnių gyvenimų, ir suvokti, kad yra kažkas, kas jus traukia, traukia atgal į Žemę. Jūs į tai pažvelgiate, pažvelgiate į atitinkamą elementą savo psichologijoje, kurį turite išrišti. Išrišate tai ir tuomet tiesiog judate toliau, kad ir ką kiti žmonės darytų, kad ir ką ant jūsų projektuotų puolusios būtybės ar kad ir ką ant jūsų projektuotų kažkokia atskiroji savastis. Pažvelgiate tai savasčiai tiesiai į akis ir tariate: „Leidžiu tau mirti. Aš daugiau į tai nebeįsitrauksiu. Man jau gana.“
Turite tai daryti vėl ir vėl. Kad ir kas jus trauktų, turėsite nutraukti saitus. Turėsite tai padaryti daug, daug kartų. Turėsite tai daryti visą likusį laiką, kol būsite įsikūnijime. Tačiau ateina momentas, kai šitai priimate, kai suvokiate šią dinamiką ir suvokiate: „Na, tai tiesiog yra mane gundantys Maros demonai, mėginantys neleisti man įžengti į Nirvaną. Tai tiesiog šio pasaulio princas atėjo mane sugundyti pasiduoti kažkokiai diversijai, kuri mane išvestų nuo savo Kristiškumo išreiškimo, ir aš daugiau nebeleisiu, kad tai vyktų. Jau gana.“ Ir kai šitai darote, ne išoriniu protu priimdami sprendimą, kad norite pabėgti nuo skausmo ir norite išvengti pažvelgimo į save, bet kai tai darote iš to taško, kuriame esate pasiruošę pažvelgti į bet kokius jumyse esančius dalykus, tuomet daugiau negalite padaryti klaidos. Jeigu esate pasiruošę pažvelgti į bet kokius jumyse esančius dalykus, negalite padaryti klaidos.
Tai, žinoma, yra dar vienas iššūkis, dar viena mįslė, ir kaip sakėme, yra daug tokių mįslių. Tiesą sakant, visi jūs esate tam tikrame kelio lygmenyje, turite tam tikrus dalykus, į kuriuos nesate pasirengę pažvelgti, nesate pasirengę jų spręsti. Ir šiek tiek bijote, kad jeigu sutiksite dvasinį guru arba mokytoją, arba jeigu sutiksite pakylėtuosius mokytojus, mes jums parodysime tai, į ką jūs nesate pasirengę pažvelgti. Ir tai, vėlgi, yra iš puolusių būtybių ateinanti projekcija.
Grįžkime prie situacijos, kurią aprašiau ketvirtojoje sferoje. Štai čia yra būtybė, kuri save išsikėlė neginčijamu lyderiu šioje planetoje, galvodama, jog žino absoliučią tiesą apie tai, kaip veikia visata. Staiga ji susiduria su pakylėtaisiais mokytojais, ir viskas akimirksniu pasikeičia. Ši būtybė pradeda manyti, kad mes jai save primetėme ir privertėme ją kažką pamatyti, ir tai sukėlė siaubingą skausmą ir ji niekada daugiau nebenori šito patirti. Puolusios būtybės projektuoja, kad būtent tai mes, pakylėtieji mokytojai, darome.
Galite matyti, kad ši baimė buvo labai stipri Summit Lighthouse organizacijoje, ši guru baimė, kuris gali pasirodyti labai griežtas. Summit Lighthouse egzistavo plačiai paplitęs požiūris, kad El Morija yra griežtas disciplinuotojas, negailestingai apnuoginsiantis jūsų ego.
Tačiau ar tai iš tiesų yra aukščiausias pakylėtųjų mokytojų supratimas? Ne, tai yra puolusių būtybių projekcija. Kodėl puolusi būtybė, o tiksliau, būtybė, kuri dar nebuvo nupuolusi, tai šitaip išgyveno? Todėl, kaip sakiau, kad ši būtybė ignoravo, neigė ir nekreipė dėmesio į visus švelnesnius mūsų mėginimus pasiekti šią būtybę. Galite sakyti, kad kartais jums kažką parodome, į ką jums reikia pažvelgti, ir gali būti skausminga į tai pažvelgti. Tačiau mes niekada jums nerodome to, į ką nesate pasirengę pažvelgti.
Na ir dabar, vėlgi, pažvelkite į situaciją ketvirtoje sferoje. Štai čia yra tas asmuo, kuris save išsikėlė aukščiausiu autoritetu planetoje. Na ir dabar, galite sakyti, kad tai yra absoliuti klaida, kad ši būtybė šitaip save išsikėlė. Tai yra netikras tapatumo jausmas. Ir vis dėlto, koks yra bendrakūrėjo vaidmuo? Jūs savo kelionę pradedate su viename taške sukoncentruotu savasties jausmu ir jį plečiate, tad ši būtybė padarė tai, ką, tam tikra prasme, bendrakūrėjui yra skirta daryti. Ji išplėtė savo savasties jausmą.
Na ir dabar, ji galimai savo savasties jausmą išplėtė per daug ir išpūtė jį virš natūralios ribos. Ir vis dėlto, ši būtybė savo evoliucijai turėjo labai daug laiko. Ji išplėtė savo savasties jausmą. Ir ji, tiesą sakant, buvo pasirengusi pamatyti tai, su kuo mes konfrontavome šią būtybę. Nebuvo taip, kad puolusios būtybės nebūtų sugebėjusios persijungti ir suvokti, jog nuėjo į aklavietę, ir kad nebūtų gebėjusios sugrįžti į kelią, negrįždamos į nulinį tašką, bet grįždamos į tą pasiekimų lygmenį, kurį iš tiesų buvo pasiekusios tame kelyje. Nebuvo taip, kad joms būtų reikėję grįžti į pačią pradžią ir pradėti viską iš naujo. Joms tiesiog reikėjo grįžti į tą tašką, nuo kurio jos pasuko į aklavietę, ir toliau eiti pirmyn nuo šio taško.
Puolusi būtybė turi gebėjimą transcenduoti ir pozityviai pasinaudoti mūsų su ja surengta konfrontacija. Ir tas pats galioja kiekvienam iš jūsų, mes jums neduodame to, į ką nebūtumėte pasirengę pažvelgti. Tačiau, žinoma, daugelis jūsų vis dar galite turėti tam tikrą savastį, kuri jumyse kelia nenorą į tai pažvelgti. Galite turėti kitą savastį, kuri projektuoja, kad jeigu į tai pažvelgsite, tai jums sukels tokį didelį skausmą, kad negalėsite to pakelti. Tačiau tai yra jums iš vidaus ateinančios projekcijos. Ir jūs turite gebėjimą pamatyti, kad tai tėra projekcijos, ir galite pasirinkti į tai neiti, tuo būdu nebeneigdami iš Kristaus proto atėjusio impulso, kuris jus kviečia kopti aukščiau.
Nebuvo taip, kad Petras nebūtų turėjęs gebėjimo transcenduoti savo sąmonės, tačiau jis nenorėjo to daryti. Būtent dėl to Jėzus jam pasakė: „Pasitrauk nuo manęs, Šėtone.“ Tai nebuvo Petras. Tai buvo tam tikra savastis, kurią Petras pasirinko ginti ir laikytis į ją įsikibęs, užuot ją paleidęs, užuot leidęs jai mirti, praradęs tą gyvybę ir nusekęs Kristumi. Tas pats galioja kiekvienam iš jūsų. Mes niekada jūsų neverčiame susidurti su iniciacija, kurios negalėtumėte išlaikyti, jeigu ryšitės pažvelgti į save.
Na ir dabar, suprantame, kad žemesniuose kelio lygmenyse nesate pilnai pasiruošę pažvelgti į save ir pažvelgti į visus jumyse esančius dalykus. Tačiau, kaip jau sakiau, galite pasiekti tą tašką, kuriame būtumėte išrišę kai kurias iš šių savasčių, kurios buvo sukurtos tuomet, kai patyrėte gimimo traumą. Išrišote pirmykštę savastį. Ir dabar esate pasirengę tiesiog padaryti šį, dabar jau paprastą persijungimą, sąmoningą persijungimą, tardami: „Bet aš esu pasiryžęs pažvelgti į bet kokius dalykus savo psichikoje. Kodėl turėčiau kažką slėpti nuo pakylėtųjų mokytojų, kurie tesiekia padėti man išsilaisvinti? Kad ir kokie dalykai būtų likę mano psichikoje, jie yra tai, kas mane riboja. Aš noriu išsilaisvinti, o pakylėtieji mokytojai čia yra tam, kad padėtų man išsilaisvinti. Kodėl turėčiau norėti kažką nuo jų slėpti? Kodėl turėčiau nenorėti laikytis jų nurodymų ir pažvelgti į kažką savyje?“
Ir tuomet galite pasiekti tą tašką, kuomet pačioje savo širdies gelmėje pajaustumėte: „O taip, esu pasiruošęs pažvelgti į bet kokius mano psichikoje egzistuojančius dalykus. Tiesiog parodykite man.“ Ir mes neparodysime jums visko iš karto. Parodysime jums tik kitą iniciaciją, kurią pilnai gebate išlaikyti, nes kai esate 100-ajame sąmonės lygyje, turite gebėjimą išlaikyti to lygio iniciaciją.
Na ir dabar, jau perdaviau jums daug dalykų, apie kuriuos galite pamąstyti. Tačiau iš tiesų norėčiau dar kai ką pridurti. Summit Lighthouse organizacijoje buvo pasakyta, kad Viešpats Maitrėja yra Didysis Įšventintojas. Ir niekada iš tiesų nebuvo paaiškinta, ką tai reiškia. Kai kurie manė, jog tai reiškia, kad mano iniciacijas išlaikyti yra labai labai sunku. Tai yra pačios aukščiausios iniciacijos. Kai kurie pasinaudojo tuo svarbos jausmui susikurti, nes jeigu jus inicijuoja Maitrėja, tai reiškia, kad akivaizdžiai esate vieni iš toliausiai pažengusių mokinių. Kiti susikūrė idėją, kad tai yra labai labai ypatingos iniciacijos, kurias išlaikę įgyjate visus tuos ypatingus gebėjimus.
Tačiau ką tai iš tiesų reiškia, kad AŠ ESU Didysis Įšventintojas? Na, ką padariau šiuose diktavimuose, kuriuos perdaviau šioje konferencijoje? Ką padariau savo knygoje Visrakčiai į Dvasinę Laisvę? Daviau jums mokymus, kurie siekia kažką paaiškinti, kurie pagilina jūsų supratimą. Tačiau tai iš tiesų neparodo to, kas AŠ ESU kaip Didysis Įšventintojas. Aš įšventinu ne taip. Šitaip aš mokau. Ir aš iš tiesų mokiau. O priežastis, dėl kurios mokau, yra ta, kad dauguma žmonių planetoje nėra pasirengę mano duodamoms iniciacijoms. Tačiau kai pakylate virš to 96 lygmens, tampate pasirengę būti inicijuojami Maitrėjos, jeigu to norite. Galite turėti ir kitus mokytojus, kurie jums yra artimesni. Nėra taip, kad jus inicijuoti privalau aš. Tačiau jeigu to trokštate, aš galiu jus inicijuoti. Todėl paaiškinsiu, duosiu mokymą apie tai, kaip aš inicijuoju.
Aš tai darau – apie tai netgi yra užuomina mano šaukinyje, kuriame yra kalbama apie iniciacijų ugnį – aš iš tiesų inicijuoju ugnimi, dvasine ugnimi, dvasine energija. Kai paskelbiate norintys būti inicijuojami Maitrėjos, kad ir kokioje būtumėte konkrečioje situacijoje, aš pasiųsiu tam tikrą dvasinę energiją, tam tikrą ugnį į jūsų protą. Ir ši ugnis jūsų nedegina, ji jūsų nežeidžia. Tačiau ji jums suteikia atskaitos tašką įvertinti situaciją ar savo pačių reakciją. Štai į ką tai yra šiek tiek panašu: į žmones, kurie užaugo tamsioje šachtoje ir negali aiškiai matyti, nes neturi atskaitos taško, kad yra kažkas daugiau už tamsą. Aš jums pasiunčiu dvasinę ugnį, kuri jums tiesiog suteikia atskaitos tašką. „Už mano dabartinio sąmonės lygmens, mano dabartinio suvokimo filtro yra kažkas daugiau“. O tai reiškia, kad jeigu ryšitės tai padaryti, galėsite palyginti savo reakciją su dvasine ugnimi. Ir tuomet galėsite įvertinti, ar jūsų reakcija yra žemesnė už tos ugnies vibraciją, ir tai reiškia, kad jūsų psichikoje yra kažkas, ko neišsprendėte, kažkokia savastis, į kurią jums reikia pažvelgti ir įveikti.
Galite stovėti situacijoje, kurioje galvojate: „Turėčiau daryti tą ar turėčiau daryti aną?“ Aš jums pasiunčiu dvasinės ugnies spindulį, ir galite juo pasinaudoti įvertinimui. Kontempliuodami pasirinkimą, kurį ketinate daryti, jaučiate degimo pojūtį. Tai tarsi ugnis, kuri yra karšta, ji jus truputį degina. Ir tuomet žinote, kad tai nėra aukščiausias pasirinkimas. Kai kontempliuojate kitą pasirinkimą, ugnis dega šviesiau, bet jūsų nedegina. Ir tuomet žinote, kad tai yra aukštesnis pasirinkimas. Na ir dabar, kartais aš to nedarysiu, nes jums reikia pasirinkti neturint atskaitos taško. Kartais aš taip pat inicijuosiu neinicijuodamas, sulaikydamas ugnį. Tačiau pagrindinis mano inicijavimo būdas yra duoti jums šią ugnį, kuri tarnauja tik kaip atskaitos taškas situacijai įvertinti, o ypač jūsų pačių reakcijai į tai įvertinti.
Vėlgi, jūs esate 100-ajame sąmonės lygyje, susiduriate su tam tikra situacija, ir kontempliuojate arba esate linkę reaguoti į tą situaciją tam tikru būdu. Bet dabar susimąstote: „O ką Maitrėja čia patartų?“
Nukreipiate savo dėmesį į mane. Aš pasiunčiu jums šią iniciaciją arba šią iniciacijos ugnį. Ir galite jausti, kad ji turi aukštesnę vibraciją nei jūsų reakcija. Ir iš to žinote, kad jūsų reakcija nėra pati aukščiausia. Tuomet pažvelgiate į situaciją, pažvelgiate į savastį ir ją išrišate. Ją išrišę, galite vėl susiderinti su ugnimi. Ir dabar ji nebėra žemesnė, ji jūsų nedegina. Jūs dabar vibruojate ugnies lygmenyje, o tai reiškia, kad išlaikėte iniciaciją, įveikėte savastį. Ir dabar esate pasirengę pakilti į 101 sąmonės lygį. Štai kaip aš inicijuoju.
Šis pasiuntinys tai jautė ne vienerius metus, ne visą laiką, bet retkarčiais. Ir jūs visi galite tai padaryti. Kai kurie iš jūsų jau tai padarėte, galbūt to netgi nesuvokdami. Tačiau jūs visi galite ugdytis šį gebėjimą priimti ugnį, susiderinti su ja ir pasinaudoti ja kaip savo atskaitos tašku. Nesakau jums, ką daryti, tiesiog rodau, kad egzistuoja atskaitos taškas. Čia yra kaip tame sename palyginime, kuriame einate keliu.
Prieinate išsišakojimą kelyje ir turite pasirinkti vieną arba kitą, tačiau nematote, kur jie abu veda. Kaip jums žinoti, kurį pasirinkti, jeigu nematote, kur jie baigiasi? Man pasiuntus jums ugnį, įgyjate gebėjimą pamatyti kelio pabaigą, kokie bus tų pasirinkimų rezultatai. Ir todėl galite padaryti sąmoningą pasirinkimą, pagal ugnies vibraciją.
Ir dabar jums daviau viską, ką norėjau perduoti. Negaliu jums perduoti to, kas AŠ ESU, pilnatvės vien per mokymą. Niekas jums negali duoti užtikrinto kelio į Kristaus sąmonę. Negalime jums perduoti tokių mokymų, kad ir kiek šių mokymų jums duotume, kurie automatiškai ir be jokių jūsų susikirtimų atvestų jus į Kristaus sąmonę. Tai neįmanoma. Jūs turite būti inicijuoti. Jums reikia pakeisti savo sąmonę. Jums reikia pažvelgti į save, ir būtent dėl to mes inicijuojame.
Jėzus inicijuoja savo būdu. Aš inicijuoju savu. O mano būdas, kaip sakiau, yra ugnis, iniciacijų ugnis. Jums reikia abiejų: Jums reikia mokymo ir reikia iniciacijų. Būtent tai jus atves į Kristiškumą – jūsų pasiryžimas tirti save. Nes vienintelis jūsų progresą kelyje į Kristiškumą galintis sustabdyti dalykas yra jūsų nenoras į kažką pažvelgti. Jeigu visada būsite pasiryžę pažvelgti, negalėsite susikirsti. Negalėsite susikirsti nė vienoje iniciacijoje, ir taip pat sėkmingai nueisite visą kelią iki paties galo ir pasieksite Kristiškumą. Puolusios būtybės susikerta, arba iki šiol susikirsdavo, nes nenorėjo pažvelgti į save. Daugelis kitų žmonių neprogresuoja, nes nenori pažvelgti į save. Daugelis dvasios mokinių, daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių, ypač iš ankstesnių dispensacijų, neprogresuoja, nes nenori pažvelgti į save. Yra kažkas, į ką jie nenori pažvelgti. Tačiau jeigu sugebėsite įveikti šią kliūtį, kuomet nebus nieko, į ką nenorėtumėte pažvelgti, tuomet nuo tos akimirkos, jeigu išsaugosite šį pasiryžimą viską savyje ištirti, negalėsite susikirsti.
Kristiškumas nėra kažkoks paslaptingas kelias. Kristiškumas nėra kažkoks labai rizikingas dalykas, kuriame jums gali nepasisekti. Susikirtimo galimybė, žinoma, egzistuoja iki pačios pabaigos. Galite būti 144 lygmenyje ir galite atsisakyti pažvelgti į paskutinę iliuziją, paleisti paskutinę savastį. Ir todėl galite vėl pradėti leistis žemyn. Tai yra įmanoma. Nesakau, kad tai nutinka dažnai. Aš tik sakau, kad yra tokia teorinė galimybė. Tačiau jeigu visada būsite pasiryžę save tirti, negalėsite susikirsti. Nes bet kuriame sąmonės lygyje galite pamatyti to lygmens iniciaciją, arba galite ją pamatyti su mūsų pagalba, kai esate pasiruošę priimti šią pagalbą.
Net ir Summit Lighthouse organizacijoje buvo ši didelė baimė neišlaikyti savo testo, neišlaikyti iniciacijos, pasukti kairiuoju keliu, nusekti netikrais mokytojais. Štai kodėl matėte, kad kai Elizabeth Clare Prophet nebegalėjo būti pasiuntiniu Summit Lighthouse organizacijoje, dauguma žmonių pernelyg bijojo ieškoti kito pasiuntinio. Nes jie taip stipriai bijojo nusekti netikru pasiuntiniu ar netikros hierarchijos apsišaukėliais, kad nenorėjo atverti savo širdies ir pajausti tikrųjų mokytojų vibracijos.
Tad juose buvo kažkas, į ką jie nenorėjo pažvelgti. Jie nenorėjo pažvelgti šiai baimei į akis ir suvokti, kad jeigu ryšitės žvelgti aukščiau, galėsite pakelti savo sąmonę ir galėsite pajausti tikruosius mokytojus, ir nebūsite apgauti netikros hierarchijos apsišaukėlių. Kaip netikros hierarchijos apsišaukėliai jus apgauna? Jie jus apgauna dėl to, kad savyje turite kažką, į ką nenorite pažvelgti, ir jie patvirtina, kad jums nereikia į tai pažvelgti. Tačiau jeigu ryšitės į viską pažvelgti, tuomet taip pat galėsite kiaurai permatyti netikros hierarchijos apsišaukėlius ir jų mėginimus jus apgauti.
Ir tuomet galiausiai pasieksite tašką, kuriame sugebėsite atpažinti tikrų pakylėtųjų mokytojų vibraciją. Todėl jums nereikės sėdėti ir galvoti: „Kodėl neturime pasiuntinio įsikūnijime? Kodėl mokytojai mums nieko nesako? Kodėl jie mūsų nebemoko? Kodėl jie tiesiog paliko mus likimo valiai?“ Mes jūsų nepalikome likimo valiai. Jūs patys save palikote likimo valiai. Ir galite tai bet kuriuo momentu pakeisti, priimdami sąmoningesnį sprendimą. Jūs jaučiatės palikti, nes turite blokus savo psichologijoje. O šiuos blokus savo psichologijoje turite dėl to, kad į juos nepažvelgėte.
Ryžkitės pažvelgti ir darysite progresą. Įveiksite tą baimę, dėl kurios taip bijote padaryti klaidą, kad nedrįstate žengti žingsnio pirmyn. Taip bijote nusekti netikru pasiuntiniu, kad nesekate jokiu pasiuntiniu. Ir todėl negalite atsiverti laipsniškam apreiškimui. Jūs netgi galite įžengti į šią būseną, kurioje neigiate, kad laipsniškas apreiškimas vyksta, ir vertinate pasiuntinius pagal tam tikrą mąstyseną, kuri iš tiesų yra sukurta atstumti pasiuntinį, kad jums nereikėtų keistis. „O, pakylėtieji mokytojai niekada to nesakytų. O, tas žmogus niekada negalėtų būti pasiuntiniu.“ Ir visi kiti pasiteisinimai.
Žinoma, jūs turite laisvą valią. Tačiau pasakysiu štai ką, jeigu kas nors skaitytų šį diktavimą nebūdamas apsisprendęs, ar egzistuoja tikras pasiuntinys ar ne, tiesiog paprašykite mano ugnies, ir aš jums parodysiu. Ugnis jums parodys. Jeigu neišdrįsite paprašyti, tai bus jūsų pasirinkimas, tačiau tuomet negalėsiu jums padėti. Ir tuomet turėsite likti ten, kur esate, visą šį likusį įsikūnijimą, o galimai ir ateities įsikūnijimus, nes nenorėjote pakilti aukščiau.
Tad pasakiau dabar, ką norėjau pasakyti. Noriu išreikšti savo dėkingumą jums visiems, kurie dalyvavote šioje konferencijoje. Iš tiesų noriu paraginti jus naudotis šiais mokymais, kad įveiktumėte tą kliūtį, dėl kurios bijote pažvelgti į kažką savyje. Ir todėl žinokite, kad galite nueiti kelią iki pat namų. Ir mes pasitiksime jūsų pasveikinti. Visi mokytojai, kurie jums yra artimi, pasitiks jūsų pasveikinti, kai pakilsite. Mes, žinoma, dirbsime su jumis iki jūsų pakylėjimo. Tačiau jūs ne visada sąmoningai tai suvoksite.
Ir iš tiesų, laukiu dienos, kai susitiksime pakylėtoje karalijoje, kuomet man nebereikės jums kalbėti per jokius pasiuntinius. Žinoma, net ir aukštesniuose Kristiškumo lygmenyse mums nebėra būtina jums kalbėti per pasiuntinį, kadangi galite mus girdėti tiesiogiai savo prote ir esybėje. Ir tai, tam tikra prasme, yra aukščiausias Kristiškumo lygmuo, tačiau šioje konferencijoje kol kas apie tai nekalbėsime.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com