Puoselėjimo stygiaus įveikimas

Temos: Komunizmas ir puoselėjimas – Į sistemą įdiegtas stygius – Troškimas gauti apdovanojimą už savo pastangas – Puolusių būtybių atpažinimas – Marksizmas yra paremtas puolusia prigimtimi – Puolusios būtybės nesijaučia puoselėjamos – Centralizuotų sistemų esmė – Pamatinis žmogiškas troškimas – Šokas, kurį patiriate atėję į Žemę kaip avatarai – Būtinybė pasinerti – Įrankis puoselėjimo stygiui išgydyti – Kodėl jūs čia esate – Pratimas puoselėjimui patirti

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija per Kim Michaels, 2017 metų gruodžio 1 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Taline, Estijoje.

AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, ir man yra didelis džiaugsmas, privilegija ir pasirinkimas būti čia su jumis, atveriant šį jūsų širdžių susibūrimą. Nors mes turime specifinę temą šiai konferencijai, kaip ir kiekvienoje konferencijoje, visose temose egzistuoja tam tikri universalūs aspektai, kuriuos mes jums duodame. Tad tai, ką jums šiandien duosiu, yra dalis šio nuolatinio perdavimo, kuris yra nukreiptas į žaizdų gydymą arba įrankių jūsų žaizdoms gydyti suteikimą, toms žaizdoms, kurias gavote savo ilgos kelionės šioje labai, labai, labai sunkioje planetoje metu.

Komunizmas ir puoselėjimas

Mano mylimieji, prašiau jūsų sukalbėti šį Stebuklų Puoselėjimo rožinį dėl specifinės priežasties. Mes esame Rytų Europoje, šalyje, kuri buvo buvusios Sovietų Sąjungos dalimi. Jeigu pažvelgtumėte į visą tų laikų komunistinę sferą, jeigu būtų tik vienas žodis, kuriuo galėtume apibūdinti šį laiką, argi negalėtume sakyti (nors taip pat būtų galima naudoti ir kitus žodžius), kad tas vienas žodis, apibūdinantis komunizmo erą, turėtų būti puoselėjimo stygius.

Iš tiesų, kiek daug žmonių, kurie gyveno komunistinėje sistemoje, jautėsi puoselėjami? Puoselėjimas, žinoma, yra koncepcija, kuri turi daug lygmenų, daug sluoksnių, daug aspektų, tačiau pažvelkime į praktinį, materialų gyvenimo aspektą. Kiek daug žmonių, gyvenusių komunistinėje sistemoje, jautė turintys pakankamą fizinį, materialų puoselėjimą, kuris leistų jiems gyventi padorios gausos būsenoje? Žinoma, tarp elito buvo tokių, kurie turėjo didesnes materialias privilegijas už vidutinį pilietį, ir jie galėjo jaustis reliatyviai puoselėjami, nes lygindami save su tuo, ką turėjo elitui nepriklausantys žmonės, jie iš tiesų jautė turintys daugiau už kitus.

Žinoma, net ir tie, kurie priklausė partijos viršūnėlei, puoselėjami galėjo jaustis tik dėl to, kad nežinojo, jog jų materialios gausos lygis buvo daug žemesnis už tai, ką turėjo vidutinis darbininkas daugelyje Vakarų šalių. Tai buvo reliatyvus puoselėjimo jausmas, tačiau, žinoma, galėtume sakyti, kad dauguma žmonių Žemėje gali turėti tik reliatyvų puoselėjimo jausmą. Tai kodėl tuomet taip yra, kad žmonės turi reliatyvų puoselėjimo jausmą, kuomet, jeigu jie būtų iš tiesų sąžiningi su savimi ir nusileistų į savo širdį, jie suvoktų, kad nėra pilnai puoselėjami. Jie privalo naudotis savo išoriniu protu, lygindamiesi su kitais ir sakydami: „Tačiau aš turiu tiek daug daugiau už kitus žmones, ir todėl turėčiau jaustis puoselėjamas.“ Jie, žinoma, nesako to sąmoningai, tačiau tai yra pasąmoningas mechanizmas, kuris verčia kai kuriuos turtingus žmones pasaulyje manyti, kad jie turėtų būti patenkinti, jie turėtų jausti turintys pakankamai. Pažvelkite, kiek daug žmonių, nors jie turi milijardus dolerių mažyčiais bitais ir nuliukais kažkur esančiame kompiuteryje, vis tiek nejaučia, kad tai yra pakankama, ir nori daugiau.

Į sistemą įdiegtas stygius

Galite sakyti, kad kapitalizmas tai įrodė taip, kad dėl to nebegali kilti jokių abejonių tiems, kurie yra pasiruošę į tai pažvelgti, jog kad ir kiek sukauptumėte pinigų ar materialių turtų, niekada nėra gana, niekada nesijaučiate visiškai puoselėjami. Mes, žinoma, galime pažvelgti į komunistinę sistemą ir matyti, jog nuo pat jos sukūrimo, materialaus puoselėjimo stygius buvo įdiegtas į sistemą. Jeigu pažvelgsite į komunistinę ekonomiką, pamatysite, kad tiesiog buvo neįmanoma, jog ši sistema kada nors galėtų sukurti materialią gausą visiems toje sistemoje gyvenantiems žmonėms. Nors komunizmas žada geras sąlygas darbininkams ir lygybę visiems, tiesiog nėra sukuriama tiek materialaus turto, kad jo pakaktų visiems.

Komunistinėje sistemoje to padaryti yra neįmanoma, kaip tą aiškiai galite matyti iš prekių stygiaus parduotuvių lentynose. Tie iš jūsų, kurie užaugote komunistinėje šalyje, žinote, kad egzistavo stygius ir sklido gandai, kad: „Štai toje parduotuvėje šiandien buvo duonos.“ Ir tuomet joje išsirikiuodavo ilga eilė, ir kai kurie žmonės stovėdavo eilėje ištisas valandas, o kai galiausiai patekdavo į parduotuvę, paaiškėdavo, kad duona baigėsi.

Suvokiate, kad tiesiog nėra tiesa, jog galite pažvelgę į Rusiją, kokia ji buvo komunistiniais laikais, sakyti: „Ne ne, su komunistine sistema viskas buvo gerai. Tiesiog tai, kaip rusai ją įgyvendino, reiškė, kad egzistavo stygius.“ Tai tiesiog yra melas, mano mylimieji. Komunistinė sistema buvo iš pagrindų ydinga, ir negalite jos sulopyti, pakeisti, sukurti švelnesnę jos versiją, ir pagaminti pakankamai materialios gausos visiems toje šalyje gyvenantiems žmonėms. To padaryti yra neįmanoma.

Troškimas gauti apdovanojimą už savo pastangas

Na o dabar, galime pažvelgti į kapitalistinę sistemą ir galime sakyti, kad kapitalistinėje sistemoje turite kai kuriuos tuos pačius esminius trūkumus, kuriuos turite ir komunistinėje sistemoje. Tačiau Vakaruose, komunistinės eros metu, o taip pat ir šiandien, jūs niekada iš tiesų neturėjote grynai kapitalistinės sistemos, kadangi kapitalizmas niekada iš tiesų nesubrendo iki savo galutinio būvio, kuriame, vietoj to, kad valstybė būtų visų gamybinių priemonių savininkė, viena milžiniška monolitinė korporacija būtų tapusi visų gamybinių priemonių savininke.

Kadangi turėjote šiek tiek kitokią situaciją, kurioje sistema, savo galutinėje formoje, nebuvo jėga primesta Vakarų šalims, jūs iš tiesų vis dar tebeturėjote tam tikrą laisvę. Tai reiškė, kad Vakaruose buvo įmanoma pagaminti pakankamai materialių produktų, kad visi žmonės galėtų turėti tam tikrą materialios gausos standartą.

Žinoma, jūs vis dar net ir šiandien matote pačiose turtingiausiose šalyse, kad yra žmonių, kurie gyvena žemiau skurdo ribos, tačiau taip yra ne dėl to, kad sistema ar visuomenė nesugebėtų pagaminti pakankamai produktų. Taip yra dėl to, kad jie nėra lygiai paskirstomi, ir todėl turite skurdą. Komunistinėje sistemoje nebuvo įmanoma to pagaminti, kadangi nebuvo pakankamai laisvės žmonėms išreikšti vieną iš giliausių psichologinių mechanizmų, kurį turi žmonės, ir tai yra, kad norite pamatyti, jog jeigu stengsitės, būsite atitinkamai apdovanoti už savo pastangas. Tai buvo sistematiškai atgrasoma ir slopinama komunistinėje sistemoje, ir būtent dėl to ji nesugebėjo pagaminti pakankamai materialių produktų, kad žmonės galėtų jaustis materialiai puoselėjami.

Didžioji dalis žmonių komunistinėje sistemoje nesijautė materialiai puoselėjami, ir, žinoma, kadangi buvo labai mažai, jeigu buvo iš viso, dvasinio turinio komunistinėse šalyse, jie taip pat, daugeliu atvejų, nesijautė ir dvasiškai puoselėjami. Žinoma, egzistavo išimtys, nes kiekvienoje šalyje yra žmonių, kurie sugeba gauti puoselėjimą iš vienintelės vietos, iš kurios jūs jį galite iš tiesų gauti, ir tai yra, iš savo vidaus.

Puolusių būtybių atpažinimas

Mano mylimieji, norėčiau šias mintis perkelti į universalesnį lygmenį ir paprašyti jūsų pažvelgti į komunistinės sistemos situaciją Rusijoje, Rytų Europoje ir kitose sovietinėse respublikose, ir netgi Kinijoje. Užduokite sau klausimą: „Ką iš tiesų demonstruoja komunistinė sistema? Ką ji sako? Iš kur ji atėjo? Kodėl ji atsirado Žemėje?“

Na ir dabar, žinoma, mes jau anksčiau sakėme, kad komunizmas yra puolusių būtybių išradimas. Negalite iš tiesų suprasti komunizmo ir aplinkybių, kuriomis komunizmas atsirado, nežinodami apie puolusias būtybes. Galite jas įvardinti kaip valdžios elitą, tačiau turite čia kai ką suvokti. Jeigu norite suprasti komunizmą ir kapitalizmą, ir bet kokią kitą absoliutinę sistemą, turite suprasti, kad egzistuoja tam tikri žmonės įsikūnijime, kurie skiriasi nuo didžiosios daugumos žmonių šioje planetoje. Jie skiriasi savo mąstymu, tuo, kaip žiūri į gyvenimą, ir tuo, kaip žiūri į kitus žmones – o gal turėčiau sakyti į „žmogiškas būtybes“, kadangi šių žmonių iš tiesų nebūtų galima vadinti žmonėmis.

Žinau, mano mylimieji, kad kai tik išskiriate vieną grupę ir sakote, kad jie nėra žmonės, tai lengvai gali tapti paskata diskriminacijai ir tam tikrų žmonių žeminimui. Mano mylimieji, negalėsite išsilaisvinti nuo puolusių būtybių, jeigu nesuvoksite, kad jos yra kitokios, kad jos turi kitokį mąstymą ir kitokius tikslus. To padaryti neįmanoma, mano mylimieji. Tai neįmanoma. Jeigu tai būtų buvę įmanoma padaryti, tuomet tai jau iš tiesų būtų buvę seniai padaryta šioje planetoje. Suvokiate, kaip yra rašoma naujoje knygoje [Mano gyvenimai su Liuciferiu, Šėtonu, Hitleriu ir Jėzumi], kad kai kurie iš jūsų šioje planetoje buvote pora milijonų metų, o puolusios būtybės čia buvo netgi dar ilgiau. Tai yra labai ilgas laikas, kai žvelgiate į šį teiginį, kad šiuolaikinė civilizacija yra vos kelių tūkstančių metų senumo. Suvokiate, kad atsirado ir išnyko daug civilizacijų, ir gi tikrai, jeigu žmonijai būtų buvę įmanoma atsiskirti nuo puolusių būtybių, tai jau būtų įvykę per tą ilgą laiko tarpą. Tai nėra įmanoma, jeigu jų neatpažįstate ir nematote, kad jos yra kitokios.

Tai, žinoma, nereiškia (kaip buvo daug kartų sakyta), kad turėtumėte stoti su jomis į dualistinę kovą. Tai nereiškia, kad jums reikia jėga nustatyti specifinius individus ir juos nužudyti. Jums iš tiesų reikia suvokti, kad yra žmonių, kurie nemąsto, nejaučia taip, kaip mąsto ir jaučia žmonės. Visų pirma, jie nežiūri į žmones taip, kaip žmonės vieni į kitus žiūri.

Marksizmas yra paremtas puolusia prigimtimi

Turite čia suprasti, kad kai Karlas Marksas suformulavo marksizmo teorijas, jis jas grindė ne žmogiškos prigimties studijavimu, o puolusios prigimties studijavimu ir to, ką puolusios būtybės padarė iki to laiko egzistavusiose ekonomikose, tokiose kaip feodalinės Europos visuomenės ir ankstyvoji industrijos era. Tam tikra prasme, jis turėjo tam tikras įžvalgas į puolusių būtybių psichiką ir modus operandi. Todėl jis sugebėjo pamatyti tam tikras kapitalizmo tendencijas ir mėgino sukurti alternatyvą (kuri, tam tikra prasme, apibrėžė tiek kapitalizmą, tiek komunizmą) ir tuomet mėgino sukurti kitokią sistemą.

Dalykas, kurį čia turite suvokti, yra, kad nepaisant komunistinės sistemos dalinamų pažadų, marksizmas iš tiesų niekada neturėjo tikslo išlaisvinti darbininkus nuo puolusių būtybių. Marksas atstovavo valdžios siekiantį puolusių būtybių elitą, kurios norėjo nuversti įsigalėjusį puolusių būtybių valdžios elitą ir pačios tapti visuomenės valdytojais. Marksizmas niekada neturėjo tikslo išlaisvinti žmones nuo nedidelio puolusių būtybių elito valdymo.

Puolusios būtybės nesijaučia puoselėjamos

Suvokiate, kad puolusios būtybės visada mėgina išsikelti save kaip privilegijuotą elitą, ir kaip jos tai daro? Na, jos tai gali daryti tik pagal savo sąmonę. Kaip daug kartų paaiškinome, kai nupuolate iš tam tikros sferos, esate atkertami nuo bet kokio ryšio su savo AŠ ESU Esatimi ir todėl negalite gauti šviesos, energijos iš savo AŠ ESU Esaties. Sukuriate barjerą, sukuriate geležinę uždangą, tarp savęs ir savo AŠ ESU Esaties. Tai taip pat iš karto reiškia, kad jūs, būdami puolusia būtybe, niekada negalite jaustis puoselėjami. Vienintelis būdas jaustis iš tiesų puoselėjamu, yra jausti energijos srautą, kuris atiteka iš aukštesnio šaltinio, ar laikytumėte tai savo AŠ ESU Esatimi, Dievu, angelais ar pakylėtaisiais mokytojais. Jaučiate energijos srautą iš už materialios oktavos ribų, tekantį per jūsų keturis žemesniuosius kūnus. Tai yra vienintelis būdas jaustis iš tiesų puoselėjamu.

Puolusios būtybės negali jaustis puoselėjamos šiuo būdu. Vienintelis jų būdas pasiekti tam tikrą puoselėjimo jausmą yra kompensuoti savo energijos tekėjimo iš AŠ ESU Esaties netekimą, grobiant energiją, psichinę energiją, iš kitų žmonių. Kitaip tariant, užuot gavusios vertikaliai, jos privalo siekti jėga gauti horizontaliai, ką tegalima gauti iš aukščiau. Tai yra esminis puolusių būtybių modus operandi, visada siekiant jėga įgyti materialioje karalijoje, motinos karalijoje, tai, ko jos negali gauti tiesiogiai iš Tėvo.

Centralizuotų sistemų esmė

Tai yra komunistinės sistemos esmė. Pati sistema įsiterpia tarp žmonių ir jų AŠ ESU Esačių bei pakylėtųjų mokytojų, tarp žmonių ir jų dvasinio šaltinio. Pati sistema įsiterpia tenai ir verčia žmones rodyti pagarbą sistemai. Jeigu jie nėra ištikimi sistemai, jeigu jų neįmanoma priversti patikėti sistema, tuomet jie bent jau privalo paklusti sistemai.

Jūs, žinoma, turite panašų mechanizmą (nesakysiu, kapitalistinėje sistemoje, kadangi, kaip sakiau, nė viena šalis nebuvo pilnai kapitalistinė sistema), bet net ir taip jūsų įprastai vadinamoje kapitalistinėje ekonomikoje jūs vis dar tebeturite panašų mechanizmą, kuriame žmonės yra apgaule įstumiami save tam tikrais būdais riboti. Ypač tie, kurie priklauso darbininkų klasei arba vidurinei klasei, jie priima jiems tekusią dalią gyvenime. Jie yra nuperkami tam tikru patogiu gyvenimo būdu, ir yra apgaunami galvoti, kad tikrai negalėtų siekti kažko daugiau.

Bet kurioje sistemoje, kuri turi šią centralizuotą, absoliutinę valstybės valdymo formą (tai galėjo būti Romos imperija, senoji Egipto imperija, ar kad ir kas tai būtų), bet kurioje sistemoje, kurioje puolusios būtybės sudaro elitą, kuris valdo žmones, jūs turite tokį patį mechanizmą, kad puolusios būtybės įsiterpė tarp žmonių ir jų dvasinio šaltinio. Tai reiškia, kad žmonės kažkokiu būdu pakluso sistemai, status quo, normai. Jie sąmoningai nesuvokia gaunantys energiją iš aukštesnio šaltinio, ir jie sąmoningai nedrįstą išreikšti ir nukreipti tą energiją.

Tai reiškia, kad žmonės tik pasąmoningai gauna energiją. Štai kodėl puolusios būtybės tuomet gali manipuliuoti ir apgauti žmones, priversdamos juos paimti dalį energijos, kurią jie gauna iš savo šaltinio, ir nudažyti ją baime paremta vibracija, kuomet puolusios būtybės gali ją pavogti. Arba žmonės ją joms atiduoda savanoriškai per įvairius mechanizmus. Puolusios būtybės gauna šią energiją, kurią žmonės gavo iš savo šaltinio, tačiau žmonės ją taip pat nudažė baimės vibracija, kurią puolusios būtybės gali sugerti. Žinoma, jos negali tiesiogiai priimti arba sugerti meile paremtos energijos.

Tai yra pamatinė dinamika bet kurioje sistemoje, kuri buvo sukurta ir kuriai vadovavo puolusios būtybės: kažkokiu būdu žmonėms yra sutrukdoma sąmoningai žinoti, kad jie turi dvasinį šaltinį. Kaip daug kartų sakėme, katalikų bažnyčia nuo pat savo sukūrimo buvo sukurta taip, kad žmonės negalėtų sekti Jėzaus pavyzdžiu, kuris pademonstravo, kad: „Aš ir mano Tėvas esame viena ir darbus, kuriuos aš darau, negaliu daryti pats vienas, tai Tėvas manyje dirba šiuos darbus.“ Užuot rodžiusi jį kaip pavyzdį, ką visi žmonės gali pasiekti, katalikų bažnyčia pavertė jį išimtimi, teigdama, kad visi kiti yra nusidėjėliai ir negali padaryti to, ką padarė Jėzus. Matote daug versijų, kaip puolusios būtybės tai padarė.

Pamatinis žmogiškas troškimas

Kalbėjau apie tai, kad pamatinis žmogiškas troškimas yra dėti pastangas ir gauti apdovanojimą už šias pastangas. Na, dvasine prasme, pamatinis troškimas yra tai, kad žinote, jog gaunate šviesą iš savo AŠ ESU Esaties, išreiškiate tą šviesą materialiame pasaulyje ir išreiškiate ją tokiu būdu, kuris padeda pakelti visumą. O tuomet, kaip atlygį už tai, jūs pagrinde gaunate ne materialų atlygį, o patyrimą, kad šviesos tekėjimas iš jūsų šaltinio yra padauginamas, nes jūs pasinaudojote tuo, kas buvo duota anksčiau, kad padidintumėte visumą, ir todėl gaunate daugiau. Per šiuos nuolatinius mainus, per tą aštuoniukės tekėjimą (kuriame, kuo daugiau duodate, tuo daugiau gaunate iš aukščiau) būtent taip jūs pajaučiate didžiausią puoselėjimą.

Kai šis tekėjimas yra sumažinamas arba visiškai nutraukiamas, arba kai sąmoningai jo nesuvokiate, negalite jaustis pilnai puoselėjami. Štai kodėl niekas, ar bent jau labai mažai žmonių, komunistinėje sistemoje nesijautė puoselėjami. Fizinio, materialaus puoselėjimo stygius tiesiog buvo dvasinio puoselėjimo stygiaus simbolis. Net ir Vakaruose daugelis žmonių nesijautė puoselėjami. Nors jie turėjo didesnę materialinę gerovę už savo senelius, jie vis tiek siekė dar daugiau. Daugelis žmonių Vakaruose dabar buvo įtraukti į šį vis didesnės ir didesnės materialios gausos siekimą, tačiau daugelis kitų žmonių Vakaruose suvokė, kad tai nepadės jiems pajusti pilnatvės. Kadangi neturi dvasinio mokymo, jie yra palikti tarsi kokiame vakuume, kuris juos atveda prie įvairiausio pobūdžio psichinių ligų, depresijos, įvairių realybės vengimo formų, per kurias jie įvairiais būdais mėgina pabėgti nuo buvimo sąmoningu.

Matote, kad giliausias troškimas, kurį turi visi žmonės, yra jaustis puoselėjamu. Žinoma, mano mylimieji, materijos karalija yra motinos karalija. Ir, kaip yra sakoma šiame ganėtinai sename rožinyje: „Tai yra Dangiškosios Motinos džiaugsmas suteikti visiems žmonėms materialų puoselėjimą.“ Taip pat yra pasakyta, kad Dievas Tėvas nori, jog visi jo sūnūs ir dukterys jaustųsi puoselėjami, tačiau Dievas šį puoselėjimą duoda per motinos karaliją materialiu būdu.

Žinoma, natūralioje planetoje visi turi daug didesnį materialų puoselėjimą, ir jiems niekada net nereikia jaudintis dėl materialių sąlygų. Materialios sąlygos nėra tai, dėl ko reikėtų jaudintis. Neturite stygiaus jausmo, skurdo jausmo, nesijaudinate, iš kur gausite ką pavalgyti, ar iš ko turėsite nupirkti drabužius savo vaikams. Visa tai, visi šie rūpesčiai, jie neegzistuoja natūralioje planetoje.

Tai kodėl tuomet tai egzistuoja Žemėje? Na, būtent dėl to, kad puolusios būtybės įsiterpė tarp žmonių ir sugebėjo arba atkirsti žmones nuo srauto iš jų AŠ ESU Esačių, arba sumažinti jį iki tokio lygmens, kad nėra pakankamai materialaus puoselėjimo, arba jie sąmoningai jo nesuvokia ir todėl nedrįsta išreikšti savo energijos, savo gyvybinės jėgos, tokiu būdu, kuris pakeltų aukštyn Visumą. Jie siekia iškelti tik save arba siekia dirbti dėl kažkokio tikslo, kuriuo tiki. Jie nedrįsta dovanai duoti tai, ką gavo, nes nežino, iš kur gauna tai, ką gauna. Todėl daugelis žmonių jaučia, kad nors jie ir turi tam tikrą kūrybiškumą, nors jie ir turi tam tikrus talentus, nors ir turi daugiau gyvybinės jėgos, daugiau gyvybinės energijos, daugiau kūrybinės galios, jie baiminasi, kad gali jos turėti tik tam tikrą kiekį. Jie nesuvokia, kad tai ateina iš šaltinio, kuris yra begalinis ir niekada negalėtų baigtis. Tol, kol turėsite ryšį su savo AŠ ESU Esatimi, kūrybinė energija jums niekada nesibaigs. Todėl jums nereikia bijoti naudotis ja Visumai kelti, net jeigu tai jums neduoda jokios tiesioginės, iš karto matomos naudos.

Šokas, kurį patiriate atėję į Žemę kaip avatarai

Šitaip puolusios būtybės sukūrė šią stygiaus būseną ir, žinoma, vienas iš dalykų, kurį mes jums perdavėme per pora praėjusių metų, yra įrankiai tiems iš jūsų, kurie atėjote į Žemę, ne dėl to, kad buvote pirminiai gyventojai, ne dėl to, kad nupuolėte, nes jūs atėjote kažkokiai gelbėjimo misijai.

Na ir dabar, mano mylimieji, noriu čia paskirti tik keletą minučių pakalbėti apie naująją knygą, „Mano gyvenimai su Liuciferiu, Šėtonu, Hitleriu ir Jėzumi.“ Ši knyga, žinoma, nėra diktavimas, kaip šis diktavimas, kurį dabar girdite, tačiau ji iš tiesų buvo mūsų padiktuota, ne vieno mokytojo, bet kelių mokytojų. Jėzus, žinoma, yra pagrindinis knygą prižiūrėjęs mokytojas, tačiau keletas kitų mokytojų taip pat įnešė savo indėlį. Ši knyga buvo perduota dėl įvairių tikslų, tačiau vienas iš pagrindinių tikslų yra suteikti tiems iš jūsų, kurie knygoje yra vadinami avatarais (tai reiškia, jog jūs atėjote iš natūralių planetų, pasisiūlėte čia įsikūnyti), įrankį išsigydyti čia gautas traumas.

Na ir dabar, kaip taip pat yra tiesiogiai ir netiesiogiai apie tai sakoma knygoje, negalite ateiti iš natūralios planetos, kurioje nėra smurto, karo ir visų kitų Žemėje egzistuojančių pasireiškimų, negalite ateiti iš tokios planetos į Žemę, nepatirdami rimtų žaizdų iš to, ką čia patyrėte. Ne visi avatarai, kurie atėjo į Žemę, buvo taip sistematiškai sunaikinti puolusių būtybių kaip knygos protagonistas, tačiau daugelis žmonių patyrė panašias, labai, labai gilias traumas čia atėję.

Mes keliuose savo diktavimuose per pora pastarųjų metų, įskaitant ir keliuose mano perduotuose įrankiuose, davėme jums įrankius virš to pakilti ir, žinoma, aš turiu intenciją jums čia duoti dar vieną tokį įrankį, kad galėtumėte įveikti šį puoselėjimo stygių. Kai ateinate kaip avataras iš natūralios planetos, kurioje nėra stygiaus, kurioje jaučiate nuolatinį puoselėjimą, jūs iš tiesų nesuvokiate natūralioje planetoje, kad jaučiatės puoselėjami; jūs tiesiog laikote tai savaime suprantamu dalyku. Tai yra jūsų įprastinė būsena, ir atotrūkis tarp natūralios planetos ir nenatūralios planetos yra toks milžiniškas, kad jums iš tiesų yra neįmanoma pasiruošti tam, koks yra jausmas čia būti.

Jūs, žinoma, galite iš išorės studijuoti, koks yra gyvenimas Žemėje, tačiau iš tiesų negalite pasiruošti, negalite pilnai savęs paruošti atėjimui čia į įsikūnijimą. Tai bus šokas, tai sukels jums traumą. Ir vienas iš būdų, kuriuo tai sukelia jums traumą, yra tai, kad jūs tiesiog negalite įsivaizduoti, ką reiškia būti tokioje planetoje, kurioje egzistuoja tokia labai labai sunki stygiaus sąmonė, kurioje žmonės, tiek daug žmonių, nesijaučia puoselėjami. Jūs negalite, kaip individuali būtybė, kuri natūralioje planetoje buvo įpratusi nebūti slegiama kolektyvinės sąmonės, negalite įsivaizduoti, ką reiškia būti tokioje tankios materijos planetoje kaip Žemė, kurioje negalite išvengti kolektyvinės sąmonės slėgimo.

Būtinybė pasinerti

Jūs galvojate, kaip išsireiškė protagonistas, iki savo atėjimo čionai, kad sugebėsite su tuo susitvarkyti ir sugebėsite nebūti prislėgti šių dalykų, kurie, kaip matote, slegia Žemės žmones. Manote, kad sugebėsite išlikti aukščiau už tai, bet, mano mylimieji, tai yra neįmanoma. Kaip taip pat yra paaiškinama knygoje, jeigu nepasinertumėte ir nepradėtumėte tapatinti savęs su žmogumi Žemėje, negalėtumėte išpildyti savo atėjimo čionai tikslo, kuris yra parodyti tiems, kurie buvo įsikūniję tik čia, arba tiems, kurie atėjo iš kitų planetų su labai žema sąmone ir didelio tankumo materija, kad galite būti susitapatinę su materija ir vis tiek galite nubusti iš šio susitapatinimo.

Štai kodėl jūs čia atėjote. Negalėsite išpildyti šio tikslo, jeigu pirma nepereisite panirimo fazės, patirdami stygių, puoselėjimo stygių. Vėlgi, kaip yra išsakoma knygoje tarp eilučių, tai iš tiesų nėra klaida, nėra jūsų kaltė, kad reagavote taip, kaip reagavote, kad patyrėte traumą čia ateidami. Nėra taip, kad jumyse egzistuotų kažkokia yda.

Šis pasiuntinys, priimdamas knygą, suvokė turintis tendenciją manyti, kad kiekvieną kartą, kai jis sureaguodavo tokiu būdu, kuris buvo žemesnis už jo paties sau išsikeltą idealą, taip buvo dėl to, kad jis susikirto, jis padarė klaidą. Jis neturėjo šitaip reaguoti; jis turėjo sugebėti išlikti aukščiau virš viso to. Jis taip pat suvokė, kad tai nėra aukščiausias samprotavimas, tai puolusios būtybės nori, kad jis šitaip galvotų, ir jos nori priversti jus visus šitaip galvoti, ir tai nėra teisinga.

Mano mylimieji, nė vienas iš mūsų, kurie buvome įsikūniję Žemėje (įskaitant Jėzų, įskaitant mane, Gautamą Budą, Maitrėją), nė vienas iš mūsų neišvengėme traumos būdami čionai. Nė vienas iš mūsų neišvengėme šoko, kuriuo sureagavome į sąlygas, kurias patyrėme ir kurias matėme patiriant kitus žmones. Nebūtinai yra taip, kad avataras gailėtųsi savęs, kaip taip pat tai matote iš protagonisto knygoje, kuris nė karto knygoje nejaučia gailesčio sau, ir būtent taip yra su jumis, avatarais. Jūs jaučiate tikrą gailestį, jaučiate tikrą užuojautą žmonėms, patiriantiems kančias, kurias jūs matote. Negalite išvengti šios labai stiprios reakcijos.

Negalite įsikūnyti tokioje planetoje kaip Žemė ir išvengti šio puoselėjimo stygiaus jausmo. Esate taip įpratę būti puoselėjami meilės ir šviesos tėkmės, kuri atiteka iš jūsų AŠ ESU Esaties ir pakylėtosios karalijos, ir staiga jūs esate atkertami nuo to ir negalite išvengti stygiaus pojūčio. Ir įrankis, kurį noriu jums duoti, yra pagalba jums atlikti pratimą, per kurį galėtumėte atkurti ryšį su pojūčiu, kad esate puoselėjami.

Įrankis puoselėjimo stygiui išgydyti

Prašau jūsų atsisėsti į patogią poziciją, geriau būtų nesukryžiuotomis kojomis ir rankomis. Galite atsukti savo delnus į viršų, jeigu taip jums yra patogiau priimti šviesą iš aukščiau. Šviesa iš tiesų neateina iš aukščiau, ji ateina iš vidaus, ir vis dėlto, daugelis žmonių jaučia, kad yra lengviau tai šitaip vizualizuoti.

Prašau jūsų trumpai apžvelgti savo gyvenimo patyrimus, kuriuos patyrėte šiame gyvenime, arba jeigu turite kažkokį ankstesnių gyvenimų pajautimą. Pažvelkite į tai, ką patyrėte, kaip pastebėjote šį puoselėjimo stygių, šį materialinį skurdą, dvasinį skurdą. Žinote, kad šios sąlygos vis dar tebėra Žemėje, milijardai žmonių gyvena labai žemame materialios gausos lygyje, milijonai žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Žinote, kad egzistuoja puoselėjimo stygius, žinote, kad jis egzistuoja kolektyvinėje sąmonėje ir taip pat galėjote būti patyrę tam tikrą skurdą savo pačių gyvenime. Jeigu jo nepatyrėte, iš tiesų galėjote jį matyti kituose. Suvokiate, kad esate kolektyvinės sąmonės dalimi, ir iš tiesų, jeigu užaugote bet kurioje šalyje, kuri buvo komunizmo įtakos sferoje, patyrėte tą stygių. Buvote masinės sąmonės dalimi, kuri labai stipriai jautė stygių, ir jums nebuvo įmanoma to išvengti, nes dėl savo užuojautos jūs prisiėmėte dalį šios stygiaus sąmonės, šio puoselėjimo stygiaus.

To pasekoje, negalėjote neprisiimti ir to, kas yra pagrindinė stygiaus sąmonės ir puoselėjimo stygiaus charakteristika, ir tai yra tam tikra, kaip mes tai pavadinome, „neapykanta motinai“, tam tikras pyktis motinos karalijai. Intuityviai jaučiate, kad motinos karalija sugeba materializuoti pakankamai materialios gausos, kad niekam nereikėtų patirti materialaus stygiaus. Turite tam tikrą intuityvų pojūtį, jog tai turėtų būti natūrali būsena. Yra neįmanoma (ypač jeigu užaugote komunizmo sferoje, kuris neigia bet kokį dvasingumą, tačiau net ir Vakaruose motina buvo išstumta iš religijos), yra neįmanoma čia užaugti nejaučiant tam tikro apmaudo, pykčio ar neapykantos motinai dėl to, kad motina nesuteikia šio puoselėjimo.

Na ir dabar, paaiškinau jums, kodėl, nes žmonės savanoriškai (pripažįstu, ne be puolusių būtybių pagalbos) sustabdė gausos tekėjimą. Ir tai, žinoma, yra dalykas, kurio motina negali nustelbti, nes motina yra tarsi kosminis veidrodis, tegalintis atspindėti žmonėms tai, ką jie projektuoja ant Materijos šviesos keturiais savo proto lygmenimis. Būdami avataru jūs visa tai žinote, jūs suvokiate tai intelektualiai. Jūs vis tiek galite, jeigu būsite sąžiningi su savimi, suvokti, kad čia egzistuoja tam tikras emocinis komponentas, kuomet jaučiate, kad viskas turėtų būti ne taip. Galite jausti tai kaip neteisybę arba pyktį, arba tam tikrą frustraciją, kad tai neturėtų šitaip būti.

Mano mylimieji, esate absoliučiai teisūs. Neturėtų šitaip būti ir taip nebūtų natūralioje planetoje. Jūs visi taip pat žinote apie dalykus, kuriuos mes jums sakėme kalbėdami apie laisvą valią, apie laisvos valios reiškimąsi. Jeigu perskaitėte naują knygą, žinote (ir jūs taip pat galėjote tai perskaityti ir kituose mokymuose), kad tie iš jūsų, kurie esate avatarai, negalite nustelbti pirminių Žemės gyventojų laisvos valios. Būtent jie galiausiai apsprendžia kolektyvinės sąmonės lygmenį. Todėl būtent jie sprendžia, šiuo metu, kad planeta yra tokia, kokia yra, su tokiu materialios gausos ar jos nebuvimo lygmeniu.

Kodėl jūs čia esate

Būdami avataru jūs galite, jeigu norite, naudotis visais šiais mokymais ir ypač naudotis nauja knyga (nes, mano mylimieji, ši knyga gali jums padaryti didesnį poveikį nei šimtai valandų tradicinės psichoterapijos), pasiekti šį išrišimo jausmą. Jūs, bent jau intelektualiai, suprantate būtinybę leisti laisvai valiai reikštis, ir kad esate čia tik tam, jog parodytumėte, kad egzistuoja aukštesnė sąmonės būsena, egzistuoja kitokia sąmonės būsena. Mes, atvirai sakant, sakėme tai daugelyje kitų mokymų, kurių daugelis žmonių nesuprato. Lemputė jiems neįsižiebė, nors mes ir kalbėjome apie tai diktavimuose. Knygoje tai yra pasakyta aiškesniu būdu nei kada nors anksčiau tai buvo pasakyta Žemėje.

Jūs čia esate ne tam, kad atneštumėte specifinius fizinius pokyčius į Žemę. Jūsų, kaip avataro, atėjimo į įsikūnijimą tikslas nėra materializuoti specifinius fizinius pokyčius. Jūs čia esate tam, kad pakeltumėte savo sąmonę, pereitumėte procesą, per kurį iš pradžių patys visiškai pasineriate ir pradedate laikyti save ribotu žmogumi, o tuomet nubundate iš to pasinėrimo ir nubundate savo tikrajai, dvasinės būtybės realybei. Jūs čia esate tam, kad pademonstruotumėte nubudimo procesą. Pažvelkite į Jėzų. Ar jis mėgino materializuoti specifinius fizinius pokyčius visuomenėje? Ne, jis sakė: „Kas ciesoriaus, atiduokit ciesoriui, o kas Dievo – Dievui.“

Pripažinkite, kas esate. Jūs esate avataras, jūs čia nesate tam, kad materializuotumėte specifinius fizinius pokyčius, jūs čia nesate, kad kovotumėte dėl šių tikslų, nors tai yra vertingi tikslai ir kiti žmonės gali dėl jų kovoti. Tai nėra jūsų vaidmuo. Jūsų vaidmuo yra sekti Jėzaus pavyzdžiu ir pademonstruoti nubudimo procesą, toliau statant ant to, ką Jėzus ir kiti avatarai pademonstravo. Jūs praskinate taką kolektyvinėje sąmonėje, kuris kitiems žmonėms leidžia vis lengviau ir lengviau susiderinti su dvasiniu keliu, nubudimo keliu, pakylėjimo keliu, idant jie galėtų paskui jus sekti. Štai kodėl jūs čia esate.

Nesakau, kad turite tai priimti tik kartą išklausę ar perskaitę šį diktavimą, tačiau aš duodu jums šį mokymą, kad galėtumėte su tuo dirbti. Galite perskaityti knygą ir tuomet, kai pradėsite priimti, kodėl jūs čia esate, galėsite tuomet pasinaudoti toliau pateiktu pratimu, kad įveiktumėte tas emocines liekanas, tą emocinį šoką ir traumą, kurią jautėte dėl puoselėjimo stygiaus. Ir pratimą, kurį jums pravesiu, pradėsiu dabar.

Pratimas puoselėjimui patirti

Prašau jūsų sukoncentruoti dėmesį į savo širdį ir tuomet, kai nusileidžiate į savo širdies čakrą, jaučiate, kad įžengiate į atskirą sferą. Jūsų širdies čakroje egzistuoja mūsų taip vadinama jūsų asmeninė vidinė šventovė. Ši šventovė yra aukštesniame vibracijų lygmenyje nei keturi fizinės, emocinės, mentalinės ir identiteto oktavos lygmenys. Ji yra atskirta nuo šio materijos pasaulio, ji egzistuoja atskirai; tai yra viršutinis kambarys, kaip tasai viršutinis kambarys, į kurį Jėzus nusivedė savo mokinius paskutinei vakarienei.

Jūs esate užsklęsti nuo pasaulio, nuo masinės sąmonės, nuo įprastinių rūpesčių. Jie nunyksta, jie išsisklaido, nes jūs esate susitelkę į tai, kas yra jūsų vidinės šventovės centras, kurį mes pavadinome jūsų trilype liepsna. Ir čia, jūsų vidinės šventovės centre, nuo grindų aukštyn kyla stulpas. Šio stulpo viršuje yra baltas, apvalus rutulys, skleidžiantis ryškiai baltą šviesą, ir iš tos baltos šviesos iškyla trys liepsnos: mėlyna, geltona ir rausva. Jos sūkuriuoja, jos pinasi tarpusavyje, ir jūs sutelkiate visą savo dėmesį į šią trilypę liepsną.

Tai yra tokio nepaprasto grožio, toks akį traukiantis vaizdas, nes suvokiate, kad liepsnos nėra fizinės. Jūs iš tiesų negalite jų paliesti, negalite jų išlaisvinti, jų degimui nereikalingas kuras iš šio pasaulio. Jus taip užburia šis vaizdas, kad sutelkiate į jį visą savo dėmesį, natūraliai atsijungdami nuo bet kokių dalykų iš šio pasaulio. Jūs susitelkiate į liepsną, į nuostabias jos tarpusavyje besipinančias klostes. Ir tuomet suvokiate, kad aukštai iš šios liepsnos pamatote iškylantį baltos šviesos spindulį. Tai yra mūsų taip vadinama krištolinė gija, jungianti jus su jūsų AŠ ESU Esatimi.

Na ir dabar, jūs sutelkiate į ją savo dėmesį ir leidžiate sau, savo savasties jausmui, natūraliai kilti aukštyn, tik aukštyn, bendra kryptis yra aukštyn. Į ką jūs kylate? Na, jūs nekylate į kažkokį dangaus pasaulį, nekylate į savo AŠ ESU Esatį. Jūs kylate į Dangiškosios Motinos, kuri aš esu, įsčias. Neprivalote manęs vizualizuoti žmogišku pavidalu, kaip žmogišką moterį, kuri yra nėščia ir jūs įeinate į mano įsčias. Tačiau jeigu toks jums ateina vaizdas, viskas su tuo yra gerai. Kitu atveju tiesiog galite įsivaizduoti tai kaip pačią saugiausią, labiausiai apsaugotą ir patogiausią vietą, kokią tik galite įsivaizduoti.

Jūs, žinoma, negalėsite jaustis visiškai saugūs ir apsaugoti, jeigu jausite kokius nors kūniškus pojūčius ar kūno skausmus, ar susirūpinimą dėl kūno. Jums kylant aukštyn, visa tai atpuola, ir jūs įžengiate į erdvę, kurioje šviečia labai švelni šviesa. Ji gali būti rausva, ji gali būti auksinė, ji gali būti bet kokios kitos spalvos, tačiau kad ir kokia būtų spalva, jūsų spalva yra tobulai teisinga.

Egzistuoja ši švelni, minkšta šviesa. Ji netrikdo jūsų pojūčių. Ji netraukia jūsų dėmesio ar žvilgsnio į konkrečią vietą. Tėra tik ši išsklaidyta, švelni šviesa. Taip pat, žinoma, girdite tam tikrą garsą, tačiau jis yra nepanašus į jokį jūsų anksčiau kada nors girdėtą žemišką garsą. Tai gali būti OM, kuris, kaip yra sakoma, yra kosminis gausmas, visos visatos kosminis gausmas. Jums tai gali būti kitoks garsas, tačiau kad ir koks tai būtų jums garsas, jis yra teisingas. Jūs iš tiesų nesikoncentruojate į garsą, bet suvokiate, kad jis yra čia. Jis užima pakankamai jūsų dėmesio, kad jums nelieka dėmesio jokiems pasaulietiniams garsams, net ir mintims, jūsų minčių garsui ar jūsų jausmų ir jūsų rūpesčių garsui. Jie nunyksta ir lieka tik šis garsas.

Jaučiate tam tikrą kvapą. Tai yra rožių kvapas ar kažkoks kitas kvapas – kad ir koks kvapas jums būtų teisingas. Jis apima visą jūsų juslės pojūtį ir nebelieka jokių kitų kvapų, kurie jus galėtų jaudinti. Jaučiate tam tikrą pojūtį. Tai nėra panašu į fizinį prisilietimą viename taške, tai panašiau į visur egzistuojantį pojūtį. Jis jus liečia visur. Tai nėra kūniškas pojūtis. Tačiau jeigu dar negalite visiškai išsilaisvinti iš kūno, tuomet vis dar tebėra taip, tarsi jūsų kūnas yra liečiamas visur tuo pačiu metu, tačiau be jokio specifinio spaudimo kuriame nors taške. Jeigu jau esate laisvi nuo kūno, tai tiesiog yra jausmas, kad esate su kažkuo susiję, kas yra visur, tačiau neturi specifinės formos. Jeigu jaučiate kažkokį skonį, tuomet kad ir koks tai būtų skonis, jums jis yra teisingas.

Na ir dabar, mes numalšinome penkias jusles, kurios visą laiką trokšta kažkokio patyrimo. Nesikoncentruojate į jokias jusles. Žinau, kad girdite tai savo ausimis, ir visgi mano balsas tėra garso, kurį girdite, dalis. Tai nėra jums iš išorės ateinantis balsas. Jis ateina jums iš vidaus ir jūs jį girdite ne iš kažkokios specifinės vietos. Mano balsas yra visur, nes aš esu visur su jumis. Kad ir kur jūs esate, aš esu su jumis. Jūs esate mano įsčiose, kad ir kaip tai galėtumėte įsivaizduoti. Jūs esate susiję su manimi, ne tik per savo fizines jusles, bet ir per savo aukštesnį suvokimą. Jūs esate susiję su manimi kaip su savo Dangiškąja Motina, su savo asmenine Dangiškąja Motina.

Na o dabar, prašau jūsų pakilti net ir virš šios koncepcijos, kad esate susiję su manimi, ir žinoti, kad ir kaip galėtumėte tai šiuo metu suvokti, kad aš nesu toli nuo jūsų. Aš nesu atskirta nuo jūsų, nes aš esu visur su jumis. Jums nėra būtina turėti ryšį su manimi, jūs esate viena su manimi. Daug kartų kartodami šį pratimą, galite padidinti šį vienovės jausmą, tačiau kad ir kas tai būtų bet kuriuo metu, man tai yra visiškai priimtina.

Jūs esate mano įsčiose. Esate visiškai saugūs ir esate visiškai puoselėjami. Galiu jums suteikti visą puoselėjimą, koks jums tik kada nors galėtų būti reikalingas. Na ir dabar, mano mylimieji, prašau jūsų prisiminti savo prote vieną konkretų įvykį, tik vieną, kiekvieną kartą jums atliekant šį pratimą, kada jūs savo gyvenime Žemėje nesijautėte puoselėjami, nejautėte pilnatvės. Tai netgi galite nebūti jūs asmeniškai, bet, kaip sakiau, tai gali būti jausmas, kad materialus pasaulis nepuoselėja žmonių, materialus pasaulis turėtų būti kitoks, ir jūs turite šį jausmą, kad neturite pilnatvės. Egzistuoja stygiaus jausmas, jausmas, kad viskas turėtų būti kitaip. Prašau jūsų susisieti su šiuo jausmu. O tuomet, kai jau su juo susisiesite, neikite į jį. Neleiskite sau į jį nugrimzti. Neleiskite jam jūsų prislėgti.

Jūs galite jį jausti, galite jį jausti įvairiu intensyvumu. Gali būti, kad egzistuoja tam tikras dalykas, su kuriuo turėsite kelis kartus dirbti atlikdami šį pratimą daugiau nei vieną kartą. Kad ir kas tai būtų, tai yra gerai. Jūs nesate pilnai į tai nugrimzdę, nes kitaip nesugebėtumėte girdėti mano balso, tad prašau jūsų vėl susikoncentruoti į mano balsą, sekti mano balsu, vėl jausti, kad esate susiję su manimi. Na o dabar, suvokiate, kad egzistuoja išorinė sąlyga Žemėje, egzistuoja stygiaus būsena, daugelis žmonių patiria šią stygiaus būseną, tačiau jūs tik prisiėmėte šią stygiaus būseną ir sugebate virš jos pakilti, nesitapatinti su ja.

Jūs esate daugiau negu tai, nes jūs atėjote iš natūralios planetos. Tai jums nėra natūralu, jūs nesukūrėte šio stygiaus – jūs jį prisiėmėte. Jeigu norite iš tiesų padėti Žemės žmonėms, turite virš to pakilti, transcenduoti tai. Kaip galite tai transcenduoti, mano mylimieji? Tiktai leisdami sau susisieti su stygiaus būsena, susisieti su troškimu, ir tuomet leisti man išlieti pakankamai šviesos, pakankamai meilės, pakankamai puoselėjimo į jūsų keturis žemesniuosius kūnus, kad jūsų keturiuose žemesniuosiuose kūnuose šis troškimas galėtų būti visiškai ir galutinai numalšintas, idant jumyse šio troškimo, šios stygiaus būsenos tiesiog nebeliktų.

Neprašau jūsų vizualizuoti, kad pakeičiu kažką už jūsų keturių žemesniųjų kūnų ribų. Prašau jūsų leisti sau priimti puoselėjimą iš manęs į savo keturis žemesniuosius kūnus, kad ši stygiaus būsena, kurią jūs turėjote, būtų visiškai užpildyta. Ši tuštuma būtų visiškai užpildyta, ši tuščia erdvė būtų visiškai užpildyta mano meile, mano puoselėjimu, šia besąlygine šviesa, kuria aš esu. Jūsų keturiuose žemesniuosiuose kūnuose nebebūtų šios stygiaus būsenos, nebebūtų šios tuščios erdvės, nebebūtų šio neišpildyto troškimo.

Prašau jūsų leisti sau priimti šį puoselėjimą ir leisti sau pajausti, koks yra jausmas būti savo keturiuose žemesniuosiuose kūnuose be šios stygiaus būsenos, jaučiant visišką pilnatvę, jaučiant visiškai užpildytu šioje srityje. Ką jaustumėte, jeigu neturėtumėte šios stygiaus būsenos? Fizinės sąlygos, mano mylimieji, čia nėra svarbios.

Matote, galite turėti jausmą, kad jums trūksta pinigų. Neprašau jūsų nukreipti savo dėmesio į išorines sąlygas. Aš jūsų teprašau leisti sau pajausti, ką jaustumėte savo prote, savo keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, jeigu pinigų trūkumo jausmas būtų galutinai numalšintas, kadangi iš manęs ateina toks puoselėjimas, kad net jeigu vis dar tebeturite pinigų trūkumą, tai nebeturi jokios reikšmės tam, kaip jūs šiuo metu jaučiatės.

Aš prašau jūsų, šiame už laiko ribų išeinančiame intervale, leisti sau pajausti, koks yra jausmas neturėti šios stygiaus būsenos, kurią atsinešėte į šį pratimą. Jūs esate visiškai užpildyti, esate tokie užpildyti, kad jūsų keturi žemesnieji kūnai nebėra tušti indai. Nėra taip, kad jūsų keturiuose žemesniuosiuose kūnuose būtų skylė ar tuščia taurė jūsų emociniame kūne. Ne, ši taurė yra užpildyta sklidinai ir ji liejasi per viršų, ir jūsų emocinis kūnas liejasi per viršų.

Na ir dabar, jūs leidžiate šviesai, kurią lieju į jūsų keturis žemesniuosius kūnus, užpildyti jus iki tokio lygmens, kad šviesa teka iš jūsų visiems jūsų pažįstamiems žmonėms, šaliai, kurioje užaugote, kultūrai, netgi tiek toli, kiek tik galite eiti, visam likusiam pasauliui arba visatai. Pernelyg neišsisklaidykite, susikoncentruokite į konkrečią vietą. Leiskite sau pamatyti, kaip jūsų šeimoje egzistuoja tam tikras neišpildytas troškimas arba stygiaus būsena, bet dabar žmonių jūsų šeimoje auros yra užpildomos iš manęs ateinančiu puoselėjimu, ir šviesa liejasi per jų aurų viršų.

Tuomet galite pereiti prie kitos grupės, galbūt visos savo šalies ir visų žmonių, ir jų keturi žemesnieji kūnai yra užpildomi begaliniu Dangiškosios Motinos puoselėjimu. Jūs leidžiate jam tekėti, tekėti, tekėti ir įtvirtinate jį savo keturiuose žemesniuosiuose kūnuose. Jūs įtvirtinate jį fizinėje oktavoje, keturiuose fizinės oktavos lygmenyse ir jis tiesiog teka iš jūsų.

Suvokiate, kas esate. Jūs esate avataras, jūs atėjote iš natūralios planetos, jūs atėjote iš aukštesnio šaltinio. Jūs esate Žemėje fizinėje oktavoje, todėl esate inkaras Dangiškosios Motinos tėkmei, kurią spinduliuojate į išorę. Jūs spinduliuojate, mano mylimieji, visai gyvybei toje sferoje, kurią galite įsivaizduoti.

Žinoma, jums tai spinduliuojant, jūs vis dar tebesate Dangiškosios Motinos įsčiose, jūs nepalikote mano įsčių. Jūs neišėjote tenai į pasaulį, nes tai ne jūs spinduliuojate į pasaulį, tai spinduliuoja šviesa. Kai kalba eina apie šviesą, mano mylimieji – ir tai yra viena didžiausių alcheminių paslapčių, kaip būti atviromis durimis šviesai – kai kalba eina apie šviesą, raktas yra būti, kaip Jėzus sakė: nekaltu vaiku, kuris neturi jokių nuomonių apie tai, ką šviesa turėtų daryti ir ar šviesa turėtų materializuoti, ar įkūnyti tam tikrus fizinius pokyčius.

Jūs leidžiate šviesai dirbti savo darbą. Jūs šiuo metu neturite tikslo, atlikdami šį pratimą neturite tikslo nukreipti šviesą į specifines sąlygas ar sukurti fizinius pokyčius. Jūs tiesiog leidžiate šviesai užpildyti žmonių, su kuriais esate susiję, keturis žemesniuosius kūnus, neturėdami jokios nuomonės ar intencijos apie tai, ką šviesa turėtų daryti ar ką žmonės turėtų daryti, ar kas turėtų būti pakeista pasaulyje. Jūs tiesiog leidžiate šviesai tekėti, tekėti į pasaulį.

Jūs galite, kai atliksite šį pratimą vieni, paleisti groti muziką šiuo pratimo momentu. Galite sėdėti tiek ilgai, kiek tiktai norite, vizualizuodami, jausdami, patirdami, kad Dangiškosios Motinos puoselėjimas teka per jus, užpildo tuštumą jūsų auroje, jūsų keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, ir tuomet teka žmonėms, su kuriais esate susiję.

Na o dabar, šiam konkrečiam diktavimui, prašau tuos iš jūsų, kurie čia esate (ir, žinoma, jūs galite taip pat tai daryti, jeigu to norite, tačiau jeigu labiau norėtumėte muzikos, tai taip pat yra gerai) sukalbėti invokaciją, ir ją kalbėdami vizualizuoti, kad spinduliuojate, leidžiate mano šviesai tekėti per jus savo pasirinktiems žmonėms.

[Klausytojai sukalba tris kartus:]

Dievas Motina ir Tėvas,

Jie neatskirai, jie – vienas.

Mes pagimdyti sąjungos šventos,

Jų meilė mus kely globos.

Gyvenimo gausingo dovana

Nesantaiką numalšo mumyse.

Pažadinti vandens gaivaus,

Iš sapno bundame baisaus.

Mes matome – gyvybė juk viena,

Tad pergalinga aušta jau diena.

Pas Dievą grįžtame keliu,

Visų šventųjų pramintu.

Mes Dievo kūnas esam čia,

Per mus atgimsta planeta,

Į meilės aukso amžių tvirtą,

Dangaus palaiminimais apipiltą.

Mes padedam žmonėms matyti,

Jog tik vienovė realybė,

Ir tik vienovėj būdami,

Pilnatvėj būsim amžini.

Ir Žemė jau pagijusi visa,

Gyvybė Dievo tobula yra.