Jautimasis ypatingu neatves jūsų į Kristiškumą

Pakylėtasis Mokytojas Maitrėja per Kim Michaels, 2020 metų gruodžio 6 d. Šis diktavimas buvo perduotas vebinare „Kaip pagilinti Kristaus įžvalgumą“ 2020 metais.


AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Maitrėja. Šiame mokyme norėčiau aptarti temą, kuri gali pasirodyti panaši į mįslę, kai kuriems žmonėms tai netgi gali pasirodyti kaip prieštaravimas. Ir vis dėlto, kai pasiekiate aukštesnius Kristaus įžvalgumo lygmenis, turite pradėti spręsti daugelį tokių mįslių. Visos šios mįslės buvo sukurtos dėl dualistinės sąmonės ir linijiško proto, ir netgi kartais dėl puolusių būtybių melo. Augdami Kristaus įžvalgume turite pradėti kontempliuoti šiuos dalykus ir išspręsti juos, pakildami virš linijiško proto, pakildami virš dualistinio proto. Jų neįmanoma išspręsti iš linijiško proto, tai yra įmanoma padaryti tik transcendavus šį protą.

Na ir dabar, grįžkime į ketvirtąją sferą, kai šiame formų pasaulyje dar nebuvo nupuolusi nė viena būtybė. Kokia yra naujo bendrakūrėjo, pasiųsto į nepakilusią sferą, situacija? Sakėme, kad savo kelią pradedate su viename taške sukoncentruotu tapatumo jausmu, ir jums yra skirta toliau plėsti šį tapatumo jausmą. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad, kai plečiate savo tapatumo jausmą, savo sąmonės sferą, kas jums nutinka? Na, jūs įgyjate vis didesnius gebėjimus bendrakurti. Galite kažką vizualizuoti ir tuomet galite tai materializuoti. Galite labai gerai išmokti materializuoti sudėtingas struktūras.

Tai reiškia, kad, kai žvelgiate į sferą, pradėjusią augti iš savo pradinio taško, ir žvelgiate į toje sferoje esančius bendrakūrėjus, matote, kad laikui bėgant tarp šių bendrakūrėjų ima atsirasti tam tikri skirtumai. Kai kurie savo sąmonę išplečia labiau už kitus, kai kurie įgyja didesnį gebėjimą bendrakurti už kitus. Tai reiškia, kad atsiranda tokių, kurie, žvelgiant iš tam tikros perspektyvos, yra pažengę toliau už kitus. Tad jie gali būti pavyzdžiais. Mes, čia, žinoma, kalbame apie nepakilusią sferą. Pirmose trijose sferose, pralenkusieji kitus tapo pavyzdžiais, mokytojais, tapo tais, kurie padėjo kitiems. Kaip paaiškinome, kiekviena sfera, kiekviena naujai sukurta sfera, turėjo šiek tiek didesnį tankumą nei prieš ją buvusioji. Tad, kai buvo sukurta ketvirtoji sfera, ji pasiekė tokį tankumo lygmenį, kad tarp daugybės milijardų bendrakūrėjų toje sferoje, atsirado keletas būtybių, nesugebėjusių atlikti šio perėjimo ir tapti mokytojais, tais, kurie padeda kitiems.

Vietoj to, jos pradėjo save laikyti lyderiais, patikėdamos, kad, užuot padėjusios žemiau už juos esantiems augti, jos turėtų nurodinėti ar netgi kontroliuoti tuos, kurie yra žemiau už jas, idant žemiau jų esantieji sektų lyderiu. Ir ką tai iš esmės reiškia? Na, tai reiškia, kad, kai tampate pavyzdžiu ir mokytoju, naudojatės savo pasiekimais, kad padėtumėte kitiems auginti savo pasiekimus, jūs jiems padedate plėsti savo sąmonę. Tačiau kas nutinka, kai tampate lyderiu? Jūs dabar naudojatės savo pasiekimais tam, kad apribotumėte kitų pasiekimus, idant jie liktų tame lygmenyje, kuriame norėtų jumis sekti ir jums paklusti.

Na ir dabar, vėlgi, laisvai valiai turi būti leidžiama reikštis. Tad tuo metu, kai ketvirtoji sfera pasiekė pakylėjimo tašką, buvo keletas planetų toje sferoje tarp milijardų planetų, kuriose viena būtybė išsikėlė save neginčijamu ir nekvestionuojamu lyderiu, ir buvo milijardai kitų būtybių tose planetose, kurios buvo šio lyderio pasekėjais, kurios save laikė lyderio pasekėjais, pasitenkindamos tuo, kad gali būti pasekėjais, užuot prisiėmusios atsakomybę už save. Tai yra dar vienas dalykas, kuris nutinka sferoms tankėjant.

Ketvirtojoje sferoje pirmą kartą atsirado būtybių, kurios jautė, kad yra pernelyg sunku plėsti savo sąmonę virš tam tikro taško, tad jos sustojo. Jos jautėsi patenkintos likdamos tame taške, ir jos (taip sakant) ieškojo preteksto neprisiimti pilnos atsakomybės už savo augimą. Ir rado šį pretekstą, sekdamos, jų manymu, pranašiausiu lyderiu. Šis procesas truko labai ilgą laiką. Nebuvo taip, kad vienoje planetoje vienas asmuo išsikėlė save lyderiu, o visi kiti milijardai gyvybės srautų toje planetoje nusekė lyderiu. Tai buvo laipsniškas, ilgą laiką trukęs procesas, kuomet kai kuriose planetose keletas žmonių nenorėjo prisiimti atsakomybės už save, tad planetai kylant, jie nebegalėjo toje planetoje įsikūnyti. Bet tuomet jie įsikūnijo vienoje iš kitų planetų, kuriose viena būtybė buvo apsiskelbusi lyderiu. Tad matote šį laipsnišką procesą – kuomet tie, kurie nenorėjo prisiimti atsakomybės už save, susirinko į nedidelį skaičių planetų, kuriose viena būtybė buvo apsiskelbusi neginčijamu lyderiu.

Ir kas nutinka tokioje planetoje, kurioje vyksta ši dinamika? Na, iš pradžių pažvelkime į lyderį. Lyderis savo prote susikuria šį jausmą, kad yra labai ypatingas. Jis yra daug ypatingesnis už visus kitus žmones planetoje. Jis netgi mano, kad yra ypatingas visos visatos mastu. Tad jis susikuria šią savastį, poreikį jaustis ypatingu. Na ir dabar, bent jau pradžioje, tai nėra daroma iš kažkokių piktavališkų paskatų. Kaip sakėme, turite savyje įdiegtą troškimą tapti daugiau, išplėsti savo savasties jausmą. Vieni to trokšta labiau už kitus, jie stipriau koncentruoja į tai savo dėmesį ir todėl padaro tam tikrą progresą.

Ir tuomet atėjo, kaip sakiau, tas lūžio taškas, kuriame privalote pasirinkti, ar tapsite pavyzdžiu ir mokytoju kitiems, ar priešingai – lyderiu, kuris iš tiesų siekia kitus stabdyti. Kai atliekate tą pokytį ir tampate lyderiu, taip yra dėl to, kad susikūrėte šį norą būti ne tik ypatingu, unikaliu, bet ypatingesniu už visus kitus. Už to slypi ganėtinai sudėtinga psichologija, kuri yra pernelyg sudėtinga, kad ją čionai nagrinėtume. Ir vis dėlto, lyderis turi šį labai, labai stiprų troškimą būti ypatingu. Na ir dabar, pasekėjai, nors jie tapo lyderio pasekėjais, jie vis dar tebeturi troškimą save plėsti. Tad jie taip pat turi troškimą jausti, kad daro kažką ypatingo. Tam tikra prasme, šie žmonės pasąmonėje žino, kad nepildo aukščiausio savo potencialo. Tai juos įveda į būseną, kurioje jie jaučia tam tikrą nepasitenkinimą, jaučia, kad atsilieka. Jie tai kompensuoja sekdami lyderiu ir kurdamiesi jausmą, kad yra ypatingi, nes seka šiuo lyderiu.

Na ir dabar, kai kuriose iš šių planetų tai įvyko dėl to, kad buvo toks laikotarpis, kai planetoje buvo daugiau nei vienas lyderis, tad šie du lyderiai varžėsi tarpusavyje. Galiausiai vieno iš lyderių nebeliko įsikūnijime ir planetoje liko vienintelis lyderis. Ir tuomet žmonės, pereidami nuo vieno prie kito, susikūrė šį jausmą, kad yra ypatingi, nes sekė tuo konkrečiu lyderiu. Tad dabar tarp lyderio ir pasekėjų atsiranda ši dinamika, kuomet pasekėjai, tam tikra prasme, atsiduria sunkiausioje situacijoje, nes trokšta tapti daugiau, tačiau nepildo šio troškimo, jie žino jo nepildantys. Tad kaip jie tai kompensuoja? Na, jie, kaip sakiau, tai kompensuoja jausdamiesi ypatingais, nes seka lyderiu. Tačiau ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jiems lyderis turi būti ypatingas. Kuo ypatingesnis yra lyderis, tuo ypatingesniais jaučiasi pasekėjai, tuo geriau jie gali užgniaužti savo vidinį žinojimą, kad nepildo savo aukščiausio potencialo, nes tiesiog seka lyderiu.

Na ir dabar, tuo pačiu metu, žinoma, lyderis taip pat susikuria šį troškimą būti ypatingu, ir jo pasekėjai tai dar labiau sustiprina. Tad patenkate į šį sūkurį, kurį aprašiau vakar, kuomet norite būti vis daugiau ir daugiau, norite pasiekti vis aukštesnę poziciją, netgi pasiekdami tokį tašką, kuriame norite būti Dievu. Ir štai kas tuomet nutinka, kai sfera tampa pasirengusi pakilti, ir šiam lyderiui tenka susidurti su pakylėtaisiais mokytojais. Jis ilgą laiką buvo pripratęs būti aukščiausiu autoritetu planetoje. Sakau „jis“, nes jie visi buvo vyriškame kūne, kai tai įvyko. Tad jis buvo įpratęs būti aukščiausiu autoritetu, o dabar susiduria su pakylėtaisiais mokytojais ir suvokia, tiesioginiu ir nepaneigiamu būdu patiria, kad pakylėtieji mokytojai yra aukščiau už jį, jie turi aukštesnį autoritetą už jį, jie turi didesnes galias. Tad jis pažvelgia į tą prarają jausdamas, kad gali prarasti savo ypatingumą ir nukristi iki paties dugno, kuomet turės pradėti nuo pradžių būdamas niekas.

Ir būtent tai, iš esmės, turite padaryti, kad galėtumėte pradėti kelionę aukštyn. Privalote tapti nuolankūs ir pripažinti, kad yra kažkas, ko neišmokote, kažkas, ko neįvaldėte, galbūt netgi ne taip kažką supratote, ne taip interpretavote. Susikūrėte netikrą įsivaizdavimą, kas jūs esate, ir turite ryžtis tai kvestionuoti, nusileisti ir pažvelgti: „Kokiame taške pasukau šia kryptimi, atvedusia mane į šią aklavietę?“ Šiems lyderiams tai atrodo didelis pažeminimas. Jeigu jie nenori per tai pereiti, tuomet įžengia į šią proto būseną, kurioje ima ignoruoti arba neigti pakylėtųjų mokytojų egzistavimą. Jie ignoruoja ir neigia aukštesnio autoriteto egzistavimą, turinčio didesnes galias už juos. Jie susikuria savo pasaulėžiūrą, kuri viską aplinkui iškraipo, interpretuodama tai tokiu būdu (ir, žinoma, čia labai pasitarnauja dualistinė sąmonė), kad jie tampa aukščiausiu autoritetu, jie tampa dievais, pažįstančiais gėrį ir blogį. Ir jie tuomet ima skelbti tai savo pasekėjams toje planetoje, o kadangi egzistuoja laisva valia, jiems yra leidžiama tai teigti.

Na ir dabar, šiems pasekėjams planetoje taip pat tenka susidurti su pakylėtųjų mokytojų realybe, tačiau jų lyderiui yra leidžiama jiems išreikšti savo naują pasaulėžiūrą. Ir tuomet pasekėjai turi pasirinkti tarp pakylėtųjų mokytojų ir lyderio, kuris skelbiasi aukštesniu autoritetu už pakylėtuosius mokytojus. Kai lyderis nupuola, paprastai su juo nupuola ir kai kurie iš jo pasekėjų. Tad dabar turime šią žmonių grupę, kurie nupuola į kitą sferą ir susikuria šį labai stiprų tarpusavio ryšį. Tai reiškia, kad jie nebūtinai iš karto atsidurs toje pačioje planetoje, tačiau laikui bėgant jie turi tendenciją prisitraukti prie tos pačios planetos. Jeigu lyderis neapsigręžia ir nepradeda kelionės aukštyn, jis tuomet toliau stiprina šį jausmą, kad yra labai ypatingas, ir kitoje sferoje jis palaipsniui prisitrauks prie vienos iš šių planetų, kurių progresas yra lėtesnis už kitų. Ir laikui bėgant, pasekėjai taip pat prisitrauks prie šios planetos.

Ir būtent tai matote įkūnyta Žemėje, kuomet istorijoje matėte šiuos lyderius, kurie prisitraukė tam tikrą grupę pasekėjų, absoliučiai nenorinčių kvestionuoti lyderio, aklai paklususių lyderio įsakymams, ir tuo pat metu tvirtai tikėjusių, kad tai atves, nepaisant visų tam prieštaraujančių įrodymų, prie kažkokio specifinio rezultato. Tai reiškia, kad tokioje planetoje kaip Žemė, egzistuoja šis labai labai stiprus kolektyvinis padaras, kuris yra grįstas šiuo troškimu jaustis ypatingu. Matėte tai įvairiais pavidalais daugybę kartų pasireiškiant istorijoje. Matėte tai Egipto civilizacijoje, kurioje kai kurie faraonai teigė, jog jie yra Dievas Žemėje, Dievas įsikūnijime, ir tam tikra pasekėjų grupė tikėjo šiuo teiginiu. Taip pat matėte kitas civilizacijas pasaulyje, turėjusias panašius įsitikinimus. Matėte romėnų civilizaciją, kurioje kai kurie imperatoriai taip pat pradėjo teigti, jog jie yra Dievas įsikūnijime, jie yra Dievas Žemėje, ir kai kurie žmonės tuo tikėjo.

Matėte žydus, kurie labai seniai turėjo šį poreikį jausti, kad yra ypatingesni už kitus žmones. Užuot sekę išoriniu lyderiu, jie sumąstė idėją, kad egzistuoja pranašesnis Dievas ir jie yra šio Dievo išrinktieji žmonės. Tad matote šį labai seną momentumą Žemėje ir šį labai galingą kolektyvinį padarą, kuris nori, kad žmonės jaustųsi ypatingais. Net ir šiuolaikiniais laikais galite matyti, kaip vokiečiai XX-ojo amžiaus pradžioje turėjo poreikį jaustis ypatingais, prancūzai turėjo poreikį jaustis ypatingais, britai turėjo poreikį jaustis ypatingais, ir susidūrimas tarp šių trijų grupių įžiebė Pirmąjį Pasaulinį Karą ir paruošė dirvą antrajam. Vėlgi, matėte, kaip Hitleris skatino vokiečiuose jausmą, kad jie yra ypatingi ir priklauso išskirtinei kategorijai, ir tai tuomet pradėjo Antrąjį Pasaulinį Karą. Matėte, kaip per Šaltąjį Karą Sovietų Sąjungos varomoji jėga buvo šis troškimas būti ypatingais. Amerikos šalies varomoji jėga taip pat buvo šis troškimas būti didingiausia šalimi Žemėje, ir būtent dėl to šios dvi šalys taip stipriai varžėsi tarpusavyje.

Galite į tai žiūrėti kaip į kapitalizmo kovą prieš komunizmą. Bet taip pat galite atsitraukti šiek tiek atgal ir pamatyti, kad tai tiesiog buvo dvi žmonių grupės, kurių varomoji jėga buvo šis troškimas jaustis ypatingais, ir jie varžėsi, kuri iš jų sugebės pergudrauti savo priešininką, laimėti Šaltąjį Karą ir tapti pačiais ypatingiausiais. Jūs, žinoma, žinote, kuo visa tai baigėsi, ir kas dabar galėjo jaustis ypatingiausiais dėl šios baigties.

Ir tai mus atveda prie minties, kad ateina toks Kristaus įžvalgumo lygmuo, kuriame jums reikia pradėti šitai matyti, turite pradėti matyti, kad egzistuoja šis labai senas momentumas, kuomet žmonės nori jaustis ypatingais Žemėje. Beje, yra daug kitų planetų, natūralių planetų, kuriose šis fenomenas visiškai neegzistuoja, tačiau Žemėje jūs iš tiesų tai turite. Taip pat turite suprasti, kad egzistuoja labai stiprūs kolektyviniai padarai, ir įsikūnijime taip pat yra puolusių būtybių, kurios turi šį nepasotinamą troškimą jaustis ypatingomis, būti aukščiausiu autoritetu.

Jūs, žinoma, būdami Kristaus būtybe, turite gebėti pažvelgti aukščiau, turite gebėti matyti, kad puolusios būtybės labai gudriai sugebėjo sukurti įvairias idėjas ir tikėjimo sistemas. Tačiau net ir už šių aiškiai apibrėžtų idėjų ir tikėjimo sistemų puolusios būtybės sukuria šią (galėtume sakyti) bendrą sąmonę, neturinčią fizinio inkaro specifinėje ideologijoje ar teorijoje, tačiau, kaip anksčiau sakėme, tiesiog plūduriuojančią kolektyvinėje sąmonėje, plūduriuojančią emocinėje karalijoje, mentalinėje karalijoje ir identiteto karalijoje. Ši sąmonė skatina žmones trokšti būti ypatingais.

Ir štai čia turite suprasti, kad, kai esate avataras įsikūnijime tokioje planetoje kaip Žemė, susiduriate su mįsle. Nes, vėlgi, ateinate į šią sferą, kuri yra tankesnė už visas prieš ją buvusias sferas, ir galite pažvelgti net ir į natūralią planetą, ir net ir natūralioje planetoje egzistuoja tam tikras tankumas. Galėtume sakyti, kad net ir natūralioje planetoje egzistuoja tam tikra populiacijos segmentacija. Kai kurie avatarai arba bendrakūrėjai natūralioje planetoje turi didesnį troškimą plėsti savo sąmonę už kitus – jie pradeda jaustis kažką pasiekę. Šis jausmas nebūtinai yra tapatus jautimuisi ypatingu, kurį matote Žemėje, nes tai nėra puolusių būtybių darinys. Tačiau vis tiek yra avatarų, kurie nusistato sau tikslus ir išpildo arba pranoksta šiuos tikslus. Jie gali realistiškai matyti, kad pralenkė kitus, jie išplėtė savo savasties jausmą, savo bendrakūrybinius gebėjimus, savo žinias. Ir dažnai ateina toks momentas, kai šie avatarai, kurie yra toliau pažengę už kitus, pradeda vienaip ar kitaip tarnauti visuomenei. Egzistuoja daug galimybių natūralioje planetoje užsiimti visuomeniniu tarnavimu, kuomet padedate visuomenei augti ir keliate ją aukštyn.

Tačiau yra avatarų, kurie pasiekia tokį tašką, kuriame jaučia, jog, kadangi demonstravo tokį veržlumą, jie (taip sakant) ištyrinėjo visas augimo ir savitranscendencijos galimybes, kurios buvo prieinamos jų planetoje, ir dabar trokšta patirti naują aplinką. Tai reiškia, kad jie gali pereiti į kitą natūralią planetą ir kurį laiką tyrinėti tenai egzistuojančias galimybes. Tenai, vėlgi, dauguma veržliausių bendrakūrėjų pasiekia tašką, kuriame jaučiasi ištyrinėję viską, ką galima nuveikti natūralioje planetoje, ir dabar pradeda ieškoti kitokio patyrimo, ir štai tuomet kai kurie iš jų sužino apie nenatūralių planetų egzistavimą. Ir kadangi esate „pionieriai“, specialiai nesakau elitas, bet pionieriai – jumyse atsiranda šis troškimas įsikūnyti nenatūralioje planetoje, ir taip pat patirti šį patyrimą. Matote, daugelis į Žemę atėjusių avatarų čionai nusileido turėdami įgiję didelius bendrakūrybinius pasiekimus natūraliose planetose. Jūs čia ateinate turėdami daug platesnę sąmonę ir bendrakūrybinius gebėjimus bei momentumą nei vidutinis žmogus Žemėje.

Na ir dabar, kaip sakėme, nenusileidžiate su visu šiuo momentumu, nusileidžiate į 48 sąmonės lygį ir turite kilti iš jo aukštyn. Ir vis dėlto, jūs vis tiek turite šį momentumą, būdami pasiryžę dėti pastangas, tirti save – kaip kažką galėtumėte atlikti geriau? Ir jums neužtrunka daug laiko išsiaiškinti, kaip viskas veikia Žemėje, ir tuomet jūs pradedate išsiskirti iš kitų, net ir iš tų, kurie Žemėje buvo ilgą laiką, bet iki šiol dar neprisiėmė atsakomybės už save. Ir čia matote, kaip puolusios būtybės avatarus ima laikyti grėsme, nes staiga atsiranda šie Žemėje įsikūnijantys žmonės, kurie iš tiesų turi gebėjimą tapti pavyzdžiais ir mokytojais, ir būtent dėl šio tikslo jūs nusileidote į Žemę.

Tačiau puolusios būtybės šitai laiko grėsme, ir būtent dėl to jos siekia jums sukelti gimimo traumą ir jus sunaikinti. Na ir dabar, kaip sakiau vakar, kai kurie avatarai prieš ateidami į Žemę pasigauna idėją, kad jie čia nori sukurti tam tikrus fizinius pokyčius, jie nori pašalinti tam tikro pobūdžio kančias. Tai taip pat tampa grėsme puolusioms būtybėms, nes kokia yra kančių priežastis? Na, tai yra tai, kad puolusios būtybės sukūrė elitą Žemėje, kuris laiko pavergęs plačiąją visuomenę, versdamas ją gyventi skurde, konfliktuose ir visuose tuose dalykuose. Tad netgi nuo pat pradžių jūs galėjote pasigauti šią idėją būdami avatarais, kad turite kažkaip neutralizuoti puolusias būtybes, pašalinti jas iš lyderių postų ir patys tapti lyderiais, kad galėtumėte padėti žmonėms ištrūkti iš jų kančių.

Matote, jūs netgi galite ateiti į planetą turėdami tam tikrą idėją, kad turite priešintis puolusioms būtybėms. Tai gali būti dar viena priežastis, kodėl jos jus priverčia patirti gimimo traumą, siekdamos jus sunaikinti, tad matote čia vykstančią dinamiką. Būtent dėl to matote, kad, avatarams kopiant nuo 48 sąmonės lygmens į aukštesnius sąmonės lygmenis, jie gali paimti šį savo pasiekimų iš natūralios planetos vidinį pajautimą ir jį nuspalvinti. Avatarus paveikia planetinė sąmonė ir šis momentumas arba troškimas jaustis ypatingais, kuris Žemėje egzistuoja jau labai ilgą laiką. Kai kuriuos avatarus iš tiesų paveikia kolektyviniai padarai, sukurti iš šio troškimo būti ypatingais. Jūs netgi galite, būdami avataru, susikurti šį jausmą, jog tam, kad padėtumėte kitiems žmonėms, žmonės turėtų sekti jumis, užuot sekę puolusiomis būtybėmis. Ir kaip galite priversti žmones jumis sekti? Turite būti ypatingi – turite atrodyti ypatingi. Būtent dėl to yra daug dvasingų žmonių, net ir daug pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie svajoja vieną dieną įgyti šiuos ypatingus gebėjimus, kuomet galėtų materializuoti šiuos beveik stebuklingus dalykus. Jie, taip sakant, galėtų pademonstruoti žmonėms kažką tokio, ko žmonės negalėtų paneigti ir dabar žmonės pradėtų jais sekti ir todėl jie sugebėtų pasiekti savo išsikeltus tikslus. Matote, kaip avataras Žemėje gali išsiugdyti šį troškimą būti ypatingu, kaip tai yra apibrėžiama Žemėje.

Atkreipkite dėmesį į tai, ką sakau, puolusios būtybės jau labai ilgą laiką Žemėje kūrė šį troškimo būti ypatingu momentumą, jos apibrėžė, ką reiškia būti ypatingu, jos apibrėžė parametrus Žemėje, ką reiškia būti ypatingu Žemėje, ir daugelis žmonių Žemėje tuo patikėjo. Kai kurie žmonės Žemėje šiomis puolusiomis būtybėmis sekė labai ilgą laiką, tačiau tai neapima pirminių gyventojų, kurie nesekė puolusiomis būtybėmis. Ir vis dėlto, jie taip pat buvo pavergti šiuo tikėjimu, patikėdami, kad štai ko reikia, norint būti ypatingu lyderiu. Būtent dėl to matėte vokiečius sekant Hitleriu, turėjusiu, jų įsitikinimu, ypatingus gebėjimus, ir tą patį galite matyti daugelyje kitų lyderių.

Tad avatarai gali įstrigti šiame troškime paversti save ypatingais pagal kažkokį Žemėje apibrėžtą standartą. Tad dabar atrandate dvasinį mokymą, dvasinį kelią, galbūt pakylėtųjų mokytojų mokymą, ir siekiate pasinaudoti šiuo mokymu susikurti jausmui, kad esate ypatingi; tokia tiesiog yra dinamika Žemėje. Iš pradžių kalbėjau apie mįsles, kurios turi būti įmintos, ir štai čia šis troškimas būti ypatingu gali sukurti mįslę pakylėtųjų mokytojų mokiniams ir daugeliui kitų dvasingų žmonių. Viename lygmenyje sakėme, kad, kai einate nuo 48 lygmens link 96 lygmens, viena iš pagrindinių užduočių, su kuria susiduriate, yra iškelti save virš kolektyvinės sąmonės traukos. Kitaip tariant, netapsite gyvuoju Kristumi Žemėje sekdami minia, sekdami kolektyvine sąmone.

Norėdami apsivilkti individualų Kristiškumą, privalote būti individas, sugebantis atsiskirti nuo masinės sąmonės. Žingsnis po žingsnio ištraukiate save virš masinės sąmonės. Ir būtent tai jums reikia padaryti, nes negalėsite įkūnyti Kristiškumo plaukdami pasroviui su masine sąmone. Turite plaukti su AŠ ESU Esaties srautu, kad galėtumėte įkūnyti Kristiškumą. Būtent dėl to matėte, kad Jėzus taip stipriai skyrėsi nuo vidutinio tų laikų žmogaus, nes tai yra Kristiškumo vystymo dalis.

O mįslė atsiranda dėl to, kad, kai traukiate save aukštyn, sekdami mokymu, kurio dauguma žmonių negali aprėpti ir suvokti, jus gali paveikti troškimo jaustis ypatingu planetinis momentumas. Kitaip tariant, galime sakyti, kad daugelio žmonių protuose vyksta du lygiagretūs procesai. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad savęs iškėlimas virš masinės sąmonės lygmenų yra neutrali veikla. Galėtume sakyti, kaip pavyzdį paėmę bėgiką, kuris treniruojasi olimpiadai, kad iš pradžių šis žmogus sugeba pasiekti tam tikrą bėgimo greitį. Jis gali nubėgti 800 metrų per tam tikrą laiką. Jis dabar ima taikyti intensyvią treniruočių programą. Palaipsniui didina savo kūno gebėjimą greičiau bėgti, augina raumenis, vysto gebėjimą įkvėpti daugiau deguonies ir vysto savo kūno gebėjimą greičiau bėgti – kūnas, fizinis kūnas, gali geriau pasirodyti. Ir dabar staiga 800 metrų gali nubėgti greičiau nei iš pradžių. Tai, iš esmės, yra neutralus, netgi galėtume sakyti, mechaniškas procesas. Tačiau, žinoma, daugelyje šių atletų matote, kad jie nėra visiškai neutralūs savo troškime paaukoti tiek daug laiko ir dėmesio olimpiniam medaliui laimėti. Jie su tuo sieja vertybinį vertinimą, jausdami, jog medalio laimėjimas bus labai vertingas ir padarys juos ypatingais. Būtent tai yra varomoji jų jėga. Tačiau iš tiesų tai neturi jokių sąsajų su kūno gebėjimo greičiau bėgti vystymu. Žinau, kad taip pat egzistuoja tam tikri psichologiniai komponentai, kuomet vystote ir savo psichiką, kad taptumėte greitesni, ir vis dėlto, suvokiate mano mintį.

Savęs pakėlimas virš kolektyvinės sąmonės yra neutralus procesas. Jis nėra mechaniškas, tačiau tai tiesiog yra procesas, per kurį pakeliate savo sąmonės lygį, ir kolektyvinė sąmonė nebetempia jūsų žemyn. Tačiau, kai šias jūsų pastangas paveikia šis noro būti ypatingu planetinis momentumas, ir netgi momentumas, kurį turėjote iš natūralios planetos, jausdami, kad esate pionieriai, tuomet dvasingus žmones tai dažnai paskatina susikurti jausmą, kad jie yra ypatingi, nes jie yra šiame dvasiniame mokyme, jie seka šiuo guru, jie supranta šį pažangų mokymą ir patiria, kad pakėlė savo sąmonę virš to lygmens, kuriame buvo pradėję kelią.

Galite pažvelgti į religinius judėjimus, dvasinius judėjimus planetoje, į Naujojo Amžiaus judėjimus, į Pakylėtųjų Mokytojų organizacijas, ankstesnes dispensacijas, kurias rėmėme, ir galite matyti, kad daug, daugelis jų turi tam tikrą organizacinę kultūrą, kuri skatina savo narius jaustis ypatingais. Yra didelė šių narių dalis, kurie susikūrė šį jausmą, kad yra ypatingi dėl to, jog priklauso šiai organizacijai. Ankstesnėje pakylėtųjų mokytojų organizacijoje jie tvirtai tikėjo turintys patį pažangiausią mokymą planetoje ir todėl tikėjo, kad yra toliausiai pažengę dvasingi žmonės planetoje. Tik jie nesuvokė ir nepripažino vieno dalyko: kad galite rasti 100 kitų dvasinių judėjimų, turinčių lygiai tokį patį įsitikinimą – kad yra patys ypatingiausi dėl savo turimo mokymo.

Ir dabar kyla klausimas, kaip tai yra susiję su Kristaus įžvalgumu? Labai paprastai. Tol, kol jūsų protas turės šį troškimą būti ypatingu, jis veiks jūsų požiūrį į save ir į savo progresą kelyje, jis veiks tai, kaip žiūrėsite į savo santykius su kitais žmonėmis. Tiesiog negalėsite pakilti virš tam tikro Kristaus įžvalgumo lygmens, kol turėsite šį troškimą būti ypatingais. Nes, kaip jau anksčiau sakėme, galite pakilti iš 48 į 96 sąmonės lygmenį be būtinybės susidurti su tam tikrais ego aspektais, su tam tikromis atskirosiomis savastimis. Tačiau 96 lygmenyje egzistuoja stiklinės lubos, ir negalėsite prasimušti pro šias lubas, kol nepažvelgsite šiam troškimui koncentruotis į save tiesiai į akis. Šiam troškimui eiti dvasiniu keliu tam, kad išaukštintumėte save, kad paverstumėte save ypatingais. Tiesiog negalėsite virš to pakilti. Tai yra vienas iš saugumo mechanizmų, kad negalite pakilti tol, kol nesate įveikę visų tendencijų koncentruotis į save.

Galite pasiekti tą tašką, pakildami į 96 lygmenį, ir jame užstrigo daugelis pakylėtųjų mokytojų mokinių ir kitų dvasinių judėjimų žmonių. Tačiau, kaip sakėme, negalite likti įstrigę labai ilgai, tad privalote pradėti leistis žemyn, ir ką tai reiškia kai kuriems žmonėms? Tai reiškia, kad jie įsitraukia į šią spiralę, kurioje vis daugiau studijuoja, vis daugiau praktikuoja, daro viską, ką gali, pagal savo dvasinį mokymą, daro tai su didesniu užsidegimu, šitaip kartu kurdamiesi šį buvimo ypatingais jausmą. Jeigu šie žmonės būtų sąžiningi su savimi, sugebėtų pamatyti, kad taip pat egzistuoja šis vidinis, labai subtilus pajautimas, kad to nėra gana, kad jie atsilieka, kad kažko trūksta.

Taip yra dėl to, kad nebeaugate iš vieno lygmens į sekantį, ir žinote, kad nebeaugate. Galite kurtis šį išorinį jausmą, kad esate ypatingi dėl visų tų savo padarytų dalykų. Tačiau, kaip jau anksčiau sakėme, negalite jėga įsibrauti į dangų. Negalite išsipirkti vietos danguje. Negalite ateiti prie vartų į pakylėtąją karaliją ir sakyti: „Pažvelkite į visus tuos dalykus, kuriuos padariau Žemėje. Pažvelkite, kiek daug sukalbėjau šaukinių. Pažvelkite, kiek daug studijavau. Pažvelkite, kiek daug pinigų paaukojau. Pažvelkite į visus tuos mano padarytus dalykus. Turite mane įleisti dėl viso to, ką padariau.“ Bet būtent apie tai kalbėjo Jėzus, kalbėdamas apie tuos, kurie pranašaus jo vardu, išvarinės velnius jo vardu, darys visus tuos dalykus. Jis sakė: „Aš jūsų nepažįstu“, nes jie liovėsi eiti keliu į Kristiškumą, vietoj jo pasirinkdami vystyti šį jausmą, kad yra tokie nepaprastai ypatingi.

Ateina tas taškas 96 lygmenyje, kuriame turite išspręsti šią mįslę. Turite į tai pažvelgti ir suvokti, kad Kristiškumo esmė nėra paversti save ypatingesniu už kitus. Kristiškumo esmė nėra iškelti save virš kitų, laimint kažkokias varžybas prieš kitus, laimint mūšį prieš puolusias būtybes. Kaip jau anksčiau sakėme, mįslė yra tokia, jog tam, kad galėtumėte pakelti save virš masinės sąmonės, eidami iš 48 į 96 lygmenį, iš tiesų turite susikurti tam tikrą savasties jausmą, kuris būtų stipresnis nei daugumos žmonių. Tai yra vienintelis būdas tame lygmenyje nebūti nuneštiems į masinės sąmonės jūrą. Nuo 48 iki 96 lygmens vystote tam tikrą savasties jausmą, tačiau ši savastis nenuves jūsų nuo 96 iki 144 lygmens. Tad ką turite padaryti, kad galėtumėte pereiti nuo 96 iki 144 lygmens? Turite išardyti savo susikurtą savastį.

Tam tikra prasme, nuo 48 iki 96 lygmens jūs kuriatės savasties jausmą, o nuo 96 iki 144 lygmens, ardote tą savasties jausmą, kol sugrįžtate į tą būseną, kurioje esate žmogumi, būtybe, nusileidusia iš dangaus, sugrįžtate į grynąją sąmonę. Viską, ką buvote susikūrę, kad patirtumėte patyrimus Žemėje, vėl išardėte. Būtent dėl to galite įžengti pro vartus į pakylėtąją karaliją, nes negalite pasiimti nė vieno iš šių dalykų, kuriuos susikūrėte Žemėje, su savimi. Kad ir kokias struktūras būtumėte pasistatę savo keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, negalite jų pasiimti į pakylėtąją karaliją.

Na ir dabar, labai gerai žinau, kad tai iškelia visiškai kitokią mįslę. Tai yra dalykas, kurį priklausantieji šiai dispensacijai nėra taip gerai įsisąmoninę, kaip tie, kurie priklausė ankstesnėms dispensacijoms. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad mes, pakylėtieji mokytojai, dar labiau suintensyvinome šią mįslę. Tai nereiškia, kad mes ją sukūrėme, tačiau mes iš tiesų ją suintensyvinome. Jeigu, pavyzdžiui, grįžtumėte į Summit Lighthouse organizaciją, pamatytumėte, kad pakylėtieji mokytojai buvo pristatomi kaip akivaizdžiai ypatingus, netgi antgamtiškus gebėjimus turinčios būtybės. Taip pat Summit Lighthouse organizacijoje buvo daug kalbama apie mūsų ankstesnius įsikūnijimus, apie kuriuos tiek daug nebekalbame šioje dispensacijoje.

Galite grįžti į Summit Lighthouse ir matyti, kaip buvo pristatomi tam tikri ankstesni įsikūnijimai, kuriuose El Morija buvo tas įžymus žmogus praeityje, anas imperatorius praeityje, kiti mokytojai buvo tuo karaliumi, tuo mokslininku, anuo filosofu. Ir koks čia buvo kuriamas įvaizdis? Įvaizdis buvo kuriamas toks, kad tie, kurie pakilo, ankstesniuose gyvenimuose buvo labai ypatingi žmonės, su ypatingomis žiniomis, ypatingais gebėjimais. Ir pamatinė toje kultūroje po visu tuo slypėjusi prielaida buvo tokia, kad būtent taip pakylate, tapdami vis ypatingesniu žmogumi, turinčiu ypatingus gebėjimus, ir būtent dėl to galite pakilti. Kitaip tariant, buvo sukurtas įspūdis, kuris buvo tikra priešingybė tam, ką aš čia ką tik kalbėjau. Buvo sukurtas įspūdis, kad susikuriate savasties jausmą, kuris yra atsiskyręs nuo kolektyvinės sąmonės, ir jis yra labai ypatingas lyginant su vidutiniu žmogumi. Užuot pradėję jį ardyti 96 lygmenyje, jūs toliau jį vystote, darydami jį vis labiau ypatingu. Ir kai jis pasiekia kritinę ypatingumo masę, pakylate su visa šia nepaliesta savastimi. Kitaip tariant, būtent ši ypatinga savastis, kurią susikūrėte per daugelį įsikūnijimų, atveda jus į pakylėtąją karaliją. Jūs ją pasiimate į pakylėtąją karaliją.

Pilnai pripažįstu, kad tam tikri mokymų, perduotų Summit Lighthouse ir ankstesniuose judėjimuose, tokiuose kaip AŠ ESU judėjimas, elementai skatino šį požiūrį. Būtent dėl to šiuose judėjimuose matote labai stipriai išreikštą pasiuntinių ir pakylėtųjų mokytojų garbinimą. Galite paklausti: „Bet kodėl mes leidome tam vykti?“ Tam yra paprastas paaiškinimas: Žuvų amžiuje turėjo būti išlaikytos tam tikros iniciacijos.

Viena iš šių iniciacijų yra įveikti šią idėją, kad kuriatės savastį, kuri yra tokia ypatinga, jog Dievas tiesiog privalės įleisti ją į dangų. Tai, tam tikra prasme, yra įsitikinimas, kurį turėjo kai kurios puolusios būtybės nuo pat tos akimirkos, kai nupuolė. Jos nesuvokė, kas yra pakylėtasis mokytojas, nesugebėjo to suvokti. Jos manė, kad pakylėtieji mokytojai yra panašūs į kažką Žemėje. Yra viena šalis, kuri turi kariuomenę, ir šiuo metu ši kariuomenė yra stipresnė už mano kariuomenę, tad negaliu jos sumušti. Tačiau man didinant savo kariuomenę gali ateiti toks momentas, kai galėsiu ją sumušti.

Tad šios puolusios būtybės galvojo: „Na, pakylėtieji mokytojai tiesiog yra būtybės, kurios šiuo metu turi didesnę galią už mane. Tačiau jeigu toliau didinsiu savo galią, gali ateiti toks momentas, kai aš turėsiu didesnę galią ir galėsiu juos nugalėti, galėsiu įveikti pakylėtuosius mokytojus. Galėsiu įrodyti, kad jie klysta, galėsiu įrodyti Dievui, kad aš turėčiau vadovauti visatai, o ne pakylėtieji mokytojai.“

Tai, vėlgi, yra viso šio troškimo būti ypatingu dalis, kurį puolusieji atsinešė su savimi į šią planetą ir išvystė šį momentumą. Tad Žuvų amžiaus pabaigoje buvo būtina mokiniams pristatyti šį iššūkį. Ir jeigu grįžtumėte ir pažvelgtumėte į per Summit Lighthouse perduotus diktavimus, pamatytumėte, kad buvo daug, daug mokymų, galėjusių padėti žmonėms šitai transcenduoti. Mes taip pat žinojome, kaip jau anksčiau sakėme, kad yra tam tikras mokinių procentas, kurie nenori to klausyti. Tad ką turime padaryti? Turime išpūsti šią sąlygą, tikėdamiesi, kad jie tai pamatys. Būtent dėl to tam tikroje organizacijoje turėjome leisti išsipūsti šiam stabmeldiškam pasiuntinių garbinimui, tam tikrų personale dirbusių žmonių stabmeldiškam garbinimui, ir pačių žmonių stabmeldiškam savęs garbinimui, kuriame jie jautėsi ypatingais, nes priklausė šiam judėjimui, turėjusiam aukščiausią mokymą planetoje.

Tačiau pažvelkite į Žuvų amžiaus pradžią. Jėzus, net ir tuose fragmentiškuose teiginiuose, kurie išliko evangelijose, padėjo pamatus Žuvų amžiui. Ir jų esmė yra mesti iššūkį ir įveikti šį troškimą jaustis ypatingu, kurį atsinešė puolusieji. Jeigu kritinė žmonių masė būtų sugebėjusi tai įveikti Žuvų amžiuje, tuomet tam tikros puolusios būtybės būtų buvusios paimtos iš planetos. Ir ką Jėzus tuomet pasakė? Na, jis pasakė: „Tiktai tasai, kuris nusileido iš dangaus, gali pakilti atgal į dangų“ – labai aiškiai. Galite čia Žemėje susikurti savastį, kuri jus skatins jaustis labai ypatingais, tačiau Dievui tai nieko nereiškia, Kristui tai nieko nereiškia: „Aš jūsų nepažįstu.“ „Te didžiausias tarp jūsų būna visų tarnas.“ Tad matote, jeigu susikuriate jausmą, kad esate ypatingi ir esate lyderis, tai yra priešinga tam, ką Jėzus apibrėžė kaip Kristiškumo tikslą Žuvų amžiuje.

Ir visa tai veda prie to, kad ateina toks momentas, kai jums, kaip pakylėtųjų mokytojų mokiniui, reikia pradėti apie tai mąstyti. Nes, jeigu neįminsite šios mįslės savo prote, ir tai yra individualu kiekvienam iš jūsų, kaip tai padarysite, tai priklauso nuo to, ką prisiėmėte ankstesniuose gyvenimuose, kokius turite įsitikinimus ir atskirąsias savastis, kurios tai palaiko. Tačiau, jeigu neišspręsite to savo prote, negalėsite pakilti virš to 96 lygmens. Nes 96 lygmuo yra tas lygmuo, kuriame liaunatės koncentruotis į save ir susitelkiate į tai, kaip galėtumėte pasitarnauti kažkam didesniam už save. Omega čia yra tai, kad tarnaujate kitiems žmonėms, o Alfa yra tai, kad tarnaujate pakylėtiesiems mokytojams, suvokdami, jog mes turime tam tikrus tikslus, tokius kaip aukso amžiaus įkūnijimas ir puolusių būtybių iš šios planetos pašalinimas, arba kolektyvinės sąmonės pakėlimas, ir didžiąją savo gyvenimo dalį ir didžiąją savo dėmesio dalį paskiriate šių tikslų įgyvendinimui.

Išskyrus, žinoma, kad jūs vis dar galite turėti tam tikrus troškimus, tam tikrus dalykus, kuriuos norite patirti Žemėje prieš pakildami, ir tai taip pat yra jūsų kelio dalis. Tačiau jūs esate labiau susitelkę tarnauti kitiems žmonėms, o ne aukštinti save į kažkokį ypatingumo statusą. Tai yra akivaizdus pokytis, kurį turite padaryti. Tai neįvyksta iš karto, tačiau turi įvykti tas pokytis, kuriame liautumėtės koncentruotis į save ir suvoktumėte, kaip šis pasiuntinys jau prieš daugelį metų priėmė devizą: „Esmė nesu aš.“

Esmė nesate jūs. Ypač dzenbudizme turite ganėtinai seną „ego prikūlimo“ koncepciją. Egzistuoja tam tikras suvokimas, kad visi turi ego, kuris turi tam tikras charakteristikas, tam tikrą puikybę, ir jis turi būti kuliamas, spaudžiamas, žeminamas, kol galiausiai palūš. Tai nėra, ką jūs būtinai turite daryti, būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniu, tačiau palaipsniui turite išsilaisvinti iš šio koncentravimosi į save. Turite suvokti, kad yra būtina įveikti šį koncentravimąsi į save. Jums nereikia įveikti jo viso iš karto, tačiau turite suvokti, kad toks yra tikslas.

Tai yra jūsų naujas tikslas kelyje, išardyti šį koncentravimąsi į save, idant suvoktumėte, kad esmė čia nesate jūs, tai yra, jūsų išorinė savastis. Esmė yra jums, jūsų Sąmoningajam AŠ grįžti į grynosios sąmonės būseną, užuot tapatinusis su šiomis savastimis ar šiuo savasties jausmu, kurį susikūrėte čia Žemėje. Negalite to pasiimti su savimi: tos savasties, kurią susikūrėte Žemėje, kad ir kokia ypatinga ji būtų, kad ir kokius gebėjimus ji turėtų, ir taip toliau. Ką mes sakėme? Galite paimti pakylėtąjį mokytoją, kuris ankstesniame gyvenime buvo įžymiu žmogumi, turėjusiu didelius pasiekimus. Tačiau ne dėl žemiškų pasiekimų šis mokytojas pakilo, jis pakilo dėl dangiškų pasiekimų, saugomų to mokytojo kauzaliniame kūne. Būtent tai jūs pasiimate su savimi į pakylėtąją karaliją ir tai jums suteikia momentumą kaip pakylėtajam mokytojui. Tačiau tai nėra to momentumo, kurį susikūrėte Žemėje, net ir pačiuose ypatingiausiuose savo įsikūnijimuose, tąsa.

Tai kodėl tuomet perdavėme šiuos pavyzdžius apie tuos ankstesnius gyvenimus? Na tai, vėlgi, buvo tų laikų dalis, tai buvo Jėzaus taip pavadintos „masalo pateikimo ir pakeitimo“ technikos dalis, kuomet turime duoti žmonėms kažką, kas juos patrauktų. Mes taip pat turime pripažinti, kad buvo tam tikra mokinių Mandala, dėl kurios buvo sukurta ta organizacija. Mes jiems turėjome duoti jiems reikalingas iniciacijas. Jiems reikėjo šios iniciacijos, kad galėtų pradėti eiti keliu, jiems buvo reikalingas šis jausmas, kad tai padarys juos ypatingais. O tuomet, kai jie jau buvo įstoję į kelią, mėginome padėti jiems iš to išsilaisvinti. Ir, žinoma, buvo visai nemažai mokinių, kurie išlaikė šią iniciaciją, kurie liovėsi taip stipriai koncentruotis į save ir todėl sugebėjo pakilti į aukštesnius kelio lygmenis. Tačiau taip pat buvo ir tokių, kurie neišlaikė šios iniciacijos, ir iki pat šių dienų jie nėra jos išlaikę.

Tad prie ko visa tai veda? Na, tai veda prie fakto, kad ateina tam tikras momentas jūsų kelyje, kuomet jums reikia pradėti daryti šį pokytį. Kaip sakiau, tai nėra viskas arba nieko. Tai nėra kažkas, kas įvyksta per vieną šlovingą akimirką. Tačiau jums reikia pradėti įsisąmoninti, kad esmė čia iš tiesų nesate jūs. Esmė nėra toliau kurtis šį atskirąjį savasties jausmą, kuris būtų toks nepaprastai ypatingas. Tiesą sakant, jeigu dar kartą pažvelgtumėte į Jėzaus gyvenimą, kuris parodė archetipinį pavyzdį Žuvų amžiaus pradžioje, jis iš tiesų nekalbėjo apie save kaip ypatingesnį už kitus. Matėte, kad jis save vadino „Žmogaus Sūnumi“ savo misijos pradžioje, ir taip buvo dėl to, kad norėjo, jog žmonės su juo tapatintųsi ir galėtų laikyti jį pavyzdžiu, užuot laikę jį tokiu ypatingu, kad: „O ne, mes tikrai negalėtume padaryti to, ką padarė Jėzus. Tad tiesiog toliau likime Jėzaus, šio tokio nepaprasto lyderio, pasekėjais.“

Ir apie tai jums, žinoma, taip pat reikia pamąstyti ir pradėti pripažinti: jūs tai darote ne tam, kad uždirbtumėte taškų kažkokioje vertinimų knygelėje, kurią kažkas, jūsų manymu, danguje apie jus veda. Niekas danguje neskaičiuoja jūsų taškų. Tik jūsų ego, atskiroji savastis skaičiuoja taškus. Naudojatės pakylėtųjų mokytojų mokymu tam tikriems tikslams nusistatyti. Ši atskiroji savastis nusistato tam tikrus tikslus ir sako: „Štai ką turiu padaryti, kad uždirbčiau taškų. Tad štai ką darysiu.“

Tad turite šią savastį, ji yra planetinės savasties dalis, negalite čionai įsikūnyti jos neprisiimdami, mes visi tai padarėme savo įsikūnijimuose. Turite tai įveikti, kaip mes visi turėjome tai įveikti. Būtent dėl to mes duodame jums šiuos mokymus, tikėdamiesi, kad padėsime jums išlaikyti šią iniciaciją lengvesniu būdu nei mes tai padarėme. Tad suprantate, čia nėra jokio kaltinimo. Jums nereikia jaustis blogai dėl to, kad turėjote šią tendenciją. Tai yra kelio dalis, kad šitai turite. Tai taip pat yra kelio dalis virš šito pakilti. Nėra nieko blogo turėti tam tikrą momentumą. Būtent dėl to yra taip nepaprastai svarbu pasiekti šį tašką, kuriame galėtumėte pažvelgti į savo psichiką ir galėtumėte pamatyti momentumą, ir nekaltintumėte savęs už tai, kad jį turite. Tai yra dar viena mįslė kelyje. Ją, vėlgi, sukūrė šis troškimas būti ypatingu.

Ir jeigu pažvelgtumėte į bet kuriame judėjime esančius pakylėtųjų mokytojų mokinius ir kitus dvasingus žmones, kai kurie iš jų yra labiau užsidegę už kitus. Jie yra labiau pasiryžę stengtis, jie yra labiau pasiryžę aukotis, palikti savo įprastinį gyvenimą, pašvęsdami jį dvasiniam progresui. Tačiau daugelį šių žmonių iš dalies motyvuoja, jų motyvacija yra paveikta šio troškimo būti ypatingais. Jie mano, kad, jeigu esate ypatingi, niekada negalite klysti, niekada negalėtumėte padaryti kažko labai blogo. Ir štai čia ateiname mes, pakylėtieji mokytojai, ir susiduriame su labai paprasta situacija. Norėdami padėti jums užsitarnauti savo pakylėjimą, turime padėti jums išardyti visas jūsų turimas savastis ir sugrįžti į tą grynosios sąmonės būseną. Turime padėti jums pamatyti savo neišspręstą psichologiją, kurią vis dar tebeturite, savastis, kurias vis dar tebeturite. Tačiau, jeigu būsite įsikibę šios idėjos, kad turite būti ypatingi ir todėl niekada negalite klysti, nenorėsite pamatyti kažko savo psichikoje. Galvosite: „A, taip, mokytojai čia kalba apie tuos kitus žmones, kurie turi šią tendenciją, bet aš šios tendencijos neturiu.“

Jeigu būsite sąžiningi su savimi, galėsite pamatyti, kad jūs visi turėjote šią reakciją. Vėlgi, tame nėra nieko blogo. Taip tiesiog yra. Tačiau galite pasiekti tą tašką, kuriame tai įveiktumėte. Sėkmingiausi mokiniai yra tie, kurie pasiekia šį tašką, kuriame taria: „Bet žinote ką, esmė čia nėra kažką nuslėpti nuo pakylėtųjų mokytojų. Esmė nėra kažką nuslėpti nuo savęs, nes aš jau pažvelgiau į daugelį dalykų savyje ir juos jau įveikiau. Tai reiškia, jog kad ir kokie dar kiti dalykai būtų likę mano psichikoje – aš ir juos galiu įveikti. Jau žinau, kad mokytojai manęs nesmerkia už tuos dalykus, kuriuos jau įveikiau. Tai kodėl jie mane turėtų smerkti už tai, ko dar nepamačiau? Jie tiesiog nori padėti man tai pamatyti ir įveikti, kad galėčiau nuo to išsilaisvinti. Tai kodėl aš priešinuosi? Kodėl nenoriu į tai pažvelgti?“ Na, žinoma, nenorite į tai pažvelgti, nes turite šį jausmą, kad turite būti ypatingi. Jūs tikrai negalėtumėte suklysti. Žmonės jūsų neklausys, negalėsite įgyvendinti savo tikslų šioje planetoje, kaip vakar vakare paaiškino pasiuntinys.

Daugelis jūsų turite šiek tiek kitokius mechanizmus, šiek tiek kitokius įsitikinimus, nei aprašytieji pasiuntinio, tačiau turite kažką, kas jus verčia priešintis dalykų savo psichikoje pamatymui. Manote, kad egzistuoja tam tikri dalykai, į kuriuos galite pažvelgti, jie yra ganėtinai neutralūs, o tuomet yra kiti dalykai: „Aš tikrai save pasmerkčiau, jeigu turėčiau šią tendenciją. Todėl nenoriu to matyti.“ Todėl turite šią tendenciją atsitraukti nuo mūsų psichologiškai. Jūs atsitraukiate ir, sąmoningai to nesuvokdami, iš esmės sakote mums: „Mokytojai, jūs galite apnuoginti šiuos dalykus mano psichikoje, tačiau šioje vietoje esančių dalykų geriau nelieskite.“ Būtent tai jūs pasąmoningai sakote, nors to ir nesuvokiate. Galite suvokti viduje jaučiantys tam tikrą pasipriešinimą, tam tikrą baimę, kad kažkas bus apnuoginta, kas bus taip blogai, kad privers jus nupulti. Ir tai yra baimė, kuri ateina iš puolusių būtybių, baimė susikirsti, tačiau apie tai pakalbėsiu kitame savo mokyme, kadangi šiame mokyme jau perdaviau tai, ką norėjau perduoti.

Tad su tuo, užsklendžiu jus didžioje džiaugsmo liepsnoje, kurią saugau šiai planetai. Buvau vadinamas Didžiuoju Įšventintoju, ir man yra didelis džiaugsmas inicijuoti žmones, tačiau žmonės dažnai klaidingai supranta, ką reiškia būti inicijuojamu. Ir iš dalies taip yra dėl šios baimės susikirsti. Tad daugiau apie tai pakalbėsiu, kai pereisime prie kito mano mokymo.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2020 Kim Michaels