Kas įkūnys Laisvės Liepsną Rusijoje?

TEMOS: Karas yra didžiausias laisvės iškreipimas – Sėdėjimas karštojoje kėdėje – Pakylėtieji mokytojai niekada to nesakytų – Rusijai stinga Laisvės Liepsnos – Karas Atlantidoje – Rusijos žmonių baimė priiminėti sprendimus – Priešinimasis pozityviems pokyčiams Rusijoje – Laisvės Liepsnos įkūnijimas Rusijoje – Meilės Liepsnos įkūnijimas Novosibirske

Pakylėtasis Mokytojas Sen Žermenas per Kim Michaels, 2013 metų birželio 15 d. Perduota konferencijoje Novosibirske, Rusijoje.

AŠ ESU Sen Žermenas! Sen Žermenas AŠ ESU!

(Sen Žermenas paprašo auditorijos kartoti kartu su juo „AŠ ESU Sen Žermenas, Sen Žermenas AŠ ESU“, ir auditorija daug kartų kartoja su juo šią mantrą.)

Kas sako, kad negalite linksmai praleisti laiko būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniu? Kas sako, kad negalite linksmai praleisti laiko, atlikdami didžiulę tarnystę planetai ir Sen Žermeno tikslui? Tai, ką jūs ką tik padarėte, gali pasirodyti kaip smagus pratimas, tačiau jis padarė didžiulį poveikį, padėdamas trinti įrašus apie dešimtmečius trukusį taip vadinamą „Šaltąjį Karą“ tarp Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų bei Vakarų.

Karas yra didžiausias laisvės iškreipimas

Mano mylimieji, tai yra didelė našta mano širdžiai, kad šie įrašai vis dar tebeegzistuoja, nes aš, žinoma, niekada netroškau matyti konflikto tarp Rusijos ir Sovietų Sąjungos žmonių ir Amerikos bei Vakarų žmonių. AŠ ESU Laisvės Dievas. Ar gali būti didesnis laisvės iškreipimas už karą, kuriame susikimba dvi pusės žinodamos, kad turite žudyti arba patys būsite nužudyti? Kur yra erdvės laisvei toje situacijoje? Žinoma, kad joje nėra jokios erdvės laisvei, ir būtent dėl to puolusios būtybės mėgina kurti karus šioje planetoje: tam, kad naikintų ir atimtų laisvę.

Kieno laisvę? Koks yra svarbiausias laisvės aspektas? Galite manyti, kad tai yra gebėjimas apspręsti savo gyvenimo likimą materialiame pasaulyje. Galite manyti, kad tai reiškia gebėjimą rinkti savo valdžios atstovus, nevaržomai keliauti, ir tai iš tiesų yra laisvės aspektai. Tačiau pats svarbiausias laisvės aspektas yra laisvė eiti Keliu į Kristiškumą vadovaujant Mokytojams Jėzui, Viešpačiui Maitrėjai, Gautamai ir Sanat Kumarai. Tad būtent apie tai norėčiau pakalbėti.

Mano mylimieji, noriu, kad suvoktumėte, jog kai rengėme konferenciją Sankt Peterburge, perdavėme pamatuotus mokymus, remdamiesi tuo, ką tikėjome Rusijos žmones ir visą Rusijos mokinių bendruomenę galinčius tuo metu pakelti. Kai kurie iš jūsų jau supratote, kad šioje konferencijoje mes savęs nebevaržome; duodame jums visą tiesą apie Rusiją ir Rusijos sąmonę.

Sėdėjimas karštojoje kėdėje

Kodėl mes tai darome? Na, visų pirma, mes tikime, kad Rusijos žmonės yra pasirengę išgirsti tai kalbant į masinę sąmonę. Mes tikime, kad visa mokinių bendruomenė yra pasirengusi tai išgirsti, tačiau taip pat ir dėl to, kad šią konferenciją surengė žmonių grupė, kurie metams bėgant įrodė, jog jie patys yra pasiruošę ištverti kelio sunkumus: įveikti įvairias savo situacijas ir ego, ir atvirai, sąžiningai bei nuoširdžiai apie tai kalbėti. Jie turi ritualą, taip vadinamą „karštąją kėdę“, ir paaiškino, kad vienas žmogus atsisėda rato centre, o kiti sėdi aplinkui, ir dabar centre sėdintis žmogus turi atvirai ir sąžiningai atsakyti į visus grupės narių užduodamus klausimus.

Tad prašau dabar visų tų, kurie save vadina pakylėtųjų mokytojų mokiniais Rusijoje, paskirti šiek tiek laiko įsivaizduojant, kad sėdite kėdėje, o aplink jus ratu sėdi pakylėtieji mokytojai, ir dabar jūsų užduotis yra atvirai ir sąžiningai atsakyti į bet kokius klausimus, kuriuos mes jums užduodame. Ir pagrindinis klausimas, kurį mes visada užduodame savo mokiniams, iki to laiko, kai žinome, kad jie yra pasiruošę tai priimti, tiesiog yra toks: „Ar esate pasiruošę išgirsti tai, ką mes, pakylėtieji mokytojai, žinome, kad jums reikia išgirsti, kad galėtumėte save transcenduoti, o gal priešingai, norite, kad patvirtintume ir pripažintume tai, kuo jūs norite tikėti, ką norite laikyti tiesa, ką norite, kad kalbėtume apie Rusiją ar apie bet kurią temą?“

Tai iš tiesų yra esminis klausimas. Iš šio vieno klausimo kyla daugybė kitų klausimų, kuriuos mes jums galime individualiai užduoti, jeigu darysite šį pratimą ir susiderinsite su mūsų buvimu, ir priimsite klausimus, kuriuos mes jums užduodame, asmeniškai. Tačiau kol teigiamai neatsakysite į šį vieną klausimą, nebus jokios prasmės toliau tęsti šį pratimą ir užduoti kitus klausimus, argi ne taip, mano mylimieji?

Pakylėtieji mokytojai niekada to nesakytų

Kaip mūsų mylima Guru Ma jums paaiškino ir mėgino padėti jums suvokti, tai visada yra kritinis momentas, tiek mums, tiek konkrečiam pasiuntiniui, guru ar mokytojui: Ar mokiniai ryšis išgirsti tai, ką jiems reikia išgirsti, kad kai kurioms jų iliuzijoms galėtų būti mestas iššūkis ir jie galėtų nusimesti tą iliuziją ir būti laisvesni, užuot likę kalėti iliuzijoje. Guru Ma gerai žino, kaip mes dažnai ja naudojomės ir jos pačios momentumu konfrontuoti mokinius dėl jų iliuzijų ir jų turimo momentumo tam tikruose įpročiuose. Pernelyg dažnai jie ją atstumdavo arba atstumdavo Žodį, naudodamiesi vienu ar kitu pretekstu, ar netgi diskredituodami ją, savo pačių protuose, kaip tikrą pasiuntinę.

Kiek kartų mes girdėjome: „O, pakylėtieji mokytojai niekada to nesakytų!“ Žinoma, mes visada lenkiamės laisvai valiai, mano mylimieji. Mes visada lenkiamės laisvai valiai, ir kai mokinys šitai pasako, ypač apie remiamą pasiuntinį, tuomet privalome leisti mokiniui grįžti į Skaudžių Smūgių Mokyklą, kadangi mokinys dabar žino geriau, arba mano žinantis geriau už mokytoją.

Pamenate posakį: „Kai mokinys pasiruošęs, pasiruošęs ir jo mokytojas?“ Ką tai reiškia, mano mylimieji? Jeigu manote, kad galite sakyti mokytojui, kaip mokytojas turėtų jus mokyti, tuomet manote žinantys geriau už mokytoją – ir tuomet nesate pasiruošę tam mokytojui, argi ne taip? Tai, vėlgi, sakau ne tam, kad kaip nors jus kritikuočiau, tiesiog noriu aiškiai ir sąžiningai parodyti, koks yra esminis dvasinio kelio faktas ir jūsų santykių su pakylėtaisiais mokytojais pagrindais, net ir su bet kokia „skruzdėle“, kuri gali atstovauti guru. Tad padėjęs šį pagrindą, aš dabar toliau tęsiu savo perdavimą, ką turi žinoti Rusijos mokiniai, kad galėtų išpildyti savo vaidmenį, kurį jie prisiekė išpildyti prieš ateidami į įsikūnijimą, tai yra, padaryti Rusiją laisvesne, išlaisvinti Rusijos žmones.

Rusijai stinga Laisvės Liepsnos

Matote, šis pasiuntinys užaugo Europoje, kuri buvo centrinis taškas tarp Sovietų Sąjungos ir Amerikos. Jis daugelį metų praleido Amerikoje, ir dabar jau keletą metų pragyveno buvusioje Sovietinėje Respublikoje, kurioje gyvena didesnis rusų procentas, ir jis patyrė tris didžiausius Rytų, Vakarų ir Vidurio atspalvius. Augdamas Danijoje jis jautėsi laisvas, jis jautė, kad Danija yra laisva šalis – ir išorėje ji yra laisva šalis. Tačiau kai persikėlė į Ameriką, iš tiesų pastebėjo nemenką skirtumą tarp Europos ir Amerikos. Tačiau per tą laiką, kol tenai gyveno, jis taip įprato prie Amerikos vibracijos ir mąstymo, kad tiktai grįžęs atgal į Europą suvokė šį kontrastą ir suvokė, ką patyrė Amerikoje.

Tad noriu jums pasakyti, kad Amerikoje, ypač Jungtinėse Valstijose, ir ypač kai kuriose iš šių Valstijų, egzistuoja labai stipri Laisvės Liepsnos koncentracija. Taip iš dalies yra dėl to, kad aš rėmiau Jungtines Valstijas, tačiau taip pat ir dėl to, kad bėgant šimtmečiams daugelis gyvybės srautų, kurie turėjo stiprų Laisvės Liepsnos momentumą, natūraliai troško įsikūnyti Jungtinėse Valstijose. Jie turi šį Laisvės Liepsnos įkūnijimo momentumą, ir todėl jie tam tikru laipsniu išdidino mano paramą.

Na ir dabar, taip pat yra akivaizdu, kad kur tiktai egzistuoja stiprus dvasinės liepsnos momentumas, ji prie savęs pritraukia ne tik tuos gyvybės srautus, kurie įkūnija pozityvias tos liepsnos savybes, bet ir tuos, kurie iškreipė liepsną. Tad jūs taip pat randate labai didelę gyvybės srautų koncentraciją Jungtinėse Valstijose, kurie yra iškreipę Laisvės Liepsną, ir būtent dėl to jūs taip pat matote daug Laisvės Liepsnos iškreipimų Jungtinėse Valstijose.

Europoje jūs turite didesnę pusiausvyrą. Laisvės Liepsna nėra tokia stipri, tačiau ir jos iškreipimai nėra tokie stiprūs, ir todėl tam tikrais atžvilgiais Europoje egzistuoja didesnė pagarba laisvei nei Jungtinėse Valstijose, ypač iš valdžios pusės. Na o dabar, kas liečia Rusiją ir buvusias sovietines respublikas, geroji žinia yra ta, kad Rusijoje nėra tokio stipraus Laisvės Liepsnos iškreipimo, tačiau blogoji žinia yra ta, jog taip yra dėl to, kad joje nėra labai stipraus Laisvės Liepsnos židinio.

Mano mylimieji, vienas iš ankstyvųjų Amerikos nepriklausomybės judėjimo pionierių nukalė frazę: „Duokite man laisvę arba duokit mirtį!“ [Patrick Henry]. Jungtinėse Valstijose iš tiesų yra daug įsikūnijančių gyvybės srautų, kurie turi tokį stiprų momentumą Laisvės Liepsnoje, kad jiems yra svarbiau būti laisviems nei išsaugoti fizinę gyvybę šiame gyvenime. Tad jeigu kas nors mėgintų jėga atimti iš jų laisvę, jie tam taip stipriai pasipriešintų, kad verčiau ryžtųsi mirti, idant apgintų savo laisvę.

Tai yra paaiškinimas, vienas iš paaiškinimų, kodėl komunizmas niekada nebūtų galėjęs suvešėti Jungtinėse Valstijose. Tai iš dalies taip pat paaiškina, kodėl komunizmas sugebėjo įleisti šaknis Rusijoje. Rusijoje tiesiog egzistavo tam tikras balansas. Jeigu joje daugiau nei kritinė masė žmonių būtų įkūniję Laisvės Liepsną tiek, kad būtų ryžęsi sakyti: „Duokite man laisvę arba duokit mirtį,“ tuomet bolševikams, o vėliau ir komunistinei valdžiai nebūtų buvę įmanoma jų visų išžudyti.

Paprasčiausiai egzistuoja limitas, kiek žmonių net ir labiausiai diktatoriška ir piktavališka valdžia gali nužudyti, dėl tos paprastos priežasties, kad patys lyderiai negali asmeniškai žudyti žmonių. Jie privalo turėti savo pakalikus, kurie atliktų žudymus. Neįmanoma priversti žmonių nužudyti daugiau virš tam tikro skaičiaus. Neįmanoma jų priversti žudyti savo šeimos narių, draugų ir pažįstamų. Žudyti galite tik nužmogindami kitus, ir yra labai sunku nužmoginti savo pažįstamus žmones. Keletas žmonių gali tai padaryti beveik iki neriboto lygmens, tačiau nebūtumėte radę pakankamai tokių žmonių, kad jie būtų galėję sunaikinti laisvės judėjimą, jeigu jis būtų buvęs toks stiprus kaip Jungtinėse Valstijose.

Tuo, vėlgi, nenoriu jūsų priversti jaustis blogai dėl to, kad esate rusai. Kaip jau anksčiau užsiminėme, jūs nesate rusai, jūs esate dvasingi žmonės. Visi žmonės Rusijoje yra dvasinės būtybės.

Karas Atlantidoje

Jums, kurie pripažįstate savo dvasingumą, reikia pripažinti, kad atėjote į įsikūnijimą Rusijoje šiame gyvenime, nes norėjote padėti man atnešti didesnę laisvę šiai šaliai ir jos žmonėms. Todėl man yra būtina jums paaiškinti, kodėl Rusijos žmonėse nėra tokios didelės laisvės koncentracijos. Šis paaiškinimas savo šaknimis siekia Atlantidos laikus, ir kaip jau minėjome, kai kurie gyvybės srautai, kurie Rusijoje buvo įsikūniję daug gyvenimų, iš tiesų dalyvavo tame kare. Jie buvo vienoje iš kariaujančių pusių kare, kuris atvedė prie to žemyno nuskendimo.

Iš tiesų nutiko taip, kad šios dvi kariaujančios pusės net įsivaizduoti negalėjo, jog šis karas galėtų priversti nugrimzti, kad jis galėtų sunaikinti visą žemyną. Jie tapo taip stipriai apakinti ideologijų, kurios, jų manymu, pateisino karą, kad nesuvokė galimų tokio didelio masto karo pasekmių, kuriame buvo kovojama su tokiais pražūtį nešančiais ginklais, kad jie buvo pražūtingesni net ir už tai, ką jūs matėte iki šio momento naudojant šioje planetoje – nors jie nebuvo pražūtingesni už kai kuriuos iš ginklų, kurie net ir šiandien yra saugomi tiek Rusijoje, tiek Jungtinėse Valstijose, ir netgi keliose kitose šalyse. Aš čia nekalbu apie įprastines atomines bombas, bet apie pražūtingesnes vandenilio bombas ir tam tikrus biologinius bei cheminius ginklus.

Ir nutiko taip, kad kai gyvybės srautai iš tiesų patyrė žemyno nuskendimą, dauguma jų negalėjo ignoruoti, kad tai buvo didžiulė klaida. Jungtinėse Valstijose yra žmonių, kurie priklausė priešingai kariaujančiai pusei, ir tai paaiškina, kodėl būtent Rusija arba Sovietų Sąjunga ir Jungtinės Valstijos surėmė ragus taip vadinamame Šaltajame Kare, kuris iš tiesų jau visai nebuvo toks šaltas.

Rusijos žmonių baimė priiminėti sprendimus

Ir vis dėl to, mano šio mokymo esmė yra paaiškinti, kas galėtų padėti Rusijos žmonėms išsilaisvinti. Kai gyvybės srautų grupė padaro tai, ką jie laiko didele klaida, tai sukuria randą jų esybėje, jų sielos inde. Ir dažnai tuomet nutinka taip, kad jie pradeda bijoti priiminėti sprendimus. Jie taip įsibaimina priimti klaidingą sprendimą, kad verčiau jau būtų linkę nepriiminėti jokių sprendimų.

Ir taip pat dažnai nutinka taip, kad šis skausmas yra toks intensyvus, kad šie gyvybės srautai turi įžengti į proto būseną, kurią psichologai vadina neigimu. Jie nesugeba pakelti skausmo. Jie mano negalintys panaikinti to, kas buvo padaryta praeityje, ir todėl jie mano neturintys jokios išeities. Jie negali išvengti skausmo ir negali jo pakelti, tad privalo pasiduoti neigimui, kad galėtų psichologiškai, emociškai išgyventi.

Tai paaiškina, ką matote Rusijos istorijoje, ir net ir patys rusai suvokia, kad Rusija turėjo eilę valdovų, kurie iš tiesų buvo ne rusai, bet užsienio valdovai. Tai taip pat paaiškina, kodėl galite matyti, kad net ir šiandien daugelis rusų jaučia, jog jų šaliai reikalingas stiprus lyderis. Stalinas net ir šiandien daugeliui vyresnės kartos rusų yra tokio lyderio pavyzdys. Putinas mėgino save modeliuoti pagal šį įvaizdį, nors jo garbei reikia pripažinti, kad jis nėra Stalino kalibro.

Sakau, jo garbei. Jis tai gali laikyti silpnumu, ir daugelis Rusijos žmonių tai vis dar gali laikyti silpnumu. Tačiau kaip taip pat galite matyti, daugelis Rusijos žmonių pradeda busti troškimui turėti geresnius lyderius, geresnę, teisingesnę valstybės valdymo formą. Sakau jums, kad vidiniuose lygmenyse galime matyti, jog Rusija yra labai priartėjusi prie lūžio taško, kuriame sugebės išsilaisvinti iš senųjų sūkurių, sugebės išsilaisvinti iš senųjų ciklų ir iš tiesų atversti naują istorijos lapą.

Na ir dabar, yra daug veiksnių, kurie prisidėjo ir prisideda prie šio vystymosi. Yra daug žmonių, kurie susiderino su mano liepsna, nors jie to sąmoningai nežino, nors jie niekada negirdėjo apie Sen Žermeną, ir tikriausiai imtų juoktis, jeigu jiems kas nors apie mane papasakotų. Ir vis dėlto, jie sugebėjo susiderinti vidiniuose lygmenyse, ir jie dirba daugelyje Rusijos visuomenės aspektų.

Priešinimasis pozityviems pokyčiams Rusijoje

Taip pat noriu jums pasakyti, kad egzistuoja didžiulis pasipriešinimas šiam lūžiui, ir jis ateina iš tų pačių gyvybės srautų, kurie vadovavo Rusijos žmonėms Atlantidos laikais. Turite suprasti, kad kai įvyksta ciklo posūkis ir grupė žmonių gauna galimybę išsilaisvinti iš senųjų šablonų, kaip jie galės išsilaisvinti, jeigu jiems nebus duotas testas susidurti su sąlygomis, kurios juos ir privertė nugrimzti į žemyn traukiantį sūkurį?

Tad lyderiai, kurie vadovavo Sovietų Sąjungai ir kurie vis dar tebevadovauja Rusijai, daugelis jų užkulisiuose, yra tie patys lyderiai, kurie vadovavo žmonėms Atlantidos laikais. Tad žmonės vėl privalo su jais susidurti ir privalo juos permatyti ir pasirinkti: „Daugiau to nebus; mes to nebepriimsime savo šalyje!“ Kaip jie gali padaryti šį pasirinkimą? Jie privalo ryžtis prisiimti atsakomybę ir patys imti save valdyti ir priiminėti savo savarankiškus sprendimus, užuot leidę kažkokiam tariamam stipruoliui pasakinėti jiems, ką daryti, sukuriant tokią sistemą, kurioje jie neturi jokios laisvės.

Na ir dabar, sakiau jums, kad vienoje pusėje egzistuoja didžiulis skausmas, o kitoje pusėje egzistuoja neigimas, kuris įgalina žmones laikinai gyventi su skausmu. Galiu jums pasakyti, kad daug, daug pakylėtųjų mokytojų mokinių, kurie jau daugelį metų kalbėjo Violetinės Liepsnos šaukinius, padėjo transmutuoti pakankamai skausmo, jog tai nebėra tas skausmas, kuris stabdytų pokyčius Rusijos šalyje. Dabar tai yra neigimo būsena. Kaip apie tai kalbėjo kiti Mokytojai, tai yra nenoras pažvelgti į praeitį, nenoras pažvelgti į tai, ko mums stinga ir ką galėtume padaryti geriau.

Laisvės Liepsnos įkūnijimas Rusijoje

Tačiau ko tam reikės? Na, reikės daug dalykų, tačiau vienas iš dalykų yra, kad reikės būtent Laisvės Liepsnos. Jums, kurie užaugote Rusijoje, yra sunku įsivaizduoti, kaip didžioji dalis žmonių Jungtinėse Valstijose žiūri į gyvenimą, kokie nepalyginamai laisvesni jie jaučiasi priiminėti savo savarankiškus sprendimus. Žinoma, jie daro daug klaidų, tačiau esmė ne ta. Esmė yra, kokie laisvi jie jaučiasi, darydami bet kokius pasirinkimus, kokius tik nori, sumanydami staiga pakeisti savo gyvenimą ir persikelti iš Rytinės Pakrantės į Vakarinę Pakrantę, arba atvirkščiai, arba persikelti iš vienos vietos į kitą, kad gautų geresnį darbą. Matote šiame fiziniame judėjime laisvės, kurią žmonės jaučia viduje, išraišką.

Labai norėčiau, kad Rusijos žmonės galėtų pajausti tokią pačią laisvę, kuomet jie taip nebijotų padaryti siaubingą klaidą, kad iš viso nedrįsta rinktis. Daugelis žmonių Amerikoje, giliai apie tai net nesusimąstę, gali dramatiškai pakeisti savo gyvenimą vien tam, kad pažiūrėtų, kas nutiks. Rusijoje daugelis žmonių net nedrįsta mąstyti apie tokius pokyčius, arba jie nori kažkokių garantijų, kad priims teisingą pasirinkimą, prieš šitai įvykdydami.
Prieš daugelį metų vyko diskusija tarp dviejų vyriausybių atstovų apie tai, kuo skiriasi sraigtasparnių pramonė Jungtinėse Valstijose nuo sraigtasparnių pramonės Europoje; ir klausimas buvo toks: „Kodėl sraigtasparnių pramonė Jungtinėse Valstijose yra tiek toliau pažengusi nei Europoje?“ O atsakymas yra paprastas. Europoje viskas, kas nėra juodu ant balto parašyta, kad tai yra leidžiama, automatiškai yra draudžiama. Amerikoje viskas, kas nėra juodai ant baltu parašyta, kad yra draudžiama, yra automatiškai leidžiama. Tai pradėjo keistis, ypač po rugsėjo 11-osios incidento ir tokių dalykų kaip Patriotų Aktas. Ir vis dėlto, pati Dvasia vis dar tebėra, Eksperimentavimo Dvasia.

Pažvelkite į Raitų brolius, kurie išrado lėktuvą. Ar jie bijojo eksperimentuoti, netgi rizikuodami savo gyvybėmis, skrisdami šia pačia nestabiliausia skraidymo mašina? Vėlgi, tai buvo „duokite man laisvę arba duokit mirtį.“ Duokite man laisvę skristi oru, nes esu pasiruošęs rizikuoti savo fizine gyvybe, kad priversčiau tai įvykti! Štai kokia Dvasia! Daugelis žmonių, ne dauguma, tačiau daugelis žmonių pradėjo tai pagauti. Rusijoje yra mokslininkų, kurie eksperimentuoja ir vykdo pažangius eksperimentus, ir jie semiasi tiesioginio įkvėpimo iš mano ašramuose esančių laboratorijų.

Tačiau aš kalbu apie Rusijos žmones, tad jums, kurie esate Rusijos dvasios mokiniai, trokštu suteikti viziją, kad nors jūs daugelį metų kvietėte Violetinę Liepsną karmos ir negatyvios energijos transmutavimui, norėčiau jus įkvėpti potencialui pakilti į aukštesnį tarnystės lygmenį, kuriame pradėtumėte mąstyti ne apie Violetinės Liepsnos įkūnijimą, bet apie Laisvės Liepsnos, kuria AŠ ESU, įkūnijimą. Kviesti liepsną yra viena, kaip sakėme, tačiau įkūnyti ją yra aukštesnis žingsnis. Tad kreipiuosi į visus pakylėtųjų mokytojų mokinius Rusijoje apie tai pamąstyti ir apsispręsti, ar kreipsitės į mano širdį, kad mokyčiau jus vidiniuose lygmenyse, kas jūsų pačių psichologijoje trukdo jums turėti laisvę iš viso nuspręsti, ką reiškia įkūnyti Laisvės Liepsną.

Prašymas reikalauja atsakymo, tad štai tas sraigtasparnis, apie kurį kalbėjau [virš konferencijos palapinės praskrenda sraigtasparnis]. Galbūt turėčiau atsargiau rinkti žodžius. Na ir dabar, mano mylimieji, visi mokiniai Rusijoje, o taip pat už Rusijos ribų, kurie priklausė Sovietų Sąjungai, ir netgi tie, kurie gyvena už buvusių sovietinių respublikų ribų, kurie turi ryšį su Rusija, turi potencialą kreiptis į mane dėl šios dispensacijos, kuri iš tiesų yra dispensacija, kurią užsitikrinau iš Karminės Valdybos, ir tai yra iš dalies apskaičiuota rizika, kurios imuosi, nes privalėsiu atsakyti už bet kokį piktnaudžiavimą Laisvės Liepsna, kurią jums duodu. Tačiau aš, žinoma, su džiaugsmu tai darau, kaip dariau tai ir anksčiau.

Kreipiuosi į jus, kad apie tai pamąstytumėte, kad kreiptumėtės į mano širdį, kalbėtumėte man šaukinius, kalbėtumėte laisvės invokacijas, invokacijas praeičiai įveikti, savo psichologijai spręsti; kad galėtumėte pasiryžti įkūnyti šią liepsną.

Meilės Liepsnos įkūnijimas Novosibirske

Taip pat noriu pasakyti, kaip pradžioje apie tai kalbėjau, kad ši konferencija ir mūsų labai tiesūs diktavimai, kuriuos čia perdavėme, tapo įmanomi dėl šios grupės Novosibirske, iškėlusios taurę aukštyn. Jūs gavote dispensaciją iš Ledi Mokytojos Veneros, kuri pasiūlė paversti Novosibirską Rusijos Meilės Sostine. Tai yra jūsų galimybė pamatyti, kokiu mastu esate pasiryžę koncentruotis į meilę, ne tik ją kviesdami, bet ir ją įkūnydami.
Sakau jums, kad kol kas jūs savo grupę dideliu laipsniu formavote sekdami tokių mokytojų kaip Mokytojo MOR ir Serapio Bėjaus disciplinomis, ir tai buvo visiškai pagrįsta ir atvedė jus iki taško, kuriame dabar esate. Tačiau pilnai neįkūnysite Meilės Liepsnos, jeigu nesiryšite atsitraukti atgal, pažvelgdami į tai, ką darote, ir susiderindami su tuo, kaip Meilės Liepsna gali norėti, kad tekėtumėte šiek tiek kitomis kryptimis, ir jums gali būti būtina paleisti kai kurias struktūras, kurios jus atvedė iki šio taško, tačiau negali jūsų nuvesti toliau. Privalote ryžtis pažvelgti į Rusijos visuomenę ir kodėl joje yra tiek daug taisyklių, kodėl joje egzistuoja toks didelis biurokratinis aparatas, kodėl egzistuoja ši tendencija laikytis taisyklių ir norėti turėti taisykles.

Tai yra naudinga tam tikrame kelio etape. Nesakau, kad nauji mokiniai turėtų visai tai palikti, tačiau turite pamąstyti apie tai, kaip galėtumėte pakilti į aukštesnį lygmenį ir netgi kaip galėtumėte pritraukti mokinius, kurie jau yra pasiruošę Meilės Liepsnai. Ir priežastis, dėl kurios aš atkreipiu į tai jūsų dėmesį, yra ta, kad noriu jums pasakyti, jog jeigu pasistengsite įkūnyti Meilės Liepsną, turite potencialą čia, šioje grupėje, čia, šiame mieste, taip pat tapti Laisvės Liepsnos židiniu labiau sukoncentruotu laipsniu. Tačiau sakau jums, jog tam reikės laiko, tam prireiks daugeliu atžvilgiu kitokio požiūrio, tad jums gali prireikti ne vienerių metų, o gal ir mažiau, tačiau tokia yra vizija, kurią jums duodu.

Tuo, žinoma, nenoriu pasakyti, kad mokiniai kitose Rusijos dalyse neturėtų koncentruotis į meilę ir laisvę, tačiau tiesiog leidžiu jums žinoti šios konkrečios vietos potencialą, kadangi jūs tai užsitarnavote, pademonstruodami savo gebėjimą sukurti centrą, kurį sukūrėte, bet taip pat surengdami šią konferenciją. Jūs taip pat tai užsitarnavote, kadangi dauguma jūsų įveikėte puikybę, kuri ankstesnėse pakylėtųjų mokytojų organizacijose būtų privertusi mokinius papulti į aklavietę, kuri daugeliu atvejų neleido mums suteikti jums pripažinimo ar specifiškesnių instrukcijų tam tikroms žmonių grupėms, nes tai būtų paskatinę juos nugarmėti į žemyn traukiantį puikybės sūkurį. Tad tikiuosi, jog turėsite pakankamai brandumo šito išvengti.

Kaip sakėme: „Atlygis už tarnystę yra didesnė tarnystė“, tačiau tiktai tuomet, kai neleidžiate tarnystei tapti kažkuo, kas jus stabdo, kuomet galvojate, kad viskas toliau turi būti daroma tam tikru būdu. Tad tokia dabar yra mano žinia jums, ir grįšiu šį vakarą su lengvesne žinia, tad šia gaida tiesiog noriu užbaigti tardamas: „Aš taip pat esu gražesnis už savo paveikslą! Esu daug gražesnis už savo paveikslą. Esu daug gražesnis už savo paveikslą, kaip ir Maitrėja yra gražesnis už savo paveikslą!“ Tuo nenoriu pasakyti, kad esu gražesnis už Maitrėją, tuo tenoriu pasakyti kai ką apie atitinkamus mūsų paveikslus. Tad sakau jums džiaugsmingiausią sudie, nes ši konferencija yra didelio džiaugsmo mano širdžiai šaltinis.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com