Turite teisę nebūti tobuli
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda per Kim Michaels, 2020 metų rugpjūčio 2 d. Šis diktavimas buvo perduotas 2020 metų vebinare „Būkite Dangiškąja Motina veikime per Septynių Spindulių integraciją“.
AŠ ESU Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda. Galite paklausti: ką bendro turi Buda su moterimis? Ką bendro Buda turi su Vakarų moterimis arba tomis moterimis, kurios gyvena šiuolaikinėse demokratijose? Na, tiesiogiai nieko bendro, mano mylimieji, nieko bendro. Tačiau iš tiesų yra kai kas bendro netiesiogiai, ir galbūt galėsiu jums duoti perspektyvą, kuri galės padėti daugeliui moterų išsilaisvinti iš vieno iš veiksnių, kuris riboja moteris, laiko jas įstrigusias senuose šablonuose. Mes sakėme, kad puolusios būtybės nusprendė: „Mes padarysime vyrus pranašesne lytimi Žemėje, pažeminsime moteris, kad jos turėtų tarnauti vyrams. Šitaip mes sukursime konfliktą, kurio žmonės niekada nesugebės išspręsti.“ Kodėl jos tai padarė? Na, mes taip pat apie tai kalbėjome; todėl, kad vyrai yra pažeidžiamesni epinio mąstymo ir labiau į jį įsitraukia, manydami, kad egzistuoja šis epinis tikslas, kuris privalo būti pasiektas.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad vyrui psichologiškai yra lengviau sakyti: „Turiu atidėti į šalį savo interesus, savo troškimus, savo kasdienį praktinį gyvenimą. Turiu eiti ant barikadų arba eiti į kariuomenę ir kovoti dėl šio tikslo. Kad ir kas benutiktų, kad ir kokį rezultatą tai atneštų man ar mano šeimai, privalau tai daryti.“ „Vyras privalo daryti, ką privalo daryti“, kaip yra sakoma Amerikoje. Moterys nėra pažeidžiamos šio epinio mąstymo. Joms taip lengvai neateina mintis mesti į šalį savo praktinį kasdienį gyvenimą dėl kažkokio tikslo. Taip, žinoma, yra dėl to, kad moterys yra motinos, ir kaip gi moteris, turinti mažus vaikus namuose, gali imti ir sakyti: „Tiesiog turiu palikti vaikus patiems savimi pasirūpinti ir eiti kovoti šiame kare, nes šis karas yra svarbesnis už mano vaikus.“
Ką tai reiškia? Na, tai iš tiesų reiškia, kad puolusios būtybės pasielgė teisingai, pasirinkdamos vyrus kaip pranašesnę lytį, nes tai atvedė prie šio daugybę tūkstančių metų trukusio moterų persekiojimo ir konflikto tarp dviejų lyčių. Tačiau, kaip jau anksčiau sakėme: „Dualistinėje sąmonėje, viskas, ką darote, turi savo kainą.“ Kaina, kurią jos moka, yra, kad pasirinkusios vyrus pranašesne lytimi ir žemindamos moteris, jos iki galo nesuvokė, kad taip pat sukūrė šį potencialą, kuris gali išlaisvinti žmoniją nuo dualistinio mąstymo, net ir nuo konflikto tarp lyčių. Nes būtent moterys yra tos, kurios turi potencialą pakilti aukščiau, pakelti vyrus ir tuo būdu iškelti planetą virš dualistinio mąstymo. Žinoma, vyrai taip pat gali pamatyti dualistinio mąstymo trūkumus, jo prieštaravimus. Tačiau didesniu mastu būtent moterys gali pažvelgti į idėjas pasaulyje ir tarti: „Nėra teisinga atidėti į šalį savo kasdienį gyvenimą ir savo vaikų auginimą tam, kad siektume vienos iš šių abstrakčių idėjų. Mano vaikai yra konkrečios būtybės, gyvos būtybės, o ši idėja yra abstrakti ir ji iš tiesų nėra gyva. Todėl gyviesiems turėtų būti teikiama pirmenybė vietoj šių abstrakčių, iš esmės mirusių idėjų.“ Štai kas gali padėti moterims pasaulyje išsilaisvinti iš šios epinės kovos, kuri tęsėsi šioje planetoje, ir tarti: „Perkalkime savo kardus į noragus, pamirškime tuos epinius tikslus ir susitelkime į kasdienio gyvenimo gerinimą visiems mūsų visuomenės žmonėms.“
Daugelis šiuolaikinių demokratijų dideliu laipsniu jau iškopė virš šio epinio mąstymo ir epinių tikslų. Jos jau nebegalvoja, kad norėtų užkariauti pasaulį ar būti pasaulio policininkais, ir kad tai yra svarbiau už kasdienį jų piliečių gyvenimą. Jungtinės Valstijos, žinoma, yra demokratinės šalies pavyzdys, kuri nesugebėjo atlikti šio perėjimo. Būtent dėl to jai atrodo būtina turėti didžiausią kariuomenę pasaulyje, kad galėtų vos prireikus akimirksniu projektuoti savo galią bet kurioje planetos vietoje. Tad moterys turi potencialą būti šio pokyčio varomąja jėga. Tačiau noriu čia pasakyti, jog tam, kad galėtų būti šio pokyčio varomąja jėga, moterims reikia įveikti epinio mąstymo aspektą, kurį moterims primetė puolusios būtybės, net ir vyrai, bei daugelis kultūrų ir visuomenių.
Tai turi daug subtilių aspektų. Yra keletas būdų tai paaiškinti, bet bent iš pradžių pamėginsiu tai paaiškinti vienu būdu. Moterys daugumoje šalių ilgą laiką gyveno priespaudoje. Tad susikoncentruokime į labiausiai išsivysčiusias demokratines šalis. Jeigu grįžtumėte į tuos laikus, iki joms tampant demokratijomis, moterys buvo žeminamos, jos buvo už vyrus žemesnėje pozicijoje. Tuomet įvyko pokytis, šios šalys tapo demokratijomis, tačiau ištisus dešimtmečius moterys net neturėjo teisės balsuoti, jos buvo laikomos visiškai nesugebančiomis suprasti pasaulinių problemų, nesugebančiomis suprasti, kabutėse, epinio mąstymo, tad joms nebuvo leidžiama balsuoti, nes tai esą atvestų prie chaoso. Tas pats vyko, pavyzdžiui, ir versle. Moterims nebuvo leidžiama būti sprendimų priiminėtojomis. Ilgą laiką joms netgi nebuvo leidžiama dalyvauti darbo rinkoje, išskyrus specifiniuose darbuose, kurie buvo laikomi moteriškais darbais. Tai kas tuomet įvyko, kad šios šiuolaikinės demokratijos tapo labiau šiuolaikiškomis ir pradėjo suteikti lygias teises ir lygias galimybes moterims? Na, įvyko taip, kad egzistavo šis labai subtilus epinio mąstymo aspektas, kuris dar nebuvo suvoktas šių šiuolaikinių demokratijų. Kaip pavyzdį paimkime čia moterį, kuri įžengia į verslo pasaulį ir pasiekia poziciją, kuri tradiciškai būdavo užimama vyrų. Koks yra nesąmoningas ar bent jau neištartas lūkestis, kuris yra primetamas šiai moteriai? Egzistuoja lūkestis, kad jai gali nepasisekti, netgi egzistuoja tam tikras troškimas iš daugelio jos kolegų vyrų, kad jai nepasisektų. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad egzistuoja lūkestis, jog moteris turi įrodyti savo vertę, atlikdama šį darbą netgi dar geriau, nei jį atliko ar galėtų atlikti vyrai.
Tad ką gi tai sukūrė šiose tariamai tokiose apsišvietusiose šiuolaikinėse demokratijose, kurios suteikia lygias sąlygas vyrams ir moterims? Tai sukūrė šį labai subtilų mąstymą, kuris sukūrė labai stiprų kolektyvinį padarą, siekiantį įleisti savo čiuptuvus į visų moterų auras. Šį padarą galėtume pavadinti perfekcionizmo padaru, perfekcionizmo dariniu. Jis, žinoma, taip pat veikia ir vyrus, tačiau po to taip vadinamo moterų išsilaisvinimo, jis įgijo daug stipresnę įtaką daugelio moterų šiose šiuolaikinėse demokratijose trims aukštesniesiems kūnams: emociniam, mentaliniam ir identiteto kūnams. Ant moterų buvo projektuojama, jos buvo programuojamos tikėti, tačiau jos ir pačios tai priėmė, kad privalo būti tobulos. Jos privalo būti (kaip Merė Popins) praktiškai tobulos visame kame, kad galėtų gyventi šiose šiuolaikinėse apsišvietusiose demokratijose, kurios tariamai suteikia lygias teises ir lygias galimybes moterims.
Tad matote, kas buvo sukurta šiose šiuolaikinėse visuomenėse, kad nors jūs suteikėte išorinę politinę, ekonominę, teisinę lygybę moterims, jūs nesuteikėte psichologinės lygybės. Nes daugelyje šių visuomenių vis dar yra priimama, galbūt nesąmoningai, bent bent jau yra priimama, kad vyras gali nemokėti gerai atlikti savo darbo, tačiau jis vis tiek gali likti tame darbe. Tačiau moteris geriau jau tegu būna tobula savo darbe. Ji negali padaryti tų pačių klaidų, kurias daro vyrai, kadangi patirs persekiojimą, ar bent jau psichologines projekcijas, kad nėra pakankamai gera, nes yra moteris. Daugelis moterų tai priėmė ir susikūrė lūkestį, kuris iš jų iš esmės reikalauja būti antžmogiais.
Kokį standartą turite atitikti, būdama moterimi šiose šiuolaikinėse apsišvietusiose demokratijose? Na, privalote būti tobula žmona savo vyrui, tobula motina savo vaikams, privalote būti tobula savo darbe. Jums netgi gali reikėti tobulai pasirūpinti savo tėvais, būti tobula dukterimi, ir kas gi gali visa tai išpildyti? Jeigu paimtumėte bet kurį vyrą šiose šiuolaikinėse demokratijose ir įmestumėte jį į daugumos moterų situaciją, bent jau į daugumos jūsų taip vadinamų sėkmingų moterų situaciją, jie subyrėtų psichologiškai nuo tos įtampos, kurią patiria moterys. Vyrai tiesiog nesugebėtų to pakelti. Jie arba patirtų nervinį priepuolį, arba nusiplėšę prijuostę rėkdami pabėgtų iš virtuvės.
Tai, ką šios šiuolaikinės demokratijos verčia moteris patirti, yra paprasčiausiai nehumaniška. Tai yra pamatinio žmoniškumo pažeidimas. Niekas nėra tobulas, pagal puolusių būtybių ant žmonijos suprojektuotą standartą, dualistinį standartą. Niekas niekada nebuvo tobulas pagal tokį standartą, įskaitant ir pačias puolusias būtybes, ir niekas niekada negalėtų tapti tobulu pagal tokį standartą. Apie ką mes kalbėjome? Motina Marija savo įžanginiame diktavime kalbėjo apie linijiško proto ir dualistinio mąstymo poveikį. Ką gi iš tiesų sukuria dualistinis protas? Tam tikrą standartą. Yra projektuojama, kad būdami žmonėmis jūs turėtumėte gyventi pagal šį standartą. Jeigu pažvelgsite į visą žmoniją, ne tik į moteris šiuolaikinėse demokratijose, bet net ir į daugumą žmonių planetoje; jie taip pat yra to paveikti, kad ir kokioje visuomenėje gyventumėte, egzistuoja lūkestis, egzistuoja standartas toje visuomenėje, ir egzistuoja labai stipri projekcija, kad turėtumėte atitikti šį standartą.
Tad kaip dauguma žmonių į tai reaguoja? Na, egzistuoja du pagrindiniai būdai į tai reaguoti. Daugelis žmonių, tiesą sakant, daugumoje pasaulio vietų didžioji žmonių dalis pripažįsta nesugebantys gyventi pagal šį standartą. Tad kaip jie į tai reaguoja? Na, jie reaguoja taip, kaip buvo apibrėžta standarto, kultūros, kurioje jie gyvena, jie jaučiasi blogai dėl to, jie gali jausti gėdą, jie gali jaustis neadekvatūs, jie gali jaustis bejėgiais. Tačiau jie pasiduoda faktui, kad niekada negalės atitikti standarto. O tuomet taip pat yra žmonių, jų skaičius kinta priklausomai nuo šalies, kurie daro kažką, kas jiems leidžia manyti: „Taip, aš atitinku standartą.“ Tačiau kaip jie tai padaro? Naudodamiesi dualistiniu protu. Ką dualistinis protas gali padaryti? Jis gali sukurti individualią standarto versiją, kuri yra selektyvi. Kitaip tariant, kai įžengiate į šį mąstymą, galite tikėti, jog kadangi išpildote tam tikrus standarto reikalavimus geriau už kitus žmones, jūs išpildote visus reikalavimus. Kitaip tariant, jūs neigiate neišpildantys visų reikalavimų. Niekas neišpildo visų reikalavimų, niekas niekada negalėtų to padaryti, tačiau kai kurie žmonės sugebėjo įžengti į tokią proto būseną, kurioje jie neigia neatitinkantys standarto. Jie tiki, jog kadangi išpildo šiuos reikalavimus, kadangi jie padarė tai, kadangi yra taip ar anaip ypatingi, jie atitinka standartą. Todėl jie yra praktiškai tobuli visame kame, bet štai tie kiti žmonės nėra tobuli. Ir būtent dėl to jie turėtų būti lyderiais, o kiti žmonės turėtų jais sekti ir jiems paklusti.
Tačiau tai yra selektyvus, individualus standartas, paremtas tam tikrų dalykų neigimu, atsisakymu matyti tam tikrus dalykus. Kokia yra šio selektyvaus standarto pasekmė? Jis buvo sukurtas puolusių būtybių, puolusios būtybės pačios jame yra įstrigusios, tačiau jos tai išnaudojo, tad daug, daug žmonių, kurie nėra puolusios būtybės, taip pat yra tame įstrigę. Kokia yra šio puolusio standarto pasekmė? Pasekmė yra, kad tai sukuria šį labai teisiantį, labai, labai kritikuojantį požiūrį. Ir tai yra, ką jūs matote, kad daug, daug žmonių yra šitaip vertinami, tačiau ypač moterys šiose šiuolaikinėse demokratijose, jos yra vertinamos šiuo labai teisiančiu požiūriu. Jei tik padaro menkiausią klaidą, jos jaučia turinčios labai blogai dėl to jaustis. Daugelis jūsų, kurios esate moterys demokratinėse šalyse, daugelis jūsų, kurios negyvenate demokratinėse šalyse, galite matyti, kaip buvote auginamos su tokiu standartu. Jūs buvote auginamos teisti save pagal šį standartą. Jūs buvote auginamos reaguoti, kai kiti žmonės jus teisė pagal standartą.
Na ir dabar, leiskite man dar kartą tai pakartoti, kadangi žinau, kaip yra sunku daugeliui žmonių tai suprasti, suvokti ir priimti. Niekas negali išpildyti šio standarto. Niekas niekada jo neišpildė, niekas niekada jo neišpildys. Jeigu sugebėsite tai priimti, galėsite suvokti, jog tai yra neįmanomas standartas. Nėra tokio dalyko kaip tobulumas. Viena iš fundamentaliausių mano, kaip žmogaus, teisių yra teisė nebūti tobulu pagal bet kokį standartą. Aš turiu teisę nebūti tobulu. Neprivalau būti tobulu Žemėje. Turiu omenyje, kur yra logika, kad gyvenu šioje sujauktoje, chaotiškoje planetoje ir privalau būti tobulu šioje planetoje? Ar tame yra nors krislas logikos? Tame nėra nė trupučio logikos, kai į tai pažvelgiate. Žinoma, dauguma žmonių į tai nepažvelgia. Jie netgi nesugeba užduoti šio klausimo, jie netgi nesuvokia, kad egzistuoja standartas. Kai pradedate tai atpažinti, galite sau pasakyti: „Ne, ne, ne, puolusios būtybės daugiau manęs nebeprigaus. Jos manęs neprivers gyventi viso savo likusio gyvenimo teisiant save pagal šį standartą. Man jau gana. Aš pažvelgsiu į šias savastis, kurios yra pažeidžiamos, į šias savastis, kurias susikūriau į tai reaguodamas. Sistematiškai išrausiu jas iš savo keturių žemesniųjų kūnų ir leisiu joms mirti, kadangi noriu išsilaisvinti nuo šio perfekcionizmo, nuo poreikio teisti save pagal šį standartą. Galbūt negalėsiu išvengti kitų žmonių teisimo, kadangi jie turi savo laisvą valią. Bet bent jau galėsiu išlaisvinti save, kad jeigu kiti žmonės mane teis, šio pasaulio princas ateis ir nieko manyje neras. Tai manęs neveikia. Palieku jų laisvai valiai teisti mane kiek tik jie nori, tačiau taip pat patvirtinu savo laisvą valią neleisti jų teisimui manęs paveikti ir paveikti, kaip gyvenu savo gyvenimą.“
Daugelis moterų, to nesuvokdamos, nedarydamos to sąmoningai, buvo šio iššūkio metimo tobulumo standartui pionierėmis. Jos atsisako gyventi pagal savo tėvų standartus, savo tėvų lūkesčius, savo visuomenės lūkesčius, savo visuomenės normas ir standartus, kurie buvo joms primetami. Jos atsisako tai daryti. Kartais, galėtume sakyti, jos tai darė savaime, nes tiesiog negalėjo išpildyti standarto. Kai kurios tai netgi darė sąmoningai, mesdamos iššūkį šiems išoriniams standartams, ką reiškia būti moterimi tam tikroje visuomenėje. Na ir dabar, ką aš, kaip Buda, galiu pasiūlyti moterims šiuolaikiniame pasaulyje, kurios pradeda įsisąmoninti, kad egzistuoja šis tobulumo standartas, kuris buvo joms primestas? Na, žinoma, aš galiu pasiūlyti koncepciją, kurią daviau prieš 2500 metų apie neprisirišimo pasiekimą. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad Aštuonlypis Kelias, kurį perdaviau prieš tuos daugybę metų, gali būti laikomas įrankiu šiam tobulumo standartui įveikti.
Labai gerai žinau, kad yra daug budistų, kurie buvo paveikti puolusio mąstymo, dualistinio mąstymo. Jie paėmė Aštuonlypį Kelią ir tarė: „Na, Aštuonlypis Kelias apibrėžia tobulumo standartą. Jeigu eisiu Aštuonlypiu Keliu, jeigu teisingai gyvensiu, teisingai kalbėsiu ir visi tie dalykai, tuomet būsiu tobulas.“ Tačiau Aštuonlypis Kelias yra visiškai ne apie tai. Aštuonlypis Kelias apibrėžia kažką, kas yra teisinga. Žinau, kad šiandieniniame pasaulyje, ypač krikščioniškoje kultūroje, teisinga ir klaidinga turi visiškai kitokią reikšmę, egzistuoja visiškai kitoks sluoksnis šiems žodžiams nei buvo prieš 2500 metų.
Tai, kas buvo išversta kaip teisingas veiksmas, teisingas gyvenimas, nėra teisinga kaip priešingybė tam, kas klaidinga. Tobulumo standartas, apibrėžtas puolusių būtybių, sako, kad: „Jeigu atitiksite standartą, būsite teisūs, o jeigu jo neatitiksite, būsite neteisūs.“ Mano intencija buvo duoti mokymą, kuris padėtų žmonėms ištrūkti iš porų, dualistinių porų. Tad esmė čia nebuvo būti teisiu, kaip buvimo neteisiu priešingybėje. Tiesą sakant, esmė čia yra būti neprisirišusiu, būti vidurio kelyje, kuriame nesiekiate būti teisūs, kas yra priešingybė buvimui neteisiu. Jūs siekiate transcenduoti visą šią sąmonę, pasiekti neprisirišimą prie teisingumo ir klaidingumo, šių dualistinių priešingybių. Todėl jūs darote tai, kas yra teisinga pagal aukštesnę viziją, nedualistinę viziją, Budos viziją. Žodis „teisingas“, arba tas žodis, kuris buvo išverstas į anglų kalbą kaip „teisingas“, turėjo kitokią konotaciją, kitokį atspalvį anais laikais, nes kitaip būčiau naudojęs kitą žodį. Net ir „vidurio kelias“ anais laikais turėjo kitokią konotaciją nei turi šiuolaikiniame Vakarų pasaulyje. Ir būtent dėl to tiek daug vakariečių save laiko budistais, tačiau nesugeba suprasti, kas iš tiesų yra vidurio kelias. Tai nėra vidurys, nėra kompromisas tarp dviejų priešingybių. Tai yra priešingybių transcendavimas.
Ir mes jums tai davėme, ne tik aš, bet taip pat ir moteriškos mokytojos, o taip pat kai kurie vyriški mokytojai. Mes davėme jums šiuos mokymus apie epinį mąstymą, apie gimimo traumą, apie pirmykštę savastį, apie daugybę atskirųjų savasčių ir kaip jas įveikti. Jeigu naudositės šiais mokymais, tuo pat metu prisimindami, ką jums pasakiau apie šį tobulumo standartą, galėsite padaryti didžiulį progresą. Jūs, kurie esate mūsų tiesioginiai mokiniai, galėsite padaryti didžiulį progresą, išsilaisvindami iš šio standarto. Galėsite išsilaisvinti nuo buvimo tobula moterimi ir galėsite būti teisingomis moterimis, neprisirišusiomis moterimis. Galėsite būti laisvomis moterimis, moterimis, kurios iškėlė save virš šio teisiančio standarto ir teisimo sąmonės. Jūs turite įrankius tai padaryti. Kai tai padarysite ir tuomet pasinaudosite savo laisve išsakydamos prašymus dėl kitų moterų, atsiras kita grupė, kitas moterų ratas pasaulyje, kurios šiuo metu yra inkarnacijoje, kurios galės padaryti tą patį. O tuomet jų atsiras dar daugiau ir tai galės sklisti tarsi ratilai vandenyje. Iš tiesų, būtų labai naudinga, jeigu šios pažengusios demokratijos, kokiomis jos save laiko, pripažintų šią teisę kaip žmogiškumo teisę, teisę nebūti tobulu, tačiau ypač tai turėtų būti pripažinta moterims. Galbūt moterims buvo suteikta lygybė teisiniu, fiziniu požiūriu, tačiau joms nebuvo suteikta lygybė psichologiniu požiūriu, kadangi joms nėra leidžiama daryti klaidas, kurias vyrams yra leidžiama nuolatos daryti. Kiek gi kartų girdite net ir populiariojoje kultūroje: „Na, tokie jau tie vyrai, jis tik berniukas, berniukai yra berniukai.“? Bet ar kada nors sakote: „Viskas gerai, ji yra moteris, na ir kas, kad ji neišpildė standarto, nieko tokio, mergaitės yra mergaitės“? Jūs tiesiog to negirdite, nes to nėra. Vis dar tebeegzistuoja šis psichologinis moterų teisimas. Jau seniai yra laikas spręsti šią problemą, laikas apie tai kalbėti, atkreipti į tai dėmesį, yra būtina, kad kažkas išsakytų dėl to prašymus.
Žinoma, yra moterų, kurios jau tai pamatė, daugiau moterų gali tai pamatyti, ir tai gali išvystyti momentumą. Jūs galite pakilti ir tarti: „Moterims turėtų būti suteikta tokia pati laisvė būti netobulomis kaip ir vyrams, tiesą sakant, vyrams taip pat turėtų būti suteikta laisvė būti netobulais. Visiems žmonėms turėtų būti suteikta laisvė pradėti nuo tam tikro lygmens ir palaipsniui tobulinti save.“ Ką padarė šis tobulumo standartas? Jis sukūrė netikrą kelią, sukūrė įspūdį apie mūsų kartais taip vadinamą kairįjį kelią. Ir tai yra: „Štai čia yra kelias, yra tam tikri reikalavimai, yra tam tikri dalykai, kuriuos turite padaryti. Tačiau jeigu paklusite šiam keliui ir atliksite visus žingsnius, išpildysite visas disciplinas, tuomet, kai išlaikysite tą paskutinį egzaminą, būsite tobuli.“ Būtent tai puolusios būtybės žada netikrame kelyje. Jeigu pereisite visus žingsnius, tuomet tapsite 33 laipsnio masonu, tuomet būsite tobuli, būsite aukščiau kritikos.
Netgi yra pakylėtųjų mokytojų mokinių ankstesnėse dispensacijose, kurie tikėjo, kad: „Jeigu įvykdysiu visus šios organizacijos reikalavimus, jeigu sukalbėsiu visus šaukinius, jeigu tapsiu Liepsnos Sergėtoju, jeigu tapsiu Bendrautoju, jeigu tapsiu personalo dalimi, jeigu tapsiu skyriaus arba personalo vadovu, jeigu tapsiu asmeniniu pasiuntinio sekretoriumi, tuo ir anuo, tuomet būsiu tobulas. Tai reiškia, jog dabar esu aukščiau už visus šiuos netobulus čelas, kurie ateina iš gatvės. Aš esu galios pozicijoje. Aš turiu teisę, netgi turiu pareigą teisti šiuos žmones ir atkreipti jų dėmesį, kokie jie yra netobuli, kad jie galėtų iš tiesų pradėti augti tame pačiame kelyje, kuriuo aš ėjau.“ Šie žmonės buvo ir tebėra įsitikinę, kad eina pakylėtųjų mokytojų keliu, Keliu į Kristiškumą.
Tačiau kuo jie iš tiesų ėjo? Būdami pakylėtųjų mokytojų remiamoje organizacijoje, naudodamiesi pakylėtųjų mokytojų mokymais, kad tai pateisintų, jie iš tiesų ėjo kairiuoju keliu, puolusių būtybių keliu. Neįžengsite į dangų, išpildydami kokį nors tobulumo standartą, apibrėžtą Žemėje. Jeigu puolusios būtybės sugebėtų apibrėžti standartą, kuris leistų joms patekti į dangų, kodėl jos vis dar čia tebebūtų? Argi jau nebūtų nuėjusios į dangų ir padariusios viską, ką galėjo čia padaryti? Tad jeigu puolusios būtybės negali įžengti į dangų, laikydamosis savo standarto, kodėl galvojate, kad pakylėtųjų mokytojų mokinys galės tai padaryti? Visiškas kognityvinis disonansas, visiška nesąmonė.
Tačiau aš čia nesiekiu išskirti pakylėtųjų mokytojų mokinių, nors iš tiesų tikimės, kad jie pasinaudos mokymais, idant išsilaisvintų iš puolusio mąstymo ir netikro kelio. Galite pažvelgti į religingus ir dvasingus žmones pasaulyje, galite pažvelgti praktiškai į kiekvieną organizaciją, įskaitant budizmą, ir bent jau daugelis budizmo sektų turi tokią pačią dinamiką. Jos sukūrė standartą, kuris kartais nėra užrašytas, jis netgi nėra išsakomas, arba išsakomas yra tik dalimis, čia ir ten: „Turi daryti tai ir neturi daryti to.“ Yra sukuriamas šis psichologinis spaudimas žmonėms, kad jeigu esate geras krikščionis, budistas, musulmonas ar dar kažkas, turite išpildyti šį standartą. Kai kurie žmonės jo neišpildo, kai kurie žmonės jį pildo. Tie, kurie jį pildo, dabar jaučiasi išsikėlę save į pranašesnę poziciją, kurioje jie turi teisę teisti kitus: „Taip, žinoma, Jėzus apie tai kalbėjo – neteiskite, kad nebūtumėte teisiami, bet mums tai negalioja. Mes esame dvasininkai, mes esame katalikų dvasininkai.“
Ką tiek daug katalikų tiki apie savo dvasininkus? Ką jie taip dažnai sako: „O, jis yra Dievo žmogus.“ Ką tai sakydami jie mano savo protuose? „Na, jis gyvena pagal katalikų religijos apibrėžtą standartą ir todėl jo negalima kritikuoti. Mes, paprasti žmonės, negalime jo teisti. Neturėtume jo teisti. Jis yra Dievo žmogus. Taip, žinau, kad mano sūnus grįžęs namo sakė, jog dvasininkas buvo pasiėmęs jį į iškylą gamtoje ir nederamai jį grabaliojo. Tačiau neturėčiau jo teisti. Jis yra Dievo žmogus. Galbūt mano sūnus tiesiog viską išsigalvojo. Galbūt jeigu tai ignoruosiu, tai pasibaigs.“
Tad matote, kaip šis mechanizmas, šis standartas, kuris veda prie teisiančio požiūrio, kurį turi gyvenantieji pagal tą standartą, atvedė prie neįtikėtinos prievartos ne tik katalikų religijoje, bet ir daugelyje kitų religijų. Kas gi yra šis standartas, jeigu ne epinio mąstymo išraiška, epinio mąstymo esmė: „Kai kurie žmonės yra geri, kai kurie žmonės yra blogi, mes esame teisūs, jie klysta. Todėl mes turime teisę juos teisti.“? Tai yra epinis mąstymas, ir kas yra labiausiai jo pažeidžiami? Vyrai. Visi katalikų dvasininkai yra vyrai, tiesa? Daugelio kitų religinių dvasinių judėjimų, politinių judėjimų, kad ir kas tai būtų, kariuomenės vadai yra vyrai.
Pažvelkite į karines pajėgas ir pažvelkite, kaip jie turi savo susikurtus standartus. Pažvelkite į Jungtinių Valstijų jūrų pėstininkus ir kaip jie turi labai griežtus standartus, ką reiškia būti jūrų pėstininku, ir vargas tiems, kurie to neatitinka. Didžiulis persekiojimas, milžiniškas psichologinis spaudimas yra daromas tokiems žmonėms. Tad kas gali išlaisvinti planetą nuo šio teisiančio mąstymo? Tikriausiai ne vyrai – tikriausiai ne vyrai. Ir kas gi lieka, mano mylimieji? Na, žinoma, moterys yra tos, kurios turi galimybę, neįtikėtiną galimybę šioje istorijos kryžkelėje įsisąmoninti šią dinamiką ir pradėti išlaisvinti save, tada išlaisvinti savo vaikus, o tuomet išlaisvinti savo vyrus ir tuomet išlaisvinti savo visuomenes.
Labai gerai žinau, kad daugelis moterų buvo auklėjamos teisti save pagal standartą. Jų motinos, jų tėvai jas teisė. Jos dabar tapo suaugusiomis, užmezgė santykius ir dabar jų vyrai, tam tikru laipsniu, taip pat jas teisia. Lengvai galima suprasti, kad daugelis moterų negali pakelti tokios įtampos, ir jos tuomet pereina į šį antagonistinį požiūrį į savo vyrus. Jos nori išsilaisvinti nuo to, o kad išsilaisvintų, joms kartais reikia pereiti fazę, kai turite atsitraukti nuo tų, kurie naudoja prieš jus prievartą. Turite pripažinti, kad jie naudoja prieš jus prievartą, ir tai tuomet labai apsunkina artimesnį ryšį su jais. Tačiau jeigu moterys galėtų pasinaudoti visais psichologiniais įrankiais, kuriuos jos gali priimti, kad išsilaisvintų nuo šio teisimo standarto, požiūrio ir mąstymo, tuomet kitame žingsnyje jos galės padėti vyrams savo gyvenime padaryti tą patį.
Galite pažvelgti į daugelį kultūrų, kuriose vyrai turi labai teisiantį požiūrį į moteris, kas netgi galioja kai kurioms šiuolaikinėms demokratijoms, tiesą sakant, joms visoms, nors jie ir nėra tokie teisiantys kaip, pavyzdžiui, musulmonų vyrai. Galite galvoti, kad tai vyrai yra teisiantys. Tačiau kai iš tiesų į tai pažvelgiate, vyrai yra lygiai taip pat tame įstrigę kaip ir moterys. Kaip daug kartų sakėme, negalite kažko daryti kitiems, jeigu pirma nesate to padarę sau. Jeigu teisiate moteris, jūs galbūt šį teisimą nukreipiate į moteris, tačiau jau esate nuteisę save. Jūs save jau uždarėte į dėžutę, kurioje turite labai mažai vietos pajudėti. Tad jeigu moteris gali išsilaisvinti iš šio perfekcionizmo padaro, tai tuomet ji gali, kitame žingsnyje, išlaisvinti savo vyrą. Ji taip pat gali pažvelgti į savo vaikus ir tarti: „Aš tikrai nenoriu, kad mano vaikai užaugtų su šiuo neįmanomu standartu ir šiuo teisiančiu požiūriu.“
Jeigu ji sugebės išlaisvinti savo vyrą, tuomet jis galbūt galės padėti išlaisvinti kitus vyrus. Ir dabar, vėlgi, matote, kaip visa tai prasideda nuo namų, prasideda nuo vieno žmogaus, darančio žingsnius, ir tuomet tai palaipsniui pasklinda. Kai pakankamai individų visuomenėje padaro žingsnį tame individualiame lygmenyje, kuris gali atrodyti neturintis visiškai jokios reikšmės, įvyksta tas pokytis, yra pasiekiama ta kritinė masė, kai dabar atsiranda pakankamai žmonių, kad jie gali patraukti aukštyn kolektyvinę sąmonę. Ir kai įvyksta šis pokytis, visuomenė staiga yra priverčiama spręsti šį klausimą. Žmonės turi susidurti su faktu, kad nors mes save laikome apsišvietusia šiuolaikine demokratija, suteikusia lygybę moterims, iš tiesų dar net nepradėjome suteikti lygybės moterims.
Nes kaip gi mes, kol tebeturime šį teisiantį standartą, galime išlaisvinti moteris? Kaip galime išlaisvinti moteris? Kaip galime išlaisvinti vyrus? Kaip galime iš tiesų išlaisvinti visuomenę, jeigu esame įstrigę tokiame teisiančiame standarte? Kaip laisvė ir teisimas gali kartu egzistuoti? Tad galite pradėti matyti, kad padarėte progresą ir tapote laisvesne visuomene. Tačiau nesate iš tiesų laisva visuomenė. Nes nors suteikiate fizinę, teisinę, ekonominę laisvę, politinę laisvę, nesuteikėte psichologinės laisvės savo piliečiams. Kaip įrodo šiuolaikinio pasaulio psichiatrinės institucijos ir reabilitacijos klinikos, ką gero jums duoda politinė laisvė ir ekonominė laisvė, jeigu neturite psichologinės laisvės? Ką aš norėjau pasiekti prieš 2500 metų, kai daviau savo mokymus? Norėjau suteikti žmonėms psichologinę laisvę. Ką Jėzus norėjo pasiekti, vaikščiodamas dulkėtais Palestinos keliais prieš 2000 metų? Jis norėjo suteikti žmonėms psichologinę laisvę. Ką norėjo pasiekti visi tikrieji dvasiniai mokytojai? Ką pakylėtieji mokytojai nori pasiekti šiandien? Mes norime duoti psichologinę laisvę. Mes ją norėtume duoti visiems, bet suprantame, kad negalime to padaryti, bent jau ne dabartiniu momentu. Mes iš tiesų galime siekti suteikti ją tiems, kurie yra atviri ją priimti, dirbti dėl jos, eidami sistematišku keliu, kuris juos išlaisvina, išlaisvina jų keturis žemesniuosius kūnus, jų tris aukštesniuosius kūnus nuo visų šių puolusių būtybių machinacijų, turinčių tik vieną tikslą – atimti jūsų psichinę laisvę. Galite manyti, kad politinės laisvės atėmimas diktatūroje turi kažkokį materialų tikslą. Tačiau taip nėra. Už viso to stovi puolusios būtybės ir jų tikslas yra vienas vienintelis – atimti psichologinę laisvę iš visos Žemės populiacijos.
Visi kiti dalykai, viskas ką jūs matote išorėje, tėra priemonės šiam tikslui pasiekti. Tai yra priemonės tikslui atimti žmonijos psichologinę laisvę. Daug, daug žmonių šiuolaikinėse demokratijose yra pasiruošę tai pripažinti. Jie yra pasiruošę pripažinti, kad egzistuoja kelias, kuris jums suteikia psichologinę laisvę. Ir jie atėjo į įsikūnijimą atrasti ir eiti šiuo keliu, ir tuo būdu patraukti aukštyn kolektyvinę sąmonę, kad galėtų iškelti savo visuomenę virš šios manipuliacijos, kuri atima žmonių laisvę. Jūs tai atradote eidami keliu, išsakydami prašymus. Galite sukurti šį impulsą, kuris spinduliuotų ir iš pradžių išlaisvintų sekantį ratą, o tuomet sekantį, o tuomet dar sekantį, o tuomet dar sekantį. Ir nespėsite apsižiūrėti, kaip bus pasiekta kritinė masė, įvyks poslinkis, tuomet bus pasiekta dar viena kritinė masė, įvyks dar vienas poslinkis, ir tai tiesiog nesiliaus augti, visuomenei materializuojant vis aukštesnius ir aukštesnius Aukso Amžiaus pasireiškimus, kuriuos Sen Žermenas turi savo vizijoje.
Iš tiesų, kaip sakėme, pažvelkite į istoriją, pažvelkite į tendencijas, į šį augantį suvokimą. Ką jūs matėte šiuolaikinėse demokratijose? Judėjimą link laisvės, tačiau taip pat matote prasidedantį judėjimą link psichinės laisvės, psichologinės laisvės. Na o dabar, apsigręžkite ir pažvelkite į ateitį, kur tai veda? Argi nėra taip, kad šios šiuolaikinės demokratijos palaipsniui suteiks vis didesnę ir didesnę psichologinę laisvę savo žmonėms? Žmonės pareikalaus teisių į tą psichologinę laisvę, jie jos pareikalaus, jie patrauks aukštyn kitus, ir šios visuomenės pasieks tašką, kuriame turės pripažinti, kad aukščiausias demokratinės, laisvos demokratinės šalies tikslas yra suteikti savo piliečiams geriausias įmanomas sąlygas psichologinei laisvei įgyti individualiame lygmenyje. Yra neišvengiama, kad tai įvyks. Tai nėra įrašyta žvaigždėse. Tai yra įrašyta istorijos analuose, kurie rodo į ateitį.
Kiekvienas pozityvus vystymasis, kurį matėte rašytinėje istorijoje, vedė visuomenę į priekį, į tą tašką, kuriame jūs galite turėti šias visuomenes, kurios sąmoningai pripažįsta, kad psichologinė laisvė yra aukščiausias tikslas. Viskas į tai rodo. Kai šitai matote, kai tai susifokusuoja, ar jūs, kurie esate mūsų tiesioginiai mokiniai, ar negalite atlikti pokyčio ir tai pamatyti? Ar negalite matyti, jog tai yra neišvengiama? Todėl būkite stiprūs, būkite drąsūs, pasisemkite drąsos iš šito ir suvokite, kad esate šios bangos priekyje. Jeigu norite panaudoti šį seną išsireiškimą, esate šios istorinės būtinybės bangos priekyje. Tai iš tiesų nėra istorinė būtinybė, tai buvo atnešta daugelio, daugelio žmonių pasirinkimais, kurie sureagavo į šį aukštyn keliantį visos likusios visatos traukimą. Tad tai yra ne tiek istorinė būtinybė, kiek pasirinkta būtinybė, tačiau ji yra neišvengiama. Klausimas čia nėra „ar“, klausimas tėra „kada“.
Tad ar tuomet negalite transcenduoti visų tų abejonių, visų tų baimių, visų tų susirūpinimų: „Kur eina visuomenė? Ar tai iš tiesų daro kokį nors skirtumą? Ar mes turėsime Aukso Amžių ar ne?“ Visi šie klausimai nunyksta, kai pažvelgiate į istoriją, matote tendencijas, suprojektuojate jas į ateitį, ir tuomet galite matyti, kad po 100 metų nuo dabar, po 200 metų nuo dabar, bus įvykęs milžiniškas vystymasis, milžiniškas pokytis kolektyvinėje sąmonėje. Tai, ką jūs matote šiandien, sugebės matyti dauguma žmonių bent jau labiau išsivysčiusiose šalyse. Jiems tai taps akivaizdu, kaip tai yra tapę akivaizdu jums. Jūs nesate kažkuo stebuklingesni už kitus. Jūs esate šiek tiek brandesni, šiek tiek labiau išsivystę už vidutinį žmogų savo visuomenėje.
Todėl jūs galite matyti kažką, ko jie negali matyti. Tačiau jums juos traukiant aukštyn, jiems patiems save vystant, jie galės pamatyti tai, ką jūs dabar matote. Kaip jūs pradėjote tai matyti? Ar turite kažkokį ypatingą gebėjimą? Ne. Jūs išvalėte kai kuriuos blokus savo sąmonėje, ir jums tuomet tai tapo akivaizdu. Kai kiti žmonės padarys tą patį, tai taps akivaizdu jiems. Čia nėra jokios magijos. Jeigu esate tamsiame kambaryje, kodėl jis yra tamsus? Tamsus jis yra dėl to, kad langai yra uždengti tankiu purvo sluoksniu. Kai nuvalysite purvą, kas nutiks? Šviesa pradės šviesti į kambarį, ir kai įeis vienas šviesos spindulys, suvoksite, kad šviesa yra už kambario ribų. Nes kaip gi kitaip galėtų čia būti šis siauras šviesos spindulys? Tad jeigu pravalysiu didesnę skylę, argi pro ją nepradės šviesti daugiau šviesos? O jeigu visiškai nuvalysiu langą, argi šviesa nepradės šviesti visa jėga? Čia nėra jokios magijos. Nėra jokio ypatingo gebėjimo: ką vienas padarė, visi padaryti gali. Todėl turėtumėte žinoti, kad jums toliau einant savo keliu, kiti bus patraukti aukštyn daryti tą patį, ir tai sklis, ir sklis, ir sklis, ir Aukso Amžius taps įkūnyta realybe, galbūt ne jūsų gyvenime, bet jis ateis.
Tad argi tai jūsų nepadrąsina? Paleiskite visas šias baimes ir abejones, ir šiuos rūpesčius, ir suvokite, kad esate šią planetą aukštyn keliančio judėjimo dalimi. Jūs esate pakylėtųjų mokytojų ir judėjimo, kurį sukūrėme Žemei, dalimi. Jūs esate mūsų tąsos. Žinome, kad yra sudėtinga ir sunku būti įsikūnijime tokioje planetoje kaip ši. Bet argi negalite susiderinti su ta perspektyva, kurią turime mes, kurioje mes visiškai realistiškai žiūrime į istoriją, projektuojame į ateitį, ir todėl matome labai, labai, labai aiškiai, kad Aukso Amžius neišvengiamai ateis į šią planetą? Puolusios būtybės negali jo sustabdyti, žmonija negali jo sustabdyti. Tie, kurie jam priešinasi, kurie jo nepamatė, jie negali jo sustabdyti, nes kritinė masė žmonių jau atliko tą pokytį. Ne tiktai jūs, kurie esate tiesioginiai pakylėtųjų mokytojų mokiniai, bet ir daugelis kitų, jie atliko pokytį, ir todėl Aukso Amžius negali būti sustabdytas.
Mes ankstesnėje konferencijoje ir šioje konferencijoje perdavėme tam tikrus labai galingus, labai gilius mokymus ir įrankius moterims, kad jos galėtų save išlaisvinti ir būti varomąja pokyčių jėga, tų pokyčių, kurie turi įvykti kaip sekantis žingsnis visam pasauliui, bet ypač šiuolaikinėms demokratijoms. Iš tiesų, įrankiai yra čia, mokymai yra čia. Kiekvienas, kuris nuoširdžiai naudosis šiais įrankiais, galės pasiekti rezultatus ne tik dėl savęs, bet taip pat galės padaryti poveikį visuomenei, išlaisvindamas kitus. Toks yra mūsų tikslas. Mes laukiame, ką ateinantys 10 metų atneš moterų išlaisvinimui. Dėkojame jums, kurie dalyvavote šiose konferencijose, dėl to fakto, kad buvote ieties smaigaliu, pralauždami pasipriešinimą kolektyvinėje sąmonėje tikrajam dvasiniam moterų išlaisvinimui.
Tad su tuo, užsklendžiu jus. Užsklendžiu šią konferenciją Budos, kuriuo AŠ ESU, Šviesoje. Neapčiuopiamoje, neapsakomoje ir visgi neįveikiamoje, nesustabdomoje Šviesoje. Galbūt nesustabdoma ji yra būtent dėl to, kad jos neįmanoma apsakyti, nes ji yra nediferencijuota. Ji nėra kažkoks dalykas ir linijiškas protas negali jos suvokti, kaip linijiškas protas negali suvokti manęs, ir kaip linijiškas protas negali iki galo suvokti mano mokymų. Linijiškas portas gali susikurti proto įvaizdį apie Budos mokymą. Tačiau proto įvaizdis niekada jums neleis paliesti Budos, o kol nepaliesite Budos, nebūsite suvokę Budos mokymų.
AŠ ESU Buda. AŠ ESU Pasaulio Viešpats Žemei. Kiekvienas Žemėje gali mane paliesti, jei tik jie ryšis transcenduoti ne tik budizmo mokymus, bet ir bet kuriuos kitus išorinius mokymus, bet kokį išorinį standartą. Nes manęs niekas Žemėje neapribos. Todėl, jeigu norite mane paliesti, negalite sau leisti būti ribotais. Jūs visi turite tą potencialą, jūs turite mokymą, turite įrankius. Jūs turite šio pasiuntinio pavyzdį, kuris palietė mane daug kartų ir liečia mane dabar, jausdamas šį neapsakomą Budos Buvimą, sferišką Budos Esatį. Kai kurie iš jūsų tai jaučiate. Jūs visi galite tai pajausti. Nė vienam nedraudžiu manęs paliesti. Kodėl jūs draudžiate sau mane paliesti?
Versta iš www.ascendedmasterlight.com