Drįskite gyventi savo gyvenimą
TEMOS: Žuvų testo išlaikymas – Ryžkitės pažvelgti į savo sprendimus – Kristus atpirkėjas – Nustokite gyventi kažkieno kito gyvenimą – Esminis iššūkis dvasiniame kelyje – Aukštesnis tarnystės lygmuo – Klaidingai suprasta ištikimybė Guru Ma
Pakylėtoji Mokytoja Guru Ma per Kim Michaels, 2013 metų birželio 16 d. Perduota konferencijoje Novosibirske, Rusijoje.
AŠ ESU Pakylėtoji Mokytoja Guru Ma su Lanelo. Dėkoju jums, mūsų mylimos širdys, už jūsų išlietą meilę. O mes dabar norime išlieti savo džiaugsmą, kuris mums kyla matant, kad mūsų mokymai buvo priimti žmonių ir naudojami tokiais būdais, kuriuos net ne visada būtume galėję numatyti būdami įsikūnijime. Mes buvome labai stipriai susikoncentravę į mokymų perdavimą, darydami tai geriausiai kaip sugebėjome, ir ne visada buvome tokie atviri, kaip galėjome būti, tiesiog paleisdami mokymą ir leisdami žmonėms daryti su juo tai, kas jiems atrodo geriausia jų širdyje.
Kalbu konkrečiai apie save, nes susidūriau su ypač sudėtinga užduotimi, būdama staiga palikta viena su keturiais vaikais ir augančia dvasine organizacija, kuriai turėjau vadovauti. Markui išėjus, atsvėrė tokia didelė skylė mano gyvenime, kad jaučiausi tarsi būčiau atsidūrusi šėlstančioje jūroje. Mėgindama vėl atrasti kažkokį tęstinumą savo gyvenime, turėjau kažkaip pajausti, kad kontroliuoju savo gyvenimą. Tai mane paskatino grįžti prie tam tikrų senųjų momentumų iš ankstesnių gyvenimų, kuriuose buvau vadovaujančiuose postuose ir todėl turėjau galią įdiegti tam tikrus kontrolės elementus.
Žuvų testo išlaikymas
Aš sukūriau organizaciją, kuri galbūt buvo labiau struktūrizuota, labiau kontroliuojama nei galėjo būti. Kaip jau anksčiau sakiau, net ir tai, vis dar tebebuvo ne tik mano sąmonės, bet ir žmonių, kuriems turėjo būti duodami tam tikri testai per tą organizaciją, išraiška. Buvo daug žmonių, kurie atėjo turėdami lūkesčius, kaip dvasinė organizacija, pakylėtųjų mokytojų organizacija turėtų funkcionuoti ir būti valdoma. Tai buvo paskutinė Žuvų Amžiuje remta organizacija, ir ką gi žmonės matė Žuvų amžiuje? Jie matė šias organizacijas – tokias kaip rytų ortodoksų ir katalikų bažnyčios, bei kitas religines organizacijas, tokias kaip islamas – kurios buvo labai centralizuotos ir kontroliuojamos, jos turėjo daug taisyklių, doktrinų ir dogmų. Kokia buvo viso to pasekmė? Pasekmė buvo tokia, kad jums iš tiesų nebuvo būtina mąstyti, jums nereikėjo eiti į savo širdį ir pajausti iš savo Kristaus AŠ, ką daryti jums yra teisingiausia savo asmeniniame gyvenime. Jūs tiesiog aklai laikėtės visų taisyklių.
Mes taip pat turėjome tikslą, tiek pakylėtieji mokytojai, tiek Markas ir aš, palikti Kelio į Kristiškumą ir mokymų apie Kelią į Kristiškumą įrašą. Kelias į Kristiškumą yra toks kelias, kuriame nesekate pasaulio taisyklėmis, jūs netgi nesilaikote išorinių taisyklių; jūs sekate tuo, ką tiesiogiai gaunate iš vidaus.
Pradinėse Kristiškumo pakopose kartais priimsite klaidingus sprendimus. Kartais netgi gausite neišbaigtą arba neteisingą vedimą iš vidaus, arba interpretuosite tai per žemesniojo proto filtrą. Jūs netgi galite, jeigu sąžiningai pažvelgsite į mano gyvenimą, matyti, kad kartais aš savaip nuspalvindavau ir interpretuodavau El Morijos nurodymus.
Bet ką gi daugiau galite daryti? Nepasieksite Kristiškumo, neužsitarnausite pakylėjimo sekdami išorinėmis taisyklėmis. Mes visi turime ryžtis pereiti etapą, kuriame siekiame aukštesnio vedimo, aukštesnės vizijos, tačiau vis dar priiminėjame sprendimus pagal tą ribotą viziją, kurią dabar turime. Net kai priimame taip vadinamą klaidingą sprendimą, tai vis tiek gali tapti tuo laipteliu – kai sąžiningai į save pažvelgiame – kuris mums padeda pasiekti aukštesnį Kristiškumo įsisąmoninimą.
Ryžkitės pažvelgti į savo sprendimus
Ateina toks momentas, kai privalote ryžtis pažvelgti į savo sprendimus, pažvelgti į savo taip vadinamas klaidas. Privalote sąžiningai pripažinti sprendimus ir jų pasekmes, tačiau kas liečia jų pripažinimą klaidomis, turite pakilti į aukštesnį lygmenį. Turite pripažinti, kad klaidos tai buvo tiktai žvelgiant į jas per tam tikrą sąmonę, tą sąmonę, kuri nėra Kristaus sąmonė. Tai buvo žmogiškos sąmonės elementas, kurį jūs išaukštinote į pranašumo statusą, į kažkokio absoliutumo statusą, į kažkokios aukščiausios tiesos statusą.
Paėmėte žemesnę sąmonę, antikristo sąmonės išraišką, ir pastatėte ją ten, kur turėtų būti Kristaus sąmonė. Kaip yra sakoma Biblijoje: „Naikinimo bjaurastis, stovinti šventoje vietoje, kur jai ne vieta.“ Jūs teisiate save ir kitus per tą antikristo sąmonės elementą. Pati ši sąmonė, kuri jus verčia padaryti tam tikrą pasirinkimą, taip pat yra ta sąmonė, per kurią jūs teisite to pasirinkimo pasekmes.
Ar suvokiate, kad jeigu pažvelgiate į veiksmą ir pavadinate jį klaida per tą patį antikristo elementą, kuris jus paskatino padaryti tą veiksmą, negalėsite išsilaisvinti iš to veiksmo? Jūs tik dar daugiau įliesite energijos į tai per savęs kaltinimo ir savęs smerkimo jausmus. Sustiprinsite sūkurį, užuot jį transcendavę, ir būtent dėl to yra taip svarbu pamąstyti apie tą Jėzaus mokymų, misijos ir pavyzdžio elementą, kuris yra, kad Kristus visiems gali atleisti, Kristus gali atpirkti visas nuodėmes.
Kristus atpirkėjas
Pasaulio bažnyčiose vyrauja klaidingas supratimas, kad Kristus yra jūsų išorėje ir jis prisiims jūsų nuodėmes ir jas išpirks. Gilesnė realybė yra tokia, kad jums niekada nereikia „išpirkti“ nuodėmių. Jums reikia iškviesti Dievo šviesą, kad ji sudegintų energiją, bet tuomet jums reikia priimti, kad Kristus jumyse galės padėti jums transcenduoti sąmonę, kuri jus vertė nusidėti – ir tuomet būsite laisvi. Būsite atpirkti, ne iš išorės, o iš vidaus. Kai pradėsite susiderinti su šiuo procesu, štai tuomet galėsite pradėti periodą, apie kurį kalbėjau savo ankstesniuose mokymuose, per kurį perėjau aš, kai pasitraukiau iš fizinio kūno.
Įsivaizduokite, kaip jums gali būti sunku, kai pasitraukiate iš savo fizinio kūno, o jūsų kūnas pereina į tuos paskutinius taip vadinamos Alzheimerio ligos etapus, kai iš esmės nebegalite savimi pasirūpinti, negalite prisiminti savo vaikų ir mylimųjų, negalite rišliai kalbėti. Iš esmės tapote besiseilėjančiu kūdikiu, ir visgi savo prote turite viziją apie tai kaip, mano atveju, buvau šios didelės dvasinės organizacijos lydere, pakylėtųjų mokytojų pasiuntine su visomis tomis iškilmėmis ir fanfaromis, kurias sukūriau ir kurias žmonės organizacijoje sukūrė aplink tą postą.
Ar galite įsivaizduoti, mano mylimieji, kaip tai gali būti sunku, kaip sunku buvo man, turėjus tokią galingą poziciją, kurioje iš tiesų jaučiau dirbanti Dievo darbą, dirbanti pakylėtųjų mokytojų darbą, dirbanti amžių darbą. O dabar buvau priversta būti šiame vėpsančiame kūne, tuo pat metu turėdama pilną viso savo gyvenimo suvokimą.
Kaip man iš viso pavyko išlaikyti šį testą? Galiu jus užtikrinti, kad tai buvo testas! Nė vienas iš mūsų nesame pakilę virš testų iki pat to momento, kai pakylame. Ir aš iš tiesų, kaip ką tik paaiškinau, išlaikiau testą per Kristaus atperkančių savybių žinojimą. Padariau tai, ko nesugebėjau padaryti, kol užėmiau tą poziciją, kurią užėmiau, tai yra, atvirai ir sąžiningai pažvelgiau į savo gyvenimą. Pamačiau, kaip teisiau save per tam tikrą antikristo sąmonės elementą, ir tuomet pažvelgiau už jo ir išvydau Kristaus sąmonę. Ir štai tuomet galėjau išsilaisvinti nuo tos antikristo sąmonės.
Galėjau pažvelgti į savo sprendimus ir savo veiksmus, galėjau pažvelgti į savo jausmus, į savo mintis apie save, net ir į savo tapatumo jausmą. Galėjau pamatyti netikrovę, tačiau taip pat galėjau matyti už to slypinčią tikrovę. Galėjau išlaisvinti energijas, minčių vaizdinius, minčių matricas, kurias buvau sukūrusi per daugybę gyvenimų, visas tas matricas, kurios buvo mano sielos indo dalimi, kurias nešiojausi su savimi ištisus gyvenimus. Iš tiesų turėjau į tai pažvelgti ir viską paleisti. Jūs, mano mylimieji, jeigu norite, galite pradėti šį procesą. Galiu jus užtikrinti, kad kuo anksčiau tai pradėsite, vis dar tebeturėdami jums fiziniame kūne likusį laiką, tuo didesnį progresą padarysite kelyje.
Nustokite gyventi kažkieno kito gyvenimą
Šiame mokyme noriu atkreipti jūsų dėmesį į tai, kaip daugumai žmonių pasaulyje buvo diegiama gyventi kažkieno kito gyvenimą. Šio reiškinio ištakos ateina prieš daugybę gyvenimų, tačiau net ir šiame gyvenime, manau, galite matyti, kad augdami jūs stebite savo aplinką, savo tėvus, savo šeimą, savo visuomenę. Sugeriate daug dalykų.
Argi nesuvokiate ir nepamenate, kaip Montesori kalbėjo apie sugeriantį protą? Pirmaisiais šešeriais jūsų gyvenimo metais – ir vėliau, bet ypač pirmaisiais šešeriais metais – esate tarsi kempinė, gerianti įspūdžius iš pasaulio. Tai jus paskatina susikurti šį įvaizdį, kaip turėtumėte gyventi aplinkoje, kurioje dabar esate. Ir štai čia visuomenė, bet kuri visuomenė, jus programuoja, ir viso to pasekmė yra ta, kad jūs iš tiesų susikuriate proto įvaizdį. Proto įvaizdis yra jūsų išorėje. Kur jis tiksliai yra priklauso nuo jūsų konkrečių vaikystėje patirtų sąlygų.
Aš turėjau labai dominuojantį tėvą ir susikūriau proto įvaizdį, susijusį su šia išorine tėvo figūra. Pradėjusi suaugti, ėmiau įgyti daugiau savarankiškumo, tačiau vis dar tebeturėjau šį „tenai“ esantį proto įvaizdį. Dalis mano dėmesio nuolatos buvo sukoncentruota šiame įvaizdyje, ir jis buvo nukreiptas vertinti save ir visus savo sprendimus per tą įvaizdį. Aš gyvenau savo gyvenimą „tenai“, per įvaizdį, užuot gyvenusi jį savo pačios širdyje. Kai sutikau Marką, jis man tapo pakaitiniu tėvu, būdamas vyresniu už mane. Štai dėl ko taip stipriai liūdėjau, kai jis išėjo. Kas gi dabar man atstos tėvą, kurio man reikia – arba kurio maniau, kad man reikia?
Na, man tai tapo El Morija, kuris prisiėmė tą vaidmenį. Ir nors aš turėjau tiesioginį ryšį su El Morija, dalis manęs vis dar asocijavo El Moriją su tuo tėvo asmens įvaizdžiu. Aš į jį žiūrėjau per to įvaizdžio spalvas. Būdama įsikūnijime nesugebėjau suvokti El Morijos jo tyriausiame pavidale, ir taip pat nesugebėjau to perduoti savo mokiniams. Atėjo laikas, kai pradėjau šitai suvokti. Pajaučiau gilų apgailestavimą ir liūdesį dėl to, kad šitaip nuspalvinau El Moriją.
Galiu jus užtikrinti, mano mylimieji, kad jeigu kas nors būtų atėjęs pas mane, kol vis dar funkcionavau savo pasiuntinės vaidmenyje, ir būtų man šitai pasakęs, būčiau stipriai ir griežtai tai atmetusi. Būčiau išbarusi mokinį, kad jis kelia maištą ir nepažįsta tikrojo El Morijos, kuris, mano įsitikinimu, buvo ta figūra, kurią mačiau per savo tėvo įvaizdį. Kai pradėjau tai matyti ir pripažinau viso to netikrumą, taip pat pamačiau, kad visą savo gyvenimą tam tikra prasme – įskaitant viską, ką dariau organizacijoje – siekiau šios tolimos tėvo figūros pritarimo. Ši tėvo figūra turėjo daug antikristo sąmonės elementų, o tikrasis El Morija neturi jokių antikristo elementų savo Esybėje. Niekada nebūčiau galėjusi laimėti šio antikristu grįsto tėvo įvaizdžio pritarimo, kadangi antikristo sąmonė niekada niekam nepritars, mano mylimieji.
Niekada negalėsite patenkinti antikristo sąmonės. Jai nieko nėra gana ir niekas nėra pakankamai gera, ir todėl visą laiką būsite kaip tas asilas, bėgantis paskui morką, kadaruojančią jam priešais nosį. Jis stumia morką bėgdamas ir niekada jos nepavys. Taip pat ir jūs niekada nepavysite to savo turimo išorinio įvaizdžio, kuris yra tapęs jūsų atskaitos tašku, jūsų suvokimo filtru, tuo, per kurį siekiate pritarimo. Manote, kad kai šis įvaizdis išreikš jums pritarimą, tuomet ir Dievas jums pritars. Tikrasis El Morija neturi jokių antikristo sąmonės elementų, todėl jis jau jus patvirtina, nes jis mato tik Kristų jūsų esybėje. Galbūt turėčiau šitai perfrazuoti, nes El Morija, žinoma, mato viską. Jis mato antikristo elementus tik kaip laikiną netikrovę, ir jis mato kiaurai už jų, ir mato už jų Kristų, kuris yra gilesnė realybė. Ir nors jis gali būti griežtas ir tiesus, mesdamas iššūkį antikristo elementams, jis tai daro vien tam, kad išlaisvintų jus, idant ir jūs galėtumėte pamatyti Kristų savyje, kurį jis mato gilesniame lygmenyje. Jei tik būčiau sugebėjusi šitai suvokti būdama įsikūnijime!
Esminis iššūkis dvasiniame kelyje
Perėjusi savo apgailestavimo ir atgailos periodą, aš pamačiau, kad, vėlgi, viskas buvo išreikšta tiksliai taip, kaip turėjo būti išreikšta. Tie, kurie turėjo tuos pačius antikristo sąmonės elementus, kuriuos turėjau aš, turėjo susidurti su tuo manyje kaip vadovaujančiame asmenyje, kad galėtų gauti testą, ar toliau projektuos tą lyderio įvaizdį. Tai buvo tas lyderio įvaizdis, kurį žmonijai reikėjo transcenduoti Žuvų amžiuje, tas įvaizdis, kurį žmonės suprojektavo ant Jėzaus ir ant Dievo, kaip ant pikto teisiančio Dievo danguje. Tie, kurie turėjo tuos antikristo elementus savo esybėje, gavo savo testą per mane. Tie, kurie to neturėjo arba ryžosi kvestionuoti tą įvaizdį, jie pamatė už jo, jie suvokė, kad El Morija nėra jau toks griežtas ir rūstus, kokiu aš jį vaizdavau. Jis taip pat turėjo rausvąją pusę. Daugelis tai patyrė, o tie, kurie to nepatyrė, nepatyrė dėl to, kad nenorėjo pažvelgti už savo susikurto tolimo Dievo įvaizdžio.
Tad štai ką mėginu jums čia pasakyti: Taip, mes visi darome klaidų būdami įsikūnijime, tačiau kad galėtume pakilti, turime pakeisti požiūrį į savo klaidas. Mums gali tekti pereiti gailėjimosi ir atgailavimo periodą, kuomet sakome: „Ak, jei tik būčiau galėjęs tai padaryti kitaip.“ Kai pažvelgiame giliau, kai matome Kristaus akimis, išmokstame matyti, kad tai nebuvo gera, tai nebuvo bloga; tai nebuvo klaida, tai tiesiog buvo tai, kas buvo. Tai yra tai, kas yra, o dabar, kadangi tai jau yra praeityje, iššūkis yra toks: „Ar mes šitai transcenduosime, o gal toliau su savimi tai nešimės?“
Tai yra esminis iššūkis, su kuriuo susiduriate dvasiniame kelyje, tai yra esminis iššūkis, su kuriuo susiduriate pakylėjimo procese, kai esate išpildę išorinius reikalavimus, tačiau turite dirbti su savo vidiniais, psichologiniais reikalavimais. Kaip yra sakoma: „Nepasiimsite to su savimi.“ Galite pasiimti su savimi dalykus, kai pakartotinai ateinate į įsikūnijimą, kadangi juos nešatės savo sielos inde, tačiau negalite viso to pasiimti į pakylėtąją būseną. Nieko negalite pasiimti į pakylėtąją būseną, nieko, mano mylimieji. Galbūt sakysite: „Tai kaip tuomet gali sakyti, kad esi pakylėtoji mokytoja ir kaip gali kalbėti apie tai, kas nutiko tavo paskutiniame gyvenime?“ Tačiau jūs ne iki galo šitai suprantate.
Viskas, ką jūs darote, siunčia signalą jūsų AŠ ESU Esačiai. Jūsų AŠ ESU Esatis pažvelgia į tai ir išsaugo savo situacijos suvokimą jūsų kauzaliniame kūne. Po to kai pakylate, jūs galite, jeigu norite, prieiti prie bet kokių įrašų, kaip kad galite prieiti prie Akašos kronikų, kuriose yra įrašyta, ką jūs darėte bet kuriame savo gyvenime Žemėje. Aš čia kalbu, kad kol esate įsikūnijime, suvokiate situaciją per sąmonės būseną, kuri sudaro jūsų sielos indą. Jūs reaguojate per tai, kas yra jūsų keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, ir tai sukuria įrašą tuose keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, kuris egzistuoja atskirai nuo įrašo jūsų kauzaliniame kūne.
Norėdami pakilti, nieko negalite pasiimti iš savo žemesniųjų kūnų į pakylėtąją karaliją. Nė vieno veiksmo, jokios nuosavybės, jokių jausmų, jokių minčių vaizdinių, jokio tapatumo jausmo, net ir žmogiškų prisiminimų, kurie yra saugomi žemesniuose eterinio kūno lygmenyse. Net ir atmintis, žmogiška atmintis, kuri žiūri į situaciją per žmogišką protą, privalo būti palikta, kad galėtumėte pakilti. Jūs nieko negalite su savimi pasiimti. Kuo greičiau šitai suvoksite, mano mylimieji, tuo greičiau galėsite pradėti tirti savo keturis žemesniuosius kūnus ir paleisti, paleisti tą, paleisti aną.
Kiek iš jūsų, savo gyvenime, perėjote laikotarpį, kai persikraustėte į kažkokią kitą vietą arba jautėte poreikį atsikratyti materialių daiktų? Tai yra simbolis to, ką galite padaryti emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose. Atsikratykite viso to seno šlamšto, kurį su savimi tampotės. Pažvelkite į tai, paleiskite ir tuomet patirkite, kokie nepalyginamai laisvesni jaučiatės, kaip daugelis jūsų jau tai patyrėte. Ir tuomet pasinaudokite tuo kaip padrąsinimu ir tarkite: „Na, jeigu pasijaučiau laisvesnis paleidęs šitai, kiek dar laisvesnis pasijusiu, jeigu paleisiu dar daugiau? Kiek laisvesnis pasijusiu, jeigu paleisiu viską?“
Aukštesnis tarnystės lygmuo
Egzistuoja tam tikras tarnystės lygmuo, kurią galite atlikti savo dangiškajame plane pagal savo dabartinį sąmonės lygį. Jeigu galėsite pakilti į Budos neprisirišimą, kuriame tiek daug visko paleidote, galėsite pakilti į daug aukštesnį tarnystės lygmenį. Būtent to visiems jums linkiu, ir norėčiau jums priminti sakinį, kurį Sen Žermenas įdėjo į vieną iš savo šekspyriškųjų pjesių: „Svarbiausia gi - būk ištikimas sau“. Paimkite mokymus, kurie buvo perduoti per šį pasiuntinį apie suvokimo filtrus, apie ego ir epinį mąstymą. Pažvelkite į save ir suvokite, kad jūs susikūrėte įvaizdį, gal net ir keletą, kurie stovi tenai jūsų auros periferijoje. Jie, taip sakant, yra ta sąsaja, per kurią jūs bendraujate su pasauliu. Jūs reaguojate į pasaulį per tuos įvaizdžius ir jūs atsakote į pasaulį per tuos įvaizdžius. Jūs per juos duodate ir per juos priimate. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad iš esmės savo gyvenimą gyvenate „tenai“, per tą įvaizdį.
Mėginate gyventi pagal šį įvaizdį visa savo protine veikla, visomis savo mintimis, jausmais, taip, kaip į save žiūrite. Mėginate gyventi pagal šį įvaizdį, tačiau kur sakė Jėzus yra Dievo karalystė? Ne ten, kažkur periferijoje, o viduje, slaptajame jūsų širdies kambarėlyje, jūsų širdies čakroje ir kitose čakrose, kai jos yra nuskaistinamos ir jūs susijungiate su čakrų šerdimi.
Mano mylimieji, negyvenkite kitų žmonių gyvenimo, negyvenkite visuomenės gyvenimo, negyvenkite idealo, kurį susikūrėte, gyvenimo. Negyvenkite savo gyvenimo „tenai“; siekite jį gyventi „čionai“. Svarbiausia – būkit sau ištikimi!
Aš, būdama šia grėsmingai atrodančia pasiuntine, priverčiau daugelį žmonių sustiprinti šiuos tolimus įvaizdžius, kuriuos jie turėjo, ir savo gyvenimą gyventi netgi dar labiau tenai nei jie tai darė prieš atrasdami organizaciją. Jie sustiprino savo tolimus įvaizdžius, naudodamiesi mano asmenybe, mano pavyzdžiu, mano mokymais, net ir pakylėtųjų mokytojų mokymais.
Jie toliau statė ant šių įvaizdžių, ir kai kurie žmonės vis dar tebegyvena visą savo gyvenimą ir sąmonę per tuos tenai egzistuojančius įvaizdžius, užuot darę tai, ką pakylėtieji mokytojai vylėsi, jog jie ims daryti, galiausiai suvokę įvaizdžio netikrumą. Suvokiate, kad joks įvaizdis Žemėje negalėtų atvaizduoti pakylėtųjų mokytojų, ir tuomet sudaužote įvaizdžius, pakylate virš jų ir tariate: „Aš naudosiuosi pakylėtųjų mokytojų mokymais ir pavyzdžiu, kad padaryčiau tai, ką padarė jie: gyvenčiau savo gyvenimą, o ne kieno nors kito gyvenimą, ne puolusių būtybių gyvenimą.“
Vis dar yra žmonių, nuostabių žmonių, artimų mano širdžiai, kurie seka mano perduotais mokymais ir pavyzdžiu, kurie priklauso mano sukurtai organizacijai, ir jie jaučia privalantys toliau tai daryti dėl ištikimybės man. Tačiau realybėje jie yra ištikimi įvaizdžiams, kuriuos susikūrė savo pačių protuose. Žinoma, jie pasinaudojo manimi – mano pavyzdžiu, mano mokymais, net ir jausmu, kad yra mano asmeninės čelos – tiems įvaizdžiams sukurti. Daugeliu atveju aš juos skatinau, ar bent jau prie to prisidėjau, vaidinau tą vaidmenį. Tačiau ne aš sukūriau tuos įvaizdžius, o kad pakilčiau, turėjau transcenduoti visus įvaizdžius, kuriuos turėjau savo prote apie tai, kuo aš buvau, ką reiškia būti pasiuntiniu, kokia aš buvau pasiuntinė, kaip vadovavau organizacijai. Turėjau visa tai transcenduoti.
Klaidingai suprasta ištikimybė Guru Ma
Yra du dalykai, kuriuos norėčiau čia perduoti, jeigu kartais kas nors iš tiesų nuspręstų pripažinti šio mokymo tikrumą. Visų pirma, žmonės, kurie atėjo į organizaciją, net ir tuomet nesusikūrė įvaizdžio, grįsto išskirtinai vien tuo, kas aš buvau. Jų įvaizdį sudarė tai, kaip aš save išreiškiau ir kokia buvo jų pačių sąmonės būsena. Žinau, jog save laikote mano asmeninėmis čelomis, žinau, jog jaučiate mane mylintys, mane gerbiantys, jog prisiekėte būti man paklusnūs. Žinau, jog jaučiate privalantys būti man ištikimi, tačiau realybė yra tokia, kad net kai dar tebebuvau įsikūnijime, jūs manęs nematėte, kaip aš nemačiau El Morijos.
Jūs mane matėte per savo pačių įvaizdžius, ir užuot išpildžiusi savo aukščiausią misiją, išlaisvindama jus nuo žmogiškos sąmonės, aš iš tiesų jums tapau instrumentu žmogiškai sąmonei stiprinti. Kaip tai galėtų reikšti kažkokią ištikimybę man, net ir kokia aš buvau tuo metu?
Ir kitas dalykas, kurį noriu jums perduoti, yra tai, kad nepaisant to, kokia aš buvau įsikūnijime, aš visa tai transcendavau! Guru Ma, kuri buvo fiziniame įsikūnijime – kuri buvo pakylėtųjų mokytojų pasiuntinė, kuri buvo dvasinės organizacijos lyderė – jos nebėra, nes aš ją paleidau! Sudeginau įrašus, energijas, visa tai transcendavau, visa tai paleidau. Aš į visa tai pažvelgiau ir tariau: „Daugiau šito nebenoriu, nes noriu būti daugiau.“
Kaip galite būti ištikimi tam, kas tenai buvo, jeigu aš dabar esu pakylėtoji mokytoja, kuri visa tai transcendavo? Jeigu norite būti man ištikimi, būkite ištikimi man, kaip AŠ ESU šiandien. O tuomet pasistenkite pažvelgti už savo įvaizdžių, įvaizdžių savo pačių prote, įvaizdžių, kuriuos turėjau savo prote tuo metu. Susiderinkite su liepsna, kuri AŠ ESU, ne kaip nepakylėta būtybė, o kaip pakylėtoji mokytoja. AŠ ESU nepalyginamai daugiau nei buvau įsikūnijime, ir galiu jus užtikrinti, kad aš taip pat esu daug gražesnė už savo fizinę formą. Tiesą sakant, niekada nebuvau pernelyg patenkinta savo išvaizda tame įsikūnijime, tačiau dabar tai visiškai transcendavau. Prisiėmiau transcendentinio grožio išvaizdą, kurį galėtumėte akies krašteliu pamatyti savo vidine akimi, jeigu to norėtumėte.
Esu dėkinga už galimybę pakalbėti apie šiuos dalykus fizinėje plotmėje žmonių grupei, kurie, nors manęs nepažinojo, iš tiesų mane myli. Galbūt būtent dėl to, kad manęs nepažinojote, jums yra lengviau mane mylėti.
Tad pasakiau, ką norėjau, ir čia savo trigrašį nori įkišti Lanelo, sakydamas, kad ir jis užsinorėjo pakalbėti išgirdęs savo grojamą muziką, tačiau jam niekada nepavykdavo gauti paskutinio žodžio būnant su manimi įsikūnijime, tai kodėl dabar turėtų būti kitaip? Ir tame iš tiesų yra tiesos, nes šiame amžiuje yra būtina, kad moteriškasis elementas, o tai reiškia, daugeliu atvejų, tos, kurios yra įsikūnijusios moters kūne, turėtų labiau išeiti į priekį. Štai dėl ko daugelis vyrų, kurie yra linkę į dvasingumą, gali jausti, kad yra sunkiau gauti paskutinį žodį šalia savo žmonos, tačiau taip pat galite pripažinti, kad tai tam tikru laipsniu yra šių laikų ženklas. Aš buvau, ir galbūt kada nors ateityje dar apie tai pakalbėsiu, moteriška lyderė Žuvų sąmonės būsenoje, o tai jau savaime buvo didelis nuotykis. Taip pat ir apie tai rasiu progą pasidalinti su jumis savo įspūdžiais kada nors ateityje.
O kol kas noriu padėkoti mokiniams čia, šioje konferencijoje. Noriu padėkoti daugeliui mokinių visame pasaulyje, ar jie būtų pažinoję mane ar ne, kurie atrado mokymus, įvertino mokymus, įvertino darbą ir pavyzdį – tiek geresnį, tiek blogesnį, – kurį parodėme Markas ir aš. Mūsų dėkingumas ir mūsų džiaugsmas jums visiems!
Versta iš www.ascendedmasterlight.com