Išsilaisvinkite nuo komunizmo sąmonės
Pakylėtasis Mokytojas Šiva, 2019 lapkričio 30 d., per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas Taline, Estijoje.
Aš esu Pakylėtasis Mokytojas Šiva. Daugelis žmonių paprieštarautų tam, ką ketinu čia pasakyti, kadangi jie tiki melu, kad komunizmas atsirado ne iš būtinybės turėti religiją. Daugelis žmonių tiki Karlo Markso teiginiu, kad religija yra opiumas liaudžiai. Na, o koks gi yra opiumo poveikis? Jis užmigdo žmones, o jeigu jie nebūtų miegoję, kaip tuomet būtų galėję leistis užvaldomi komunistinių jėgų? Matote, kad realybė, istorinė realybė yra tokia, kad, jeigu ne krikščionybės, katalikiškos krikščionybės ir ortodoksiškos krikščionybės, įtaka, komunizmas nebūtų galėjęs atsirasti. Komunizmas nebūtų įgijęs tokios galios, kokią įgijo. Jis nebūtų sugebėjęs užvaldyti Rusijos šalies, ir visų kitų šalių.
Kodėl taip yra? Na, iš tiesų yra svarbu žmonėms, jeigu jie nori išsilaisvinti nuo komunistinės eros naštos, suprasti kodėl. Jeigu grįžtumėte į praeitį ir pažvelgtumėte į katalikų bažnyčios sukūrimą, visų pirma, pamatytumėte imperatoriaus Konstantino intenciją sukurti religiją, kuri jam leistų kontroliuoti savo imperiją, kas iš esmės reiškė, kontroliuoti žmones, o tai iš esmės reiškė, paversti žmones avimis. Tad su krikščioniškos bažnyčios sukūrimu buvo sukurtas tam tikras mąstymas, kuris yra labai subtilus. Jis siejasi su pirmapradės nuodėmės koncepcija, pragaro baime, su koncepcija, kad žmonės yra nusidėjėliai. Ir viso to psichologinis poveikis buvo toks, kad per keletą šimtmečių vykusią šios krikščioniškos pasaulėžiūros indoktrinaciją, tam tikras skaičius žmonių šioje planetoje priėmė labai subtilų tapatumo jausmą, tai yra, kad jie neturi gebėjimo daryti gerus pasirinkimus. Ar jie būtų tikėję, kad yra nusidėjėliai, ar kad ir kuo jie būtų tikėję, psichologinis poveikis buvo toks, kad šie žmonės nenorėjo rinktis, kadangi bijojo blogai pasirinkti. Jie taip nesaugiai jautėsi dėl savo nesugebėjimo atskirti teisingus pasirinkimus nuo klaidingų, jog baiminosi, kad dėl savo pasirinkimų gali patekti į pragarą, arba juos gali ištikti dar kokia nors kataklizminė, epinė nelaimė.
Kitaip tariant, tam tikra grupė žmonių nustojo norėti rinktis. Jie savo identiteto kūno lygmenyje nusprendė: „Nesugebu teisingai pasirinkti. Nenoriu rinktis. Noriu, kad kiti žmonės man pasakytų, ką turėčiau daryti, ir jie turėtų būti autoritetas, žinantis, kas yra teisinga, ir jie galėtų man pasakyti, ką daryti yra teisinga. Ir tuomet aš negalėsiu padaryti kažko blogai, jeigu darysiu viską, ką jie man sakys.“ Šie įsitikinimai egzistuoja identiteto lygmenyje. Jie nėra susiję su krikščioniška pasaulėžiūra ar komunistine pasaulėžiūra; jie buvo sukurti puolusių būtybių su tikslu priversti žmones bijoti rinktis. Ir žmonės nusprendė, kad nebenori rinktis.
Na ir dabar, žinoma, šiuos žmones galite atrasti visame pasaulyje. Tačiau matote, kad šimtmetyje prieš bolševikų revoliuciją labai didelė šių žmonių dalis buvo įsikūniję Rusijoje, ir kai įvyko komunistinė revoliucija, didelė Rusijos žmonių dalis buvo šioje sąmonės būsenoje, šioje proto būsenoje, kurioje bijojo rinktis. Jeigu paimtumėte marksistinę ideologiją, joje yra išsakoma daug teiginių apie dirbančiąją klasę, apie darbininkų išlaisvinimą, apie beklasės visuomenės sukūrimą, tačiau taip pat yra aiškiai pasakoma, kad darbininkai iš tiesų neturi gebėjimo nuspręsti, kaip turėtų būti organizuojama visuomenė.
Todėl privalo egzistuoti žmonių elitas, kurie galėtų tai nuspręsti. Todėl darbininkai ir toliau turėtų būti darbininkais, tai reiškia, jie turėtų būti pasyvūs. Ankstyvosiomis pramonės revoliucijos dienomis, tam tikri žmonės sukūrė verslus, o kiti tiesiog tapo darbininkais. Tad priešingai teiginiams, kad komunizmas nori išlaisvinti darbininkus, ką iš tiesų padarė komunizmas? Na, jis pasmerkė darbininkus likti darbininkais visą savo likusį gyvenimą. Jis sukūrė sistemą, kurioje dauguma žmonių buvo darbininkai, ir tik nedidelis elitas priiminėjo sprendimus.
Kodėl tokia visuomenė pirmiausia buvo sukurta Rusijoje? Na, būtent dėl to, kad didžioji Rusijoje įsikūnijusių žmonių dalis nenorėjo priiminėti sprendimų. Tad Leninui sukūrus sovietinę valstybę ir Stalinui perėmus jos valdymą, ir paskleidus teroro baimę, šioje valstybėje daugumai žmonių nereikėjo priiminėti sprendimų. Savo gyvenime jiems reikėjo priimti labai, labai mažai sprendimų. Daugeliu atvejų, jiems nereikėjo priiminėti sąmoningų sprendimų. Jie tiesiog leisdavo aplinkybėms, ir savo šalies ar šeimos poreikiams apspręsti, kokį jie dirbs darbą. Ir kai jau tai būdavo nuspręsta, jie tuomet pasilikdavo prie šio darbo visą savo likusį gyvenimą, ir jiems labai mažai reikėjo rinktis savo kasdienybėje. Jie privalėjo pasirodyti savo darbo vietoje ir padaryti tai, kas jiems buvo liepta padaryti, daugeliu atvejų robotiškai kartojant tas pačias užduotis vėl ir vėl. Tad matote, šiems žmonėms reikėjo priimti labai labai mažai sprendimų per visą savo gyvenimą. Ir dėl to jie jautėsi labai saugiai, labai užtikrintai, dėl šios baimės priiminėti sprendimus. Jie taip stipriai bijojo priiminėti sprendimus, kad buvimas situacijoje, kurioje jiems nereikėjo priiminėti sprendimų, jiems atrodė labai saugi būsena. Ir jie vertino šį saugumą, kadangi tai buvo vienintelis būdas psichologiškai atlaikyti baimę, kurią turėjo iš ankstesnių gyvenimų, baimę, kad gali padaryti kažkokį epiškai blogą pasirinkimą, kuris juos tuomet pasmerktų amžinoms kančioms pragare.
Tad matote, kad būtent krikščionybės religija paruošė dirvą ir leido bolševikams užvaldyti Rusiją ir Rusijos žmones, kuomet šie buvo priversti paklusti komunistų valdymui ir kelios žmonių kartos buvo jų valdomos. Ir, žinoma, galėtumėte sakyti, kad egzistavo reali fizinė grėsmė žmonėms būti nužudytiems arba išsiųstiems į Sibirą, jeigu priešinsis sistemai. Todėl, galite sakyti, kad šie žmonės pakluso dėl to, kad alternatyva buvo būti nužudytiems. Tačiau iš tiesų jie pakluso ne dėl to. Jie pakluso dėl psichologinio mechanizmo – nenoro priiminėti sprendimus. Pagrindinė priežastis nebuvo baimė būti nužudytiems.
Pažvelgę į tai neutraliai, galite sakyti: „Ką gero Rusijos žmonėms atnešė šis pasidavimas savo valdžiai, siekiant išvengti nužudymo, kai tokia daugybė jų vis tiek buvo pasiųsti į karą Antrajame Pasauliniame kare ir nužudyti kaip kareiviai?“ Jūsų pasidavimas valdžiai nereiškia, kad išvengėte rizikos būti nužudyti, kaip matėte tai per Raudonąjį Terorą, per kurį žmonės negalėjo saugiai jaustis. Tad suvokiate, kad tikroji problema čia buvo nenoras rinktis, kadangi žmonės bijojo savo pasirinkimų pasekmių.
Ir, žinoma, tai yra svarbu suprasti visur esantiems žmonėms, ir ne tik tiems, kurie gyvena Sovietų Sąjungai ar Varšuvos paktui priklausiusiose šalyse. Visiems žmonėms reikia suprasti, kad negalite augti, jeigu turite šią baimę rinktis. Jeigu didžioji dalis žmonių šalyje turės tą baimę rinktis, tuomet ši šalis bus arba valdoma diktatoriaus, kuris labai negailestingai išnaudos žmones, iš tiesų sukurdamas Skaudžių Smūgių Mokyklą, arba ši šalis nesugebės labai gerai funkcionuoti. Ir matote kai kurias šalis Rytų Europoje, kurios turi bent kažkiek į demokratiją panašią valstybės valdymo formą, tačiau nesugeba labai gerai funkcionuoti, kadangi jose vis dar tebegyvena didelis procentas žmonių, kurie bijo rinktis ir todėl nedrįsta imtis iniciatyvos.
Pažvelgę į komunistinę sistemą, galite sakyti, kad tai yra sistema, kurioje žmonėms nereikia imtis iniciatyvos. Tiesą sakant, sistema nenori, kad žmonės imtųsi iniciatyvos. Ji nori, kad jie tiesiog būtų avimis. Nepaisant teiginių, kad ji išlaisvino žmones nuo religijos įtakos, nuo religinių prietarų, komunistinė sistema žmones pavertė dar didesnėmis avimis nei tai buvo padariusi krikščionybės religija. Tačiau, kai pažvelgiate į taip vadinamą laisvą ekonomiką, nesvarbu, ar vadintumėte ją kapitalistine ekonomika ar dar kažkuo, matote, kad laisvesnėje ekonomikoje egzistuoja būtinybė žmonėms imtis iniciatyvos, eksperimentuoti, išbandyti kažką naujo, pradėti savo verslą, pradėti teikti kažkokias paslaugas arba imtis kažką tobulinti, net ir turint darbą. Laisva ekonomika yra paremta žmonių iniciatyva, ir būtent dėl to komunistinė sistema negalėjo veikti. Žmonės negalėjo imtis iniciatyvos. Jie neturėjo laisvės imtis iniciatyvos. Jie bijojo tai daryti.
Na ir dabar, norėčiau eiti su tuo šiek tiek toliau ir pakalbėti apie klausimą, kuris yra supainiojęs net ir daugelį dvasingų žmonių. Pažvelgę į Sovietų Sąjungoje egzistavusią situaciją, galite sakyti: „Bet kokias žmonės turėjo galimybes? Jeigu jie būtų priešinęsi sistemai, jeigu būtų atsisakę paklusti sistemai, jie būtų buvę nužudyti. Ir ką gero tai būtų davę?“ Na, tai priklauso nuo to, kaip į tai žiūrite. Jeigu žiūrite į tai iš normalios žmogiškos perspektyvos, galite sakyti: „Na tai kodėl šie žmonės neturėtų išsaugoti gyvybės ir gyventi bent iš dalies saugų gyvenimą, kurį galėtų nugyventi visą jiems likusį gyvenimo laiką?“ Tačiau, jeigu pažvelgtumėte į tai iš dvasinio augimo perspektyvos, kokias pasekmes turėjo šis žmonių paklusimas sistemai ir gyvenimas šiomis sąlygomis 30, 40, 50 metų? Kokias tai turėjo psichologines, dvasines pasekmes žmonėms, nugyvenusiems visą savo gyvenimą tokioje represinėje sistemoje? Na, pasekmės, žinoma, buvo tokios, kad tai tik dar labiau sustiprino tą būseną, nenorą priiminėti sprendimų, ir, kaip jau anksčiau sakėme, jeigu nepriiminėjate sprendimų, neaugate. Negalite augti.
Matote, žvelgiant iš dvasinio augimo perspektyvos, buvo daug žmonių, kurie visą savo gyvenimą nugyveno Sovietų Sąjungoje ir nė trupučio nepaaugo. Tiesą sakant, jų augimas buvo neigiamas, kadangi jie dar giliau nugrimzdo į tą sąmonės būseną, į įsitikinimą, kad rinktis yra pavojinga, ir todėl jie nenori rinktis. Žvelgiant iš dvasinio augimo perspektyvos, šiems žmonėms būtų buvę geriau, jeigu jie būtų pasipriešinę sistemai, būtų buvę nužudyti, ir šitaip būtų gavę galimybę įsikūnyti kažkur kitur. Tai yra koncepcija, su kuria žmoniją supažindino Jėzus prieš 2000 metų, bet daugelis krikščionių, ypač šiuolaikiniame amžiuje, jaučiasi nejaukiai apie tai mąstydami. Matėte, kaip ankstyvieji krikščioniai pasitiko romėnų persekiojimus su visiška ramybe. Jie tikėjo, kad yra geriau nebūti prisirišusiais prie savo gyvenimo šiame pasaulyje, nes tai jums suteiks geresnę vietą kitame pasaulyje. Ir nors jiems ši vieta danguje po to gyvenimo nebuvo suteikta, jie susikūrė geresnę situaciją sekančiam įsikūnijimui šiuo savo pasiryžimu stoti ginti kažką virš žmogiško lygmens, virš žemiško lygmens.
Daugelis jūsų, kurie šiandien esate dvasingi žmonės, ankstesniuose gyvenimuose stojote ginti kažko, kuo iš tiesų tikėjote, ir už tai buvote persekiojami ir galbūt netgi buvote nužudyti, tačiau tai iš tiesų padėjo jums dvasiškai paaugti. Užuot sustiprinę tą savastį, kuri yra pasiruošusi paklusti žemiškai valdžiai, jūs pademonstravote nenorintys gyventi visuomenėje, kurioje būtumėte kažkokios valdžios vergais. Ir tai tuomet jums leido įsikūnyti laisvesnėje šalyje savo sekančiame gyvenime. Tad matote, kad komunistinė sistema žmonėms teikė labai mažai galimybių augti. Per tą laiką paaugo labai, labai mažai žmonių. Net jeigu jie buvo įsikūniję keletą kartų Sovietų Sąjungoje, jie paaugo labai mažai per kelis gyvenimus.
Šitai jūs, žinoma, galite suprasti tik turėdami žinias apie puolusių būtybių egzistavimą, nes jų pagrindinis tikslas yra sustabdyti dvasinį augimą, sustabdyti sąmonės plėtrą. Kai šitai suvokiate, pradedate suvokti, kad Sovietų Sąjunga, žvelgiant iš dvasinės perspektyvos, iš esmės buvo puolusių būtybių mėginimas sulėtinti planetos augimą, nes dėl šio augimo joms gresia prarasti kontrolę šiai planetai ir nebesugebėti čionai daugiau įsikūnyti, netgi netenkant galimybės pasilikti kitose trijose karalijose. Tai buvo jų desperatiškas paskutinis bandymas sulėtinti ar netgi sustabdyti Sen Žermeno Aukso Amžių, kuriame jos praras bet kokią įtaką šiai planetai.
Tad turint tai omenyje, suvokiate, kaip yra svarbu, kad Sovietų Sąjungai priklausiusios šalys išsilaisvintų iš praeities, išsilaisvintų iš to mąstymo. Nes kaip gi kitaip jos galės neatsilikti nuo šios planetos augimo? Mes jau anksčiau sakėme, kad visa sfera auga tam tikru tempu, ir Žemė jau ilgą laiką atsilikinėja. Tai sukuria įtampą, trauką Žemei, trauką kolektyvinei sąmonei, ir Sovietų Sąjunga absoliučiai priešinosi šiai traukai. Būtent dėl to ji galiausiai buvo sudraskyta į gabalus. Ji nesugebėjo išsaugoti to priešinimosi, ir todėl sistema sugriuvo nuo savo pačios svorio, o tiksliau nuo svorio, kuris buvo sukurtas visos sferos aukštyn keliančios traukos. Galite paklausti: „Kas yra svoris?“ Kai kalbate apie gravitaciją, kalbate apie gravitacijos jėgą, kuri traukia visus masę turinčius dalykus. Tačiau taip pat egzistuoja akceleracijos jėga visoje sferoje, kuri taip pat traukia visus masę turinčius dalykus, traukia juos kilti aukščiau, o ne vien judėti erdvėje, bet iš tiesų transcenduoti savo vibracinį lygį ir pakilti aukščiau savo vibracijose. Puolusios būtybės tam, žinoma, priešinosi, ir jų planas buvo sukurti Sovietų Sąjungą ir su jos pagalba surengti Trečiąjį Pasaulinį Karą, kuris būtų viską nuniokojęs ir pristabdęs arba sulėtinęs Aukso Amžiaus atėjimą.
Už tai, kad taip nenutiko, didele dalimi reikia dėkoti įvairių organizacijų pakylėtųjų mokytojų mokiniams, kurie kalbėjo daugybę šaukinių, kvietė violetinę liepsną, kalbėjo šaukinius prieš komunizmą ir daugelį kitų šaukinių, kurie užkirto tam kelią. Tačiau taip pat reikia padėkoti ir daugeliui kitų dvasingų žmonių visame pasaulyje, kurie kėlė savo sąmone, o taip pat žmonėms demokratiniame pasaulyje, kurie taip pat kėlė savo sąmonę ir įveikė didelę dalį agresijos, egzistavusios ankstesniuose amžiuose. Tad puolusios būtybės tiesiog neturėjo kuo pasinaudoti, kad galėtų sukelti šią didžiausią konfrontaciją tarp Rytų ir Vakarų, kadangi Vakarai nereagavo į tai taip, kaip jie tikėjosi. Na ir dabar, turite suprasti, kaip sakėme, kad Sovietų Sąjunga buvo pasmerkta jau nuo pat pradžių, kadangi ji neturėjo gebėjimo save transcenduoti. Ji neturėjo gebėjimo atsinaujinti, neturėjo gebėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių laikų. O tai, žinoma, buvo dėl to, kad puolusios būtybės nesugeba savęs transcenduoti. Jos nesugeba prisitaikyti.
Puolusios būtybės nesugeba sekti visos sferos aukštyn keliančia trauka. Jos tegali jai priešintis. Taip yra dėl to, kad jos, žinoma, užblokavo savo kūrybiškumą. Jos užsiblokavo, įžengdamos į tą žemesnę sąmonės būseną. Kai turite šį 144 sąmonės lygmenų modelį, žmonėms grimztant į vis žemesnius lygmenis, jie darosi vis didesniais savanaudžiais, vis labiau susikoncentravusiais į save. Matote, nors gali atrodyti, tarsi toks diktatorius kaip Stalinas turėjo didžiulę fizinę valdžią, jis iš tiesų buvo labiau įstrigęs, labiau įkalintas už bet kurį kitą žmogų Sovietų Sąjungoje. Galite sakyti, kad jis turėjo didžiausią fizinę valdžią Sovietų Sąjungoje, tačiau savo prote buvo įstrigęs labiau už bet kurį kitą žmogų visoje sistemoje. Žinoma, jam artimiausi žmonės taip pat buvo labai stipriai įstrigę, o leidžiantis valdžios hierarchija žemyn, žmonės buvo įstrigę vis mažiau. Tačiau visi, kurie priklausė komunistiniam valdančiajam elitui, net ir vietinis partijos bosas atokiame Sibiro regione, jie visi buvo įstrigę tame kalėjime, tame mentalinio, emocinio ir identiteto lygmens kalėjime, dėl kurio jų gyvenimas buvo labai, labai nepatogus, labai labai įtemptas, keliantis jiems labai, labai didelį stresą.
Jūs šiandien, kai į tai žvelgiate, net negalite įsivaizduoti, kokią didelę įtampą, kokį stresą jautė šie žmonės, koks intensyvus buvo jų gyvenimas, koks jis jiems buvo nemalonus. Jie, žinoma, niekada nebūtų to pripažinę, kadangi buvo nusprendę, jog būtent šitaip viskas ir turi būti. Tačiau, jeigu pažvelgtumėte į, pavyzdžiui, Lenino ir Stalino gyvenimus, pamatytumėte, kad jie buvo taip stipriai įstrigę tam tikrame mąstyme, kad jame nebuvo jokios erdvės džiaugsmui, jokios erdvės kūrybiškumui. Iš tiesų nebuvo erdvės mėgautis gyvenimu, kadangi visko, ką jie darė, varomoji jėga buvo šis mąstymas, vertęs juos daryti tai, ką jie darė valdžiai įgyti arba Sovietų Sąjungai ir šiai „nepriekaištingai ideologijai“ sukurti, kurią sukurti norėjo Leninas.
Ir žmonės gali suvokti, jie yra pasiruošę suvokti, kad visi, kurie gyveno Sovietų Sąjungoje arba Varšuvos paktui priklausiusiose šalyse, gyveno šioje nuolatinės įtampos būsenoje. Tai nebuvo vien baimė. Tai buvo stresas. Tai buvo įtampa. Niekada nežinojote, kas gali nutikti, bijojote laisvai kalbėti su žmonėmis, nežinojote, kuo galite pasitikėti. Tiesą sakant, iš tiesų niekuo negalėjote pasitikėti, galbūt išskyrus keletą žmonių. Tad niekas nebuvo laisvas. Žmonės nebuvo laisvi, kaip yra sakoma invokacijoje, kurią kalbėjote prieš diktavimą, rinktis be baimės. Jie visą laiką bijojo pasirinkimų, kuriuos gali padaryti, ir potencialių pasekmių, ir labai mažai žmonių sugebėjo iš tiesų mėgautis gyvenimu.
Kas jums leidžia mėgautis gyvenimu? Tai, kad jaučiatės laisvi atsiduoti iš vidaus ateinantiems impulsams, net jeigu tai būtų jūsų troškimai, net jeigu tai būtų žmogiški troškimai. Galite pažvelgti į žmones, kurie yra labai susitelkę į žmogiškus troškimus ir į įvairius malonumus, tačiau tai, kad jie turi laisvę tai daryti, jiems teikia džiaugsmą ir leidžia tuo mėgautis. Matote žmones, kurie turi tikslą gyvenime. Jie gali mėgautis šio tikslo siekimu. Jie turi tikslo pajautimą, tuo pat metu išsaugodami laisvę atsiduoti srautui, būti spontaniškais, ir jiems nereikia, kad visas jų gyvenimas būtų suplanuotas arba valdomas kažkokios išorinės idėjos, ideologijos ar autoriteto. Būtent tai jums suteikia galimybę mėgautis gyvenimu. Ir žmonėms yra įmanoma į tai pažvelgti ir tarti: „Nebuvo malonu gyventi Sovietų Sąjungoje. Ir nors nebegyvename Sovietų Sąjungoje, ar negali būti taip, kad vis dar tebetempiame paskui save dalį šio Sovietų Sąjungos sukurto mąstymo? O jeigu niekada nesugebėsime pilnai mėgautis gyvenimu, kol nepažvelgsime į šį mąstymą ir jo neįveiksime, kol nepasirinksime jo paleisti?“ Ir žmonės iš tiesų gali pradėti tai matyti ir suprasti. Ir todėl jie gali tarti: „Mums tiesiog reikia pereiti laikotarpį, per kurį į tai pažvelgtume ir nuo to išsilaisvintume, kad galėtume visam laikui tapti laisvi, ir galėtume mėgautis gyvenimu kitokiu būdu.“
Pažvelkite į kai kurias šalis Europoje. Pažvelkite į Baltijos šalis. Kai kurios iš šių šalių padarė didžiulį progresą nuo komunizmo žlugimo. Šiandien dauguma žmonių turi daug aukštesnį pragyvenimo lygį. Bet dar kartą pažvelkite į šias šalis. Pažvelkite į Estijos šalį, kurią pasiuntinys asmeniškai pažįsta, pažvelkite į Lenkijos šalį, į Vengriją, pažvelkite į kai kurias kitas šalis – Latviją, Lietuvą, ir pažiūrėkite, kiek daug jose yra žmonių, kurie vis dar tebegyvena įtampoje.
Jie nesugeba pilnai atsipalaiduoti, nesugeba pilnai mėgautis gyvenimu, jie vis dar jaučia privalantys prieš kažką kovoti. Na, o dabar, tie iš jūsų, kurie esate keliavę į Vakarus arba gyvenote Vakaruose, galite susiderinti ir suvokti, kad daugelis žmonių Vakaruose nejaučia tokios pačios įtampos. Jie vis dar gali jausti tam tikrą įtampą, vis dar gali nesugebėti pilnai mėgautis gyvenimu, tačiau jie nejaučia tokios stiprios įtampos ir streso, kuriuos jaučiate Rytų Europoje. Ir taip yra dėl to, kad jie neužaugo komunistinėje sistemoje.
Jeigu norite pasiekti tą tašką, kuriame esate laisvi, kuriame galite mėgautis gyvenimu, argi nėra logiška, kad turite išsilaisvinti iš sąmonės, kuri buvo sukurta tais komunistiniais laikais? Ir kurią jūs vis dar tebesitempiate su savimi individualiuose žmonių protuose, bet taip pat ir kolektyvinėje sąmonėje? Ir tuomet, kai tai įveiksite, jūsų šalis galės tapti laisva. Ir tuomet jūs labai greitai pasivysite tą vietą, kurioje būtumėte buvę, jeigu jūsų natūralaus augimo nebūtų sustabdžiusi komunistinė sistema. Daugelis žmonių žvelgia į praeitį su apgailestavimu ir galvoja: „Kur būtų buvusi mūsų šalis, jeigu tiek daug metų mūsų nebūtų stabdžiusi komunistinė sistema?“ Tačiau tai iš tiesų nėra svarbu, nes, jeigu sugebėsite išsilaisvinti iš komunistinės sistemos sąmonės, galėsite labai greitai pasivyti tą vietą, kurioje būtumėte buvę. Tai nereiškia, kad buvote nublokšti į praeitį 60 ar 50 metų, ir dabar jums prireiks 50 metų pasivyti. Jums prireiks daug mažiau laiko, kai išsilaisvinsite nuo tų laikų sąmonės. Ir tuomet galėsite pasivyti labai greitai. Viskas pradės vykti sklandžiau, visi dalykai, kurie šiandien regimai stringa, staiga pradės veikti, jūsų ekonomika labai atsigaus, ir atsiras visiškai naujas požiūris į gyvenimą, jeigu išdrįsite pažvelgti ir išsilaisvinti iš šios senosios sąmonės būsenos, šios baimės priiminėti sprendimus, šio nenoro imtis iniciatyvos, šios baimės eksperimentuoti, šios baimės daryti kažką spontaniškai, neturint jokios konkrečios priežasties tai daryti, ir tiesiog plaukti su gyvenimu.
Ir paskutinis dalykas, apie kurį noriu čia pakalbėti, yra baimės koncepcija. Daugelis žmonių sakys, kad Sovietų Sąjungoje egzistavo tikra fizinė grėsmė būti nužudytiems arba išsiųstiems į koncentracijos stovyklą. Taip, to negalima paneigti. Ši grėsmė egzistavo. Tad ko žmonės bijojo? Ar jie bijojo šios fizinės grėsmės? Ne, jie jos nebijojo. Kas pirmiau atsirado: višta ar kiaušinis? Kas pirmiau atsiranda, baimė ar sąlyga, kurios bijote? Ką mes visą laiką kartojame? Sąmonė eina prieš fizinę materializaciją. Baimė yra psichologinė būsena. Žinoma, visada egzistuoja kažkoks išorinis dalykas, kažkas jūsų išorėje, kuris tampa jūsų baimės dėmesio centru, tačiau išorinė sąlyga nėra jūsų baimės priežastis. Jūsų baimės priežastis yra vidinė, tai, kad esate priėmę tam tikrą tapatumo jausmą, tam tikrus mentalinius įsitikinimus, ir tai atvėrė jūsų emocinį kūną astralinėje plotmėje egzistuojančioms jėgoms, kurios projektuoja baime grįstą energiją į jūsų aurą.
Tad koks yra raktas baimei įveikti? Ar tai yra pašalinti išorinę sąlygą? Galite pažvelgti į Rytų Europos šalis ir sakyti: „Dabar, kai jau nebėra rizikos žmonėms būti išsiųstiems į Sibirą, ar tai reiškia, kad jie nebeturi baimės?“ Jeigu pažvelgsite į tai sąžiningai, pamatysite, kad daugelis žmonių vis dar tebeturi tam tikrą baimę, nes jie neįveikė psichologinės būsenos. Štai kodėl jie vis dar bijo rinktis. Jie bijo to, kas gali įvykti. Jie turi negatyvų požiūrį į savo valdžią, nes bijo, kad vieną dieną šis naujos ateities pažadas gali sudužti. Juk ir Sovietų Sąjunga žadėjo geresnę ateitį, bet žlugo. Tai ar negali būti taip, kad ir kapitalizmo žadama ateitis taip pat vieną dieną pažirs šipuliais? Daug, daug žmonių turi šią baimę, kad vieną dieną nutiks kažkas baisaus, įvyks katastrofa, kurios jie visiškai negalės kontroliuoti. Ir šis tikėjimas geresne ateitimi vėl bus sudaužytas šipuliais, ir jie liks prie suskilusios geldos. Daugelis žmonių turi šią baimę. Daugelis dvasingų žmonių vis dar tebeturi šią baimę, kadangi jie nesuvokė, kaip ištisus gyvenimus ši siaubingų pasekmių baimė, baimė patekti į pragarą buvo programuojama į jų keturis žemesniuosius kūnus.
Realybė čia yra tokia, kad tėra tik vienas būdas įveikti baimę, ir tai yra pripažinti, kad baimė kyla iš tam tikros atskirosios savasties. Ši atskiroji savastis buvo sukurta kaip reakcija į išorinę sąlygą. Egzistuoja tam tikra atskiroji savastis, kuri, pavyzdžiui, bijo būti nužudyta. Tad turite pažvelgti į tą savastį, paleisti tą savastį, ir tuomet galite turėti kitų savasčių, kurios bijo kitų dalykų. Raktas savasčiai įveikti yra suvokti, kad ne išorinė sąlyga kelia jums baimę. Baimę jums kelia savastis. Tad kad ir kokia bebūtų išorinė sąlyga, nesvarbu, ar ji vis dar yra ar ne, galite leisti savasčiai mirti ir šitaip įveikti baimę.
Galite sakyti, kad komunistinė grėsmė būti išsiųstiems į Sibirą, nebeegzistuoja. Tačiau vis dar tebeegzistuoja baimė, kad meteoras gali atsitrenkti į Žemę, kad cunamis gali nušluoti jūsų miestą, kad gali įvykti žemės drebėjimas, staigi katastrofiška liga, epidemija, visos šios baimės, kurias žmonės turi dėl ateities. Tad matote, kad, bent jau dabartiniame Žemės lygyje, kolektyvinės sąmonės lygyje, visada egzistuos kažkokia išorinė sąlyga, kurios galite bijoti. Galite atsikratyti vienos sąlygos, ir savastys iš karto dėmesį perkels į kitą sąlygą. Tad matote, kaip realistiškai kada nors galėsite tapti laisvi nuo baimių? Ne pašalindami išorines sąlygas, kurių teigiate bijantys. Nuo baimės galėsite išsilaisvinti tik pripažinę, kad baimė yra vidinė būsena. Ji nėra priklausoma nuo išorinių sąlygų, ir vienintelis būdas nuo jos išsilaisvinti yra leisti šiai savasčiai mirti. Ir mes jums davėme įrankius tai pasiekti, ir daugeliui jūsų būtų naudinga tiesiog pažvelgti į save ir pamatyti: „Kokių dar manyje yra likusių baimių? Ar yra kažkokia sąlyga, kurios bijau?“ Ir tuomet pripažinkite tą savastį, dirbkite su tos savasties ištirpdymu, leiskite jai mirti. Ir tuomet ne tik kad pradėsite jausti didesnę ramybę, bet taip pat imsite labiau mėgautis gyvenimu, bet taip pat gali būti, kad daugiau nebepatirsite tos sąlygos, kurios bijote.
Šis pasiuntinys papasakojo istoriją, kaip jis būdamas vaiku bijojo skeletų, ir įveikė šią baimę, leisdamasis užrakinamas tamsiame kambaryje su skeletu. Ir tai, kad išgyveno šį patyrimą, leido jam suvokti, kad jo baimė nėra tikra. Jam nebuvo būtina bijoti, kad skeletai jį užpuls. Tačiau tik tuomet, kai šitai patyrė, jis sugebėjo paleisti paskutinius tos baimės likučius. Daugelis sąlygų, su kuriomis žmonės susidūrė, kurias patyrė, atsirado dėl to, kad jiems reikėjo suvokti, kad nors jie patyrė šį kataklizminį dalyką, kurio bijojo, jie vis tiek gali išgyventi. Galbūt jų kūnas miršta, tačiau jie gali išgyventi kaip savimonę turinčios būtybės. Būtent taip Skaudžių Smūgių Mokykla palaipsniui padeda žmonėms įveikti savo baimes, per suvokimą, kad galite, kaip savimonę turinti būtybė, kaip siela, išgyventi visas šias sąlygas Žemėje, ir todėl jums nereikia jų bijoti. Tačiau tai yra Skaudžių Smūgių Mokykla. O mes jums duodame alternatyvą, kuomet atpažįstate savastis ir, užuot mėginę pašalinti išorines sąlygas, leidžiate savasčiai mirti, ir tuomet esate laisvi.
Mano mylimieji, kai pažvelgiate į isteriją, vykusią prieš 2012 metus, kuomet tiek daug dvasingų žmonių galvojo, kad tai bus pasaulio pabaiga, arba kai žvelgiate į visą tą konspiracijų teorijų šūsnį, ir kaip dvasingi žmonės įsitraukia tai į vieną, tai į kitą teoriją, galite iš to matyti, kad daugelis dvasingų žmonių, nors jie galbūt ėjo dvasiniu keliu daugelį metų, vis dar tebeturi baimių, neleidžiančių jiems gyventi ramybėje šioje planetoje, neleidžiančių mėgautis gyvenimu šioje planetoje. Mes, pakylėtieji mokytojai, įveikėme šias baimes. Ir galite sakyti: „Lengva jums tai kalbėti. Na, žinoma, kad įveikėte šias baimes. Jūs esate pakilę, tad jums nieko nereikia bijoti šioje Žemėje. Bet mes vis dar joje tebegyvename.“ Tačiau kodėl mes pakilome? Todėl, kad nustojome bijoti, kad kokios nors sąlygos Žemėje gali mus apibrėžti. Ir būtent tai mums suteikė laisvę visam laikui palikti šią planetą.
Kaip jūs pakilsite? Tuo pačiu būdu. Ką vienas padarė, visi padaryti gali. Kad galėtumėte padaryti tai, ką padarėme mes, ir pakilti, na, privalote padaryti tai, ką padarėme mes, privalote įveikti baimes, leisti joms mirti. Mes esame laisvi nuo baimės. Mes norime, kad ir jūs išsilaisvintumėte nuo baimės. Nėra nė vienos būtybės danguje, kuri norėtų, kad bijotumėte Dievo, bijotumėte gyvenimo, bijotumėte pragaro ar iš viso ko nors bijotumėte. Nė viena būtybė danguje nenori, kad žmonės ko nors bijotų. Tiktai puolusios būtybės žemesnėse karalijose nori, kad žmonės bijotų, nes tuomet jos gali juos kontroliuoti. Baimė niekada neatėjo iš Dievo. Dievo baimė niekada neatėjo iš Dievo. Ji atėjo iš tų, kurie atsiskyrė nuo Dievo ir nori, kad visi žmonės padarytų tą patį.
Ir su tuo, mano mylimieji, pažadu jums, kad kiekvienas, kuris paims šiame diktavime perduotas koncepcijas, ar jos būtų susijusios su jūsų šalimi ar su jumis asmeniškai, ir išsakys man prašymus, aš padauginsiu jūsų pastangas. Galite sukalbėti man šaukinį, galite sukalbėti bet kokią invokaciją, kurioje yra naudojamas tas šaukinys, arba tiesiog galite kreiptis į mane ir išsakyti man prašymą. Tačiau, jeigu iš tiesų sukalbėsite tam tikrą šaukinių ir invokacijų skaičių, aš juos padauginsiu reikšmingu faktoriumi, kad galėtumėte įveikti savo asmenines baimes ir įnešti savo indėlį, padėdami savo šaliai įveikti kolektyvinėje sąmonėje egzistuojančias baimes, idant jūs ir jūsų šalis galėtų būti laisvi pereiti į Aukso Amžių. Gi suprantate, kad Aukso Amžiuje nebebus baimės. Žmonės nebijos savo valdžios. Žmonės nebijos valdžios atstovų. Jie nebijos kataklizmų. Jie nebijos rinktis ir imtis iniciatyvos, ir eksperimentuoti su gyvenimu. Štai kodėl tai yra Aukso Amžius. Tad su tuo, užsklendžiu jus savo dėkingume už tai, kad ryžotės transliuoti šį perdavimą į savo šalių pasąmonę.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com