Žemė yra priemonė sąmonei transcenduoti

TEMOS: Apatija yra Motinos Liepsnos iškreipimas – Totalitarizmo priežastis – Vienovė ir laisva valia – Kodėl griūna demokratijos – Pakilus virš pranašumo-menkavertiškumo dinamikos – Aukščiausio tikslo apibrėžimo spąstai – Nesugebėjimas priimti Dievo meilės – Tikrasis sėkmės matas – Kokia yra jūsų realybė?

Pakylėtoji Mokytoja Motina Marija, 2012 birželio 16 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas konferencijoje netoli Melburno, Australijoje.


Mano mylimos širdys, aš esu Marija, Motina Marija. Aš esu Dangiškoji Motina Žemei. Ateinu šią vėlyvą popietę po penktos valandos, ir ateinu su tam tikru Dangiškosios Motinos bebaimiškumu. Nes, žinoma, aš buvau fiziniame įsikūnijime ir žinau, kaip lengvai pavargsta ir išglemba jūsų kūnai vėlyvą popiečio valandą. Tad reikalingas tam tikras bebaimiškumas ateiti ir tarti: „Ir vis dėlto, aš perduosiu diktavimą šią valandą.“

Apatija yra Motinos Liepsnos iškreipimas

Tad tikiuosi, jog sugebėsite šitai įvertinti ir ryšitės būti šiek tiek išpurtyti iš snūdurio būsenos, kuri atsėlina iš masinės sąmonės. Ir kaip ką tik diskutavote apie apatiją, abejingumas ir apatija iš tiesų yra didžiausia grėsmė žmonijos progresui ir Žemės planetai. Kaip žmonės galės būti išpurtyti iš savo abejingumo, iš savo apatijos, iš savo nejautrumo gyvybei, kas iš tiesų yra Motinos Liepsnos iškreipimas, argi ne taip? Nes argi ne Motina yra toji, kuri yra jautresnė gyvybei, vaikams, jų poreikiams, jų troškimui būti puoselėjamais. Ir todėl tai yra Motinos Liepsnos iškreipimas, kai tiek daug žmonių tampa apatiški, kai jie mano, kad nėra nieko, ką jie galėtų padaryti, arba kai jie tiesiog nenori nieko daryti dėl kitų. Jie nenori prisiimti atsakomybės už nieką, kas išeina už jų ribų. Ir už save jie nenori prisiimti beveik jokios atsakomybės.

Ir todėl, mano mylimieji, iš tiesų yra būtina, kad įvyktų pokyčiai, kad žmonės būtų supurtyti. Ir argi nematote, kad labai dažnai tiktai skaudūs smūgiai gali išpurtyti žmones iš jų malonaus snaudulio būsenos ir atvesti prie taško, kuriame jie ryžtųsi sakyti: „Viskas, gana; turi įvykti pokyčiai. MES privalome pasikeisti.“

Totalitarizmo priežastis

Ir būtent tai yra raktas. Kas gali pakeisti demokratinę visuomenę? Valdžia negali pakeisti demokratinės visuomenės, ji negali peržengti to, ką leidžia žmonių sąmonė, ribų. Nes argi nematote, kad visuomenėje, kurioje egzistuoja totalitarinė valdžios forma, ši visuomenė vis dar tebėra toje Žemės evoliucijos fazėje, kurioje žmonės yra tiesioginėje elito įtakoje. Ir todėl žmonių laisva valia buvo suspenduota elito. Tai, žinoma, vėlgi, yra žmonių sąmonės išraiška, ir būtent dėl to vis dar tebematote šalių Žemėje, kuriose egzistuoja totalitarinis valdymas. Nes žmonės nenori nubusti ir prisiimti atsakomybės už save, tad jie prisitraukia totalitarinį valdovą.

Ir ką daro šis valdovas? Pažvelkite į totalitarines visuomenes, kurias matote visame pasaulyje. Kinija yra vienas didelis pavyzdys, kai žvelgiate į pasaulį iš Australijos. Galite manyti, kad elitas yra pavergęs, neteisingai pavergęs žmones. Galite manyti, kad elitas pats prisiėmė šį vaidmenį, kad tai nėra teisinga, tai nėra teisėta. Galite manyti, kad elitas netarnauja žmonėms, jis išnaudoja žmones. Tačiau realybė yra tokia, kad elitas iš tiesų tarnauja žmonėms.

Ir kokią gi tarnystę šis elitas teikia žmonėms? Jų tarnavimas yra tobulo preteksto žmonėms suteikimas, kodėl jie negali prisiimti atsakomybės už save. Nes būtent tai žmonės pasąmoningai išsiuntė į kosminį veidrodį: nenorą prisiimti atsakomybę už save ir savo visuomenę. Ir ką gi daugiau kosminis veidrodis gali daryti, kaip tik atspindėti jiems tai, ko jie sako norintys. Tai yra, tokią visuomenę, kurioje jie atrodo neturintys galimybių prisiimti atsakomybės už save.

Tad ar jau pradedate užčiuopti labai subtilų suvokimą, į kurį noriu atkreipti jūsų dėmesį? Kai žvelgiate į Žemę, galite matyti daug visuomenių, kuriose egzistuoja tam tikros sąlygos, ir turite suprasti, kad šios sąlygos yra žmonių sąmonės atspindys. Žmonės per savo laisvą valią suprojektavo ant Materijos šviesos proto įvaizdžius, kurie tapo įkūnyti šių sąlygų pavidalu. Kaip sakiau, jeigu jie nenori prisiimti atsakomybės už save, jie projektuoja proto įvaizdį, kad nori visuomenės, kurioje atrodo, kad jie negali arba jiems nereikia prisiimti atsakomybės už save, nes neturi fizinės laisvės tai padaryti.

Tad ar suvokiate, kad viename lygmenyje Laisvos Valios Įstatymas reikalauja, jog Materijos Šviesa atspindėtų žmonėms tiksliai tai, ką žmonės projektuoja? Kosminis veidrodis jiems atspindės tiksliai tai, ko jie sako norintys, nors šis jų noras dažnai būna išreiškiamas pasąmonės lygmenyse. Na ir dabar, kai suvokiate šį mechanizmą, jums, žinoma, kyla logiškas klausimas. Ir šis klausimas yra toks: „Kaip Žemei, kaip visuomenei iš viso yra įmanoma kažkaip progresuoti?“

Vienovė ir laisva valia

Ir štai čia jums reikia suprasti kitą mechanizmą, kurį galėtume pavadinti Alfa mechanizmu, ir tai yra mūsų taip vadinamas antrasis termodinamikos dėsnis – mes naudojame šį išsireiškimą, nes šis terminas yra pripažįstamas šiuolaikinio mokslo. Tačiau tą patį mechanizmą būtų galima išreikšti daug skirtingų būdų, pavyzdžiui, induizme tai buvo laikoma dievu Šiva, naikintoju, kuris iš tiesų nenaikina, bet griauna tai, kas laiko žmones įkalintus tam tikrame įvaizdyje, tam tikrame sąmonės lygmenyje.

Žinoma, kadangi egzistuoja Laisvos Valios Įstatymas, žmonėms yra leidžiama patirti viską, ką jie nori patirti, tačiau Laisvos Valios Įstatymas taip pat teigia, kad jie negali to patyrimo patirti amžinai, kadangi už Laisvos Valios Įstatymo slypi vienovės realybė – visa gyvybė yra viena. Ir todėl žmonės turi teisę įžengti į atskirties ir dualizmo sąmonę, laikydami save atskiromis būtybėmis arba atskira grupe, ir apibrėždami tam tikras sąlygas, kurias jie nori patirti kaip atskira grupė.

Tačiau jie neturi teisės pasilikti toje sąmonėje amžinai, nes tai reikštų, kad visuma turėtų likti žemesniame būvyje dėl nedidelės mažumos padarytų pasirinkimų. Įstatymas teigia, kad kai didžioji dalis savimonę turinčių būtybių sferoje pakelia savo sąmonę, tuomet tie, kurie nenori kelti savo sąmonės, negali neribotam laikui likti savo dabartiniame lygmenyje. Ir todėl jie privalo susidurti su mechanizmu, kuris juos traukia aukštyn, versdamas jų pačių susikurtas sąlygas griūti.

Kodėl griūna demokratijos

Ir būtent dėl to, mano mylimieji, matote, kad tam tikros totalitarinės šalys privalo vis stipriau pavergti žmones, kol žmonės galiausiai nuspręs prisiimti atsakomybę už save ir savo visuomenę. Kodėl matote daugelį demokratinių šalių, kuriose dalykai pradeda griūti, kuriose valdžia yra atsidūrusi aklavietėje, kuriose nesugebama priimti jokių sprendimų arba kuriose veši korupcija?

Taip, vėlgi, yra dėl to, kad žmonės net ir demokratinėse šalyse pasakė norintys turėti laisvą demokratinę šalį, norintys patogaus materialaus gyvenimo būdo, tačiau jie iš tiesų nenori įsitraukti į valstybės valdymą ir prisiimti atsakomybę už savo valdžią. Ir tuomet jie gauna tokią visuomenę, kokios nori, tačiau jie ją gauna tik kuriam laikui. O tuomet ta visuomenė pradeda griūti. Ir griuvimas gali įgyti vis didesnį pagreitį, kol žmonės nubus ir tars: „Ne, mes prisiimsime didesnę atsakomybę už savo šalį, už savo valdžią. Nelaikysime savęs atskirtais nuo valdžios. Suprasime, kad mes ir esame tikroji valdžia.“

Ir čia mes, žinoma, apėjome pilną ratą, grįždami prie pranašumo ir nepilnavertiškumo temos ir kaip tai pasireiškia. Nes kuo yra paremtas elitizmas? Na, būtent tuo, kad dauguma žmonių nenori prisiimti atsakomybės už save ir visuomenę, jie nori, kad valdytų elitas. O elitas jau dėl pačios savo prigimties privalo būti pranašesnis ir į jį yra žiūrima kaip į pranašesnį, nes kitaip jis negalėtų valdyti.

Vėlgi, net ir demokratinėje visuomenėje turite tendenciją, kad žmonės mato arba galvoja, jog tik tam tikri žmonės turi gebėjimą būti lyderiais. O didžioji populiacijos dalis neturi šio gebėjimo, todėl jie privalo atsitraukti ir leisti elitui valdyti. Bet matote, tokia visuomenė nebus tvari Vandenio amžiuje.

Tačiau ko reikės, kad tai pasikeistų? Reikės, kad vis daugiau ir daugiau žmonių pradėtų transcenduoti visą šią pranašumo ir menkavertiškumo dinamiką, nes jie suvoktų labai paprastą tiesą, ateinančią iš Penktojo Spindulio, kuris yra vizijos spindulys, tai yra spindulys, kuriame matote mūsų taip vadinamą tyrą viziją. Jūs matote aukštesnio potencialo tyrą viziją. Tad koks yra tikrasis vaistas nuo pranašumo-menkavertiškumo iliuzijos?

Pakilus virš pranašumo-menkavertiškumo dinamikos

Na, ką teigia pranašumas ir menkavertiškumas? Jis teigia, kad yra žmonių, kurie yra pranašesni pagal tam tikrus Žemėje apibrėžtus kriterijus, o kai kurie kiti žmonės yra menkesni pagal tuos pačius kriterijus. Kokia yra išeitis? Išeitis yra suvokti, kad visi žmonės yra vieno Dievo, vieno Kūrėjo individualizacijos. O jeigu jūs visi esate Kūrėjo individualizacijos, niekas negali būti menkesnis, nes visi turi potencialą viduje būti atviromis durimis Dievo šviesai savo daugybėje išraiškų tekėti per jus.

O tai reiškia, kaip sakė pats Jėzus: „Pats iš savęs aš nieko negaliu padaryti. Tai Tėvas manyje daro darbus.“ Tad matote, kai pasiekiate šį suvokimą – ir kaip matėte savo diskusijoje, kai nebesate suskilęs namas, kai esate vieno proto, ir išsprendžiate savo prote, kas yra priimtina ir nėra priimtina Žemėje – tuomet tampate atviromis durimis Dievo šviesai. O tai reiškia, kad kai esate atviros durys, nėra tokio posto visuomenėje, kurio nebūtumėte verti užimti. Negalite būti menkesni prisiimti bet kokią atsakomybę visuomenėje, kai pripažįstate, jog nesate darytojas; jūs esate atviros durys.

Ar suvokiate, mano mylimieji? Tai yra esminis ateinančio amžiaus principas. Ką norite matyti valdant jūsų visuomenę?

Ar norite, kad jūsų visuomenė toliau būtų valdoma elito, kuris tarnauja žmonėms, suteikdamas žmonėms pretekstą netapti atviromis durimis? Jeigu to norite, tuomet Laisvos Valios Įstatymas reikalauja, kad tai gautumėte. Tačiau dėl Antrojo Termodinamikos Dėsnio jums bus vis sunkiau išsaugoti tą poziciją.

Tad, vėlgi, ar suvokiate, kad Dievo šviesa yra aukščiau už dualistinę sąmonę? Negalite pritaikyti vertybinio vertinimo ir sakyti, kad kai kurios Dievo šviesos formos yra menkesnės už kitas Dievo šviesos formas. Tai paprasčiausiai neturi prasmės. Nes jeigu sakote, kad tam tikros Dievo savybės yra menkesnės už kitas, jūs nekalbate apie Dievo savybes. Jūs kalbate apie proto įvaizdį, kurį susikūrėte savo prote, ir jūs projektuojate šį įvaizdį ant Dievo savybių. Tačiau jūs čia nebekalbate apie realybę; jūs tekalbate apie savo proto įvaizdį.

Ir būtent tai iš tiesų yra vaizduojama istorijoje apie Ievą, kuri buvo gundoma Žalčio, sakiusio, kad jeigu suvalgysite šį vaisių, tapsite kaip dievai, pažįstantys gėrį ir blogį – nes jūs patys apibrėšite šį gėrį ir blogį. Tačiau tai, ką jūs apibrėžiate, tėra proto įvaizdis, neturintis jokio ryšio su realybe, ta realybe, kuriai mes laikome viziją Penktajame Spindulyje.

Mes žinome realybę. Mes matome tikrovę. Ir todėl matome netikrovę. Mes kiaurai permatome netikrovę, visas dualistinės sąmonės sukurtas dūmų uždangas. Mes jas visas permatome kiaurai. Ir todėl Penktasis Spindulys iš tiesų gali pasitarnauti tiems individams, kurie norėtų išsilaisvinti iš dualistinės sąmonės.

Tačiau pasitarnauti jums galėsime tik tuomet, jeigu pasiryšite prisiimti atsakomybę už save. Nes negalėsime jums pasitarnauti padėdami jums kabintis į savo iliuzijas arba suteikdami jums tobulą pasiteisinimą neprisiimti atsakomybės.

Aukščiausio tikslo apibrėžimo spąstai

Tad leiskite man atkreipti jūsų dėmesį į dar vieną pranašumo/menkavertiškumo dinamikos aspektą. Jūs kalbėjote savo diskusijoje, kad visuomenė labai stipriai koncentruojasi į rezultatus. Na, kokia yra šio koncentravimosi į rezultatus esmė? Ji kyla iš dualistinės sąmonės, kuri apibrėžia mūsų taip pavadintas epines dramas. Ji sako, kad egzistuoja tam tikras tikslas, ir tai yra pranašesnis tikslas, kuris privalo būti pasiektas. Ir kai įžengiate į šią sąmonę, kurioje tikite privalantys siekti tam tikro tikslo, manydami, kad dar neatvykote, kas su jumis nutinka? Nutinka kai kas labai paprasto. Jūs apsibrėžiate tikslą ir todėl pasąmoningai sakote: „Kai pasieksiu tikslą, įgysiu pranašumo statusą. Kai išpildysiu šias sąlygas, būsiu pranašesnis.“

Bet argi tuomet tuo pačiu metu nesakote: „Kol nesu pasiekęs šio tikslo, esu menkesnis. Nesu pakankamai geras, nes neatitinku šių kriterijų, kuriuos apsibrėžiau.“ Jūs pasąmoningai – nors paviršutiniškame lygmenyje galite manyti priklausantys kažkokiai grupei ar kažkokiai religijai, ar kažkokiai politinei filosofijai, kuri jus paverčia pranašesniais už kitus žmones – giliai savo viduje suvokiate, kad esate menkesni, nes dar nepasiekėte tikslo. Ir tai jums kelia didelį vidinį skausmą, kurio dauguma žmonių neatpažįsta.

Ir kokiu gi būdu daugelis žmonių siekia numalšinti šį skausmą? Nusistatydami tikslą, kuris būtų lengviau pasiekiamas nei tas aukščiausias tikslas, tas pranašiausias tikslas. Jie nori apibrėžti kelią į tą tikslą, kad vis dar galėtų jausti, jog nėra visiškai menkaverčiai dėl to, kad nepasiekė aukščiausio tikslo. Tad jie susikuria netikrą kelią. O ką tai reiškia? Iš kur galite žinoti, ar progresuojate? Na, turite turėti kažkokį būdą išmatuoti savo progresą, išmatuoti savo rezultatus.

Ar suvokiate subtilų mechanizmą, subtilią psichologiją, kai apsibrėžiate sau šiuos tikslus – šiuos tarpinius tikslus, vedančius link aukščiausio tikslo – ir tuomet, kai galite išmatuoti, jog padarėte kažkokį progresą šioje skalėje? Ir tuomet jūs galite, bent kuriam laikui, numalšinti vidinį skausmą, kurį jums kelia menkavertiškumo jausmas, jausmas, kad nesate pakankamai geri, jausmas, kad nenusipelnote įžengimo į dangų, kad nesate verti Dievo meilės. Nes sakau jums, didžioji dalis žmonių Žemėje pasąmonėje nesugeba priimti, kad yra verti Dievo meilės, ir tai yra didžiosios dalies skausmo, kurią jaučia žmonės, priežastis.

Nesugebėjimas priimti Dievo meilės

Jie patys gali galvoti, kad šio skausmo priežastys yra kitos, tačiau priežastis, gilesnė priežastis yra ta, kad jie nesugeba priimti Dievo meilės. Ir todėl jie nueina į netikrą kelią, kuriame galvoja, kad jeigu išpildys tam tikrus išorinius kriterijus, vieną dieną taps verti Dievo meilės. Ir jeigu jie tuomet galės apsibrėžti kelią ir išmatuoti savo progresą kelyje, galės jausti, kad kol progresuoja, jie bent jau juda link tikslo, tad gali numalšinti skausmą. Tačiau vienintelis sprendimas yra atitraukti savo viziją nuo dualistinės vizijos, idant pradėtumėte matyti tai, apie ką kalbėjo Jėzus sakydamas: „Kai jūsų akis bus viena“. Kai nebežiūrėsite į save per dualistinę viziją, galėsite matyti tyrą viziją. Galėsite matyti, kad jūs jau esate Kūrėjo individualizacija. O jeigu esate Kūrėjo individualizacija, negalite būti neverti Dievo meilės.

Negalite būti menkesni, negalite būti neverti gauti Dievo meilę, nes Dievas netaiko pranašumo/menkavertiškumo standarto, jis netaiko vertybinių vertinimų. Ir kai pradėsite su tuo susiderinti, kai pradėsite patirti Penktojo Spindulio šviesą, įgysite priešnuodžius. Nes vienintelis dualizmo priešnuodis yra šviesa. Negalite pašalinti tamsos. Atnešate šviesą ir tamsos nelieka. Ir tiktai Penktojo Spindulio šviesa suteiks jums viziją.

Kalbėdama šiuos žodžius darau du dalykus. Duodu jums žodžius, kurie turi prasmę, į kurią jūsų išorinis protas gali įsikibti, ir tai gali padėti jums pakeisti savo supratimą. Tačiau ne pats supratimas padės jums transcenduoti pranašumo-menkavertiškumo dinamiką. Tai padarys tik šviesa.

Supratimas, klaidingas supratimas, gali jums neleisti priimti šviesos, o teisingas supratimas gali padėti jums priimti šviesą. Tačiau galiausiai tiktai šviesa pakeis jūsų sąmonę. Jokie supratimo kiekiai nepakeis jūsų sąmonės. Jie gali pakeisti jūsų suvokimą, ir tai tuomet atves prie pokyčio sąmonėje. Tačiau būtent šviesa jus iškelia virš tam tikro lygmens iliuzijos, tiktai šviesa.

Tad, žinoma, kiekvienam iš septynių spindulių egzistuoja tam tikri to spindulio iškreipimai. Ir tiktai to spindulio šviesa galiausiai galės jus išlaisvinti nuo iškreipimų. Tad, žinoma, kalbėdama šiuos žodžius į masinę sąmonę, aš taip pat siunčiau šviesą, tą šviesą, kuri sklinda tarsi ratilai masinės sąmonės vandenyje.

Įsivaizduokite cunamius, kuriuos matėte per pastaruosius dešimt metų, kurie padarė tokį niokojantį poveikį. Įsivaizduokite, kad štai čia, kur turiu fizinį fokusą, dabar yra šviesos drebėjimo epicentras, kuri pasklinda tarsi ratilai per masinės sąmonės vandenyną, sukurdama šią milžinišką bangą, kuri sklinda neįtikėtinu greičiu, kol pasiekia kažkokį masinės sąmonės elementą, kuris priešinasi jos judėjimui. Ir tuomet banga pakyla ir visiškai nuverčia barjerą, apverčia jį aukštyn kojomis, išvartydama žmonių išankstines nuomones ir prisirišimus.

Ne tam, kad sunaikintų, ne tam, kad sugriautų, bet kad juos išlaisvintų, idant jie galėtų turėti pasirinkimą pamatyti, jog egzistuoja alternatyva tam gyvenimo būdui, kurį jie gyveno šiame dirbtiniame kelyje, siekdami kažkokių pasiekimų šiame pasaulyje, matuodami savo sėkmę, savo žygį į sėkmę. Ar tai būtų kažkokie pasiekimai ar pripažinimas iš visuomenės, ar tai būtų jų sąskaitos banke ar pensijų fondo dydis.

Tikrasis sėkmės matas

Mano mylimieji, tikrasis sėkmės matas yra jūsų gebėjimas būti visiškai atviromis durimis Esaties šviesai tekėti per jus, kad galėtumėte matyti: „Aš nesu darytojas.“ Nes matote rezultatus, kurių, kaip žinote, nebūtumėte sugebėję pasiekti iš žmogiško lygmens. Ir vis dėlto, jie yra, jie yra čia ir jie daro pozityvų poveikį. Galbūt tai nebus kažkoks pasaulį pakeičiantis poveikis, tačiau tai gali pozityviai paveikti jus supančius žmones, jūsų šeimą, draugus, net ir atsitiktinai jūsų sutiktus žmones.

Jūs visi daugiau ar mažiau esate atviros durys šviesai. Ir tikrasis sėkmės matas yra pažvelgti į save ir pažiūrėti, kur vis dar galite turėti dalykų, kurie blokuoja nevaržomą šviesos tekėjimą. Ir tuomet palaipsniui – savęs negrauždami, nesijausdami menkesniais, mano mylimieji – galite su tuo dirbti, kad taptumėte tuo vis skaidresniu stiklu, vis labiau atviromis durimis. Nesiekiu čia sukurti naujo mato, dėl kurio galėtumėte jaustis menkesniais, nes nesate visiškai atviros durys.

Leiskite visiems tiems vertybiniams vertinimams nuo jūsų nukristi, mano mylimieji. Juk galite priimti sprendimus, argi ne taip? Jūs priėmėte sprendimą atvykti į šią konferenciją. Priėmėte sprendimą studijuoti dvasinius mokymus. Tad ryžkitės toliau naudotis savo gebėjimu priiminėti po vieną mažą sprendimą vienu metu.

Pažvelkite į dalykus, kurie jus stabdo, supraskite juos, pamatykite juos. Priimkite sprendimą: Tai nebėra priimtina mano esybėje, aš nebesitapatinsiu su šiuo sąmonės lygiu, su šia iliuzija, su šiuo įpročiu. O jeigu negalite tiesiog priimti šio sprendimo, tuomet žinote, kad turite siekti didesnio aiškumo, turite siekti gydymo, turite siekti transformacijos, naudodamiesi mūsų jums perduotais įrankiais.

Tačiau jūs savo prote vis tiek tebeturite tikslą pasiekti tašką, kuriame dabar galėtumėte priimti sprendimą; ne savo išoriniu protu, o visa savo esybe. Ir todėl tai būtų vieno taško sprendimas, nes jūs esate vieno proto, nesuskilę, ir tiesiog priimate sprendimą: aš pakylu į aukštesnį sąmonės lygį, transcenduoju, akceleruoju virš savo buvusio lygmens. Nes šitai dabar yra mano realybė.

Kokia yra jūsų realybė?

Kai žvelgiate į šaukinį Penktojo Spindulio arkangelams [šaukinys 5.02], jame yra vienas sakinys, į kurį galite atkreipti dėmesį: „Tobulos sveikatos realybėje gyvenu“. Tiktai tuomet, kai tai jums bus tikra, tai taps įkūnyta fiziškai. O tikra jums tai nebus tol, kol nesugebėsite to priimti vienu protu.

Tad štai apie ką pamąstykite: jūsų išorinė realybė tegali būti atspindys to, kas jums atrodo tikra jūsų prote. Ištirkite save. Ką jūs laikote tikra? Kokius pasaulyje egzistuojančius ribotumus laikote tikrais, kurių manote neturintys galios transcenduoti? Ir tuomet suvokite, kad nors žemesnysis aš gali neturėti galios transcenduoti, aukštesnysis aš, Dievo galia jumyse, gali transcenduoti šias sąlygas. Ir tuomet dirbkite su tuo, kad pasiektumėte tašką, kuriame galėtumėte priimti, jog esate atviros durys septynių spindulių buvimui ir šviesai.

Tai yra vizija, kurią laikau kiekvienam iš jūsų. Visiškai netrokštu, kad čia sėdėtumėte ir klausytumėte pasiuntinio, kuris yra atviros durys, dar dešimt ar penkiolika metų. Trokštu, kad kiekvienas iš jūsų vienokiu ar kitokiu laipsniu taptumėte atviromis durimis, pagal savo individualų dangiškąjį planą ir talentą. Mūsų perduodamas mokymas tėra priemonė tikslui pasiekti, o tikslas yra sąmonės transcendencija.

Viskas, kas vyksta Žemėje, yra priemonė sąmonės transcendencijos tikslui pasiekti. Kai šitai suprantate, suvokiate, kad jokie pasireiškimai žemėje neturi aukščiausios tikrovės, tačiau jūs – grynoji sąmonė, kuria esate – jūs esate tikri. Ir todėl tai, ką projektuojate iš vienovės taško, yra tai, kas tampa nauja realybe Žemėje. Iš pradžių jūsų gyvenime, tuomet visuomenėje, ir tai sklinda tarsi ratilai vandenyje, kol visa planeta pasikeičia, įžengdama į Sen Žermeno aukso amžių.

Pamąstykite, ką tikite esant tikra, ir tuomet kvestionuokite tai ir ryžkitės leisti man jus vesti, idant pamatytumėte aukštesnę realybę. O tuomet, kai pamatysite aukštesnę realybę, palaipsniui pasieksite tašką, kuriame galėsite priimti, kad štai kas dabar jums yra tikra. „Tobulos sveikatos realybėje gyvenu“, kai tašką pasiekiu, kuriame tą tobulumą priimt galiu. Gausa, gausybės ragas, yra tikrovė jums, kai pasiekiate tašką, kuriame galite tai priimti, kad tai jums yra tikra. Tai yra tikra jūsų prote.

Visos geros savybės ateis pas jus, kai priimsite tai kaip tikrovę savo prote. Tokia yra Penktojo Spindulio, Dievo vizijos galia, ir aš esu viena su šia Dievo vizija. Ir perdaviau ją jums, kad galėtumėte ją priimti tokiu laipsniu, kokiu esate pasiryžę tai šiuo metu priimti. Tad lenkiuosi jums su visiška pagarba jūsų laisvai valiai, tačiau taip pat leidžiu jums žinoti, kad aš, Motina Marija, myliu kiekvieną iš jūsų besąlygiškai. Nes jūs iš tiesų esate verti aukščiausios meilės.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2012 Kim Michaels