06. Paveikti mirties
Pakylėtasis Mokytojas Maha Čohanas per Kim Michaels.
Aš esu Maha Čohanas. Dar kartą pažvelkime į mirties sąmonę. Noriu, kad pažvelgtumėte į savo gyvenimo istoriją. Noriu, kad pradėtumėte atpažinti, kaip buvote veikiami mirties sąmonės – akivaizdžiais ir ne tokiais akivaizdžiais būdais. Galite manyti – ir tai, tiesą sakant, yra dažnai pasitaikantis tikėjimas tarp Žemėje gyvenančių žmonių, net ir tarp dvasingų žmonių, – kad mirtis yra pasyvus dalykas. Gali būti, kad patikėjote, jog po mirties nieko nėra. Tai panašu į amžiną miegą, kaip teigia kai kurie mokslininkai materialistai.
Tačiau galiu jus užtikrinti, kad mirties sąmonė nėra pasyvi jėga. Tai yra nepaprastai agresyvi jėga, nors, tiesą sakant, sugebanti taip gerai užsimaskuoti, jog dauguma žmonių net nesuvokia, kaip yra puolami 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, 365 dienas per metus visą gyvenimą. Ir net per visus savo įsikūnijimus šioje planetoje, kur viskas yra taip stipriai paveikta mirties sąmonės, kad žmonėms gali būti nepaprastai sunku kažką pamatyti, kas nebūtų paveikta mirties sąmonės.
Ir todėl, žinoma, toliausiai siekiantis ir subtiliausias mirties sąmonės poveikis yra toks, kad, kai žmonės joje yra praleidę tokį ilgą laiką, jie nebeturi jokio atskaitos taško, kad yra kažkas daugiau už mirties sąmonę. Ir jie beveik niekada to nemato, niekada to nepatiria savo kasdieniniame gyvenime.
Vidinis Šventosios Dvasios patyrimas
Tai, žinoma, yra viena iš pagrindinių religijos, o tiksliau, dvasingumo funkcijų. Ir ši funkcija yra atvesti žmones prie taško, kuriame jie galėtų tiesiogiai, savo viduje patirti Šventąją Dvasią, gyvenimo sąmonę, Gyvenimo Upę. Ir kad jie ne tik intelektualiai žinotų, jog yra kažkas daugiau už mirties sąmonės ribų, bet ir tai patirtų. Kol nebūsite patyrę, kad už mirties sąmonės ribų egzistuoja kažkas daugiau, neturėsite atskaitos taško. Intelektualios žinios nepadės jums pakeisti savo sąmonės; tik tiesioginis vidinis patyrimas, kuriuo patirsite kažką už mirties sąmonės ribų.
Tad visų tikrųjų religijų paskirtis yra vesti žmones keliu, kuriuo eidami jie palaipsniui keltų savo sąmonę per daugelį lygmenų. Ir juo eidami jie nusimestų tam tikras mirties sąmonės iliuzijas, kol galiausiai pasiektų tašką, kuriame galėtų sudalyvauti kažkokiame rituale ar ceremonijoje ir nubusti iš savo įprastinės sąmonės būsenos, kuri yra taip stipriai paveikta mirties sąmonės, ir patirti kažką daugiau.
Net ir tą kažką daugiau, kurį galite girdėti mano balse, kurį galite „girdėti“ tarp šių žodžių, kuriuos čia skaitote, eilučių. Ir galite žinoti, iš to ką kalbu, kad egzistuoja daugiau, kad AŠ ESU DAUGIAU. Kad aš esu daugiau už mirties sąmonę, ir kadangi nesu mirties sąmonėje, nejaučiu jokios pareigos jai paklusti. Neturiu visiškai jokių intencijų jai paklusti, ir iš tiesų jai nepaklusiu.
Tad jeigu turite projekcijų, kurias projektuojate ant manęs kaip dvasinio mokytojo, arba kurias projektuojate ant septynių Čohanų, tuomet mes negalime jums padėti – nebent ryžtumėtės permąstyti šiuos lūkesčius. Ir nebent ryžtumėtės leisti mums sudaužyti jūsų lūkesčius į šipulius, atsisakant juos pildyti, metant jiems iššūkį, specialiai peržengiant jų nustatytas ribas. Ar suvokiate, kad tai yra esminė, absoliučiai esminė dvasinio kelio idėja?
Negalite iš mirties sąmonės ištrūkti savarankiškai, kai jau esate į ją pakliuvę. Jūsų protas pavirsta uždara sistema. Nes pamatinis mirties sąmonės poveikis yra toks, kad ji yra uždara sistema, atkirsta nuo gyvybę teikiančios Gyvenimo Upės, Šventosios Dvasios galios.
Iš atskirties į Vienovę
Mirties sąmonė yra sukurta iš galybės netikrų dvasių, galybės atskirų dvasių, kurios nesugeba matyti Šventosios Dvasios. Jeigu pamatytų ir pripažintų Šventąją Dvasią, akimirksniu liautųsi egzistuoti kaip atskiros dvasios. Ar suvokiate, mano mylimieji? Ar pradedate bent akies krašteliu tai matyti? Negalite būti atskiri ir vienovėje tuo pačiu metu. Negalite pyragu grožėtis jį suvalgę.
Tai yra vienas iš esminių lūžio taškų dvasiniame kelyje, kai suvokiate, jog jeigu norite kažko daugiau nei šiuo metu turite, negalite likti toje sąmonės būsenoje, kurioje šiuo metu esate. Negalite likti komforto zonoje, jeigu norite dvasiškai augti. Nes mirties sąmonė iš tiesų sugeba suteikti žmonėms komforto jausmą, kuomet jie tampa absoliučiai įsitikinę, jog jeigu toliau darys tai, ką šiuo metu daro – ir toliau tikės tuo, kuo šiuo metu tiki, ir nesiliaus kiekvieną sekmadienį lankytis bažnyčioje, – tuomet Dievas tiesiog privalės juos išganyti ir paimti į dangų.
Tačiau mirties sąmonė, žinoma, taip pat gali priversti žmones pasijusti labai nepatogiai. Ir tai nutinka dėl antrojo termodinamikos dėsnio, kuris iš tiesų yra pastiprinantis sūkurys, kuriame viskas yra sustiprinama, ar tai ateitų iš atskirties ar iš Vienovės. Ir todėl mirties sąmonė privalo eiti į vis didesnius kraštutinumus, versdama jus jausti vis didesnį nepatogumą.
Ir vis dėlto, tai yra du aspektai, Alfa ir Omega, kuomet kai kurie žmonės pradeda jaustis labai patogiai, o kiti žmonės – labai nepatogiai. Ir, žinoma, nėra tikėtina, kad tie, kurie jaučiasi patogiai, ims save keisti, tiesa? Nes kam gi jiems keistis, jeigu jie gali sau patogiai galvoti, kad vieną dieną Jėzus pasirodys danguje ir juos išgelbės? Ar pasirodys dar koks nors išorinis išganytojas ir visą darbą nudirbs už juos.
PASTABA: Likusią šio diktavimo dalį galite rasti knygoje: Laisvė nuo vidinių dvasių.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com