Pranašesnės rasės iliuzija

TEMOS: Dalykų įvardijimo galia ir pavojus – Juslinis suvokimas ir juslinis paklydimas – Rasinio pranašumo iliuzija – Kalbų sumaišymas – Problemos suformulavimo privilegija – „Išlieka tik stipriausi“ teiginio paklydimas – Tikrojo objektyvumo siekis – Objektyvumas peržengia linijiško proto ribas – Baltaodžių pranašumo šaknys Australijoje – Kas stabdo Australiją – Branduolinis karas Australijoje

Pakylėtasis Mokytojas MOR, 2012 birželio 16 d. per Kim Michaels. Šis diktavimas buvo perduotas Melburne, Australijoje.

O džiugesys materijos dainų, Harmonijos Aukštybių išaustų! Kaip džiaugiuosi, galėdamas šiandien prie jūsų prisijungti! Mokytojas MOR AŠ ESU, ir ateinu pas jus su dideliu džiaugsmu, į jūsų įsikūnijusių dvasinių būtybių grupę, kurioje kai kurie iš jūsų esate iš angelų karalijų, o kiti – iš bendrakūrėjų karalijos. Tačiau visi jūs susirinkote širdies vienovėje, dvasios vienovėje.

Tad, mano mylimieji, pamąstykite apie mano vardą: Mokytojas MOR. Ar suvokiate, kad esantieji dualistinėje sąmonėje gali pažvelgti į mano vardą ir samprotauti, esą aš teigiu esantis daugiau už kitus, daugiau už žmones ir todėl noriu išsikelti save kaip pranašesnį, kitus paversdamas menkesniais? Ar suvokiate, kad dualistinė sąmonė gali viską iškraipyti ir iškreipti?

Tačiau jūs, žinoma, žinote, kad aš nesu Mokytojas MOR dėl to, kad esu daugiau už jus. Aš esu Mokytojas MOR, nes esu daugiau už žmogišką sąmonę, žmogiškos sąmonės lygmenį. Pasirinkau vardą MOR, kad įkvėpčiau ir jus būti daugiau, nes, žinoma, amžinasis pakylėtųjų mokytojų šūkis yra: „Ką vienas padarė, visi padaryti gali.“

Dalykų įvardijimo galia ir pavojus

Atidžiau pamąstykime apie seną posakį: „Kas yra varde?“ Tikriausiai žinote, kad Pradžios Knygoje yra sakoma, jog kai Dievas sukūrė Adomą, jis suteikė Adomui galią pavadinti visus gyvūnus ir augalus, ir visus kitus dalykus Žemėje. Mažai žmonių mąstė apie tikrąją šio teiginio vidinę prasmę, tačiau ji yra labai gili.

Ką reiškia kažką pavadinti? Tai reiškia, kad savo prote jūs suformuluojate daikto proto įvaizdį, ir tuomet, kai suformuluojate pavadinimą žodžiais, kas nulemia žodžius, kuriuos priskiriate tam tikram dalykui? Jūsų turimas proto vaizdinys. Tačiau, mano mylimieji, ar manote, kad mes danguje vaikštinėjame viską įvardindami? Galite taip manyti, tačiau jeigu taip manote, taip yra dėl to, kad projektuojate savo pačių sąmonės būseną ant pakylėtųjų mokytojų.

Tai, žinoma, yra viena seniausiai daromų klaidų materialiame pasaulyje. Vėlgi, Pradžios Knygoje yra sakoma, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo paties paveikslą ir panašumą, tačiau kaip žinote, tie, kurie po to nusileido į dualistinę sąmonę, pasuko kitu keliu ir pradėjo kurtis Dievą pagal savo pačių paveikslą ir panašumą, ar bent jau jie pradėjo kurti tokius įvaizdžius savo protuose.

Kai esate fiziniame įsikūnijime, patiriate pasaulį per fizines jusles. Galite pažvelgti į medį lauke ir matyti jį kaip atskirą vienetą, kaip aiškiai apibrėžtą vienetą. Medis skiriasi nuo krūmo, medis skiriasi nuo akmens, ir taip yra dėl to, kad jūsų juslės yra suderintos aptikti skirtybes. Tame iš esmės nėra nieko blogo ar nenatūralaus, nes materialiame pasaulyje jums iš tiesų reikia aptikti skirtumus. Turite gebėti žinoti, ar kažkas yra pavojinga ar ne.

Tačiau nutiko taip, kad žmonės buvo suklaidinti savo juslių manyti, jog jie gali suvokti tik per juslių filtrą, kad jie gali matyti realybę tik tokią, kokią ją atskleidžia juslės, tai yra, kaip atskirus, aiškiai išskirtus, aiškiai apibrėžtus dalykus. Tačiau realybė, kurią mes matome iš pakylėtosios karalijos, yra tokia, kad nėra jokių „dalykų“, nėra jokių atskirų fenomenų. Viskas yra sąmonės išraiška.

Medis, net ir tam tikra medžio rūšis, yra specifinės sąmonės būsenos išraiška. Kai aš, pakylėtasis mokytojas, žvelgiu į aukštas pušis Dardželinge, jeigu noriu pažinti specifinį medį, nežiūriu į jį per sensorinį suvokimą ir nevadinu to medžiu. Aš suprojektuoju savo sąmonę į medžio sąmonę ir pilnai patiriu tą sąmonę, kuri įkūnija tai, ką jūs materialioje karalijoje matote kaip medį.

Todėl aš taip pat patiriu, kaip ši sąmonė, kuri įkūnija fizinį medį, yra didesnės visumos, gyvenimo audeklo dalis. Tad niekada negalėčiau tapti iliuzijos auka, kad medžio sąmonė yra atskirta nuo vienos sąmonės, vieno proto, ar kad medis yra atskiras dalykas.

Ką tai reiškia, mano mylimieji? Na, tai taip pat reiškia, kad niekada negalėčiau tapti iliuzijos auka, jog vienas dalykas yra pranašesnis už kitą dalyką, kuris tuomet tampa menkesniu už pirmąjį dalyką. Tad būdami pakylėtuoju mokytoju niekada negalėtumėte patikėti pačiu pamatiniu dualistinės sąmonės elementu – pranašumo/menkavertiškumo dinamika.

Juslinis suvokimas ir juslinis paklydimas

Ką daro dualistinė sąmonė? Na, ji paima jūsų juslinį suvokimą ir tuomet apgaulingai jus įtikina, kad negalite suvokti arba patirti pasaulio jokiu kitu būdu kaip tik per jusles. Savaimiškai tai nėra žalinga, nes, šiaip ar taip, sakiau, kad juslės yra sukurtos aptikti skirtumus.

Tad ką padaro dualistinė sąmonė? Na, žinoma, tai padaro puolę angelai, kurie naudojasi dualistine sąmone, kadangi pati dualistinė sąmonė nieko nedaro, ji tiesiog yra sąmonės būsena. Ir vis dėlto, tos būtybės, kurios įkūnija šią sąmonės būseną, jau dėl pačios šios sąmonės prigimties privalo agresyviai projektuoti savo pačių sąmonę ant kitų.

Puolusios būtybės suprojektavo ant žmonijos tam tikrą sluoksnį ant juslinio suvokimo, uždėdamos vertybinį vertinimą ant tendencijos skirti. Medis ne tik kad skiriasi nuo akmens, ir aš naudoju šį pavyzdį specialiai, kadangi dauguma jūsų netaikysite vertybinio vertinimo, sakydami, kad medis yra geresnis už akmenį, ar kad akmuo yra blogas, o medis yra geras. Ir vis dėlto, dualistinė sąmonė iš tiesų prideda šį vertybinį vertinimą.

Jūs negalite – būdami dualizme – tiesiog atskirti. Privalote taikyti vertybinį vertinimą atskirdami, tad kiekvienas dalykas turi būti įvertinimas pagal skalę su dviem kraštutinumais: gėriu ir blogiu, teisingumu ir klaidingumu, pranašesniu/menkesniu. Vadinkite juos kaip norite, tačiau privalo egzistuoti skalė.

Dauguma žmonių Žemėje nėra visiškai įstrigę dualistinėje sąmonėje. Nes, kaip sakiau, dauguma žmonių turi tam tikrus dalykus, į kuriuos žiūri netaikydami vertybinio vertinimo. Galite žiūrėti į skirtingas paukščių rūšis ir matyti, kad vieni giesmininkai gieda tam tikru būdu, o kiti gieda kitaip, tačiau argi tai reiškia, jog turite manyti, kad vienas iš jų yra pranašesnis už kitą? Žinoma, matote, kad kai kurie žmonės sugeba pritaikyti pranašumo/menkumo kriterijus net ir paukščiams giesmininkams, sakydami, kad lakštingala yra pranašesnė už liepsnelę, o ypač už žvirblį, romų ir nuolankų žvirblį.

Yra žmonių, kurie taiko vertybinį vertinimą sakydami, kad kai kurie paukščiai yra blogi arba nešantys pikta ir nusipelno būti sunaikinti. Tai nereiškia, jog sakau, kad nėra paukščių rūšių, kurie yra žmonijos žemesnės sąmonės pasireiškimas ir todėl nebus išsaugoti aukso amžiuje, tačiau tai nereiškia, kad turite taikyti vertybinį vertinimą ir sakyti, kad jie yra blogi arba nešantys pikta.

Tai yra tendencija, ir kai suvokiate, kad žmonės gali sugebėti pritaikyti dualistinį vertinimą net ir gamtai, kai pradedate žiūrėti, ką žmonės vieni kitiems daro, matote, kaip dažnai ir kokiais subtiliais būdais žmonės sugeba pritaikyti pranašumo/menkumo įvertinimą kitiems žmonėms. Pažvelkite į vieną akivaizdų pavyzdį, į faktą, kad žmonija nusprendė suskirstyti žmones į kategorijas pagal savo taip vadinamas rases.

Rasinio pranašumo iliuzija

Ar iš tiesų egzistuoja skirtingos rasės Žemėje? Na, pakylėtajam mokytojui nėra skirtingų rasių. Mes matome tik būtybes, kurios yra įsikūnijusios fiziniuose kūnuose, mes žiūrime į būtybę ir žinome, kad nėra skirtingų sielų rasių, skirtingų gyvybės srautų rasių. Nors egzistuoja tam tikros gyvybės srautų dvasinės grupės, mes vis tiek netaikome jokios pranašumo/menkumo dinamikos šiems gyvybės srautams, nes jie visi yra sukurti iš Kūrėjo esybės vienovės.

Kodėl žmonės sugalvojo skirstymą į rases? Todėl, kaip sakiau iš pradžių, kad panaudojo savo galią įvardinti dalykus. Jie pažvelgė į žmones, į jų fizinius kūnus, ir pasakė: „Kai kurie žmonės turi beveik juodą odą, kai kurie žmonės turi rudą, kai kurie turi raudoną, kai kurie turi geltonesnę, kai kurie žmonės turi baltą.“ Ir tuomet jie sumąstė idėją, kad, remiantis žmonių odos spalva ir kitomis charakteristikomis, žmones galima suskirstyti į visiškai skirtingas grupes.

Daugelis žmonių, jeigu jie tiki reinkarnacija, tiki, kad egzistuoja tam tikros sielos, kurios gali įsikūnyti tik tam tikrose rasėse. Tai, žinoma, nėra tiesa. Sielos ir gyvybės srautai kūnijasi įvairiose rasėse. Yra daug sielų, kurios viename įsikūnijime gali turėti stiprų prisirišimą prie buvimo savo rasėje, ir todėl jos – kitame savo įsikūnijime – įsikūnys kitoje rasėje, kad galėtų išsilaisvinti nuo šio prisirišimo.

Ar matote ironiją, kad kai kurie žmonės, kurie yra stipriausiai prisirišę prie tam tikros rasės arba kurie priskiria pranašumo vertinimą tai rasei, kitame savo gyvenime įsikūnys kitoje rasėje, galbūt būtent toje, į kurią jie žiūrėjo iš aukšto? Įsikūnijimo tikslas yra išlaisvinti gyvybės srautą nuo prisirišimo prie bet kokio žemesnio tapatumo. Kuo labiau prisirišę tampate prie tam tikro tapatumo Žemėje, tuo labiau Skaudžių Smūgių Mokykla privalo belstis į jūsų proto duris, kad padėtų jums išsilaisvinti nuo šio prisirišimo.

Kokia yra viena klastingiausių dualistinės sąmonės Žemėje išraiškų? Tai iš tiesų yra tendencija priskirti pranašumą ir menkumą rasės temai. Argi nesuvokiate, kad vienas iš apgalvotai puolusių būtybių rezgamų sąmokslų, vienas iš tyčinių mėginimų kontroliuoti žmoniją, padalijant juos į skirtingas frakcijas, yra būtent apibrėžti rasę ir tuomet priskirti pranašumo jausmą baltaodžių rasei ir menkumą visoms kitoms rasėms?

Kai žvelgiate į šią dinamiką, kai matote, kaip ji buvo išreiškiama, ar kas nors gali rimtai tikėti, kad Dievas arba Jėzus, arba pakylėtasis mokytojas sėdėjo danguje ir nusprendė sukurti baltaodžių rasę pranašiausia, o visas kitas rases sukurti menkesnėmis? Negi kas nors rimtai gali tuo tikėti?

Kaip atsirado šie skirtumai? Kaip sakiau, Dievas nesukūrė skirtingų rasių. Taip, egzistuoja tam tikros fizinės charakteristikos, kurios skiriasi, ir taip, viskas yra sąmonės išraiška, todėl yra aišku, kad skirtingos rasės yra skirtingų sąmonės būsenų išraiškos. Tačiau tai nebuvo sukurta Dievo; tai yra žmonijos sąmonės vystymosi pasekmė, po daugumos žmonių įvykusio nuopolio Žemėje. Štai kada pradėjo vykti ši diferenciacija.

Mes, pakylėtieji mokytojai, neapibrėžėme rasės. Mes, vėlgi, težiūrime į sąmonę ir mes nežiūrime, ir nesakome, kad yra viena žmonių grupė, kurie yra menkesnėje sąmonės būsenoje. Mes tiesiog pažvelgiame į žmones, kurie yra tam tikroje sąmonės būsenoje, ir tuomet sakome: „Kaip galime jiems padėti transcenduoti į kitą lygį?“ Mes neturime vertybinių vertinimų.

Puolusios būtybės, kai pamatė, kaip jų veiksmai privertė žmoniją nupulti į dualizmą, sukurdami padalijimą į fizines, skirtingas, individualias grupes, suvokė turinčios galimybę šį padalijimą dar labiau pagilinti. Jos panaudojo galią, kurią joms suteikė linijiškas analitinis protas.

Kalbų sumaišymas

Gebėjimas kažką įvardinti nėra jūsų AŠ ESU Esatyje sukoncentruotas gebėjimas, tai nėra Sąmoningajame AŠ sukoncentruotas gebėjimas, tai yra gebėjimas, kuris yra sukoncentruotas jūsų žemesnėje esybėje. Šią esybę šiandien mes paprastai vadiname siela, nes tai yra indas, kuriuo naudojatės išreikšdami save materialioje karalijoje.

Materialioje karalijoje jums reikalingas gebėjimas komunikuoti ir kartais jūs komunikuojate greitai ir tiksliai. Todėl jums yra naudinga turėti gebėjimą įvardinti kažką, kad galėtumėte greitai pranešti kitiems žmonėms, jog atbėga tam tikros rūšies gyvūnas, kuris gali kelti pavojų ir jums reikia imtis apsisaugojimo priemonių – arba bet kurie kiti būdai, kuriais komunikuojate savo kasdienybėje.

Jums buvo suteiktas – kaip dalis jūsų žemesnės esybės, dalis jūsų išorinio, analitinio, linijiško proto – gebėjimas įvardinti dalykus. Jums šis gebėjimas yra reikalingas tik dėl to, kad nesugebate komunikuoti telepatiškai, ir būtent dėl to jums reikalingas gebėjimas komunikuoti žodžiais. Ar matote faktą, apie kurį miglotai yra užsimenama Babelio Bokšto istorijoje, kuomet žmonės mėgino pastatyti bokštą, kuris galėtų pasiekti dangų, ir tuomet Dievas tarė: „Sumaišykime jų kalbas?“ Žinoma, ne Dievas tai pasakė. Tai, vėlgi, buvo puolusios sąmonės pasekmė, kad jie prarado gebėjimą komunikuoti minčių ir koncepcijų lygmenyje, ir dabar tegalėjo komunikuoti žodžių lygmenyje.

Iš pradžių egzistavo tik viena kalba, tačiau dualistinei sąmonei reiškiantis, radosi vis didesnė fragmentacija, ir kartu su fragmentavimusi į fizines skirtingas grupes atsirado fragmentacija į skirtingas kalbas. Net ir tas faktas, jog turite komunikuoti žodžiais, yra žemesnis pasireiškimas. Dėl šio nuopolio jums buvo suteiktas gebėjimas įvardinti dalykus, kad komunikacija galėtų būti lengvesnė ir tikslesnė.

Kai kalba eina apie būtybes, nusileidusias žemiau vienovės būsenos, viskas, kas yra duodama, tampa įrankiu, arba padedančiu grįžti į vienovę, arba paskatinančiu dar didesnę fragmentaciją. Puolusios būtybės, kurios jau buvo dualistinėje sąmonėje, nagingai išnaudojo gebėjimą komunikuoti žodžiais, prisiimdamos privilegiją įvardinti daugelį dalykų.

Problemos suformulavimo privilegija

Girdėjote apie koncepciją, kad jeigu sugebėsite pagauti privilegiją suformuluoti problemą, galėsite nustatyti debatų parametrus. Todėl netgi įvardindami, kokia yra problema ir kaip ji turėtų būti aptariama, galite nuvairuoti diskusiją iki tam tikro galutinio rezultato. Būtent tai padarė puolusios būtybės, kai prisiėmė privilegiją įvardinti dalykus.

Būtent jos pamėgino apsiskelbti lyderiais, kaip visada tai daro, tad būtent jos paėmė žodžius ir priskyrė juos tam tikriems dalykams. O tuomet ant viršaus jos dar pridėjo šį vertybinį vertinimą – pranašumo/menkumo dinamiką.

Vėlgi, būtent puolusios būtybės pažvelgė į diferenciaciją į skirtingas odos spalvas ir pasakė: „A! Mes tai pavadinsime rase ir sakysime, kad šios skirtingos charakteristikos reiškia, jog šie žmonės priklauso visiškai skirtingoms rasėms, ir tuomet mes sakysime, kad viena rasė yra pranašesnė, o kitos yra menkesnės.“

Jos pažvelgė į baltaodžių rasę ir pamatė, kad kai kuriose šalyse, kuriose vyravo baltos odos žmonės, pradėjo rastis civilizacijos užuomazgos, bent jau tam tikru laiku pasaulio istorijoje. Ir jos tuomet šoko pasinaudoti galimybe įtikinti šiuos žmones, kad jie yra pranašesni, kadangi turi tam tikrą karinę technologiją, kurios neturi kitos rasės. Puolusios būtybės sugebėjo įtikinti baltuosius žmones galvoti, kad tai yra, taip sakant, baltojo žmogaus „našta“ eiti ir atnešti civilizaciją visiems šiems „laukiniams“ kitose pasaulio dalyse.

Žinoma, tai nėra pats pirmas pranašumo, priskirto rasei, pavyzdys. Kinija yra šalis, kuri 5000 metų turėjo lygiai tą pačią sąmonę, jausdama, kad jų rasė yra pranašiausia. Taip pat buvo ir kitų pavyzdžių, net iš dar senesnių laikų nei siekia rašytinė istorija.

Kai pirmą kartą buvo įvesta rasės koncepcija, žmonės neturėjo tų žinių, kurias turite šiandien. Jie iš tiesų tikėjo, jeigu buvo religingi žmonės, kad būtent Dievas sukūrė skirtingas rases, ir todėl tai reiškia, kad Dievas matyt sukūrė tam tikras rases su menkesnėmis charakteristikomis. Todėl jie taip pat tikėjo, kad jeigu gimėte tam tikroje rasėje šiame gyvenime, niekada negalėsite įveikti šio menkavertiškumo, niekada negalėsite būti verti užimti tam tikrą postą visuomenėje. Jie netgi tikėjo, kad kai kurios rasės nebuvo žmogiškos ir todėl jums nebuvo jokių galimybių transcenduoti to lygmens.

„Išlieka tik stipriausi“ teiginio paklydimas

Per šiuos pastaruosius kelis šimtus metų rasės koncepcija buvo naudojama didžiulėms kančioms sukurti, akivaizdžiausiai tai matėte holokauste, kuriame save pranašesne laikiusi rasė mėgino visiškai išnaikinti kitą rasę, kurią ji buvo apibrėžusi kaip menkesnę. Ir vis dėlto, pamąstykite apie tai, kad net ir mokslas buvo naudojamas kurti šią iliuziją apie rasių atskirumą.

Ne taip seniai, žmonės, kurie tikėjo moksliniu materializmu, žmonės, kurie pavertė mokslinį materializmą savo pagrindine religija, tikėjo, kad skirtingos rasės yra evoliucinio proceso išraiška. Tad jie taip pat turėjo vertybinį vertinimą – teiginį, kad „išlieka tik stipriausi“. Pati stipriausia rasė buvo toji, kuri gali išgyventi, kuriai buvo lemta išgyventi, kurią taip vadinama „natūrali atranka“ pasirinko išgyventi. Tai, tiesą sakant, buvo svarbus veiksnys Adolfo Hitlerio ir daugelio kitų nacių lyderių protuose, kurie nuoširdžiai tikėjo, kad moksliškai buvo įrodyta, jog gamta pasirinko arijų rasę būti pranašiausia.

Todėl dėl ateities žmonijos rasės išlikimo buvo pateisinama, kad jie mėgintų išnaikinti žydus, kuriuos jie laikė ne tik menkesne rase, bet ir keliančia pavojų arijų rasės grynumui. Tai yra faktas, kurio daugelis materialistų nenori šiandien pripažinti, kad Darvino evoliucijos teorija, su jai suteikta materialistine interpretacija, iš tiesų buvo panaudota holokaustui ir nacių mėginimams išnaikinti kitą rasę pateisinti.

Tai turėtų paskatinti žmones susimąstyti, nes daugelis šiandien į mokslą linkusių žmonių yra ganėtinai atviri faktui, kad religija buvo naudojama neteisėtai agresijai pateisinti, kaip tai vyko per kryžiaus žygius ir inkviziciją. Daugelis į mokslą linkusių žmonių mato viso to paklydimą, bet ar daugelis jų yra pasiruošę pamatyti, kad lygiai tas pats nutiko su materializmu? Kiek iš jų yra pasiruošę giliau apie tai pamąstyti ir paklausti: „Kodėl taip yra?“

Tikrojo objektyvumo siekis

Na, taip negali būti dėl to, kad religija yra menkesnė, o mokslas yra pranašesnis. Tai privalo būti dėl to, kad žmogaus protas, žmogaus psichologija turi tendenciją visada norėti įvardinti dalykus ir užklijuoti jiems menkesnio arba pranašesnio etiketę. Todėl žmogaus protas pasinaudos bet kokiais dalykais siekdamas pranašumo, net ir mokslu, kuris savo gryniausiame pavidale yra dedikuotas peržengti subjektyvumą.

Daugelis mokslininkų tiki šiuo objektyvumo siekiu, tačiau jie nenori pripažinti paprasto fakto, kad negalite turėti objektyvumo tol, kol esate įstrigę dualistinėje sąmonėje. Yra visiškai nesvarbu, ar esate mokslininkas ar religingas žmogus. Dualizmas iškreipia visas žmogiškas veiklas, subtiliais būdais panaudodamas tą veiklą pranašumo-menkavertiškumo dinamikai įtvirtinti.

Ir pats mokslas pateko į šias pinkles. Kiek daug mokslininkų tiki, jog mokslinė pasaulėžiūra yra akivaizdžiai pranašesnė už religinę pasaulėžiūrą? A, štai čia jūs esate įstrigę puolusių būtybių sąmonėje, dualistinėje sąmonėje.

Tuo nenoriu pasakyti, kad mokslas negali padėti žmonijai pasiekti objektyvumo. Tačiau jis tai gali padaryti tik įtraukdamas žinias apie žmogišką sąmonę ir ryždamasis į tai pažvelgti. Net jeigu mokslininkai atlieka eksperimentą, kuris nėra veikiamas proto, jų rezultatų interpretacijos iš tiesų bus paveiktos proto.

Tai reiškia, kad turite ryžtis pripažinti, jog dvasingumas taip pat gali būti priemonė objektyvumui siekti. Yra įmanoma peržengti religinių doktrinų ir dogmų ribas ir išgyventi grynosios sąmonės patyrimą. Tai yra dar viena priežastis, kodėl mes perdavėme Sąmoningojo AŠ koncepciją, kuris nėra linijiškas protas, norintis viską įvardinti ir viskam klijuoti etiketes.

Kai pakylate virš šio linijiško proto, kai Sąmoningasis AŠ sugeba išeiti iš linijiško proto, jis patiria grynąją sąmonę. Grynojoje sąmonėje ne tik kad nėra vertybinių vertinimų, nėra pranašumo ir menkavertiškumo, nėra net ir skirstymo į skirtingus dalykus.

Kai esate grynojoje sąmonėje, galite nukreipti savo dėmesį į pasaulį. Galite patirti medį, galite patirti akmenį, tačiau net nelaikote jų skirtingais, ta prasme, kad jie būtų visiškai atskiri. Jūs juos laikote gilesnės realybės išraiška, ir esate vienovėje su šia gilesne realybe, ir tai yra vienintelis raktas į objektyvumą.

Jeigu mokslininkas žinos, kad jis arba ji yra daugiau nei linijiškas analitinis protas – ir jeigu mokslininkas ryšis kilti aukščiau ir patirti grynąją sąmonę – tuomet šis mokslininkas galės pasiekti visiškai kitokį objektyvumo lygmenį. Lygiai taip pat, jeigu dvasingas ar netgi religingas žmogus ryšis pakilti virš linijiško proto, tuomet šis žmogus taip pat galės patirti grynąją sąmonę. Tad jūs galėsite grįžti su objektyvesniu požiūriu į religiją ir dvasingumą, kuriame nebesikoncentruosite į skirtumus ir tikrai nesikoncentruosite į vertybinį vertinimą, esą viena religija privalo būti vienintelė tikra ir todėl ji turi būti pranašesnė už visas kitas.

Negalite objektyvumo pasiekti jokiomis materialiame pasaulyje egzistuojančiomis priemonėmis. Tai neįmanoma, tai yra neįmanomas siekis. Iš kur ateina šis siekis? Jis ateina iš puolusių būtybių, kurios ne tik kad prisiėmė privilegiją įvardinti dalykus, jos taip pat prisiėmė privilegiją priskirti vertybinį vertinimą savo įvardintiems dalykams. Ir ant viso to jos dar sukūrė netikrą kelią, kuriame sako, kad raktas bet kokiam apibrėžtam tikslui pasiekti, ar tai būtų įžengimas į dangų ar tikrasis objektyvumas, yra apibrėžti tam tikrus kriterijus Žemėje ir tuomet pasiekti tą būseną, kuri tariamai yra pranašesnė.

Objektyvumas peržengia linijiško proto ribas

Mokslo sferoje buvo apibrėžta, kad mokslo tikslas yra dirbti link tikslo, kuriame įgytumėte visiškai objektyvias žinias apie kiekvieną materialios visatos aspektą. Niekada negalėsite būti visiškai objektyvūs per linijišką, analitinį protą ir instrumentus, kurie iki šiol buvo naudojami mokslo. Kol koncentruositės į skirtumus, negalėsite būti objektyvūs. Kai iš tiesų esate objektyvūs, matote pamatinę realybę, kad visos diferenciacijos yra vieno Kūrėjo realybės išraiškos. Tai yra tikrasis objektyvumas, tai yra realybė.

Religijos sferoje egzistavo apibrėžimas daugelyje skirtingų religijų, kad turėtumėte siekti tikslo, kuriuo užsitikrintumėte įžengimą į dangų. Norėdami pasiekti šį tikslą, turite siekti atitikti tam tikras sąlygas, apibrėžtas puolusių būtybių per savo gebėjimą kažką įvardinti ir sakyti, kad tas yra menkesnis, o anas yra pranašesnis, ir jeigu sieksite išvengti menkesnio ir dirbsite dėl pranašesnio, vieną dieną atitiksite reikalavimus ir Dievas įleis jus į dangų. Vėlgi, diferenciacija niekada nepadės jums nusigauti į dangų, todėl kad vienintelis kelias į dangų yra transcenduoti dualistinę sąmonę, transcenduoti net ir linijišką protą, transcenduoti net ir į diferenciacijas besikoncentruojantį protą. Neįmanoma to pasiekti tuo būdu, kurį puolusios būtybės mėgino pristatyti kaip vienintelį tikrą būdą. Tai neįmanoma.

Baltaodžių pranašumo šaknys Australijoje

Perdavęs jums pirmąją dalį to, ką ketinome perduoti šį savaitgalį, dabar pereisiu į konkretesnį lygmenį ir susikoncentruosiu į šią Australijos šalį. Vėlgi, paimkime rasės klausimą, paimkime tikėjimą, kad baltųjų rasė yra pranašesnė, o tamsesnės odos rasės yra menkesnės. Argi nematote šito veikiant čia, Australijoje, argi nematote, kad praeityje egzistavo aiškesnė tendencija norėti, kad Australija būtų vien baltaodžių šalis? Argi nematote, kad tai savo šaknimis siekia visą šią koncepciją, jog daugelis pirmųjų naujakurių buvo britų visuomenės atstumtieji, jie buvo čia atsiųsti nuteistieji.

Mano mylimieji, pamąstykite apie tai, kad daugelis šių nuteistųjų užaugo visuomenėje, kuri buvo labai ryškiai pasidalijusi tarp turtingų ir vargšų. Dauguma čia pasiųstų žmonių nebuvo taip vadinami užkietėję nusikaltėliai ar siekiantys iš nusikaltimų susikurti karjerą. Dauguma jų buvo žmonės, kurie buvo tokie dideli vargšai, kad jiems tekdavo vogti, idant galėtų išmaitinti savo vaikus. Dėl anų laikų britų visuomenės ir neįtikėtinos menkavertiškumo-pranašumo dinamikos, kuri egzistavo toje visuomenėje, šie žmonės buvo laikomi nevisaverčiais, ir todėl valdžios elitas, kuris jautėsi pranašesnis už bet kurį kitą elitą Žemėje, laikė šiuos žmones menkaverčiais ir išsiuntė juos į šią tolimą šalį, šį tolimą žemyną, iš kurio žinojo, kad jie niekada negalės grįžti.

Pamąstykite apie šiuos žmones, užaugusius visuomenėje, kuri buvo tokia susiskaldžiusi, taip stipriai paveikta šios pranašumo-menkavertiškumo dinamikos, pamąstykite apie tai, kaip jiems buvo diegiama jaustis menkesniais. Britanijos visuomenėje jie buvo pačiame dugne, žemiau jų nebuvo nieko, jie buvo dugnas. O dabar jie netgi buvo atstumti savo pačių visuomenės ir išsiųsti kažkur kitur, išmesti į svetimą krantą, beveik be jokių priemonių išgyventi. Ir jiems tai buvo sunku.

Ir vis dėlto, ką jie atrado čia Australijoje? A, jie atrado kitą rasę, kurią galėjo laikyti menkesniais už save. Nors jie buvo menkesni žmonės Anglijoje ir buvo atstumti savo pačių visuomenės, aborigenus jie laikė dar primityvesniais už save. Ir dabar staiga jie turėjo galimybę save laikyti pranašesniais Australijoje.

Argi nesuvokiate, kad pranašesni galite būti tiktai lygindamiesi su kažkuo, ką apibrėžiate – kam užkabinate etiketę, ką įvardinate – kaip menkesnį? Užuot pasinaudoję galimybe transcenduoti pranašumo-menkavertiškumo dinamiką, daugelis jų susikūrė savitą jos versiją. Tad dalykas, kurį jums reikia pamatyti šiandieninėje Australijoje, yra tai, kad nors Australija padarė didelį progresą link šios baltųjų pranašumo sąmonės įveikimo, turite ryžtis būti sąžiningi ir suvokti, kad vis dar tebėra šios sąmonės liekanų kolektyvinėje sąmonėje. Vis dar tebėra individų, užimančių aukštas pareigas – dažnai paslėptose visuomenės pozicijose, kuriose gali daryti įtaką niekada nebūdami matomi viešai – kurie tiki, kad baltieji australai iš prigimties yra pranašesni už visas kitas rases, ne tik už aborigenus, bet taip pat ir už žmones iš Pietryčių Azijos.

Kas stabdo Australiją

Tai yra dalis sąmonės, kuri neleidžia Australijai atlikti šuolio į visiškai naują lygmenį, kuris yra jos aukščiausias potencialas, kaip vakar minėjo Astrėja. Ir iš tiesų, šis žemynas turi daug aukštesnį potencialą nei šiuo metu yra įkūnyta, tačiau privalote transcenduoti tą pranašumo-menkavertiškumo dinamiką. Čia aš specifiškai kalbu apie tą jos aspektą, kad baltieji australai yra pranašesni už visus visų kitų odos spalvų žmones.

Galiu jums pasakyti, kaip kurie iš jūsų jau žinote, kad viena iš priežasčių, kodėl Australijai reikalinga didesnė imigracija, yra būtent ta, kad Australija negali progresuoti su savo dabartiniu sąmonės lygiu. Dauguma australų nenori sąmoningai transcenduoti arba pasistengti transcenduoti savo dabartinio sąmonės lygmens. Tai, vėlgi, yra situacija, kurioje Australija tam tikru laipsniu tapo uždara sistema. Vienintelis būdas išardyti uždarą sistemą yra atnešti žmones su visiškai kitokiu požiūriu ir kultūra, kad Skaudžių Smūgių Mokykla galėtų supurtyti sistemą.

Būtent dėl to mes, pakylėtieji mokytojai, iš tiesų matome, kad jeigu imigracija nepadidės, Australija negalės padaryti progreso į kitą lygmenį. Tai liečia ne tik sąmonę, bet ir ekonomiką. Australija yra didžiulis žemynas, tačiau palyginus su viso žemyno dydžiu, populiacija yra labai nedidelė, populiacijos tankumas yra labai mažas. Norint, kad Australija pasiektų savo aukščiausią potencialą, net ir ekonomiškai, čia privalo atsirasti žymiai daugiau žmonių. Turime omenyje, du, tris kartus daugiau už dabartinę populiaciją, ir galite matyti, kad artimiausioje ateityje tai neįvyks per natūralų gimstamumą.

Vienintelis būdas atnešti tiek daug žmonių į įsikūnijimą Australijos žemyne yra atverti ją imigrantų srautui. Šie nauji žmonės natūraliai atvyks iš šalių, kurios turi didesnį populiacijos tankumą, nes jie trokšta turėti daugiau vietos, didesnes galimybes nei turi tenai.

Labai gerai žinau, kad tai iškelia daug klausimų ir problemų. Nesakau, kad tai yra lengva užduotis, bet ar suvokiate, kad tai ir nėra tikslas būti lengva užduotimi? Gilesnis tikslas yra išardyti sąmonę, kuri stabdo Australiją. Gyvenimo Žemėje tikslas nėra sugeneruoti tam tikrą rezultatą, tikslas yra transcenduoti dabartinę sąmonę. Ir nepaliauti transcenduoti savo dabartinės sąmonės, kol sąmonės transcendavimas atves jus į dangaus karalystę.

Branduolinis karas Australijoje

Kaip anksčiau sakiau, būtent tai puolusieji padarė Žemėje. Jie paėmė gebėjimą pavadinti dalykus, jie įvardino, kad Žemėje privalo būti pasiektas tam tikras rezultatas. Ir tuomet jie paėmė dualistinę sąmonę, pranašumo-menkumo dinamiką, ir tarė: „Šis rezultatas, kurį mes įvardinome, yra pranašesnis rezultatas; bet kuris kitas rezultatas yra menkesnis.“

Jie netgi sako, kad kai kurie rezultatai bus destruktyvūs ir sunaikins Žemę arba privers Dievą sunaikinti Žemę ir pasiųsti visus žmones į pragarą. Tuomet jie paima trečiąjį savo apgaulės lygį, statydami ant visos šios pranašumo-menkumo dinamikos. Jie dabar prideda subtilų žaltišką melą, kad tikslas gali pateisinti priemones. Norint pasiekti rezultatą, kuris būtų pranašesnis, yra būtina ir pateisinama sunaikinti tuos žmones, tas idėjas, tas šalis, kuriuos jūs pavadinote menkesniais.

Ši dinamika šioje planetoje, tikrąja to žodžio prasme, vyko milijonus metų, daug ilgiau nei siekia žinoma istorija. Galiu jus užtikrinti, kad ši dinamika taip pat pasireiškė ir šio Australijos žemyno praeityje. Šioje šalyje gyveno dvi rasės, dvi skirtingos žmonių grupės, viena jų gyveno rytinėje pakrantėje, o kita – vakarinėje pakrantėje. Tarp jų kilo konfliktas, kuris baigėsi branduoliniu karu. Priešingai abiejų šių civilizacijų viltims, kad jie bus laimėtojai, o priešinga pusė bus sunaikinta, galiausiai sunaikinti buvo visi, ir taip pat buvo sunaikinta visa žemyno gamta, visa ekologija.

Vietoj žemyno, kuris beveik visas buvo derlingas, jūs dabar turite žemyną, kurio didžiausi vidiniai plotai yra dykuma, kurioje beveik niekas negali augti ir civilizacija negali egzistuoti. Galite turėti tik čiabuvių genčių lygmens populiaciją, kaip matote tai aborigenuose.

Tad šiandien jums reikia įveikti dideles šios sąmonės liekanas, ir mes duosime jums dar daugiau mokymų apie tai. Tačiau kol kas pripažinsiu faktą, kad gavote daugiau, nei galite pakelti vienu prisėdimu, tad išreikšiu savo giliausią dėkingumą už jūsų pasiryžimą čionai būti.

Girdėdami šiuos žodžius, kaip jie yra tariami per fizinį pasiuntinį, jūs tampate, jeigu to norite, pakylėtųjų mokytojų tąsomis materijos karalijoje. Žodžiams einant per jūsų sąmonę, jūsų energetinį lauką, jūsų čakros tuomet tampa garsiakalbiais, kurie siunčia šiuos žodžius ir vibracijas, slypinčias už žodžių, į masinę sąmonę. Kiekvienas iš jūsų, kai esate susiderinę su šviesos paleidimu, tampate to perdavimo išdidintoju.

Kuo daugiau yra žmonių, tuo didesnis yra padauginimo faktorius, kaip kad patiriate savo šaukiniuose ir invokacijose, jog jūsų skaičius padaugina poveikį. Ir už šitai išreiškiu savo ir visų pakylėtųjų mokytojų giliausią ir didžiausią dėkingumą, ir sakau jums širdingiausią sudie. Būkite užsklęsti tikrojoje Dievo Valios liepsnoje.

Versta iš www.ascendedmasterlight.com

Visos teisės saugomos © 2012 Kim Michaels