Kas pakilo kaip Guru Ma?

TEMOS: Diktavimų priėmimas nėra lengvas procesas – Diktavimas yra tarsi žiūrėjimas į abi puses – Proto įvedimas į neutralią būseną – Fiksuoti taškai prote – Fiksuotas Guru Ma įvaizdis – Niekada nesibaigiantis tęstinumas – Noras turėti fiksuotą tašką – Kaip Guru Ma galėjo pakilti? – Pakylėjimo mįslė – Kas siūlo geriausią sandorį Žemėje?

Pakylėtoji Mokytoja Guru Ma per Kim Michaels, 2017 metų birželio 10 d. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje Novosibirske, Rusijoje.


Aš esu Pakylėtoji Mokytoja Guru Ma, ir dauguma iš jūsų žinote, kad būtent šioje vietoje, per ankstesnę jūsų šiame centre surengtą konferenciją aš perdaviau savo pirmąjį diktavimą per šį pasiuntinį. Tai įvyko, kaip tuomet sakiau, dėl to, kad gerbiate tiek organizaciją, kurią įkūrėme Markas ir aš, tiek ir tą faktą, kad pakylėtieji mokytojai pajudėjo toliau, jie turi naują pasiuntinį ir mūsų mokymus veda aukštesne linkme. Esu dėkinga, kad ryžotės išversti ir išleisti šią knygą rusų kalba. Į šią knygą sudėjau daug savo Esybės. Žvelgiant iš žmogiškos perspektyvos sakytumėte, kad sudėjau į ją daug savo minčių, ir tam tikra prasme, tą irgi padariau; tačiau būdami pakylėtuoju mokytoju nemąstote tuo pačiu linijišku būdu kaip tai darote būdami žmogumi.

Diktavimų priėmimas nėra lengvas procesas

Na ir dabar, mano mylimieji, kai šis pasiuntinys priėmė pirmą diktavimą iš manęs, jis šiek tiek nervinosi, kadangi pažinojo mane, kai dar buvau įsikūnijime, ir buvau jo mokytoja, nors ir ne formaliu, išoriniu būdu. Daug ko jį išmokiau apie diktavimų priėmimą, jam stebint ir sugeriant tuos daugybę gyvų diktavimų, kuriuos jis patyrė. Jis buvo vienas iš nedaugelio, sugebėjusių pažvelgti už išorinio fasado ir pažvelgti į patį procesą. Į tą procesą, kurį žmogus turi pereiti, pakeldamas savo sąmonę į tokį esybės lygmenį, kuriame sugeba susijungti ir priimti diktavimą iš pakylėtųjų būtybių. Tai tikrai nėra lengvas procesas. Daugelis mėgino tai daryti, daugelis pradėjo šį procesą, tačiau nesugebėjo jo tęsti, ir taip jau yra. Tačiau tie, kurie sugeba tai padaryti, gali atlikti didelę tarnystę.

Noriu su jumis pasidalinti anekdotu, kaip susidūriau su ta pačia situacija kaip ir šis pasiuntinys, kai man teko priimti patį pirmą diktavimą iš Pakylėtojo Mokytojo Lanelo. Aš ne tik nervinausi, mano mylimieji, buvo toks momentas, artėjant diktavimui (ir, mano mylimieji, Lanelo kalbėjo apie šį faktą, kad vienas iš galutiniausių dalykų, kurį patirsite Žemėje, o tiksliau, pats galutiniausias dalykas yra jūsų pakylėjimas), tačiau galiu jums pasakyti, kad kai stovite scenoje priešais žmonių grupę, kurie tikisi diktavimo iš pakylėtojo mokytojo, ir jaučiate, kad dabar atėjo tas momentas, kai turite atverti burną ir leisti tam mokytojui kalbėti, tai taip pat turi tam tikrą galutinumo elementą, nes žinote, kad negalite pasislėpti ir negalite pabėgti, ir yra neįmanoma to išvengti.

Kai tenai stovėjau, jausdama, kad dabar artėja tas momentas, kai turėsiu priimti savo pirmąjį diktavimą iš Lanelo, staiga pamačiau, kaip matote pasakojant kai kuriuos žmones apie tai, ką jie patyrė mirties akimirką, kuomet jie pasakoja, kaip visas gyvenimas jiems prabėgo prieš akis. Ir tarsi žaibo blyksnyje prieš mano akis prabėgo visas mano gyvenimas su Marku ir pamačiau, kad mūsų santykiai žmogiškame lygmenyje nebūtinai visada buvo aukščiausiame harmonijos lygmenyje. Pamačiau Marko labai žmogiškas idiosinkrazijas, kurių daugelis buvo žinomos tik man, kadangi mes turėjome tokius intymius santykius. Atėjo momentas, kai staiga pagalvojau: „O dieve, aš užsiiminėjau seksu su šiuo vyru ir dabar turiu priimti iš jo diktavimą kaip iš pakylėtojo mokytojo. Kaip man tai daryti?“ Mano mylimieji, tą akimirką galėjau tik nusijuokti, nes ką gi daugiau galite daryti? Tad turėjau sau sukikenti ir turėjau pasinaudoti mantra, apie kurią kalbėjo šis pasiuntinys, kaip šią mantrą kartojo daugelis ankstesnių pasiuntinių: „Esmė čia nesu aš.“

Kai suvokiau, kad esmė čia nesu aš, supratau, kad turiu atidėti į šalį savo įvaizdžius apie Marką kaip apie žmogų, kaip apie žmogišką būtybę. Turėjau atidėti į šalį savo pačios jausmus, mintis, įvaizdžius, kuriuos Jėzus neseniai pavadino jūsų dvasiniu Modus Operandi (MO). Turėjau visa tai atidėti į šalį. Jūs, žinoma, turite tai padaryti priimdami kiekvieną diktavimą, tačiau man dar niekada nebuvo tekę to daryti tokiu laipsniu, nes nors ir turėjau artimą ryšį su El Morija ir pažinojau jį daugelį įsikūnijimų, tai nebuvo toks pat artimas ar tiesioginis ryšys kaip su Marku. Tad man buvo daug didesnis iššūkis išlipti iš tų prisiminimų, tos atminties, net ir iš savo išorinės asmenybės, kurią susikūriau savo santykiuose su Marku, turėjau nuo viso to atsitraukti ir susiderinti su šia būtybe, kuri dabar jau buvo pakylėtasis mokytojas ir tuojau turėjo perduoti diktavimą per mane.

Žinoma, kai galite tai padaryti, kai galite pasiekti šį visiško paleidimo, visiško atidavimo momentą, tai yra didžiausias išlaisvinimas, kurį galite patirti būdami fiziniame kūne. Tai, tiesą sakant, yra atlygis už buvimą pasiuntiniu. Tai nėra visi tie išoriniai dalykai. Tai nėra pripažinimas iš tų, kurie vertina mokymus. Tai nėra jausmas, kad sukūrėte kažkokią didelę organizaciją. Tai nėra kažkoks viešo pripažinimo troškimas ar dar kas nors. Tai nėra visi tie išoriniai apdovanojimai, kuriuos galite gauti arba galite ir negauti.

Diktavimas yra tarsi žiūrėjimas į abi puses

Tai iš tiesų yra tas momentas, kai užmezgate ryšį su pakylėtosios būtybės grožiu, su pakylėtosios būtybės sąmone, ir staiga tenai stovite, tame aštuoniukės tėkmės susikirtimo taške tarp pakylėtosios karalijos ir nepakylėtosios karalijų ir matote abu pasaulius. Žiūrite į abi puses. Užmezgate ryšį su pakylėtąja karalija, bet vis dar tebesate fizinėje plotmėje ir todėl matote tą neįtikėtiną, neįtikėtiną aštuoniukės tekėjimą, tą neįtikėtiną sąveiką, kuri nuolatos vyksta tarp pakylėtosios ir nepakylėtosios karalijų – tą sąveiką, kuri palaiko nepakylėtą karaliją.

Suvokiate, kad nors mokytojas per jus perduoda diktavimą, mokytojai visada yra šalia. Jie visą laiką perduoda savo šviesą, savo meilę, savo energiją, savo matricas, ir būtent šis Šviesos perdavimas palaiko visą nepakilusią karaliją. Mano mylimieji, kietas patyrimas! Naudoju žodį „kietas“ su humoro liepsnele, nes žinau, kad daugelis jaunų žmonių pavertė tai žaismingu išsireiškimu, ir visgi yra tiek mažai žodžių, kuriais būtų galima tai aprašyti. Tai iš tiesų yra susižavėjimą keliantis jausmas, stovėti tenai tame susikirtimo taške ir matyti, kad viską šiame pasaulyje palaiko šis iš pakylėtųjų mokytojų atitekantis sąmonės srautas! Koks tai yra neįtikėtinas jausmas!

Iš tiesų, turite tai patirti, o patirti tai galite būdami mokiniu, klausydami ir sugerdami diktavimą, kaip kai kurie iš jūsų tai dabar patiriate ir kaip daugiau iš jūsų galėsite tai patirti atverdami savo širdį ir galbūt pritaikydami tą mantrą: Esmė čia nesu aš. Esmė čia nėra mano idiosinkrazijos, mano dvasinis MO, mano požiūris į pakylėtuosius mokytojus, mano požiūris į kelią. Klausimas iš tiesų yra toks: kai patiriate diktavimą, ypač gyvai, bet net ir diktavimo įrašą, ar galite atidėti viską į šalį? Ar galite susiderinti su mokytojo Esybe? Ar galite pažvelgti už pasiuntinio, susiderinti su mokytojo buvimu, kad ir jūs galėtumėte susijungti ir kad ir jūs galėtumėte tenai stovėti, tame susikirtimo taške tarp pakylėtosios ir nepakylėtosios karalijų? Galėtumėte jausti, kad nors mokytojo energija teka srautu per pasiuntinį, pasirodydama ištarto žodžio pavidalu, tekėjimas gali vykti ir per jus, per jūsų čakras. Jūs galite jausti, kaip mokytojas spinduliuoja tą šviesą per jūsų čakras, liepsnodamas šia šviesa iš pakylėtosios karalijos, siųsdamas liepsnų kamuolius į kolektyvinę sąmonę.

Netgi galite pajausti, kaip ji yra nukreipiama į tam tikras vietas, į tam tikras problemas, su kuriomis esate pažįstami. Matote, kad šviesa ištirpdo tam tikrus blokus, išlaisvina žmones, kelia tą kolektyvinę sąmonę aukštyn, kelia aukštyn jus, atneša gydymą, atneša šviesą, atneša meilę. Tai jums gali būti toks pat didelis patyrimas klausyti, kaip pasiuntiniui yra priimti, jei tik ryšitės būti atviri. Mano mylimieji, tai iš tiesų yra aukščiausias iš pakylėtojo lygmens perduodamų diktavimų potencialas: kad atsiras mokinių, kurie ryšis juos priimti su tuo visišku širdies atvirumu ir proto neutralumu.

Proto įvedimas į neutralią būseną

Mano mylimieji, norėčiau pakalbėti apie proto neutralumą. Kai ruošiau savo knygą, aš, žinoma, žinojau, kad daugelis mokinių, kuriuos pažinojau būdama įsikūnijime, nebus atviri tai knygai. Todėl didžioji knygos dalis iš tiesų yra skirta naujiems mokiniams, kurie manęs nepažinojo, kurie galbūt nestudijavo per Summit Lighthouse perduotų mokymų. Ir jiems vis tiek gali būti naudingas mano, neseniai pakilusios mokytojos, patyrimas, kuomet aprašau, kaip visa tai atrodė, ką turėjau pereiti, kad pakilčiau. Tad didžioji knygos dalis iš tiesų yra skirta platesnei auditorijai. Taip yra dėl to, kad žinau, jog daugelis mano mokinių neturės to proto neutralumo, kai susidurs su visa šia idėja, kad dabar esu pakylėtoji mokytoja ir pasirinkau padiktuoti šią knygą per vieną konkretų pasiuntinį, kurio jie nelaiko tikru pasiuntiniu, jeigu iš viso yra apie jį girdėję.

Kokia yra geriausia savybė, geriausias bruožas, kurį jums reikia išsiugdyti, būnant pakylėtųjų mokiniu mokiniu, keliu į Kristiškumą einančiu žmogumi? Na, tai yra proto neutralumas arba, kaip sakėme: savo gyvenimo nuasmeninimas. Suvokiate, kad turite Jėzaus taip pavadintą savo dvasinį MO, kuris jus verčia į pakylėtuosius mokytojus žiūrėti tam tikru būdu. Ateina momentas, kai ryžtatės pripažinti, kad net ir kelias, kuriuo jūs iki šiol ėjote, net ir dvasinis mokymas, kuris jus atvedė ten, kur šiuo metu esate, gali tapti kliūtimi jūsų tolesniam progresui – jeigu į jį užsifiksuosite.

Na ir dabar, mano mylimieji, dauguma jūsų turite labai aktyvius protus. Dauguma dvasios mokinių turi aktyvius protus. Būtent dėl to esate dvasios mokiniai, nes jūsų negalėjo patenkinti paaiškinimai, kurie jums buvo duodami augant, ar juos jums būtų davę bažnyčios ar materializmas. Žinojote, kad turi būti kažkas daugiau, ką galima sužinoti apie gyvenimą, ir jūsų protas to ieškojo. Jūsų protai yra labai aktyvūs, jie visada žvalgosi, jie visada ieško kažko naujo. Iš tam tikros perspektyvos galėtume sakyti, kad jeigu esate pakylėtųjų mokytojų mokinys, jeigu esate atviri koncepcijai, kad egzistuoja šios būtybės kitoje karalijoje, kurios gali komunikuoti su nepakilusiomis būtybėmis, tai reiškia, jog esate įgiję tam tikrą proto atvirumą.

Mano mylimieji, jeigu išstudijuosite kai kuriuos mokslo padarytus atradimus, pamatysite daug pavyzdžių, kaip gali egzistuoti labai dinamiška sistema, ir vienas to pavyzdys yra vandens tekėjimas upėje. Gali susidaryti tokia situacija, kurioje vanduo sukasi ratu matricoje, sūkuryje, tačiau jame vis tiek gali būti taškas, kuriame vanduo stovi vietoje. Tarsi visa vandens masė suktųsi aplink fiksuotą tašką. Taip pat ir matematikoje galite turėti tam tikras išraiškas, kuriose egzistuoja šie fiksuoti taškai labai sudėtingose dinamiškose sistemose.

Fiksuoti taškai prote

Ir koncepcija, su kuria noriu jus supažindinti, yra, kad galite būti labai atviro proto žmogus, galite būti atviri pakylėtųjų mokytojų mokymams, galite būti atviri daugeliui įvairiausių idėjų ir dvasinių mokymų, tačiau jūsų prote vis dar gali egzistuoti šie fiksuoti taškai, už kurių nesugebate, nenorite pažvelgti. Tarsi būtų toks taškas, kuriame priėmėte, kad dabar jūs gavote kažką, kas yra galutina, supratimą, kuris yra galutinis, kurio jums nėra būtina kvestionuoti, už kurio jums nereikia pažvelgti.

Tai, žinoma, mano mylimieji (kadangi esame Rusijos šalyje), galioja ir daugeliui kitų sąlygų pasaulyje. Jeigu pažvelgtumėte, kas nutiko Rusijai komunistinėje eroje, daug, daug žmonių pasiekė tašką, kuriame turėjo šiuos fiksuotus taškus, kurie buvo užprogramuoti į jų protą ir todėl jie nekvestionavo sistemos. Daugelis rusų šiandien vis dar nedrįsta kvestionuoti sistemos, nedrįsta kvestionuoti valdžios atstovų, nedrįsta kvestionuoti savo šalies, nes mano, kad turi būti patriotiški, turi būti ištikimi.

Tiesą sakant, tą patį matote Jungtinėse Valstijose, kuriose patriotizmas yra tapęs tuo fiksuotu tašku, apie kurį sukasi žmonių protai. Tad kai turite šiuos fiksuotus taškus savo prote, gali nutikti taip, kad jūsų protas vis dar gali būti aktyvus, jūsų protas vis dar gali judėti, ir jūs galvojate, kad nuolatos judate, tačiau jūs judate tik tam tikrame diapazone. Neperžengiate tam tikro lygmens, mano mylimieji, ir būtent dėl to jūsų augimas gali sustoti, ir jūs tuomet galvojate: „Bet juk aš studijuoju pakylėtųjų mokytojų mokymus, keletą valandų per dieną kalbu šaukinius, laikausi visų šių išorinių taisyklių, tad turėčiau augti, tikrai turiu augti.“

Kažkas jumyse duoda jums suprasti, kad neaugate, ar bent jau ne tiek, kiek galėtumėte. O priežastis daugeliu atvejų (ir visais atvejais tiems, kurie pasiekė tam tikrą Kristiškumo lygmenį) yra ta, kad egzistuoja tam tikras fiksuotas taškas jūsų prote, į kurį jūs nenorėjote pažvelgti ir suvokti, kad tai yra fiksuotas taškas. Jis verčia daugelį jūsų minčių suktis aplink tam tikrą įsitikinimą, kurio jūs nekvestionuojate. Daugeliu atvejų, kai kalba eina apie pakylėtųjų mokytojų mokinius, tai yra būtent tai: jūs priėmėte fiksuotą pakylėtųjų mokytojų įvaizdį bendrai, arba tam tikrų pakylėtųjų mokytojų įvaizdį konkrečiai, arba savo pačių įvaizdį ir savo gebėjimą bendrauti su pakylėtaisiais mokytojais.

Fiksuotas Guru Ma įvaizdis

Ką jums sakiau, kad turėjau įveikti, norėdama priimti savo pirmą diktavimą iš Lanelo? Turėjau įveikti tuos fiksuotus taškus savo prote, susijusius su Marku Profetu įsikūnijime. Savo knygoje mėginu padėti savo buvusiems mokiniams suvokti, kad jie taip pat turi fiksuotą tašką savo protuose – tai, kaip jie žiūri į mane. Tai buvo sukurta iš to, kaip jie patyrė mane, kai buvau įsikūnijime. Atkreipkite dėmesį, kad nesakau, kokia aš buvau, kai buvau įsikūnijime, bet kaip mano mokiniai individualiai mane patyrė. Jų suvokimas, sprendimai, kuriuos jie priėmė pagal tai, kaip mane matė, kaip jie žiūrėjo į save santykyje su manimi, tai tapo jų fiksuotu tašku. Tačiau daugelis jų nenorėjo šito peržengti, nenorėjo pažvelgti į jokius klausimus nuo to laiko, kai pasitraukiau.

Yra žmonių, kurie buvo asmeniškai mane sutikę. Susitikimas galėjo juos šokiruoti, galėjo juos nustebinti, tačiau per tą asmeninį susitikimą jie suformavo tą fiksuotą tašką savo prote, kurio nuo pat to laiko niekada nekvestionavo. Jie priėmė, kad būtent tokia yra Guru Ma, ir būtent toks yra mano santykis su ja. Kas nutiko, kai pasitraukiau? Na, daugelis mano mokinių turėjo susikūrę tam tikrą įvaizdį apie mane, kad visada būsiu šalia jų ar kad būsiu jiems prieinama iki kol pakilsiu. Kai staiga manęs nebeliko, jie buvo šokiruoti, jie buvo sukrėsti. Kaip galėjau sulaužyti savo pažadą? Kaip manęs galėjo nebebūti?

Tam tikrame lygmenyje jie suvokė, kad manęs tenai nebėra, to asmens, kurį jie laikė savo guru, savo pasiuntiniu – manęs nebebuvo fiziniame įsikūnijime. Kadangi nenorėjo pažvelgti į fiksuotą tašką savo prote, susijusį su tuo, kaip jie matė mane ir savo santykį su manimi, jie nesugebėjo ir nenorėjo pripažinti, kad aš pajudėjau toliau. Aš dabar esu pakylėtoji mokytoja ir jie nesugeba su manimi užmegzti ryšio kaip su pakylėtąja mokytoja per tą fiksuotą tašką savo prote. Jie su manimi gali rasti ryšį kaip su pakylėtąja mokytoja tiktai paleisdami tą fiksuotą tašką, paleisdami mano įvaizdį, kurį susikūrė man būnant fiziniame įsikūnijime, ir atrasdami kitokį būdą užmegzti ryšį su manimi kaip su pakylėtąja mokytoja.

Štai kodėl perdaviau tą knygą – kaip įrankį tiems, kurie yra pasiruošę. Tie, kurie nėra pasiruošę, pasiruošę nėra dėl to, kad nenorėjo pažvelgti į tą fiksuotą tašką savo prote, kritiškai jį ištirti, pažiūrėti, kaip jis juos varžo, ir tuomet jį paleisti bei nuspręsti: „Taip, aš noriu užmegzti ryšį su Pakylėtąja Mokytoja Guru Ma.“

Mano mylimieji, tai yra iššūkis, su kuriuo jūs visi susiduriate, su kuriuo mes visi susidūrėme, kai buvome įsikūnijime. Egzistuoja skirtingos dvasinio kelio pakopos. Yra neišvengiama, kad tam tikroje pakopoje susikuriate požiūrį į kelią, į mokytojus, į save, ir tai tampa fiksuotu tašku jūsų prote. Kai pakylate į aukštesnį lygmenį, tai gali įvykti tik dėl to, kad ryžtatės ištirti tuos fiksuotus taškus, juos transcenduoti, juos paleisti. Ir dabar galite pasiekti aukštesnį susiderinimo su pakylėtaisiais mokytojais lygmenį.

Jeigu mes visada būtume tokie patys, mano mylimieji, jeigu visada išreikštume save tuo pačiu būdu, kaip galėtume jums padėti pakilti aukščiau savo sąmonėje? Aukščiau savo sąmonėje galite pakilti tik susiderindami su mumis, tačiau jeigu turėsite fiksuotą mūsų įvaizdį, kaip galėsite susiderinti, mums judant aukštyn?

Niekada nesibaigiantis tęstinumas

Bet dalykas, kurį iš tiesų noriu jums perduoti, yra mintis apie tęstinumą. Kaip sakė Lanelo, savo įprastiniu iškalbingu būdu, kai stovite tame pakylėjimo taške, suvokiate, kaip tai yra galutina, nėra nieko galutiniau, ką galėtumėte patirti savo kelionių Žemėje metu, už tą buvimą tame pakylėjimo taške ir visko palikimą už savęs. Kai pakylate, tampa beveik visiškai nebesvarbu, kas su jumis vyko iki jūsų pakylėjimo. Jūs paleidote tą paskutinį savo savivaizdį, kurį turėjote nepakilusioje būsenoje, ir visas procesas, atvedęs iki jūsų pakylėjimo, dabar tampa nebereikšmingas.

Žemė nebėra jūsų atskaitos taškas. Žinoma, kad galėtumėte pajusti, koks galutinis yra pakylėjimas, vis dar lyginate su tuo, kaip viskas atrodo būnant Žemėje, tad Žemė vis dar tebėra jūsų atskaitos taškas. Bet kai pakylate, Žemė nebėra jūsų atskaitos taškas. Kaip sakė Lanelo: „Aš esu visur Dievo sąmonėje.“ Tam tikra prasme, Dievo sąmonė tampa jūsų atskaitos tašku.

Koks yra pats pirmas dalykas, kurį suvokiate tapę pakylėtuoju mokytoju apie Dievo sąmonę? Tai yra, kad ji yra nuolatos tekanti. Tai yra procesas, kuris niekada nesibaigia, mano mylimieji. Po to kai patiriate pakylėjimo galutinumą ir visam laikui paliekate Žemę, staiga patiriate tęstinumo galutinumą.

Specialiai naudoju du žodžius, kurių jūsų linijiškas protas negali suderinti tame pačiame sakinyje. Kaip kažkas gali būti galutina ir tęstis? Iš tiesų, Dievo proto tęstinumas yra aukščiausias atskaitos taškas šioje visatoje. Niekas negali jo sustabdyti, niekas negali stovėti vietoje. Žemė negali stovėti vietoje. Žmonija ir visos puolusios būtybės, surištos su Žeme keturiose karalijose, negali priversti Žemės sustoti. Jos niekada nesugebėjo to padaryti, mano mylimieji. Jos iš tiesų mėgino tai padaryti, tačiau joms niekada nepavyko priversti Žemės sustoti. Ji visada juda kažkokia kryptimi, aukštyn arba žemyn, tačiau visada juda.

Kai pakylate, suvokiate neįtikėtiną galią, slypinčią už šio nesibaigiančio judėjimo. Suvokiate, koks absoliutus, koks galutinis, koks nesustabdomas jis yra. Ir tuomet galite pažvelgti atgal į Žemę, galite pažvelgti į save, kokie buvote savo paskutiniame įsikūnijime ar savo ankstesniuose įsikūnijimuose. Galite matyti, kaip tai iš tiesų yra neįtikėtina, kad būdami kūne nesugebate suvokti gyvenimo tęstinumo. Tai iš tiesų, žvelgiant iš pakylėtosios būsenos, atrodo neįtikėtina, negalite patikėti, kad žmonės gali manyti, jog Žemėje kas nors galėtų būti galutina. Žinoma, kadangi buvau toje pozicijoje, buvau pakylėtųjų mokytojų pasiuntine būdama įsikūnijime, žvelgiau atgal ir mąsčiau: „Kaip galėjau turėti fiksuotą El Morijos įvaizdį ir manyti, kad jis yra būtent toks ir kad visada toks bus? Kaip galėjau nesugebėti susiderinti su tęstinumu, turėdama fiksuotą tašką El Morijos atžvilgiu savo prote net iki pat savo pasitraukimo?“

Noras turėti fiksuotą tašką

Beveik negalite to įsivaizduoti, tačiau, žinoma, taip yra dėl to, kad jau nebesate keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, kuriuose pasaulį matėte per tą filtrą. Todėl pakylėtoje būsenoje jums nereikalingi jokie fiksuoti taškai ir jūs, žinoma, pripažįstate, kai į tai pažvelgiate, kad kol nesate pakilę, jums reikia turėti kažkokį fiksuotą tašką. Manote, kad yra kažkas, kas yra absoliutu, kas niekada nekinta, kažkas, kuo galite pasikliauti.

Šį poreikį turėsite iki pat 144 lygmens, ir galėtume sakyti, kad tai yra paskutinė iliuzija, kurią atiduodate: iliuzija, kad visatoje yra kažkas nuolatinio, kažkas nekintamo. Turite tokį poreikį. Suprantu, kad turite šį poreikį, tačiau aš mėginu jums pasakyti, kad šis poreikis egzistuoja kiekviename iš 144 lygmenų. Jeigu jūs esate, tarkime, 98 lygmenyje, jums reikia turėti fiksuotą tašką, kažką, kas nekistų. Tai, kaip jūs tai apibrėžiate, yra jūsų dabartinio sąmonės lygmens išraiška. Tas pats, žinoma, galioja bet kuriam kitam lygmeniui.

Jeigu tapsite prisirišę prie to fiksuoto taško 96 lygmenyje, kaip galėsite peraugti tą lygmenį? Tai tuomet taps, kaip kalbu apie tai savo knygoje, inkaru, kuris bus išmestas iš jūsų valties. Mėginsite laikyti savo valtį vienoje vietoje. Mėginsite atrasti kažką, apibrėžti kažką, kas nesikeistų šiame nuolatinio chaoso ir pokyčių pasaulyje. Galite manyti, kad tai turėtų būti pakylėtieji mokytojai ir požiūris, kurį jūs turite į pakylėtuosius mokytojus. Argi jūs, žvelgdami į šiuos diktavimus, kuriuose mes perdavėme per tris šiais metais vykusias konferencijas, nepradėjote suvokti, kad keletas mokytojų kartojo vis tą patį dalyką? Mes net ir anksčiau tai sakėme: „Neleiskite savo apie mus susikurtam įvaizdžiui trukdyti jūsų nuolatiniam susiderinimui, mums kylant aukštyn. Nes mes iš tiesų kylame aukštyn; mes esame dermėje su Gyvenimo tęstinumu; su Dievo sąmone, su Gyvenimo Upe.“ Kaip galėtume nuolatos nekilti aukštyn?

Kaip Guru Ma galėjo pakilti?

Būtent apie tai kalbėjo Lanelo: kad jis ir aš pakilome aukščiau nuo tada, kai užsitarnavome savo pakylėjimą, nuo tada, kai aš pasitraukiau. Dabar mes esame pasiruošę pakilti į tą aukštesnį tarnystės lygmenį ir užimti aukštesnę tarnystę hierarchijoje. Žinau, kad yra daug žmonių, tarp kurių yra save vadinančių mano mokiniais, o taip pat tokių, kurie savęs nevadina mano mokiniais, kurie tiesiog atėjo, pažiūrėjo ir išėjo, ir jie žiūrės į mano gyvenimą. Jie atras mano žmogiškas ydas ir idiosinkrazijas, klaidas, kurias jie mano, kad padariau, ir jie naudosis tuo sakydami: „Ji tikrai nebūtų galėjusi pakilti per tokį trumpą laiką, ir ji tikrai nebūtų galėjusi pakilti vos prieš keletą metų ir dabar jau būti pasiruošusi užimti šią aukštą tarnystę prie Titikakos ežero.“

Mano mylimieji, taip yra dėl to, kad nesuvokiate, jog kai pakylate, paleidžiate žmogišką kiautą. Aš paleidau savo žmogišką kiautą, ir kai tai padarote, galite padaryti labai, labai greitą progresą. Paleidžiate tai, kas jus stabdo, tačiau vis dar tebeturite gebėjimą pažvelgti į savo įsikūnijimus ir staiga labai labai greitai išmokti visus dalykus, kurių neišmokote būdami įsikūnijime. Jūs galite labai labai greitai pasivyti tą aukštą lygmenį, kuriame būtumėte galėję būti, jeigu būtumėte tinkamiausiai išnaudoję visą savo laiką įsikūnijime.

Tie, kurie vis dar tenai tebesėdi, turėdami fiksuotą mano įvaizdį, na, jūs nepajudėjote iš vietos. Jūs vis dar tebesate žmogiškame kūne, jūs vis dar tebesate žmogiškame prote ir žiūrite į mane per šį išorinį protą. Gerbiu jūsų teisę tai daryti, tačiau taip pat turiu teisę pasakyti, kad tai manęs nestabdo pakylėtoje būsenoje. Tai manęs nevaržo. Tai nevaržo Lanelo. Yra visiškai nesvarbu, į kokius mūsų įvaizdžius jūs, kurie esate įsikūnijime, laikotės įsikibę. Mes pakilome. Tai buvo paskutinis žingsnis, ir tai mus išlaisvino judėti labai, labai greitai, greičiau nei dauguma jūsų, kurie esate įsikūnijime, gebėtumėte net įsivaizduoti ar vizualizuoti.

Buvo laikas, kai buvau įsikūnijime pačioje savo pasiuntinystės pradžioje, kai buvau labai labai susirūpinusi dėl to, kaip žmonės į mane žiūri, kaip jie gali žiūrėti į mano žmogiškas idiosinkrazijas arba trūkumus, ir naudotis tuo kaip pretekstu pakylėtiesiems mokytojams atstumti. Tiesą sakant, dalį šios sąmonės išsaugojau iki pat savo pasitraukimo momento. Kurį laiką buvau labai susirūpinusi dėl savo viešo įvaizdžio, ypač per jūsų taip vadinamą Bunkerių Ciklą, per kurį sulaukiau labai daug visuomenės dėmesio. Buvo laikas, kai man tai kažką reiškė.

Man taip pat labai rūpėjo padėti savo mokiniams, tad ne kartą nutikdavo taip, kad leisdavau tam susirūpinimui tam tikrais atžvilgiais suvaržyti mano bendravimą su mokiniais. Nebuvau iki galo laisva būti savimi, pilnai išreikšti tai, kas esu, nes, žinoma, yra labai sunku būnant įsikūnijime pilnai išreikšti tai, kas esate. Tikiuosi, kad suprantate, jog kai pakylate, visa tai atpuola. Būdami pakylėtuoju mokytoju asmeniškai nebesijaudinate, kaip įsikūnijime esantys žmonės į jus žiūri. Galite sakyti: „Tai kodėl tu tuomet duodi šį diktavimą, kodėl perdavei šią knygą, siekdama pakeisti, kaip tavo mokiniai į tave žiūri?“ Tačiau tai nėra mano asmeninis rūpestis. Negaliu nieko prarasti ir nieko įgyti pakeisdama tai, kaip įsikūnijime esantys žmonės į mane žiūri. Darau tai tik iš troškimo kuo daugiau padaryti, kad galėčiau užbaigti savo pradėtą darbą. Koks buvo šis mano pradėtas darbas? Išlaisvinti savo mokinius. Na ir dabar, žinoma, būdama pakylėtąja mokytoja, aš trokštu išlaisvinti jus nuo įvaizdžių apie mane, kuriuos susikūrėte man būnant įsikūnijime. Argi tai nėra natūralu? Na, tai yra natūralu man.

Pakylėjimo mįslė

Neturiu jokio kito troškimo kaip tik pamatyti savo mokinius laisvus, mano mylimieji. Laisvus nuo visko, kas jiems trukdo užmegzti ryšį su savo pačių aukštesniąja esybe ir pakylėtaisiais mokytojais. Būtent šis ryšys yra didžiausia varomoji jėga kelyje į Kristiškumą, tačiau tai taip pat yra didžiausias džiaugsmas. Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad pakylėjimas yra ekstremaliausia individualizmo Žemėje išraiška. Štai jūs: jūs stovite tenai, užsitarnavę savo pakylėjimą. Kaip jūs jį užsitarnavote? Pakildami virš žemyn tempiančios masinės sąmonės traukos. Privalote pasiryžti ignoruoti visas pagundas, visus iš masinės sąmonės ateinančius gundymus, kurie tempia jus žemyn ir ragina būti kaip visi kiti. Tam tikra prasme, turite būti šiek tiek egoistiški, nes turite pasakyti: „Esu pasiryžęs augti, kelti savo sąmonę, kad ir ką kiti žmonės darytų.“

Ir štai jūs tenai stovite priešais tuos vartus. Galite žengti tą paskutinį žingsnį į pakylėtąją karaliją, tai reiškia, jog visam laikui paliksite Žemę. Tai galite padaryti tik tuomet, kai suvokiate, jog esate individas ir nesate surišti su masine sąmone, ir nesate pririšti nei prie vieno individo ar grupės individų Žemėje.

Koks buvo mano iššūkis? Tai buvo pripažinti, kad nesu pririšta prie savo mokinių. Nors jie nepakilo, nors nenorėjo kopti aukščiau, nors norėjo, kad aš grįžčiau ir viskas būtų kaip anksčiau, aš dabar turėjau priimti tą sprendimą visa tai palikti ir pakilti kaip individas. Na ir dabar, galite sakyti, kad tai Elizabeth Claire Prophet, kuri buvo įsikūnijime, pakilo, tačiau tai nebūtų tiesa. Aš nepakilau kaip Elizabeth Claire Prophet, ne tokia, kaip jūs mane matėte, ne tokia, kaip aš į save žiūrėjau būdama įsikūnijime. Aš pakilau transcendavusi tą požiūrį į save, ir būtent dėl to Lanelo kalbėjo apie tą paskutinio laiptelio į pakylėjimą absoliutų galutinumą, nes kai tenai stovite, nėra nieko, nieko iš Žemės, ką galėtumėte su savimi pasiimti į pakylėtąją būseną. Štai kodėl tai yra taip absoliučiai galutina, tad privalote ryžtis visa tai atiduoti.

Galite paklausti: „Bet tai kas tuomet pakyla? Kaip pakylate? Kas yra būtybė, kuri pakyla?“ Mano mylimieji, tai yra misterija, tai yra mįslė. Nėra jokios prasmės man duoti jums žodžius ir tai aprašinėti, nes nėra tokių žodžių, kuriais būtų galima tai aprašyti. Tai yra individuali mįslė kiekvienam iš jūsų, kiekvienam iš mūsų. Negalėsite jos išspręsti, kol tenai nestovėsite, būdami tai užsitarnavę visais kitais būdais išskyrus tai, kad dar nepaleidote to paskutinio tapatumo jausmo. Turite tai paleisti, ir vienintelis žodis, kurį čia būtų galima panaudoti, yra, kad pakylate kaip visiškai neutrali būtybė. Kad ir kokią prasmę norėtumėte suteikti žodžiui „neutralus“, reikšmė čia iš tiesų yra tokia, kad nėra tokios prasmės, kurią galėtumėte pritaikyti.

Nėra tokios prasmės, kurią galėtumėte sumąstyti iš nepakylėtosios būsenos, kuri pilnai aprašytų šią būseną. Jūs esate šioje proto būsenoje, kaip kad sakiau, kad esate priimdami diktavimą arba patirdami diktavimą. Mes tai pavadinome „grynąja sąmone“, tačiau tai tėra žodžiai. Kai kurie žmonės budizmo tradicijoje tai pavadino „ne protu“, tačiau tai yra ta susietumo, vienovės, visaapimančio buvimo būsena, kurioje esate už laiko ir erdvės ribų, ir netgi galite jausti, kad esate visur Dievo sąmonėje.

Tai yra nuostabus jausmas, ir perduodu jums šiuos įspūdžius, mėgindama perduoti jums žodžiais kažką, kas išjudintų jūsų protą pamatyti šiuos fiksuotus taškus, ir jūs nuspręstumėte juos transcenduoti, siekdami to proto neutralumo, kuriame nuasmeninate savo gyvenimą. Kai kurie sakys, kad turite tapti beveik kaip niekas. Galbūt tai tiesa, bet negi tai yra taip blogai, kai matote, kokį visišką bardaką ištisus šimtmečius ir tūkstančius kūrė tie, kurie įsivaizdavo esantys kažkuo? Tie, kurie manė esantys svarbesni už visus kitus, sukūrė pačius didžiausius šioje planetoje matytus žiaurumus. Tapdami niekuo pasaulietine prasme, tampate atviromis durimis tam, kas yra DAUGIAU, ir manau, kad tai yra geri mainai.

Kas siūlo geriausią sandorį Žemėje?

Paliksiu jus su paskutine mintimi iš savo širdies. Pamąstykite, kas jums siūlo geriausią sandorį Žemėje? Ar tai daro puolusios būtybės, masinė sąmonė ar pakylėtieji mokytojai? Tad su Lanelo ir savo pačios širdžių meile, visiškoje vienovėje, sveikiname jus ir priimame jus į savo glėbį, pagal kiekvieno iš jūsų norą, apsupdami jus ta meile, kuri yra tokia meilė, kurią būtume norėję duoti savo mokiniams, kai dar tebebuvome įsikūnijime.

Nesugebėjome jos duoti, jūs nesugebėjote jos priimti. Bet dabar mes sugebame ją duoti, tad tikimės, jog sugebėsite ir ryšitės priimti meilę, kuria mes esame. Lanelo ir aš, mes dėkojame jums už tai, kas jūs esate, ir kad esate įsikūnijime šioje labai, labai sunkioje planetoje.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2017 Kim Michaels