Pasitraukite iš skaldančių grupių ir įvykių
Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus per Kim Michaels, 2020 metų gruodžio 4 d. Šis diktavimas buvo perduotas vebinare „Kaip pagilinti Kristaus įžvalgumą“ 2020 metais.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Jėzus Kristus. Jaučiu didelį džiaugsmą galėdamas pradėti šią konferenciją apie tai, kaip padidinti savo Kristiškumą. Nusprendėme, kad šiuo konkrečiu metu, ne remiantis kokiais nors išoriniais istoriniais įvykiais, bet remiantis kolektyvinėje sąmonėje padarytu progresu, ši tema apie jūsų Kristaus įžvalgumo pagilinimą yra svarbiausias indėlis, kurį mes galėtume įnešti į nuolatos vykstantį planetos progresą, kuris, kaip daug kartų sakėme, yra kolektyvinėje sąmonėje vykstantis progresas. Ir mes, žinoma, taip pat paaiškinome, kad kolektyvinėje sąmonėje progresas vyksta, kai kritinė masė individų pakelia savo individualią sąmonę, šitaip patraukdami aukštyn visumą.
Pradėti norėčiau, įvesdamas šiek tiek realizmo. Kristaus įžvalgumo tikslas yra praregėti iš Žemėje egzistuojančių iliuzijų. Na ir dabar, dauguma žmonių pasaulyje, jeigu išgirstų šį teiginį, praktiškai neturėtų nė menkiausio supratimo, apie ką čia kalbu. Jie neturi supratimo, kurį turite jūs iš mūsų mokymų, apie tai, kiek daug iliuzijų egzistuoja Žemėje. Dauguma žmonių mano, kad jie nėra apakinti iliuzijų ir kažkokiu būdu sugeba matyti realybę, remdamiesi ta ar ana išorine sistema ar kultūra. Noriu, kad jūs, pakylėtųjų mokytojų mokiniai, suprastumėte, jog Žemės planeta, kaip daug kartų sakėme, yra labai tanki planeta. Turite labai didelį materijos tankumą ir jau vien tai labai apsunkina Kristaus įžvalgumą. Jūs taip pat turite labai žemą kolektyvinės sąmonės lygį, ir ji taip pat apsunkina Kristaus įžvalgumą, nes egzistuoja daugybė energetinių spiralių ir sūkurių kolektyvinėje sąmonėje, kurie jus gali įtraukti į tam tikrą reakciją. Tačiau šalia to taip pat, žinoma, egzistuoja faktas, kad puolusios būtybės padarė viską, ką galėjo sugalvoti, kad apsunkintų Kristaus įžvalgumą.
Na ir dabar, jau anksčiau sakėme, tačiau dera tai pakartoti, kad didžiausią grėsmę puolusių būtybių valdžiai Žemėje kelia fiziniame kūne Žeme vaikštantis žmogus, pasiekęs aukštą Kristiškumo laipsnį. Pavyzdžiui, tokį Kristiškumo laipsnį, kurį pademonstravo Buda prieš 2500 metų, kurį pademonstravau aš prieš 2000 metų, ir kurį pademonstravo tam tikri kiti žmonės, kurie nėra taip gerai žinomi plačiajai visuomenei. Tai joms yra didžiausia grėsmė. Tačiau jos taip pat žino, kad vienos Kristaus būtybės, vaikštančios Žeme, iš tiesų neužtenka nuversti jų valdžią, jų kontrolę Žemei. Patraukti Žemę aukštyn arba nugramzdinti ją žemyn reikalinga didžioji žmonių dauguma, tam reikia vidurinių 80%.
Puolusios būtybės žino, kad reikia daug, daug žmonių įsikūnijime, išreiškiančių tam tikrą Kristiškumo lygmenį, tam tikrą Kristaus įžvalgumo lygmenį, ir atnešančių tam tikras idėjas, tam tikrus teiginius. Jų tikslas yra tam sukliudyti. Jos žino, kad, kai gyvybės srautas yra pasiekęs tą pasiekimų lygmenį ankstesniuose gyvenimuose, ir dabar ateina į naują gyvenimą, būdamas pasirengęs išreikšti Kristiškumą, joms yra labai sunku sukliudyti šiam individui išreikšti savo Kristiškumą. Tačiau jos taip pat žino, kad yra lengviau sukliudyti tiems, kurie dar nėra pasirengę pilnam Kristiškumui, ir yra pasirengę tik tam tikram Kristiškumo laipsniui, yra lengviau jiems sukliudyti išreikšti tą Kristiškumo laipsnį. Būtent į tai jos koncentruoja savo dėmesį. Jos padarė viską, ką galėjo sugalvoti savo skurdžia vaizduote, savo suluošinta vaizduote, kad sukliudytų žmonėms pasiekti ir išreikšti tam tikrą Kristiškumo laipsnį. Ir dabar, norėdami padėti pamatus šiam kursui apie įžvalgumą, pakalbėsime apie tai išsamiau.
Pradėsiu nuo žemiausio lygmens, nuo fizinės oktavos, materialaus pasaulio. Fiziniame lygmenyje esančioms puolusioms būtybėms labai gelbėja pačios materijos tankumas. Na ir dabar, kaip jau paaiškinome, materijos tankumas, kurį šiuo metu patiriate Žemėje, nebuvo toks, koks yra šiandien, kai planeta iš pradžių buvo sukurta Elohimų. Dėl įvykusio kolektyvinės sąmonės pažemėjimo, materija tapo tankesnė nei buvo iš pradžių. Tai reiškia, kad žmonėms yra sunkiau patirti, jog egzistuoja pasaulio lygmuo už materialaus, fizinio lygmens. Žmonėms yra daug sunkiau išeiti iš savo fizinio kūno ir, pavyzdžiui, patirti mentalinę karaliją, identiteto karaliją ar netgi dvasinę karaliją. Būtent dėl to matote ant mirties slenksčio atsidūrusių žmonių išgyventų patirčių fenomeną, kuomet daugelis žmonių buvo kliniškai mirę, bet tuomet po kurio laiko grįžo į gyvenimą, sąmoningai prisimindami, ką patyrė, nors tariamai nevyko jokie materialūs procesai, kurie galėtų paaiškinti šiuos patyrimus. Jau pats šis faktas, kad kūnas turi mirti, idant žmogus sugebėtų išeiti iš kūno ir patirti už kūno esančią realybę, yra materijos tankumo padarinys. Tanki materija tiesiog traukia Sąmoningąjį AŠ koncentruotis, netgi tapatintis su fiziniu kūnu.
Galite šiandien pažvelgti į daugumą žmonių Žemėje, ir jie yra beveik visiškai susitapatinę su fiziniu kūnu. Daugelis jų netgi tiki mirsiantys, mirus fiziniam kūnui, jie mano, kad jų individualumas, jų protai nustos egzistuoti mirus kūnui. Kiti tiki, kad jie turi tik šį vieną gyvenimą, ir todėl po šio gyvenimo nueis į dangų arba į pragarą.
Matote, kad materijos tankumas daugumai žmonių suteikia patyrimą, jog jie yra atskiri individai. Patiriate, kad jūsų kūnas yra individualus vienetas, kuris yra atskirtas nuo kitų žmonių kūnų. Žinote, kad, jeigu jūsų motina, tėvas, brolis ar sesuo mirtų, jūsų kūnas nemirtų. Žinote, kad, jeigu jūsų kūnas mirtų, jūsų vaikų kūnai nemirtų. Patiriate, kad jūsų kūnas yra atskira būtybė arba atskiras vienetas, atskira gyvybės forma. Tai reiškia, kad, jeigu būsite susitapatinę su savo kūnu, manysite, jog esate atskira būtybė, atskiras tapatumas, atskiras protas. Tai, žinoma, yra esminė iliuzija, ir net negalime sakyti, kad puolusios būtybės ja naudojasi, nes joms nelabai reikia su ja kažką daryti, tačiau ji padeda puolusioms būtybėms skleisti kitas iliuzijas, verčiančias jus galvoti, kad esate atskiros būtybės. Būtent dėl to puolusioms būtybėms labai sėkmingai pavyko padalinti žmoniją į visas tas grupes, grindžiamas realiomis ar įsivaizduotomis fizinių kūnų charakteristikomis. Yra žmonių, kurie jau pradėjo suvokti, kad rasė iš tiesų yra dirbtinė koncepcija. Žiūrint iš grynai genetinės perspektyvos, nėra jokių atskirų rasių. Tai yra kultūrinis kontekstas, kultūrinė koncepcija, ant žmonių suprojektuotas kultūrinis sluoksnis. Puolusios būtybės taip pat naudojo ir daugelį kitų dalykų – etniškumą, tautybę, odos spalvą, lytį ir visus tuos dalykus, – kad įtikintų daugumą žmonių, jog žmones yra įmanoma suskirstyti į atskiras kategorijas.
Na ir dabar, puolusioms būtybėms pavyko, naudojantis dualistine sąmone, per ilgą laiko tarpą priversti įvairias žmonių grupes patikėti tam tikromis subtiliomis idėjomis. Jeigu pažvelgtumėte į Senąjį Testamentą, kaip bent dalinai istoriniais įvykiais paremtą žydų žmonių istorijos dokumentą, pamatytumėte, kad jau prieš tūkstančius metų puolusioms būtybėms pavyko žydų žmones įtikinti, kad jie yra išrinktieji paties aukščiausio Dievo pasaulyje žmonės. Jie yra ypatingi, jie yra išskirtiniai, ir todėl turėtų izoliuotis nuo kitų ir nesimaišyti su kitomis rasėmis, su kitais žmonėmis. Daugelis kitų žmonių istorijos eigoje taip pat buvo patikėję savo ypatingumu. Matote, kaip Indijoje buvo sukurta kastų sistema, padalinusi žmoniją į keturias atskiras kastas, kurioms taip pat nebuvo leidžiama maišytis. Matote, jeigu galvojate, kad esate išrinktieji Dievo žmonės, automatiškai atsiduriate konflikte su tais, kurie nėra Dievo išrinktieji žmonės. O tie, kurie suvokia, kad jūs save laikote pranašesniais už juos, taip pat jaučia esantys konflikte su jumis. Matote, kaip puolusios būtybės tuomet pasinaudojo dualistine sąmone, sukurdamos tam tikrą psichologiją, susietą su šiomis žmonių grupuotėmis. Žydai nebuvo sukurti kitokiais nei kiti žmonės. Juodaodžiai žmonės, juodą odą turintys žmonės, nebuvo sukurti kitokiais nei kiti žmonės. Tačiau tūkstantmečių bėgyje puolusioms būtybėms pavyko dualistinės sąmonės pagalba sukurti šias grupines psichologijas, šituos grupinius padarus, šitą grupinę sąmonę, kuri šiandien yra tapusi tokia stipri, kad daugeliu atvejų gali užslopinti daugelio žmonių, gimusių į tam tikrą grupę, individualumą. Ką tai reiškia?
Na, kas yra Kristaus sąmonė? Kristaus sąmonė yra tokia sąmonė, kuri regi už visų Žemėje egzistuojančių iliuzijų. Na ir dabar, jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad Pradžios Knyga yra visiškai tikslus apreiškimas iš Dievo. Kaip jau anksčiau esame sakę, puolusios būtybės į ją pridėjo savų dalykų ir taip pat iškraipė kitus dalykus. Ir vis dėlto, jeigu paimtume teiginį iš Pradžios Knygos „sukurkime žmogų pagal savo paveikslą ir panašumą“, pamatytume, kad visi žmonės buvo sukurti ne pagal aukščiausio Kūrėjo panašumą, bet bent jau pagal dvasinės būtybės paveikslą ir panašumą. Tai reiškia, kad visi žmonės turi bendras šaknis, bendrą šaltinį, jie turi bent kažkiek panašų dizainą, o tai reiškia, kad žmonės buvo sukurti dirbti vienybėje. Žmonės buvo sukurti su individualiais skirtumais. Tačiau pirminiame dizaine individualūs žmonių skirtumai papildė vienas kitą, kaip ir skirtingos deimanto briaunos sudaro visumą. Tai reiškia, kad žmonės buvo sukurti tokiu būdu, kad galėtų kartu dirbti. O kartu jie daugintų talentus, daugintų vienas kito talentus, ir vienybėje galėtų sukurti kažką tokio, kas pranoktų bet kokius dalykus, ką jie galėtų sukurti vieni ar ką viena galėtų sukurti bet kuri jų grupė. Kitaip tariant, žmonės nebuvo sukurti taip, kad tarp individų ar žmonių grupių egzistuotų neišvengiamas konfliktas, nes jie nebuvo sukurti žmonių grupėmis. Jie buvo sukurti tik žmonėmis. Niekas nebuvo aukščiau už kitus. Niekas nebuvo labiau išsivystęs. Niekas nebuvo geresnis. Niekas neturėjo aukštesnio autoriteto. Visi vyrai ir moterys buvo sukurti lygūs, su lygiomis galimybėmis augti.
Tai kas yra Kristaus sąmonė? Aukščiausia prasme, tai yra sąmonė, kuri padeda žmonėms praregėti iš visų susiskaldymų, visų konfliktų ir skirtumų ir pamatyti pamatinę vienybę, visos gyvybės pamatinę vienybę. Tai, žinoma, tėra tik žodžiai, ir aš gerai žinau, kad tai tėra žodžiai. Dauguma žmonių, kurie tai išgirstų, paklaustų: „Bet ką tai reiškia?“
Jie net nepajėgia to suprasti, nes yra taip stipriai susitapatinę su padalijimais, tačiau tai ir yra esminė mano mintis. Puolusių būtybių sukurti susiskaldymai neleidžia žmonėms turėti Kristaus įžvalgumo. Kuo stipriau esate susitapatinę su tam tikru padalijimu Žemėje, tuo menkiau sugebate matyti, kad šis padalijimas neturi jokios tikrovės Dievuje, jokios tikrovės dvasinėje karalijoje, tai yra dirbtinis Žemėje sukurtas fenomenas. Jis yra laikinas, jis nesitęs amžinai, ir jis ribos jus ir jūsų dvasinę raišką. Kaip galite tai pamatyti, būdami susitapatinę su tokiu padalijimu? Tai jums rodo, kaip fiziniame lygmenyje egzistuoja tiek daug šių puolusių būtybių sukurtų padalijimų, ir visų jų tikslas yra sukliudyti jūsų Kristaus įžvalgumui. Pavyzdžiui, galite matyti, jeigu pažvelgsite į daugybę katalikų Žemėje, kad jie save laiko katalikais. Jie yra absoliučiai įsitikinę, kad katalikų bažnyčia atstovauja Kristų ir yra vienintelis kelias į išganymą. Kitaip tariant, tiktai katalikų bažnyčios nariai bus išganyti, kai tuo tarpu visi ne katalikai išganyti nebus. Na ir dabar, jeigu pažvelgtumėte į šią koncepciją ir savęs paklaustumėte: „Ar visagalis Dievas, kuris tariamai yra visažinis, visagalis ir nori tik gėrio, galėtų sukurti žmones su tokiais padalijimais, kurie beveik garantuoja, kad kai kurie žmonės nebus išganyti, ir tik nedidelė žmonių grupelė bus išganyta? Ar Kūrėjas iš tiesų tai darytų?“
Na, katalikai, induistai, musulmonai ir daugelis kitų žmonių yra įsitikinę, kad būtent taip ir yra. Tad matote, kaip šie žmonės galėtų būti atviri Kristaus proto patyrimui? Nes, jeigu norite patirti Kristaus protą – ir aš sakau patirti, o ne tik suprasti, bet patirti Kristaus protą – Sąmoningasis AŠ privalo sugebėti išeiti ne tik iš fizinio kūno, bet ir iš viso šito uždangalo, iš šito grupinio tapatumo, kuriame užaugote ir su kuriuo save sutapatinote. Privalote sugebėti iš to išlipti, kad galėtumėte patirti Kristaus protą, ir kuo stipriau esate susitapatinę su šiuo išoriniu tapatumu, tuo menkiau sugebate tai padaryti.
Jeigu vėl grįžtume prie kataliko, tam, kad katalikas iš tiesų galėtų patirti Kristaus protą, šio žmogaus Sąmoningasis AŠ privalėtų ryžtis pamąstyti, suvokti ir priimti, kad egzistuoja kažkas daugiau už buvimą kataliku. Egzistuoja kažkas jūsų pačių esybėje, kas nėra katalikiška. Jūs žinote, jeigu pažvelgsite į tai realistiškai, kad nebuvote sukurti kataliku. Bent jau, jeigu esate Adomo ir Ievos palikuonis, jie nebuvo sukurti katalikais, nes katalikų bažnyčia tuo laiku neegzistavo. Jūsų prote kažkaip privalo atsirasti atvirumas idėjai, kad jūsų tapatumas yra didesnis už buvimą kataliku, nes kitaip tikėsite, kad viskas visoje visatoje privalo paklusti katalikiškiems įsitikinimams. Ar matote, ką padarė katalikų bažnyčia? Ji sukūrė pasaulėžiūrą, kuri apibrėžia Dievą, Jėzų ir dvasinę karaliją pagal katalikišką doktriną.
Jeigu tvirtai tuo tikėsite, kaip, pavyzdžiui, jau ilgą laiką tuo tiki daugelis katalikų dvasininkų, vyskupų, kardinolų ir popiežių, negalėsite patirti Kristaus proto, nes Kristaus protas neateis į jūsų proto dėžutę. O tiksliau, negalėsite atpažinti Kristaus proto iš savo proto dėžutės vidaus. Atkreipkite dėmesį į tai, ką perskaitė pasiuntinys: „Pirmasis Kristaus iššūkis yra atpažinti Gyvąjį Kristų, atpažinti, kad egzistuoja kažkas daugiau už jūsų pačių protą, egzistuoja kažkoks jūsų protą peržengiantis autoritetas.“ Na, jeigu būsite tvirtai susitapatinę su katalikiška pasaulėžiūra, net nepripažinsite, kad už šio požiūrio, už jūsų pačių proto egzistuoja aukštesnis autoritetas. Būsite tvirtai įsitikinę, kad Kristus privalo paklusti katalikiškai pasaulėžiūrai. O jeigu Kristus, o tiksliau, jeigu išgirsite vidinį arba išorinį balsą, neatitinkantį katalikiškos pasaulėžiūros, būsite įsitikinę, kad šis balsas yra iš velnio.
Jeigu perskaitysite evangelijas, pamatysite, kad rašto aiškintojai ir fariziejai mane atstūmė, ir kai kurie netgi galvojo, kad esu velnias pagal jų pasaulėžiūrą. Na, mano mylimieji, šiandien dauguma, netgi didžioji dauguma tų, kurie yra tvirtai įtikėję katalikai, mane atstumtų, jeigu sutiktų mane kūne, ir atstumtų kiekvieną gyvojo Kristaus atstovą ir kiekvieną iš Kristaus atėjusią idėją, diktavimą, šią svetainę ir visas tas perduotas knygas. Jie tai atmestų, sakydami, jog tai yra iš velnio, nes tai neatitinka jų proto dėžutės, katalikiškos proto dėžutės, apibrėžiančios, koks yra Kristus, ką Kristus sakytų ir ko Kristus nesakytų. Tas pats, žinoma, galioja ir daugeliui fundamentalistų krikščionių.
Tad matote, kad galėtumėte patirti kažkokią Kristaus realybę, esančią už jūsų proto ribų, jūsų protas turi būti bent kažkiek atviras. Turite būti atviri galimybei, kad yra kažkas, ką galite suprasti, suvokti ir patirti, ir tas kažkas egzistuoja už jūsų dabartinės pasaulėžiūros, už jūsų dabartinio gyvenimo patyrimo ribų. Jeigu neturite atvirumo šiai galimybei, negalite atpažinti Kristaus. Na ir dabar, Kristus yra universali koncepcija. Nors dauguma žmonių jį tapatina su krikščionybės religija, tai yra universali koncepcija. Turite situaciją Žemėje, kurioje dauguma žmonių yra visiškai apakinti atskirties iliuzijos, dualistinės sąmonės. Ir tai yra įstatymas, dvasinis įstatymas, kad žmonės turi laisvą valią įžengti į dualizmą, įžengti į iliuziją, įžengti į mano taip vadinamą mirties sąmonę. Tačiau jiems turi būti duota kažkas, kas galėtų jiems padėti sugrįžti į kelią, vedantį atgal į tikrąjį tapatumo jausmą, gyvybės tapatumo, kurį vadinau amžinuoju gyvenimu.
Jeigu pažvelgsite į amžių istoriją, netgi dar iki krikščionybės religijos atsiradimo, pamatysite, kad žmonės visada turėjo galimybę kažką surasti. O tai reiškia, kad, kai žinote apie reinkarnacijos realybę, visi žmonės turėjo galimybę kažkuriame savo gyvenime, jiems visiems buvo duota kažkas, kas jiems galėjo padėti išeiti į aukštyn vedantį kelią. Kai kurie žmonės pasinaudojo šia galimybe, kai kurie nepasinaudojo. Taip pat ir šiandien matote daugelyje pasaulio dalių, šį vis didėjantį žmonių skaičių, kurie yra atviri kažkam daugiau už tradicines religijas, tačiau jie nenori atmesti viso dvasingumo, remdamiesi materializmu, komunizmu ar dar kokia nors ideologija. Tai jums rodo, kad yra daug, daug žmonių, kurie ankstesniuose gyvenimuose atpažino gyvąjį Kristų, jie išlaikė pirmąjį Kristaus iššūkį ir įstojo į kelią. Tačiau tai nereiškia, kad, jeigu vieną kartą atpažinote gyvąjį Kristų, šį atpažinimą persinešite ir į kitą savo gyvenimą.
Daug, daug žmonių, gali atpažinti kažkokį Kristaus aspektą, kažkokį Kristaus pasireiškimą viename gyvenime, tačiau kitame savo gyvenime jie ateina į kitokią situaciją, į kitokį kultūrinį kontekstą, ir būdami vaikais, jie vėl būna įsukti į šį kontekstą, ir todėl iš naujo turi atrasti Kristų tame kitame gyvenime. Na ir dabar, jeigu žmonės viename gyvenime priėmė Kristų, priėmė, kad yra kažkas daugiau už jų pačių protą, tuomet įstatymas reikalauja, kad jiems ir kitame gyvenime būtų suteikta tokia galimybė. Nebūtinai vaikystėje. Daugeliui tai ateina vėliau, jiems jau tapus suaugusiais, tačiau jiems bus suteikta galimybė atrasti kažką, kas galės išvesti juos toliau dvasiniame kelyje. Ir vis dėlto, jie kiekvieną kartą susiduria su tuo pačiu iššūkiu. Jums yra pristatoma šiek tiek aukštesnė Kristiškumo išraiška nei buvote gavę savo ankstesniame gyvenime, ir klausimas yra toks: ar tai atpažinsite? Ar tai priimsite? O gal būsite taip stipriai susitapatinę su savo išoriniu kontekstu, savo grupiniu tapatumu, kad nesugebėsite tuo sekti? Yra daug, daug žmonių, kurie turi tai patirti keletą gyvenimų, kuomet jie yra taip stipriai susitapatinę, būdami vaikais, su tam tikru išoriniu grupiniu tapatumu, kad jiems yra sunku pakankamai išsilaisvinti iš šio tapatumo, kad vėl galėtų pripažinti ir priimti Kristų.
Galėtume sakyti, kad pirmasis iššūkis materialiame lygmenyje, fiziniame lygmenyje, yra suvokti, kad užaugote tam tikrame kontekste, ar tai būtų religija, rasė, politinė pakraipa, ar kad ir kas tai būtų, ir buvote indoktrinuoti, užprogramuoti tam tikrais įsitikinimais, tam tikru tapatumo jausmu. Esate grupės dalis, priklausote šiai grupei, turėtumėte mąstyti ir elgtis taip, kaip yra priimta toje grupėje. Ir visų pirma turėtumėte save laikyti tos grupės nariu. Koks yra Kristaus iššūkis? Tai yra pripažinti: „Ne, aš nesu vien šios grupės narys. Aš pirmiausia esu dvasinė būtybė, Dievo sūnus arba dukra, asmuo, turintis individo potencialą išreikšti savo individualumą.“ Kad ir kas būtų patrauklu tame sąmonės lygyje esančiam žmogui, turite suvokti: „Aš esu daugiau nei vien šios grupės narys, aš esu individas ir turiu potencialą augti kaip individas.“ Ir tuomet turite nuspręsti, kad sieksite šio augimo, kad ir kokios reakcijos sulauktumėte iš grupės. Kai kuriose grupėse tai padaryti yra lengviau nei kitose. Kai kuriose grupėse, tai yra labai sunku. Tačiau visi žmonės turi tai pereiti per keletą įsikūnijimų.
Matote, kad tai yra sunkus iššūkis tokioje planetoje kaip Žemė, kurioje materija yra tokia tanki, kolektyvinė sąmonė yra tokia tanki, ir todėl daugelis šių grupių, kurios egzistuoja Žemėje, turi tokią stiprią trauką, kad privalote būti labai stiprus individas, jog sugebėtumėte virš to pakilti. Galite pažvelgti į šiandieninę Žemę ir matyti, kad yra daug, daug šalių, kuriose žmonės turi šį labai, labai stiprų tapatumo jausmą. Ir kaip vieną akivaizdų pavyzdį galime paimti daugelį musulmoniškų šalių, kuriose žmonės save laiko musulmonais. O jeigu esate moteris, jūs save laikote musulmonų moterimi. Turite labai ribotas galimybes virš to pakilti, ir tai darydami galite sulaukti nemalonių pasekmių iš visuomenės ar net iš savo šeimos narių. Jūs, žinoma, matote, kad žmonėms yra labai, labai sunku iš to išsilaisvinti. Tačiau tai yra absoliučiai būtina, ir jūs, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai, galite, žinoma, pasinaudoti šiuo mokymu, kad pažvelgtumėte į save, pažvelgtumėte į kontekstą, kuriame užaugote. Kokius labai, labai stiprius įsitikinimus galite atpažinti? Ir tuomet galite pradėti matyti, kaip jie jus paveikė, kaip jūs susikūrėte tam tikras atskirąsias savastis tam, kad prisitaikytumėte, ar kad bent jau galėtumėte gyventi toje aplinkoje. Ir tuomet galite pradėti naudotis mūsų įrankiais šioms savastims aptikti ir leisti joms vienai po kitos mirti, ir tai yra vienintelis būdas padidinti savo Kristaus įžvalgumą pamatiniame fizinės oktavos lygmenyje.
Na ir dabar, už viso to, už konteksto, kuriame užaugote, taip pat egzistuoja tam tikros universalios temos fiziniame lygmenyje. Galėtume paklausti: kaip galite atpažinti ne tik puolusias būtybes, bet ir jų manipuliacijas? Sakiau, kad jos sukūrė visas tas pinkles, idant atitrauktų jus nuo Kristiškumo, nuo Kristiškumo išreiškimo. Kaip galite atpažinti šias pinkles, kurias puolusios būtybės sukūrė fiziniame lygmenyje? Na, vienas iš būdų tai padaryti būtų, žinoma, prisiminti, ką pasakiau prieš 2000 metų: „Pažinsite juos iš vaisių“. Galite pažvelgti į kai kuriuos pasaulyje vykstančius įvykius, ar tai būtų tas ar anas, nenoriu čia kalbėti konkrečiai, ir galite matyti, kokie yra to vaisiai? Palyginkite tai su tuo, apie ką kalbėjau, kad Kristaus Sąmonė iš esmės rodo, jog už visų Žemėje egzistuojančių padalijimų yra gilesnė realybė, vienijanti visus žmones. Ir tuo remdamiesi, įvertinkite daugelį žmogiškų veiklų.
Ir pirmasis įvertinimas, žinoma, yra toks, kad, kai pripažįstate, jog žmonių tapatumas yra didesnis už šiuos išorinius padalijimus, suvokiate, kad egzistuoja mūsų taip vadinamas pamatinis žmogiškumas. Kitaip tariant, gali būti juodaodis žmogus ir baltaodis žmogus, žydas ir arabas, tačiau, jeigu jie bus pradėję praregėti iš savo išorinio tapatumo, ims suvokti, kad turi kažką bendro. Žydui ir arabui nuo vaikystės buvo diegiama vienas kitą laikyti beveik egzistenciniais priešais. Tačiau, jeigu jie abu pradės praregėti iš šio išorinio kultūrinio konteksto ir užmegzti ryšį su kažkuo giliai savyje, suvoks, kad yra kažkas daugiau už buvimą žydu ar arabu, ir tai yra, kad mes abu esame žmonės. Tai yra pamatinis žmogiškumas ir pamatinis žmogiškumas yra išreikštas beveik visose religijose auksine taisykle: „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų.“ Nes, kai pripažįstate pamatinį žmogiškumą, suvokiate, kad turite teisę, kad prieš jus nebūtų smurtaujama, tačiau šią teisę taip pat turi ir kitas žmogus.
Ir tuomet matote, kad, kai yra pripažįstamas kažkoks pamatinis žmogiškumas, suvokiate, kad tiesiog nebegalite prieš kitus žmones naudoti smurto. Jums netgi nereikia svarstyti, ar tai yra teisinga ar neteisinga. Tai tiesiog nėra tai, ką vienas žmogus daro kitam. Nežudote kitų, nekankinate jų, nenaudojate prieš kitus prievartos. Nesmurtaujate prieš juos visais šiais būdais, kuriais nenorėtumėte, kad prieš jus būtų smurtaujama. Tad galite pažvelgti į bet kokią žmogišką veiklą, bet kokią žmogišką ideologiją arba idėją, ir įvertinti: ar tuo yra siekiama pateisinti smurtą, skleisti smurtą? Ar jie mano, kad smurtas tėra įrankis gauti tai, ko norite? O galbūt jie netgi turi kažkokį epinį tikslą ir galvoja, kad yra pateisinama nužudyti visus žmones, kurie tam priešinasi, nes jų tikslas yra nepaprastai svarbus?
Ir šitaip galite pamatyti, kad katalikų bažnyčia buvo visiškai atitrūkusi nuo Kristaus realybės, per savo kryžiaus žygius, katarų žudynes, raganų medžiokles ir inkviziciją. Ir matote, kad ši organizacija negali būti vienintelė tikra Kristaus Žemėje atstovė. Ji negali būti tikra Kristaus atstovė. Ar ši organizacija pakilo virš šio mąstymo? Sakyčiau, kad dar ne iki galo. Tad štai kaip galite tai įvertinti.
Kitas dalykas, žinoma, yra pažvelgti į faktą, kad Kristaus Sąmonė skatina vienybę tarp žmonių. Na ir dabar, akivaizdu, kad dauguma žmonių negali akimirksniu persijungti iš mąstymo, su kuriuo užaugo, į vienovės siekiantį mąstymą. Daugumai žmonių tai bus laipsniškas procesas, daugeliui tam prireiks ne vieno gyvenimo. Tačiau iš tiesų, brandesni dvasingi planetos žmonės gali labai greitai, jeigu dar to nepadarė, pasiekti tą tašką, kuriame suvoktų, jog bet kuri idėja, bet kuri sistema, organizacija ar net individas, kurie skleidžia susiskaldymą ir konfliktus tarp žmonių, toli gražu neatstovauja Kristaus. Tad, vėlgi, pažinsite juos iš vaisių: ką jie skleidžia? Ar jie skleidžia vienybę, bendradarbiavimą, nesmurtą? O gal jie skleidžia susiskaldymą? Susiskaldymas neišvengiamai veda į konfliktus, o konfliktai neišvengiamai veda į smurtą.
Matote tai kartojantis vėl ir vėl. Per visą istoriją turėjote dirbtinai sukurtą susiskaldymą tarp žmonių grupių, ir matėte periodus, kai šis susiskaldymas būdavo eskaluojamas, būdavo stiprinamas, jis darydavosi vis intensyvesnis. Žmonės save laiko skirtingais, ir tik laiko klausimas, kada jie pradės save laikyti priešininkais ir priešais. Ir staiga jie pradeda manyti, kad iš tiesų yra pateisinama arba neišvengiama konfliktuoti su kita grupe. Ir dabar jie pradeda galvoti, jog, kadangi jų grupė yra teisi, o kita grupė klysta, jų grupei yra būtina laimėti. O ko reikia, kad jų grupė laimėtų? Ir labai greitai smurtui yra surandamas pateisinimas. Turite grupę, kuri pateisina smurtą, ir tai baigiasi vienokiu ar kitokiu ginkluotu konfliktu. Galite matyti, kad už visų ginkluotų konfliktų, už visų karų, egzistuoja šis mąstymas, kuris yra absoliučiai antikristo mąstymas, nes jis yra grįstas dirbtinio susiskaldymo tarp žmonių kūrimu ir jo didinimu. Tad, kai matote, kad kažkas skleidžia susiskaldymą, galite pradėti tai kvestionuoti ir sakyti, kad tai negali būti dermėje su Kristumi.
Ir tuomet galite pradėti į tai žiūrėti, galite pradėti tirti individualias idėjas ir už to slypinčius įsitikinimus ir juos atpažinti. Galite pažvelgti į save ir matyti, jeigu užaugote tokioje aplinkoje, galite pradėti atpažinti: Ar, pavyzdžiui, mano šalis turi rusenantį konfliktą su tam tikromis kitomis šalimis? Ar mano religija konfliktuoja su kitomis religijomis? Ar mano politiniai įsitikinimai konfliktuoja su kitais politiniais įsitikinimais, ir taip toliau. Ir tuomet galite suvokti, kad susikūrėte tam tikras savastis, ir tai yra visiškai natūralu, visiškai jūsų nekaltinu. Ką dar galėjote padaryti būdami vaikais? Susikuriate tam tikras savastis, kad galėtumėte funkcionuoti toje aplinkoje. Bet dabar, kai jau esate suaugę, galite pažvelgti į tai ir tarti: Kaip tai mane veikia? Kaip tai riboja mano Kristaus įžvalgumą? Ar aš noriu šitai temptis paskui save į ateitį? Tad, vėlgi, turite įrankius atpažinti šioms savastims, atsiskirti nuo jų ir leisti joms mirti, jeigu pasirinksite norintys turėti didesnį Kristaus įžvalgumą.
Tad daviau jums tai, ką norėjau perduoti šiame pirmame mokyme. Tai, žinoma, nėra kažkas, ką galite vieną kartą išklausyti arba perskaityti ir galvoti, kad viską iš to gavote, ką jums reikėjo gauti. Turite suprasti, kad bet kuris mūsų duodamas mokymas yra sudarytas iš daugybės sluoksnių. Kartais galite perskaityti sakinį keletą kartų ir jums į jį nekils jokios reakcijos. Bet tuomet, jums jį perskaičius dar vieną kartą, kažkas jumyse persijungs ir staiga suvoksite: „O, bet čia yra man paslėpta žinia, čia yra kažkas, ko dar nemačiau.“ Ir šitaip gali nutikti, jeigu būsite pasiryžę tai pamatyti.
Tad pirmasis šio Kristaus įžvalgumo kurso iššūkis yra iššūkis pažvelgti už savo tapatumo fiziniame lygmenyje, su kuriuo užaugote, pamatyti, kokį tapatumą turite. Kuo buvote programuojami nuo vaikystės, su kuo buvote susitapatinę, ir tuomet galite nuspręsti: Ar aš noriu virš viso to pakilti? Jeigu nenorite, tai, žinoma, yra jūsų laisvos valios pasirinkimas. Tačiau, vėlgi, turime labai aiškiai pasakyti, kad, jeigu nesiryšite pakilti virš fizinio tapatumo, kuris jums buvo diegiamas, egzistuos limitas Kristaus įžvalgumui, kurį galėsite pasiekti. Egzistuos limitas, kiek aukštai galėsite pakilti savo Kristaus įžvalgume, nes iš tiesų ateina toks momentas, kai nebegalite toliau eiti, kol sistematiškai nepradedate tirti, kaip jus paveikė aplinka, kurioje užaugote, kaip ji jus įtraukė tapatintis su tam tikra grupe, tam tikru padalijimu fiziniame lygmenyje čia Žemėje. Tad užsklendžiu šį mokymą, užsklendžiu jus ir labai džiaugiuosi, kad tiek daug žmonių ryžosi dalyvauti šiame seminare, kaip galėtume jį pavadinti, skirtame jūsų Kristaus įžvalgumui pagilinti.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com