Kankinimo įrašų iš sovietinių laikų sudeginimas

TEMOS: Pirminės kelio pakopos – Dvasinės liepsnos įkūnijimo pakopa – Kvestionuokite atskirties minčių vaizdinį – Matykite tyrumą už kiekvienos formos – Kankinimas yra tyrumo iškreipimas – Tie, kurie privalo vogti energiją iš kitų – Subtilesnės kankinimo formos – Kankinimai, kurie palaikė sovietinę sistemą – Kubos branduolinė krizė ir atominis karas – Žmonių kankinimas siekiant išgauti informaciją – Sovietų Sąjungos lūžio taškas – Kai kurie žmonės rusuose mato žmogiškumo stygių – Ieškokite visuose glūdinčio žmogiškumo

Pakylėtoji Mokytoja Astrėja per Kim Michaels, 2013 metų birželio 14 d. Perduota konferencijoje Novosibirske, Rusijoje.

AŠ taip pat ESU Tyrumas ir Tyrumas AŠ ESU. Aš esu Elohima Astrėja su savo palydovu Tyrumu. Mes saugome Tyrumo Liepsną Žemei iš savo ašramo, esančio netoli Archangelsko Rusijoje. Kodėl tenai, galite paklausti? O kodėl gi ne ten? Šis ašramas ten buvo labai ilgą laiką, netgi dar prieš atsirandant Rusijos šaliai ar daugumai kitų šalių, kurias jūs šiandien žinote.

Tiksli ašramo buvimo tenai priežastis yra susijusi su labai sudėtinga Žemės geometrija, kurios net neįmanoma pamatyti fizinėje plotmėje, nes jos ištakos yra eterinėje karalijoje. Egzistuoja raštai, matricos, kurios supa Žemę geometrinėmis formomis, labai sudėtingomis, labai tarpusavyje persipynusiomis, ir visos jos audžia labai sudėtingą šokį, labai sudėtingą raštą. Šie raštai sukuria tam tikrus taškus, kuriuose, nors raštuose vyksta tam tikras judėjimas, taip pat egzistuoja tam tikri taškai, centriniai taškai, kurie iš tiesų nejuda.

Pirminės kelio pakopos

Mes jums sakėme, kad Ketvirtasis Spindulys, jo liepsna, yra Tyrumo Liepsna. Mes jums taip pat perdavėme ir kitą aspektą, sakydami, kad Ketvirtąjį Spindulį galite laikyti Akceleracijos Liepsna. Dabar jūsų prašau eiti netgi dar aukščiau ir suvokti, kad akceleracijos pagrindas yra tyla. Jeigu nebūtų tylos, negalėtų būti judėjimo, negalėtų vykti pokyčiai, laikas negalėtų tekėti. Tad tai siejasi su mano šiandienine žinia, nes mano žinia yra skirta duoti jums gilesnį supratimą, ko reikia ne tik Tyrumo Liepsnai iškviesti, bet ir pradėti ją įkūnyti.

Negalite dvasinės liepsnos įkūnyti naudodamiesi išoriniu protu, žmogišku protu, nes išorinis protas yra sukurtas sąveikauti su gyvenimu Žemėje. Gyvenimas žemėje yra sukoncentruotas į judėjimą, į pokyčius, į kažko darymą. Kai pirmą kartą ateinate į dvasinį kelią, kai išgirstate pakylėtųjų mokytojų mokymus, yra natūralu, neišvengiama, kad iš pradžių koncentruositės kažką daryti: kalbėti šaukinius, invokacijas, kviesti šviesą, kviesti pakylėtųjų mokytojų pagalbą. Viskas su tuo yra gerai ir tai yra visiškai natūralu.

Iš tiesų yra toks laikas, kai jums reikia į tai sutelkti visą savo dėmesį. Kai pirmą kartą ateinate į kelią, jūs dar tik akies krašteliu esate pradėję matyti, kad yra kažkas daugiau, kad yra kažkas daugiau už masinės sąmonės ir masinėje sąmonėje egzistuojančių iliuzijų, kuriose užaugote ir kurias, kaip sakė kiti mokytojai, priėmėte kaip savaime suprantamus dalykus, tad jų netgi nematote arba jų nekvestionuojate. Negalite jų kvestionuoti, nes niekada nieko daugiau nematėte arba neturite pagrindo, kuris jums leistų paklausti, ar tikrai tai yra vienintelis būdas žiūrėti į gyvenimą.

Kad galėtumėte išsilaisvinti iš šios masinės sąmonės, kuri jus tempia žemyn, turite pereiti periodą, kuriame labai stropiai naudojatės mūsų šaukiniais ir invokacijomis šviesai kviesti. Nuskaistinate savo energetinį lauką, idant jūsų asmeniniame energetiniame lauke nebeliktų energijų sankaupų, kurias masinės sąmonės energijos galėtų traukti ir jomis galėtų nutempti jus žemyn.

Būtent dėl to jums reikia pasiekti tą tašką, kuriame pradėtumėte suvokti, kad esate netyri, turite netyrumus savo esybėje. Vienas iš būdų tai pamatyti yra patirti pakylėtųjų mokytojų šviesą. Jūs patiriate, kad mūsų vibracija yra nepalyginamai aukštesnė ir suvokiate, kad tai, ką aplink save matote, net ir tai, ką matote savo pačių energetiniame lauke, visa tai yra žemiau nei tai, kas ateina iš mūsų. Suvokiate, kad esate netyri, tačiau turite potencialą tapti tyrais. Tyrais tampate iškviesdami šviesą ir jausdami, kaip šviesa nuskaistina jūsų energetinį lauką, pakelia visos jūsų esybės vibracijas, pakelia jūsų sąmonę. Todėl jūs pasiekiate tą tašką, kai pripažįstate, suvokiate ir sąmoningai priimate: „Aš galiu būti tyras! Aš paaugau, padariau progresą Kelyje, akceleravau save virš ten, kur buvau prieš 10 metų ar netgi dar seniau.“

Dvasinės liepsnos įkūnijimo pakopa

Kai pasiekiate tą sąmoningą pripažinimą, kuriame pažvelgiate į savo praeitį ir tariate: „Taip, aš iš tiesų akceleravausi virš taško, kuriame buvau, kai pirmą kartą sąmoningai atradau kelią“, štai tuomet turite galimybę, kurios daugelis mokinių nėra pripažinę, nėra supratę ir todėl nėra pasinaudoję. Jūs dabar turite galimybę paklausti: „Koks dabar yra kitas žingsnis, kai jau akceleravausi virš savo ankstesnės būsenos ir šiek tiek pakilau virš masinės sąmonės? Koks yra kitas žingsnis? Ar iš tiesų turėsiu ir toliau kviesti dvasinę šviesą visą likusį savo gyvenimą, o gal yra kažkas daugiau, gal egzistuoja aukštesnis tarnystės lygmuo?“

Aukštesnis tarnystės lygmuo yra, kai įkūnijate tam tikrą liepsną, vieną iš septynių spindulių, galbūt netgi vieną iš slaptųjų spindulių. Jūs įkūnijate tą savybę, ne tik kviesdami šviesą, nes suprantate – ar bent jau galite pradėti tai suprasti – kad kai kviečiate šviesą, jūsų protas vis dar tebėra sukoncentruotas materialioje karalijoje aplink jūsų kūną. Jūs manote sėdintys tenai su savo šaukinių ar invokacijų knyga, jūs nukreipiate savo dėmesį į pakylėtąjį mokytoją, kuris yra virš jūsų, ir naudojatės invokacijomis ir šaukiniais kviesti šviesą iš aukščiau, idant ji tekėtų į materialų pasaulį. Vėlgi, tai yra visiškai natūralu, tik tiek jūs ir galite daryti tam tikrame kelio lygmenyje.

Ateina momentas, kai galite pakilti į aukštesnį tarnystės lygmenį, kuriame tariate: „Iš kur iš tiesų ateina šviesa? Ar ji ateina iš kažkur aukštai danguje, o gal ji ateina iš kažkur kitur? Ar man iš tiesų yra konstruktyvu, savo dabartiniame dvasinio augimo lygmenyje, toliau savo protą koncentruoti į šį pasenusį modelį, kad mes esame čia, Žemėje, o Dievas ir dangus yra geografiškai virš mūsų per kažkokį fizinį atstumą? Ir todėl turime žvelgti į dangų ir kviesti šviesą, kuri nusileidžia iš dangaus.“

„Ar tikrai tai yra konstruktyvu, kad aš, būdamas pakylėtųjų mokytojų mokiniu, laikyčiausi šio pasenusio, atgyvenusio požiūrio į Dievą ir į Dvasią? Argi man nebūtų įmanoma atlikti pokyčio sąmonėje, pradedant matyti, kad nors viskas materialiame pasaulyje juda, už to judėjimo egzistuoja tyla? Tyla yra judėjimo pagrindas. Tad užuot koncentravęs savo protą, užuot leidęs savo protui susikoncentruoti į judėjimą, galiu sąmoningai pasistengti, o tiksliau, galiu be pastangų perkelti savo dėmesį į tylą, egzistuojančią už judėjimo.“

Kvestionuokite atskirties minčių vaizdinį

Kai tai padarote, suvokiate, kad tai iš tiesų yra netyras minčių vaizdinys, jog dangus ar Dvasia, ar Dievas yra atskirti nuo Žemės. Šį minčių vaizdinį į kolektyvinę žmonijos sąmonę suprojektavo puolusios būtybės. Tai yra vienas seniausių minčių vaizdinių, kurį puolusios būtybės atsinešė su savimi, kai joms pirmą kartą buvo leista įsikūnyti Žemėje. Ir jos nuo pat to laiko visur jį projektavo, projektuoja jį ir šiandien, nors vis daugiau žmonių nubunda ir pradeda tai kvestionuoti.

Tad atėjo laikas jums, kurie esate pakylėtųjų mokytojų mokiniai ir kurie jau kurį laiką keliavote keliu, iš tiesų apie tai susimąstyti ir suvokti, kad Dvasia nėra atskirta nuo materijos, nes materija gali egzistuoti tik todėl, kad Dvasia yra tas fonas, kuris leidžia materijai egzistuoti. Todėl materija nėra atskirta nuo Dvasios, materija niekada negalėtų būti atskirta nuo Dvasios, kaip ir banga negali būti atskirta nuo vandenyno. Pamąstykite apie tai: „Kaip banga galėtų būti atskirta nuo vandenyno?“ Ji negali būti atskirta, nes ji yra vandenyno išraiška.

Tad tuomet suvokiate, kad nors mes jums perdavėme geografinę savo ašramo vietą – ir tam egzistuoja praktinė priežastis – suvokiate, kad galite pakilti į aukštesnį požiūrį ir suvokti: „Tyrumas yra visur. Tyrumo Dvasia, Tyrumo šviesa yra visame kame, net ir pačioje netyriausioje formoje.“

Ir štai tuomet galite pradėti pakilti aukščiau, pereidami nuo šviesos iškvietimo iš toli ir pradėdami šviesą kviesti iš vidaus, iš savo širdies, iš slaptojo savo širdies kambarėlio ir iš savo pagrindo čakros. Ir tuomet galite pradėti įkūnyti šviesą iki tokio lygmens, kuriame žinote, kad ji yra visur jumyse, jūsų fiziniame kūne, fizinio kūno ląstelėse ir atomuose, ir todėl jie gali nusimesti visas ligas ir netobulumus.

O tuomet galite suvokti ir pripažinti, kad šviesa yra visur jūsų energetiniame lauke, ir tuomet galite pradėti pripažinti, kad tyrumas taip pat yra visuose išoriniuose pasireiškimuose. Ir jums tuomet netgi nebereikia kviesti šviesos, kuri ateitų iš toli ir būtų nukreipiama į tam tikrą pasireiškimą, kurį matote, ar tai būtų senoviniai įrašai ar kad ir kas tai būtų. Vietoj to, jūs dabar susikoncentruojate į tam tikrą sąlygą. Galite matyti sąlygoje egzistuojantį tyrumą ir kviesti jį iš pačios sąlygos vidaus, ir šitaip ji padarys daug stipresnį, daug galingesnį poveikį tos sąlygos transmutavimui.

Matykite tyrumą už kiekvienos formos

Ar suvokiate, mano mylimieji: tai tiesiog yra sąmonės pokytis. Gali nebūti paprasta tai padaryti, tačiau jums yra įmanoma tai padaryti, kai pasiekiate tam tikrą tašką savo kelyje. Daugelis jūsų esate tame taške, kuriame galite pradėti šį pokytį. Koks yra vienas iš pagrindinių šio pokyčio padarinių? Tai yra, kad kai pripažįstate ir suvokiate, jog tyrumas yra visur, staiga galite pradėti žiūrėti į visus ir į viską. Kol jūs tebesate, kol jūsų protas tebėra įstrigęs atskirties modelyje, turite pažeidžiamumą kitoms puolusių būtybių projekcijoms, tai yra, kad formos, kurias matote materialiame pasaulyje, turi kažkokį amžinumą, kažkokią realybę, kad galbūt jos buvo sukurtos tokiu būdu, kad jų neįmanoma perkurti, ar kad tam tikrose formose nėra šviesos.

Tam tikrame kelio etape jums yra būtina vengti netyrumų ir sąmoningai vengti netyrų vietų. Jūs dar nesate pakankamai apsisaugoję ir išsilaisvinę iš jūsų energetiniame lauke esančių energijų. Tad jeigu nueisite į netyrą vietą ar netgi sukoncentruosite savo dėmesį į netyrus pasireiškimus, energijos jus gali pasiglemžti. Kai pasiekiate tašką, apie kurį kalbu, galite pradėti atlikti pokytį, kuriame pradedate visur matyti tyrumą. Ir kodėl tuomet turėtumėte bijoti pažvelgti į kokį nors pasireiškimą Žemėje?

Ir štai tuomet jūs galite pradėti atlikti tarnystę, apie kurią kalbėjo kiti mokytojai, kuomet nebebijote pažvelgti į Rusijos praeitį ir į Sovietų Sąjungos praeitį. Ir ko gi jums bijoti, jeigu žinote, kad net ir tamsiausias pasireiškimas Žemėje tėra išorinė regimybė, neturinti jokios realybės? Matote tyrumo šviesą, šviečiančią net ir per išorinę formą, ir žinote, kad tyrumo šviesa gali transformuoti bet kokias sąlygas, bet kokią formą, bet kokius įrašus emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose.

Kankinimas yra tyrumo iškreipimas

Mano mylimieji, jums tai pasakiusi, noriu, kad pripažintumėte, jog už to, apie ką kalbėjo Motina Marija ir Kuan Jin, Mokytojas MOR ir Venera, o taip pat Urielis, egzistuoja būtinybė aptarti dar vieną temą, kurios dauguma dvasingų žmonių verčiau norėtų išvengti. Egzistuoja būtinybė žmonėms tai padaryti viso pasaulio mastu. Tad tai, ką čia pasakysiu, galioja visur esantiems pakylėtųjų mokytojų mokiniams, tačiau, vėlgi, koncentruosiuosi į Rusiją, nes ji yra mūsų šios konferencijos dėmesio centre.

Egzistuoja būtinybė pripažinti, kad vienas iš klastingiausių tyrumo iškreipimų yra kankinimas. Galite manyti, kad pats blogiausias dalykas, kurį galėtumėte padaryti kitam žmogui, yra nužudyti tą žmogų. Tiesą sakant, tai nėra tiesa. Žmonėms yra įmanoma mirti, net ir smurtine mirtimi, ir patirti tik labai nedidelę traumą. Daugelis žmonių, kurie miršta nuo ligų ar automobilio avarijose, ar gamtos kataklizmuose, gali mirti taip greitai ir netikėtai, kad tai sukuria labai nedidelę traumą sieloje. Tad jie gali greitai grįžti į įsikūnijimą ir nebūti prislėgti šios mirties ateities įsikūnijimuose.

Tačiau kankinimai yra visai kas kita, kadangi kankinimas sukuria skilimą sieloje. Tiesą sakant, jis suskaldo sielą, daugeliu atvejų, į skirtingus fragmentus, išplėšdamas energetinio kūno dalis, išmėtydamas jas po įvairias vietas, ir siela tuomet yra paliekama giliai suskaldyta, suplėšyta, sužeista ir atvira tamsos jėgų poveikiui.

Tai kas tuomet skatina tam tikrus žmones, tam tikras institucijas užsiiminėti kankinimais? Na, tai juos daryti skatina iš tiesų ne fiziniai dalykai. Jūs galite, jeigu žvelgsite į tai iš materialistinio požiūrio, apžvelgti kankinimų istoriją, pereidami per įvairius režimus iki pat šiuolaikinio amžiaus, įsigilindami į katalikų bažnyčios ir inkvizicijos istoriją, o taip pat kitų civilizacijų istorijas. Galite pradėti užduoti sau klausimą: „Kodėl žmonės tai daro? Kaip tai būtų galima psichologiškai paaiškinti?“

Jūs niekada nerasite patenkinamo paaiškinimo žvelgdami vien į materialų lygmenį. Kankinimus galite paaiškinti tik įtraukę puolusių būtybių ir tamsos jėgų egzistavimą astralinėje arba emocinėje karalijoje. Tiktai tuomet galite suprasti kankinimus, nes tiktai tuomet galite matyti, kad šios jėgos, šios būtybės, savo pačių pasirinkimu naudoti prieš kitus prievartą, pažeidinėti kitų laisvą valią atkirto save nuo Dievo šviesos gavimo savo viduje.

Tie, kurie privalo vogti energiją iš kitų

Tai yra šios konferencijos tema: dvasinis savarankiškumas. Ką reiškia būti dvasiškai savarankišku? Tai reiškia, kad pripažįstate, ką sakiau: Dvasia yra visur, todėl taip pat ir jumyse. Nors jums reikalinga energija, kad galėtumėte funkcionuoti materialiame pasaulyje, jūs galite gauti šią energiją tiesiogiai iš vidaus. Jums nėra būtina ją imti iš išorės, ar tai būtų kažkoks Dievas, kurį įsivaizduojate statuloje ar danguje, ar tai būtų kiti žmonės. Jūs turite potencialą gauti energiją iš vidaus, jei tik ryšitės išpildyti tam tikrus paprastus reikalavimus, tokius kaip Auksinė Taisyklė.

Kai naudojate savo dvasinę energiją kitų būtybių laisvai valiai pažeisti, štai tuomet energijos srautas yra sumažinamas, ir šitaip jums yra suteikiama malonė, kad negalėtumėte susikurti daugiau karmos. Jums pažeidus šį principą, šviesos srautas jūsų viduje bus sumažintas, kol galiausiai nieko neliks, kas galėtų palaikyti jūsų gyvastį. Ir tuomet jūs tampate būtybe, kuri gali išgyventi tik vogdama dvasinę šviesą iš kitų. Žinoma, egzistuoja miriadai būdų, kuriais įsikūnijime ir neįsikūnijime esančios būtybės vagia šviesą, energiją iš kitų. Neketinu čia visų jų aptarti, susikoncentruosiu tik į vieną iš pačių klastingiausių būdų – kankinimus.

Kai kažkas yra kankinamas, yra naudojama fizinė jėga, net ir psichologinė jėga, kuri priverčia šviesą tekėti iš čakrų. Tai gali būti toks brutalus šviesos paleidimas, kad jis iš tiesų gali sunaikinti čakrų ir auros audinį, žemesnio energetinio lauko audinį. Gali atsirasti didelės skylės, per kurią šviesa toliau teka, o tamsos jėgos gali nukreipti energiją per šias skyles, kad sugniuždytų žmogų. Ir tai tuomet sukelia to žmogaus mirtį arba dar labiau jį sutraumuoja, arba priverčia paleisti energiją per įvairius šablonus, pavyzdžiui, per pyktį. Siela, kuri buvo kankinama ir mirė, gali būti taip stipriai suaižyta, kad grįžusi į įsikūnijimą ji turės labai gilias psichologines žaizdas.

Galite pažvelgti į kai kuriuos sužeistus žmones Žemėje ir matyti, kaip jie buvo auginami, ir galite savęs paklausti: „Ar tai, ką jie patyrė šiame gyvenime, iš tiesų gali paaiškinti jų traumą?“ Daugumoje atvejų, negali. Ir tuomet turite pažvelgti į faktą, kad šie žmonės gyveno anksčiau, jie buvo kankinami arba brutaliai nužudyti ankstesniuose gyvenimuose. Ir būtent tai paaiškina jų traumą ir yra vienintelis būdas, kuriuo jie galės būti išgydyti.

Prašau tų iš jūsų, kurie jaučiate pasiekę tą lygmenį, pripažinti, kad Sovietų Sąjungos laikais kankinamai buvo labai plačiai naudojami, ypač iš pradžių, ypač Stalino valdymo metais, ir tai buvo daroma sistematišku būdu. Todėl galite pripažinti paprastą faktą: Sovietų Sąjunga buvo imperija, pastatyta ant žudymo ir kankinimų pamatų, kuriais ji naudojosi energijai iš žmonių čakrų išplėšti.

Subtilesnės kankinimo formos

Be fizinio nužudymo ir kankinimo akto, per kurį fiziškai kankinate kažkieno kūną, taip pat, žinoma, egzistuoja ir subtilesnės kankinimo formos. Egzistuoja emocinė kankinimo forma, mentalinė kankinimo forma ir netgi kankinimo forma identiteto karalijoje. Tam tikra prasme, galite pažvelgti į šiandieninį pasaulį ir matyti, kiek daug žmonių tiki, jog jie yra žmogiškos būtybės, atskirtos nuo Dievo. Tai yra pati elementariausia identiteto karalijoje egzistuojanti kankinimo forma.

O tuomet egzistuoja nepaprastai gilūs ir nepaprastai sudėtingi mentalinio kankinimo sluoksniai. Pats Leninas buvo šių kankinimų „meistras“, ir sakau tai kabutėse, nes jis sugebėjo kurti šias mentalines kankinimo formas rašydamas žodžius, kurie intelektą suraizgo į mazgus. Žmonės gali sėdėti ir apie tai mąstyti, galvodami, kad čia turi būti kažkokia logika, tačiau nors užmušk nesugeba suprasti, ką jis čia nori pasakyti. Tačiau jis iš tiesų nenorėjo pasakyti nieko prasmingo, vienintelis jo tikslas buvo priversti žmones iškreipti savo protą, tuo būdu paleidžiant šviesą intelektualiniame ir mentaliniame lygmenyje.

Kankinimai, kurie palaikė sovietinę sistemą

O tuomet, žinoma, egzistuoja emocinės kankinimo formos. Jūs, kurie užaugote Rusijoje, turėtumėte susipažinti su fenomenu, vadinamu „Raudonuoju Teroru“, kurį institucionalizavo Stalinas. Jis sukūrė specialius slaptosios policijos būrius, kurie eidavo ir atsitiktinai visiškai be jokios priežasties žudydavo žmones.

Ar suvokiate, kad kai turite bet kokią totalitarinę sistemą, ta sistema yra paremta griežtomis taisyklėmis? Egzistuoja taisyklės, ką jums yra leidžiama sakyti ir ko jums nėra leidžiama sakyti. Jeigu paklūstate tai sistemai, turėtumėte būti saugūs, nes darote tiksliai tai, ką sistema jums liepia daryti. Tad sistema turėtų jus apsaugoti nuo nužudymo ar kankinimų. Tačiau Stalinui to nepakako, o tiksliau, to nepakako už jo stovėjusioms tamsos jėgoms. Jos institucionalizavo šiuos atsitiktinius žudymus, kuomet nė vienas negalėjo jaustis iš tiesų saugus, nors ir pakluso sistemai. Tai tuomet sukėlė emocinio kankinimo formą, baimę, kad niekada nežinote, kas gali nutikti. Niekada negalite jaustis iš tiesų saugūs.

Jūs, kurie čia esate, fiziškai nepatyrėte, ką patyrė ankstesnės kartos, ir kaip ši grėsmė kabojo virš Rusijos ir Sovietų Sąjungos per visą jos egzistavimo laikotarpį. Atėjo momentas, kai po Stalino sekę lyderiai sumažino žudymų mastą. Tačiau jie tai galėjo padaryti tik dėl to, kad grėsmė vis dar tebebuvo, baimė vis dar tebeegzistavo. Vis dar tebebuvo tiek daug paleistos energijos, kad fiziniai žudymai nebebuvo reikalingi sistemai palaikyti. Sistemos padaras turėjo būti maitinamas energija, nes kitaip jis būtų pradėjęs nykti ir būtų suiręs.

Kubos branduolinė krizė ir atominis karas

Atėjo momentas, kai Sovietų Sąjunga iš tiesų susidūrė su kritiniu lūžio tašku. Šis momentas atėjo po Chruščiovo. Jis iš dalies atėjo kaip įvykio, kuris Vakaruose buvo pavadintas Kubos branduoline krize, pasekmė, kuomet Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų lyderiai pažvelgė į atominio karo prarają, ir abiejose pusėse buvo likę pakankamai sveiko proto atsitraukti nuo šios prarajos ir tarti: „Mes neisime šiuo keliu, nes matome, kad jis veda į abipusį žlugimą.“

Šito jūs nerasite jokiuose oficialiuose įrašuose, tačiau galiu jus užtikrinti, kad Sovietų Sąjungoje buvo lyderių, kurie norėjo branduolinės konfrontacijos, tačiau taip pat buvo ir kitų, kurie pamatė viso to beprotybę. Kai jie priėmė tą sprendimą, mano mylimieji, pačioje sovietinėje sistemoje įvyko subtilus pokytis. Subtilus pokytis įvyko link didesnio mūsų taip vadinamo žmogiškumo pripažinimo.

Tamsos jėgos, kurios gali užvaldyti žmonių protus, turi tokį poveikį, kad žmonės pamiršta savo pačių žmogiškumą ir kitų žmogiškumą. Jos neigia jų žmogiškumą. Ir būtent dėl to matote žmones, kurie ryžtasi vykdyti įsakymą kankinti kitą žmogų.

Žmonių kankinimas siekiant išgauti informaciją

Aš čia, vėlgi, kalbu viso pasaulio mastu. Kaip galite priversti žmones sąmoningai kankinti kitus, galvojant, jog tai yra pateisinama dėl kažkokio aukštesnio tikslo? Ir pretekstas dažnai čia yra toks: „Aukos turi informaciją, kurią privalome iš jų išgauti!“ Yra beveik visuotinai pripažįstama, kad informacija, kurią išgaunate per kankinimus, nėra patikima. Ateina momentas, kai žmonės yra pasiruošę sakyti bet ką, kad tik juos nustotų kankinti.

Žvelgiant iš racionalios perspektyvos, šis pasiteisinimas yra niekinis. Ir būtent dėl to, vėlgi, vienintelis paaiškinimas yra toks, kad žmonės, kurie duoda įsakymą vykdyti kankinimus, žmonės, kurie šiuos kankinimus vykdo, šių žmonių protai buvo užvaldyti tamsos jėgų, ir jie tuomet aklai tuo seka, neatsižvelgdami į aukų žmogiškumą ar savo pačių žmogiškumą. Kaip sakė Jėzus: „Darykite kitiems tai, ką norėtumėte, kad kiti jums darytų.“ Tai iš tiesų reiškia, kad tai, ką darote kitiems, jau esate padarę sau pasąmonės lygmenyse. Jeigu nužmoginate kitus juos kankindami arba duodami įsakymą kankinti, jūs jau esate nužmoginę save.

Sovietų Sąjungos lūžio taškas

Būtent tai darė Leninas, tai darė Stalinas, tai darė daugelis tos eros lyderių. Net ir pats Chruščiovas, kai buvo jaunesnis, buvo visiškai pasišventęs tęsti šią sistemą, netgi išpildydamas jam paskirtą tam tikro nužudytų žmonių skaičiaus kvotą, netgi paprašydamas, kad ši kvota būtų padidinta. Atėjo toks momentas Kubos branduolinėje krizėje, kuomet jis su kitais lyderiais pažvelgė į atominio karo prarają ir pripažino viso to nežmogiškumą ir beprotybę.

Tai buvo Sovietų Sąjungos lūžio taškas. Tai iš esmės buvo tas taškas, nuo kurio Sovietų Sąjunga pradėjo keliauti link žmogiškesnės, labiau humaniškos sistemos. Žinoma, to laikmečio žmonės šito nesuvokė, nes sistema iki to laiko buvo jau įgijusi tokį momentumą, kad prireikė ištisų dešimtmečių, kol galiausiai XX-ojo amžiaus devintajame ir dešimtajame dešimtmečiuose kiti lyderiai pradėjo matyti, kad sistema atgyveno savo naudingumą.
Būtent tokia yra tikroji Sovietų Sąjungos nuosmukio priežastis: žmogiškumo pripažinimas, visų žmonių žmogiškumo pripažinimas. Būtent tai iškels Rusiją virš tų Sovietinės Sąjungos įrašų liekanų, kurie vis dar tebeslegia žmones: visuose jumyse, Rusijoje ir kitose pasaulio dalyse gyvenančių žmonių žmogiškumo pripažinimas.

Kai kurie žmonės rusuose mato žmogiškumo stygių

Ar žinote, mano mylimieji, kad yra žmonių kitose pasaulio dalyse, kurie užaugo žinodami, jog Sovietų Sąjunga turi planų užkariauti jų šalį jėga, kad ji į jų šalis yra nutaikiusi branduolines raketas? Ar negalite pradėti įsivaizduoti, kad tokie žmonės užaugo suvokdami, jog Sovietų Sąjunga nepripažįsta jų žmogiškumo? Tai privertė daugelį žmonių Vakaruose ir kitose pasaulio dalyse, o ypač labai stipriai buvusiose sovietinėse respublikose, jausti, kad Rusijos žmonės nepripažįsta jų žmogiškumo. Tai, deja – ir nesakau, kad tai yra pateisinama, tačiau praktiškai tai buvo neišvengiama – tai paskatino tuos žmones į rusus žiūrėti kaip neturinčius jokio žmogiškumo.

Vienintelė išeitis iš to, vėlgi, yra dvasingiems žmonėms tai pripažinti ir tuomet pamatyti, kas už to slypi. Jiems reikia pripažinti žmogiškumą savyje, žmogiškumą Rusijos žmonėse ir netgi pripažinti žmogiškumą žmonėse, kurie vis dar tebepyksta ant Rusijos, kurie nepasitiki rusais.

Mano mylimieji, jeigu turite šeimos narių, kuriuos pagrobė Rusijos slaptoji policija, juos kankino, nedavė jiems valgyti ir vertė iki mirties dirbti koncentracijos stovyklose Sibire, negi yra taip sunku suprasti, kad nebeturėsite nė lašo pasitikėjimo Rusijos žmonėmis? Tad ar suvokiate, jog šis nepasitikėjimas kyla iš fakto, kad jaučiate, jog Rusijos žmonės, tie, kurie atstovavo Sovietų Sąjungą jūsų šalyje, visiškai negerbė jūsų žmogiškumo?

Ir jūs pasiekėte tašką, kuriame nesugebate matyti žmogiškumo rusuose šiandien. Tai, žinoma, yra vizijos stygius. Galiu jus užtikrinti, kad yra daug žmonių, tiek buvusiose sovietinėse respublikose, tiek Vakaruose, o taip pat kitose pasaulio dalyse, kurie nepripažįsta, jog Rusijos žmonės yra tokie pat kaip ir visi ir jie turi tokį patį žmogiškumą.

Prašau jūsų pripažinti, kad vis dar tebėra daug žmonių, kurie patyrė fizinius žiaurumus ir dėl jų nesugeba matyti rusų žmogiškumo. Todėl prašau jūsų, dvasingų žmonių, pakilti aukščiau, kuriame neleistumėte savo pykčiui ir nepasitikėjimui rusais susikurti sūkurį, kuriame pradėtumėte neigti tų kitų žmonių žmogiškumą.

Pripažinkite jų skausmą. Pripažinkite, kad jie turi priežastį nepasitikėti tais, kuriuos jie laiko rusais, bet kurie iš tiesų yra žmonės. Pripažinkite juose egzistuojantį visuotinį žmogiškumą, net ir už jų pykčio ir nepasitikėjimo. O tuomet pripažinkite visuotinį žmogiškumą visuose žmonėse Rusijoje.

Nėra gyvybės srautų, kurie būtų rusai, amerikiečiai, vokiečiai ar kiniečiai. Jūs visi esate dvasiniai gyvybės srautai. Tiktai pripažindami šį visuotinį dvasinį savo esybių elementą pamatysite tikrąjį vienybės jausmą tarp žmonių čia, materijos karalijoje. Niekada nepasieksite vienybės net ir per geriausią bendradarbiavimą.

Galite pažvelgti į šalis, kurios susibūrė drauge ir sukūrė aljansus, kaip tai padarė ES. Negalite vien fizinėmis priemonėmis sukurti išliekančio ir tikro aljanso. Jis tegali būti sukurtas pripažinus vienas kito žmogiškumą ir tuomet pakilus aukščiau ir pripažinus, kad žmogiškumas, kaip jūs jį vadinate, yra dvasingumo išraiška. Tai yra tikrasis universalus visoje Gyvybėje glūdintis elementas. Tai yra tyrumas, slypintis už išorinių išraiškų jūsų tautybėse, religijose, fiziniuose kūnuose, etninėse grupėse. Visi šie išoriniai padalijimai nėra padalijimai, kai matote tyrumą viduje ir už jų.

Ieškokite visuose glūdinčio žmogiškumo

Tai yra mano mokymas ir mano prašymas, kad dvasingi žmonės Rusijoje išdrįstų pažvelgti į žmones už Rusijos ribų ir pamatytų jų žmogiškumą, kad ir ką jie sakytų, galvotų ar jaustų apie Rusiją. Jūs esate tie, dvasingi žmonės, kurie turite galimybę pakilti aukščiau. Kaip jau anksčiau sakėme, jūs lemiate Rusijos ateitį. Ar ji bus paremta vis labiau augančiu žmogiškumu, ar priešingai, ją toliau valdys baimė ir įtarumas, ar tas jausmas, kad mes, rusai, esame kitokie, esame geresni, kad niekas negali mūsų kritikuoti, ir kad neturėtume pažvelgti į savo praeitį, nors tai yra vienintelis būdas transcenduoti tą praeitį.

Pažvelkite už viso to, nes jūs esate dvasingi žmonės. Žinau, kad galite tai padaryti! Žinau, kad galite atlikti tą pokytį, ir žinau, kokie nepalyginamai laisvesni ir tyresni pasijusite, kai atliksite šį pokytį. Nėra nieko Rusijos istorijoje, į ką bijotumėte pažvelgti, nes matote už išorinių pasireiškimų. Matote tyrumą, kuris yra už viso to glūdinti realybė.

Tad kalbėjau ilgai ir šie žodžiai buvo šviesos taurės. Prašau jūsų vizualizuoti, kad drakonas, kuris buvo aprašytas vakar, šio drakono galva yra padėta virš Sankt Peterburgo, tačiau jo nosis yra atsukta į Archangelską, kur yra mano ašramas. Tad jo didelės šnervės yra atsuktos į mano ašramą, ir aš dabar paleidžiu didžiulį Tyrumo šviesos pliūpsnį tiesiai į drakono šnerves. Ši šviesa pasiekia Drakono širdį virš Maskvos, kur ji susiduria su vakar Mokytojo MOR paleista šviesa. Šis šviesų susidūrimas sukuria aukštyn kylančią mėlynai baltą spiralę, kuri akimirksniu sudegina tam tikrą centralizuotos sistemos, kuriai buvo vadovaujama iš Maskvos, įrašų kiekį, tos sistemos, kuri visą šalį tokią daugybę metų laikė savo geležiniuose gniaužtuose.

Dužk! Dužk! Dužk! Dužki matrica! Tad tai yra atlikta, tai yra įkūnyta. Dėkoju už jūsų dėmesį, nes iš tiesų panaudojau visų jūsų čakras šiam perdavimui atnešti. Tad tai yra atlikta.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2013 Kim Michaels