Suteikite materijai realumą – materializuodami savo suvokimą arba pamatydami, kad visa gyvybės yra VIENA
TEMOS: Žemyn traukiančio sūkurio išvengimas – Riaušės Anglijoje – Būtinybė pakilti virš materialinės gerovės – Jūs esate psicho-dvasinės būtybės – „Problema“ su jaunuoliais – Viskas yra dvasinė veikla – Barjerai egzistuoja tiktai prote – Savo suvokimo primetimas kitiems – Universalus dvasingumas – Naujų darbų banga
Pakylėtoji Mokytoja Dangiškoji Motina, 2011 rugsėjo 9 d. per Kim Michaels.
Materializacija. Pamąstykite apie šį žodį: materializacija. Kažką materializuoti. Tai nurodo procesą, kuriame pradedate nuo įvaizdžio, minties matricos prote, ir atnešate tai į materialų pasaulį kaip kažką, ką žmonės laiko realybe. Nes argi nėra taip, kad pamatyti yra patikėti. Ir todėl, daugeliui žmonių tiktai tai, ką jie gali pamatyti, paliesti, išgirsti, užuosti ir paragauti savo fizinėmis juslėmis atrodo realu.
Tačiau dabar žodyje „materializacija“ atlikime nedidelį pakeitimą. Argi jis nerodo materijos pavertimo realia, materijos rea-lizavimo? Tai kaip padarote materiją realia? Štai jums klausimas pamąstymui. Nes, kaip jau anksčiau perdavėme mokymus, metus galima padalinti į keturis ketvirčius, ir kiekvienas iš jų trunka tris mėnesius. Pirmieji trys mėnesiai atitinka identiteto lygmenį, antrieji trys – minčių lygmenį, mentalinę karaliją, tretieji – emocijų lygmenį, o ketvirtieji fizinį lygmenį.
Tad dabar jūs artėjate prie emocinio metų ketvirčio pabaigos. Ir esu tikra, kad tie iš jūsų, kurie esate labiausiai jautrūs – ir netgi tie, kurie nėra tokie jautrūs – galėjote pajausti vis labiau augančią emocinę sumaištį per šiuos pora pastarųjų mėnesių. Taip yra dėl to, kad visa žmonija neišlaikė šių metų iniciacijų, ir todėl intensyvumas ir toliau auga. Įtampa, kuri buvo sukurta šiuo priešinimusi iniciacijoms, kuria dar daugiau šilumos, dar didesnę trintį, ir kolektyvinėje sąmonėje tai yra jaučiama emocinės sumaišties pavidalu. Kuri, kai ciklai persisuks į fizinį ketvirtį, pavirs dar didesnio masto fizine sumaištimi, kokios iki šiol per šiuos metus dar nebuvote regėję, ir kuri iš tiesų jau atnešė įvairiausios sumaišties į įvairias pasaulio vietas.
Žemyn traukiančio sūkurio išvengimas
Tad kaip tuomet galite išvengti įtraukimo į žemyn traukiantį sūkurį, sukurtą kolektyvinės sąmonės? Na, galite to išvengti tiktai mąstydami ir iš tiesų suvokdami – per vidinę viziją – materijos pavertimo realia, materijos realizavimo gilesnę prasmę. Nes argi nėra taip, mano mylimieji, kad labai ilgą laiką šioje planetoje žmonija buvo programuojama dualistine pasaulėžiūra? Kuri ją verčia manyti, kad egzistuoja padalijimas, atskirties šydas – arba galbūt atskirties siena – tarp materijos karalijos ir dvasinės karalijos. Daugelį žmonių Vakarų pasaulyje tai netgi paskatino patikėti, kad dvasinė karalija iš viso neegzistuoja, nes be materijos nieko daugiau nėra.
Tačiau net ir daugelis dvasingų žmonių mato padalijimą tarp materijos ir dvasios. Ir jūs turite įveikti šį padalijimą, jeigu norite perplaukti per paskutiniuosius šių metų mėnesius su Dvasios vėju savo burėse. Tad ką tai reiškia paversti materiją realia? Nes iš tiesų, kaip jau daug kartų aiškinome, materijos pasaulis yra sukurtas iš Materijos šviesos, kuri prisiima ant jos projektuojamus proto įvaizdžius. Ir todėl, galite žiūrėti į fizinę Žemę ir fizinę visatą ir sakyti, kad ji neturi jokios savaimiškos realybės; ji yra panašesnė į miražą, į vaizdus kino ekrane, tik projektuojamus daug kartų per sekundę žmonių protuose, kolektyvinėje žmonijos sąmonėje egzistuojančių proto įvaizdžių, o taip pat dvasinių būtybių protuose, kurios saugo dvasinę viziją, dvasinę pusiausvyrą, leidžiančią Žemės planetai toliau egzistuoti ir nesuirti žmonijos sukurtame žemyn traukiame sūkuryje.
Tad šios dvasinės būtybės laiko pusiausvyrą, kad žemyn traukiantis sūkurys egzistuotų tiktai emocinėje karalijoje ir pilnai neapimtų materijos karalijos, šitaip sudraskydamas visą Žemę. Todėl galėtume sakyti, kad tais atvejais, kai įvyksta fiziniai, materialūs kataklizmai arba įvairūs neramumai, taip yra dėl to, kad dvasinės būtybės, kurios laiko pusiausvyrą Žemei, leidžia tam tikriems įvykiams įvykti, kad jie pažadintų žmoniją, leistų žmonijai patirti savo kolektyvinės sąmonės būsenos pasekmes.
Riaušės Anglijoje
Tad ar negalite pažvelgti į tokį incidentą kaip, pavyzdžiui, į neseniai Anglijoje vykusias riaušes, ir matyti, kad tai yra tik vienas iš šio proceso pavyzdžių. Žinoma, dvasinės būtybės, kurios laiko pusiausvyrą Žemei, galėtų sustabdyti visus tokius incidentus. Tačiau, jeigu jos tai padarytų, kaip žmonija išmoktų pamoką? Nes argi nėra taip, kad jeigu sąžiningai pažvelgtumėte į žmoniją, pamatytumėte, kad dauguma žmonių nėra toje proto būsenoje, kurioje norėtų klausyti kokių nors dvasinių mokytojų? Tad jie tegali mokytis iš skaudžių smūgių mokyklos, patirdami fizines savo sąmonės būsenos pasekmes.
Tad kai pažvelgiate į riaušes Anglijoje, į incidentą Norvegijoje ar į kitus panašius incidentus – įskaitant ir neramumus tam tikrose musulmoniškose šalyse, – argi tuomet negalite suvokti, kad tai ženklina faktą, jog kolektyvinė sąmonė priešinasi materializacijos procesui, materijos pavertimo realia procesui?
Nes ką tai reiškia, kad materija tampa reali? Tai, žinoma, nereiškia, kad šiuo metu materijoje įkūnijamos sąlygos tampa amžinos. Nes „amžinumas“ nėra tapatus tikrumui. Tai, mano mylimieji, yra dažnai pasitaikantis klaidingas supratimas net ir tarp dvasingų žmonių.
Gyvenimo realybė yra tokia, kad viskas formų pasaulyje dalyvauja mūsų taip pavadintame Gyvenimo Upės procese, nuolatinėje savitranscendencijoje, nuolatinėje akceleracijoje į aukštesnį būvį. TAI yra realybė. Savitranscendencija, akceleracija yra realybė. Ir kai jūs tekate su Gyvenimo Upe, suvokiate, kad niekas negali likti kaip buvę, nes viskas nuolatos transcenduoja save. Ir todėl matote, kad nėra jokio ryšio tarp tikrumo ir amžinumo. Tad kas mato šį ryšį? Na, žinoma, tiktai ego.
Visuomenei priešinantis augimo procesui, priešinantis transcendencijos procesui, auga įtampa. O tuomet, ateis toks momentas, kai įtampa pradės lietis į fizinę oktavą. Ir tai tuomet privers tuos, kurie yra žemesnėje proto būsenoje, įkūnyti tai, kas yra paslėpta, nepastebėta, neatpažinta šalies ar netgi visos žmonijos kolektyvinėje sąmonėje.
Kai kuriais atvejais tai gali būti vienas individas, kaip matėte Norvegijoje. Kitais atvejais, tai gali būti daug individų, kaip tie jauni žmonės Britanijos miestuose, kurie yra netekę vilties. O kodėl jie yra netekę vilties? Todėl, kad žvelgia į savo situaciją ir nemato jokios galimybės transcendencijai, akceleracijai. Jie jaučiasi uždaryti iš visų pusių savo visuomenės, kuri juos uždarė į tam tikrą mažytę dėžutę, iš kurios jie turi labai ribotas galimybes akceleruotis už visuomenės nubrėžtų ribų.
Būtinybė pakilti virš materialinės gerovės
Mano mylimieji, jeigu grįžtumėte atgal per vieną kartą ar dvi, visas visuomenės dėmesys buvo sukoncentruotas į padorių materialių gyvenimo sąlygų sukūrimą didžiajai populiacijos daliai. O tai reiškia, kad žmonėms reikėjo turėti darbus, kurie jiems būtų suteikę padorų materialaus pragyvenimo lygį. Tačiau paskutinėje kartoje šis dėmesio centras pradėjo keistis. Jis pasislinko dvasiškai, jis pasislinko už materialios plotmės egzistuojančiose karalijose, tačiau jis dar nepersislinko materijos karalijoje, kadangi visuomenė nenorėjo atlikti šio pokyčio.
Ir apie kokį gi pokytį aš kalbu? Kalbu apie pokytį, kuomet vakarų visuomenė suvoktų, kad materialios gerovės sukūrimo tikslas buvo visiškai pagrįstas, tačiau tai tebuvo vienas iš nuolatinės transcendencijos, kurioje dalyvauja visuomenė, etapų. Ir todėl, visuomenė negali stovėti vietoje, visuomenė negali sau leisti įstrigti viename šablone, kuriame, atvirai tariant, elitas ir tie, kurie pakilo iki vidurinės klasės statuso, nori, kad visuomenė toliau gyventų, idant jie patys toliau galėtų gyventi gerą, saugų materialų gyvenimą.
O jeigu tai reiškia, kad jauni žmonės užaugę neranda darbo ar darbo galimybių, tuomet jie mano galėsiantys tai išspręsti socialinėmis išmokomis. O kuomet visą šalį supurto tokia situacija, ministras pirmininkas tiesiog sako, jog kadangi šie riaušininkai pažeidė įstatymus ir sunaikino visuomenės turtą, tai yra policijos problema. O tam, kad žmonės neturėtų motyvacijos kelti riaušių, tuomet tai taip pat yra socialinė problema. Ir tuomet į tai reikia žiūrėti ir spręsti, tarsi tai būtų policijos ir socialinė problema.
Bet matote, tai nėra policijos problema, ir tai taip pat nėra socialinė problema. Tai yra, ką galėtume pavadinti psicho-dvasine problema, nes realybė yra tokia, kad vakarų demokratijose, turtingose pasaulio šalyse mes įžengiame į fazę, kurioje nebėra gana koncentruotis į materialinę gerovę. Yra būtina pradėti atsižvelgti į faktą, kad žmonės NĖRA materialios būtybės. Tai galima įrodyti tiesiog pažvelgus į realybę. Mokslinės studijos jau ne vienoje šalyje parodė, kad psichinių ligų rimtumas ir jų skaičius labai sparčiai auga, artėdamas prie taško, kuomet ne vienoje turtingoje šalyje psichinės ligos, kaip jos šiuo metu yra vadinamos, tampa didžiausia sveikatos problema.
Tačiau tai tiesiog demonstruoja realybę, kad žmonės nėra materialios būtybės. Ir todėl, žinoma, dabartinis požiūris į psichines ligas, kuomet jos yra laikomos materialiu fenomenu ir yra ieškoma materialaus sprendimo, šios problemos pakankamai neišspręs. Priešingai, dabartinis požiūris tik akceleruos problemas. Nes tiktai per problemos akceleraciją visuomenė bus priversta permąstyti savo požiūrį į problemą. Ir kokį rimtumą turės pasiekti ši problema, kol visuomenė pasiryš atsitraukti ir tarti: Galbūt mūsų požiūris į šią problemą būtent ir blokuoja jos sprendimą? Ar galbūt netgi dar gilesnis suvokimas: Galbūt tai, kaip mes žiūrime į problemą, būtent ir YRA problema?
Jūs esate psicho-dvasinės būtybės
O tai, žinoma, atveda prie suvokimo, kad žmonės nėra materialios būtybės; jie yra psichologinės ir dvasinės būtybės. Jie turi materialią plotmę pranokstančius poreikius, kurių neįmanoma patenkinti suteikiant žmonėms darbą ar vykdant socialines programas. Nepakanka kurti programas, kurios laiko jaunų žmonių protus užimtus ir todėl neleidžia jiems šlaistytis gatvėmis, kaip yra sakoma. Visuomenėje vis daugiau ir daugiau žmonių pradeda suvokti, kad jie turi pamatinį poreikį turėti prasmę ir tikslą savo gyvenime.
Ir, žinoma, Vakarų visuomenė, su savo koncentravimusi į materialinę gerovę, labai mažai ką tenuveikė, kad suteiktų jauniems žmonėms kokį nors tikslo ir prasmės pajautimą, tokio tikslo, kuris peržengtų jų artimiausios situacijos ar netgi šio gyvenimo ribas. Tai, žinoma, yra dėl to, kad Vakarų visuomenė yra įstrigusi niekieno žemėje tarp senųjų iškreiptos krikščionybės religijos pažiūrų ir lygiai tokių pačių iškreiptų mokslinio materializmo pažiūrų. Dauguma jaunų žmonių šiandien negali rasti nieko vertingo tokioje krikščionybėje, su kuria jie susidūrė augdami visose Vakarų visuomenėse. Tik pažvelkite į Anglijos bažnyčią, kuri yra praktiškai praradusi visą jaunąją kartą. Bet tuomet pažvelkite ir į tą faktą, kad ateizmas ir materializmas taip pat nieko nesuteikia, kuo jauni žmonės galėtų pasinaudoti pakildami virš šio narcisistinio požiūrio, kuriame jie save laiko pasaulio centru.
Kaip jau daug kartų sakėme, bet kurioje uždaroje sistemoje taip vadinamas antrasis termodinamikos principas atves prie šios sistemos griūties. Tad kai žmogaus protas neturi jokio tikslo, kuris išeitų už jo paties ribų, jis neišvengiamai pradeda save ardyti ir susiduriate su psichinėmis problemomis, su socialinėmis problemomis, su įvairiausiais neramumais.
„Problema“ su jaunuoliais
Galite grįžti šimtą ar du šimtus metų į praeitį ir pamatysite, kad visada, visose visuomenėse, egzistavo tam tikra „problema“ su jaunuoliais, turinčiais energijos ir troškimą pakilti virš savo dabartinės situacijos. Ankstesnėse visuomenėse ši problema, taip sakant, buvo sprendžiama šiuos jaunus vyrus paverčiant kareiviais ir išsiunčiant juos į karą, kuriame jie būdavo pakankamais kiekiais išžudomi, kad nustotų grasinti apversti status quo visuomenėje.
Tačiau dabar pažvelkite, kas vyksta tokioje šalyje kaip Anglija, kurioje jūs, tiesą sakant, turite ypatingą situaciją, kadangi daugelis jaunų vyrų dabartinėje kartoje reinkarnavosi Anglijoje būtent dėl to, kad ankstesniame gyvenime, galbūt prieš keletą gyvenimų, juos kolonijose nužudė Britanijos Imperijos kareiviai. Tad dabar turite daug jaunų vyrų, įsikūnijančių Britanijoje, kurie neturi labai teigiamo požiūrio į Britanijos visuomenę, kadangi jie buvo nužudyti šios visuomenės ankstesniuose gyvenimuose – ir dabar jie mato, kad egzistuoja tam tikri Britanijos visuomenės aspektai, tam tikri Britanijos nacionalinio mąstymo aspektai, kurie iš tiesų nė kiek nepasikeitė nuo kolonijinių laikų.
Tai, žinoma, kai kuriems gali pasirodyti pritrenkiantis teiginys, tačiau aš čia nekalbu apie akivaizdžius, bet apie gilesnius, paslėptus nacionalinės psichikos sluoksnius, kuriuos jūs netgi galite pastebėti įkūnytus šioje tendencijoje kabintis į tam tikras tradicijas. Pavyzdžiui, ar Anglijos bažnyčia iš tiesų nors kiek pasikeitė nuo kolonijinių laikų? Ar monarchija nors kiek pasikeitė nuo kolonijinių laikų? Ar pamatinė parlamento struktūra, su savo skirtingais rūmais, bent kiek pasikeitė nuo kolonijinių laikų?
Tad ar tuomet negalite, naudodamiesi šiais išoriniais ženklais, matyti, kad nacionalinėje psichikoje iš tiesų egzistuoja dalykai kurie nepasikeitė, ir tas pats galioja daugumai vakarų demokratijų. Pažvelkite į Norvegiją, grįžkite į praeitį ir pamatysite, kad yra tam tikri dalykai, kurie nesikeitė ištisus šimtmečius. Netgi galite grįžti į praeitį ir matyti, kad visą tą laiką egzistavo tam tikra nacionalinė psichika – noras izoliuotis nuo likusio pasaulio. Ir, žinoma, tai tuomet pritraukia incidentą, kuris staiga sudaužo šį jausmą, kad viskas bus gerai, jei tik toliau gyvensime savo mažyčiame burbule.
Viskas yra dvasinė veikla
Ir tą taip pat matote didesniu mastu, ir matysite tai dar labiau suintensyvėjant per paskutinius tris šių metų mėnesius. Taip pat matysite tai savo asmeniniame gyvenime – jeigu nepažvelgsite į save ir neužduosite sau klausimo, kas nepasikeitė jūsų vidiniame požiūryje į save, jūsų vidinėje pasaulėžiūroje.
Yra žmonių dvasiniame ir Naujojo Amžiaus judėjime, kurie kalba apie asmeninę istoriją, kurią su savimi nešatės, netgi iš gyvenimo į gyvenimą. Mes paaiškinome, kad tai yra ego, tapatumo jausmas, kurį jūs su savimi nešatės, ir jis nudažo visą jūsų matymą, tapdamas filtru, kuris netgi nudažo jūsų suvokimą. Tad galvojate, jog tai, ką matote per šį suvokimo filtrą, nėra tiesiog suvokimas, bet realybė.
Materijos realizacija, materijos pavertimo realybe procesas, turi du aspektus. Jeigu nekvestionuosite savo gyvenimo suvokimo, tuomet jūsų suvokimas pavirs realybe, ta prasme, kad jis bus įkūnytas materijoje. Ir tai bus akceleruota per paskutinius tris Motinos Metų mėnesius, bet tai pat ir ateinančiais Šventosios Dvasios Metais, kuomet Šventoji Dvasia iš tiesų akceleruos procesą, per kurį jūsų suvokimas tampa jūsų fizine realybe, kad galėtumėte būti priversti permąstyti savo suvokimą ir jo įtaką jūsų gyvenimui.
Ir tuomet, kai nuspręsite atsitraukti žingsnį atgal ir pažvelgsite į savo suvokimą, – užuot robotiškai siekę ginti savo suvokimą – tuomet galėsite pasiekti aukštesnį materializacijos suvokimą, materijos realizacijos, kurioje suteikiate materijai realumą, ta prasme, kad suvokiate – pripažįstate, pamatote, patiriate – kad materija nėra atskirta nuo Dvasios. Materija yra Dvasios išraiška, nes Dvasia yra visame kame. Be Jo nieko nebuvo sukurta, kas yra sukurta. Ar matote gilesnę realybę, kad gyvenimas yra vienovė? Viskas yra viena, nes viskas yra vieno Dievo, Vienos Dvasios, paties Kūrėjo pasireiškimas.
Jeigu šito nesuvokiate, tuomet jūsų suvokimas nėra tikras. Ir todėl, jūs dar nepakilote į tą lygmenį, kuriame galėtumėte paversti materiją tikra, suvokdami, kad kiekvienas jūsų gyvenimo materijoje aspektas yra dvasinė veikla. Tik pažvelkite į tradicinę religiją ir kiek daug žmonių mano galintys gyventi savo gyvenimą kaip tiktai nori visą savaitę, o tuomet jie nueina į bažnyčią sekmadienį, sukalba kelias maldas, pagieda kelias giesmes, uždega kelias žvakutes, arba nueina į klausyklą ir papasakoja dvasininkui pagražintą savo tariamų nuodėmių versiją, nenorėdami netgi pripažinti suvokimo, užteršto suvokimo nuodėmės. Ir to, jų manymu, užtenka susitaikyti su tolimu Dievu danguje. Tačiau kaip tai galėtų padėti jiems susitaikyti su Dievu viduje?
Barjerai egzistuoja tiktai prote
Pažvelkite į Naujojo Amžiaus ir dvasinį judėjimą, ir kiek daug žmonių padarė dvasingumą savo kasdienio gyvenimo dalimi. Ir vis dėlto, jie vis dar tebemato skirtumą, padalijimą tarp to, ką jie laiko dvasinėmis veiklomis ir to, ką jie laiko kasdieninėmis veiklomis. Jie mano, kad turite nuvykti į kažkokį ašramą, kad galėtumėte būti iš tiesų dvasingi. Jie mano, kad turėtumėte atsiskirti nuo savo įprastinio gyvenimo, kad galėtumėte būti iš tiesų dvasingi. Arba jie galvoja, kad turėtų užsiimti kokia nors meditacijos forma, mantrų giedojimu, gulinėti kryžiumi ant grindų, ar kad ir kas tai būtų, kad darytų kažką dvasingo, kuo galėtų kompensuoti dvasingumo trūkumą savo taip įsivaizduojamose kasdienėse veiklose.
Ir nors tai yra reikalinga fazė, per kurią turite pereiti, jeigu tai taps nuolatine jūsų proto būsena, nuolatiniu suvokimu, tai pradės stabdyti jūsų augimą. Nes kas yra aukštesnis augimas? Tai yra, kad akceleruotumėte į aukštesnį lygmenį, kuriame nugriautumėte barjerą tarp dvasinių ir kasdienių veiklų. Nes suvoktumėte, kad šis barjeras – kaip ir bet koks barjeras, bet koks padalijimas – yra sukurtas tiktai jūsų suvokime.
Mano mylimieji, ar atkreipėte dėmesį į tai, ką ką tik pasakiau? Bet koks barjeras, bet koks padalijimas gali būti sukuriamas tiktai suvokime. Nes gilesnė realybė yra tokia, kad viskas yra viena, o vienovėje padalijimai neįmanomi. Gyvybė yra viena. Kai žinote, kad gyvybė viena, jūsų pergalė laimėta yra. Ir tai, mano mylimieji, yra mintis, apie kurią galite mąstyti visą likusį šių metų laiką. Nes sakau jums, jeigu įžengsite į šį fizinį Motinos Metų ketvirtį siekdami išsaugoti, išdidinti ir apginti suvokimą, kuris kuria padalijimus tarp jūsų ir kitų žmonių, tarp jūsų ir materijos pasaulio, ar tarp jūsų ir Dievo, tuomet patirsite vis didėjantį spaudimą permąstyti šį suvokimą.
Pažvelkite į tuos, kad ir kur jie būtų, kurie trokšta pakenkti kitiems, nubausti kitus. Pažvelkite į tuos, kurie sukėlė šį įvykį, įvykusį dabar jau beveik prieš 10 metų Niujorke. Ir pažvelkite kaip šio judėjimo lyderis išvengė sugavimo beveik 10 metų, tačiau Motinos Metais jo paties suvokimas tapo realizuotas materijoje. Ir jau vien dėl šio fakto, kad jis save laikė priešu tiems, kuriuos jis laikė savo priešais, jį pasivijo naktyje – ir privertė palikti įsikūnijimą.
Pažvelkite į savo gyvenimą. Ar nešiojatės neapykantą, pyktį, troškimą nubausti, troškimą atnešti teisingumą, troškimą priversti kitus žmones pamatyti, ką jie padarė ne taip, ar tai jums ar pasauliui? Tuo atveju, tai yra jūsų suvokimas, kurį projektuojate ant Materijos šviesos ekrano. Ir ką daugiau Materijos šviesa gali daryti, kaip tik atspindėti jums tai, ko jūs sakote norintys?
Tai, žinoma, visada buvo tiesa, tačiau sakau jums, kad per šiuos paskutinius tris Motinos Metų mėnesius šis procesas bus akceleruotas iki tokio taško, kuomet jis mes iššūkį savo senųjų momentumų nenorintiems paleisti žmonėms, savo senųjų momentumų, kuriais jie siekia kontroliuoti kitus žmones ir nekenčia tų, kurie nepasiduoda kontrolei.
Savo suvokimo primetimas kitiems
Argi nėra taip, kad pamatinė problema Žemėje yra ta, jog tiek daug žmonių tiki, jog jų suvokimo filtras yra realybė? Ir jie – dėl savo pačių baimės – siekia priversti kitus priimti jų suvokimo filtrą. Argi, pavyzdžiui, nebuvo taip, kad Britanijos Imperija rimtai tikėjo, kad jos suvokimo filtras yra pranašesnis už visų kitų, ir ji siekė primesti šį suvokimo filtrą savo kolonijoms ar netgi kitoms šalims? Argi ne dėl to vyko karai Europoje tarp Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Rusijos? Argi komunizmas nebuvo tiesiog suvokimo filtras, kurį laikiusieji šį suvokimo filtrą realybe jautė savo pareiga primesti visam pasauliui?
Mano mylimieji, jūs, kurie esate dvasingi žmonės, iš tiesų turėtumėte sugebėti pamatyti viso to tuštybę, pakildami virš to savo pačių gyvenime, kad nebesiektumėte primesti savo asmeninio suvokimo filtro kitiems. Tai yra svarbu ne tik jūsų asmeniniam gyvenimui; tai yra svarbu visos planetos augimui.
Nes jūs, kurie esate dvasingi žmonės, esate tie, kurie turi potencialą tapti mano aprašytojo proceso pionieriais, sudvasindami Vakarų visuomenę, padėdami Vakarų visuomenei pereiti nuo savo dabartinio koncentravimosi į materialinę gerovę prie susitelkimo į psicho-dvasinę gerovę.
Bet matote, nesugebėsite būti šio proceso pionieriais, jeigu būsite prisirišę prie savo suvokimo filtro. Nes ką tuomet darysite? Sieksite primesti savo suvokimo filtrą visuomenei, manydami, kad turite atversti kitus žmones į savo dvasinę filosofiją, guru ar judėjimą, ir priversti visuomenę pripažinti, kad šis guru, ši filosofija ar organizacija yra patys pranašiausi. Mano mylimieji, Vakarų visuomenės sudvasinimas NEĮVYKS tuo pačiu būdu kaip tai vyko Žuvų amžiuje, kuomet viena religinė organizacija užvaldė visuomenę ir daugiau kaip tūkstančiui metų uždarė į dėžutę žmonių protus, degindama knygas, paskelbdama erezija kiekvieną bažnytinei doktrinai iššūkį metantį požiūrį. Vandenio Amžiuje tai nepasikartos.
Universalus dvasingumas
Nebus vieno guru, organizacijos ar filosofijos, kurie bus laikomi pagrindiniais Vandenio amžiuje. Yra klaida tuo tikėti. Turi pradėti rastis mūsų taip pavadinta natūrali, prigimtinė arba universali dvasingumo forma. Būtent čia mokslas įnešė nepaprastai vertingą indėlį, nustatydamas tam tikrus dėsnius, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo žmonių įsitikinimų, ar tai būtų politiniai ar religiniai įsitikinimai. Gravitacija veikia vienodai visus, nesvarbu, ar esate induistas, musulmonas, krikščionis ar ateistas. Pašokite į orą, ir būsite pritraukti atgal prie žemės. Tai yra, arba turėtų būti, nuolankumą skatinantis suvokimas.
Tačiau, žinoma, jūs taip pat turite suvokti, kad ir pats mokslas yra akceleracijos procese. Izaokas Niutonas pats pirmas suformulavo savo taip pavadintos gravitacijos „jėgos“ apibrėžimą. Žinoma, nuo neatmenamų laikų žmonės žinojo, kad kažkas juos riša prie žemės. Tačiau niekas iš tiesų nemėgino to paaiškinti iki Niutono. Ir tuomet Izaokas Niutonas iš tiesų paaiškino tai kaip jėgą, kuri jus traukia link gravitacijos centro, esančio Žemės centre. Tačiau, kaip turėtumėte žinoti, būdami dvasingu žmogumi, Albertas Enšteinas suformulavo dar aukštesnį požiūrį į gravitaciją, peržengiantį jėga grįstą pasaulėžiūrą. Ir vis dėlto, net ir kvantinė fizika parodė, nors tai dar nebuvo iki galo suprasta, kad egzistuoja net ir dar aukštesnis požiūris. Tad egzistuoja erdvės tobulėjimui, ir vis dėlto, esmė yra ta, kad ir dvasingumas turi būti pradėtas laikyti tam tikrų universalių principų rinkiniu, parodančiu, kaip veikia žmogaus protas.
Matote, kol kas mokslas mėgino aprašyti universalius principus, apibrėžiančius materialaus pasaulio veikimą. O kai tai bus papildyta universalių principų, apibrėžiančių proto veikimą, išstudijavimu, turėsite išbaigtą realybės vaizdą. Ir tai tuomet galės išvesti Vakarų visuomenę ant kito evoliucinio laiptelio, kuriame visuomenė sugebės visiems žmonėms suteikti tikslą, prasmės jausmą, supratimą, kaip jie galėtų pagerinti savo situaciją, tobulindami save, dirbdami su savo protu.
Naujų darbų banga
Nes nepakanka šiuolaikiniame pasaulyje dirbti vien su praktiniais, fiziniais įgūdžiais, reikalingais tam tikram darbui atlikti. Norėdami atrasti savo vietą psicho-dvasinės gerovės visuomenėje, jums taip pat reikia iki tam tikro lygmens išvystyti savo protą ir proto galias. Ir būtent šios dimensijos stinga, kuri leistų šiems jauniems vyrams ir jaunoms moterims, kurie buvo auginami be jokio prasmės pajautimo, transcenduoti kario sąmonę ir tapti visuomenės administratoriais arba išminčiais, laikančiais dvasinę pusiausvyrą visuomenei.
Mano mylimieji, kokia didelė galėtų būti sukurta darbų banga Vakarų pasaulyje, darbų, susijusių su psicho-dvasine individų gerove ir psicho-dvasine visuomenės gerove. Tai potencialiai galėtų būti nauja darbų sukūrimo banga. Ir kol visuomenė nepersilauš ir nepripažins būtinybės susikoncentruoti į psicho-dvasinę gerovę, jūs ir toliau matysite šią chronišką bedarbystę, pasmerkiančią daugelį jaunų žmonių bedarbystės gyvenimui, ar bent jau bedarbystės dešimtmečiui.
Tad daviau jums peno pamąstymui, kas galės jums padėti pasiruošti pokyčiams, kurie iš tiesų gali įvykti pasauliniu mastu per šiuos likusius Motinos Metus. Ir todėl, šis mano perdavimas yra beveik baigtas, kadangi perdaviau šviesą, kurią mes, tos, kurios atstovaujame Dangiškąją Motiną, troškome perduoti.
Nedaviau jums vardo, nes kas gi yra vardas, jeigu ne būdas susiskaldymui sukurti? Ir sakau jums, kad tos iš mūsų, kurios esame Dangiškosios Motinos Žemės planetai atstovės, nesame susiskaldžiusios tarpusavyje. Mes ne tik kad laikome save viena, mes esame VIENA. Nes būtent taip MES laimėjome savo pakylėjimą – akceleruodamos savo tapatumą virš atskirosios savasties, tiesiog palikdamos ją praeity. Palikdamos ją praeity. Transcenduodamos atskirąją savastį ir suvokdamos, kad materija yra Dvasia; kad visa yra VIENA.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com