Rinktis jums: didėjantis pasipriešinimas ar didėjanti transcendencija
TEMOS: Iliuzija, kad materija yra atskirta nuo Dvasios – Matykite sąmonės srautą už visų formų – Visatos greitėjimo sparta – Varomoji jėga yra sąmonės transcendencija – Priešinimosi įveikimas – Laikykite šiuos metus galimybe – Kvestionuokite materijos iliuziją – Įstatymo Rato minčių vaizdinys – Barjero tarp dvasinių ir pasaulietinių veiklų nugriovimas – Laiko ir erdvės realybės supratimas
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda, 2011 sausio 1 d. per Kim Michaels.
Buda aš esu. Gautama yra vardas, kurį žmonės sieja su gyvybės srautu, kuriuo aš esu, jau daugiau kaip 2500 metų. Mano mylimieji, tai gali atrodyti ilgas laiko tarpas, tačiau ar Budai kalbos apie laiką turi kokią nors prasmę? Nes tai iš tiesų yra grandiozinė iliuzija, kylanti iš atskirties sąmonės: kad yra įmanoma padalinti gyvenimo srautą į segmentus, užklijuojant jiems praeities, dabarties ir ateities etiketes. O gal netgi turėtume sakyti, kad etiketės tėra dvi – praeities ir ateities, nes apakintieji dualizmo iš tiesų niekada nesugeba gyventi dabartyje. Jie gyvena arba praeityje arba ateityje, nes niekada savo dėmesio nenukreipia vidun – kad iš tiesų galėtų patirti dabartinę akimirką ir todėl galėtų patirti, kad dabartinė akimirka yra amžinasis dabar. Tasai dabar, kuris yra virš praeities, virš ateities – nes jis juda, jums judant Budos erdve.
Matote, dualistinė sąmonė sukūrė iliuziją, kad egzistuoja judėjimas laike. Tačiau realybė, matoma iš Budos perspektyvos, yra tokia, kad laiko nėra. O ką tai reiškia? Tai reiškia, kad judėti galite tik per erdvę. Jūs nejudate per laiką; jūs judate erdvėje, toje erdvėje, kuri suteikia vietos egzistuoti skirtingoms formoms, ir kuri leidžia jums judėti nuo savo pradinio taško link – ne galutinio taško, bet įsiliejimo į vienovę su savo šaltiniu, su savo Kūrėju, su viskuo, kas yra.
Jeigu galėtumėte matyti tai, ką matau aš, matytumėte, kad 2011 metai dabar ritasi per planetą, naujoms laiko zonoms švenčiant Naujuosius Metus. Ir šie metai, kaip paaiškinau, yra Motinos Metai. Jeigu galėtumėte matyti tai, ką matau aš, matytumėte, kad energijos, kurias reprezentuoja Motinos Metai, ritasi per šią planetą. Ir galite vizualizuoti planetą uždengtą dangalu, kurį dabar nuvynioja naujos motinos energijos, naujos energijos, reprezentuojančios iniciacijas, su kuriomis žmonija susidurs Motinos Metais. Tad senosios Sūnaus Metų energijos yra nuvyniojamos į šalį, tarsi pradėtumėte nuo linijos, einančios iš Šiaurės į Pietus, ir pradėtumėte nuvynioti apklotą, dengusį Žemę aplink tą liniją, ir tuomet vyniotumėte jį toliau, tarsi atidarinėdami konservų skardinę, suvyniodami dangtelį į ritinį.
Tad šioms energijoms judant per planetą, bus išvalomi seni dalykai, ir būtent dėl to žmonės dažnai pajaučia naujos energijos gūsį, naują optimizmą švęsdami Naujuosius Metus – bent jau kai praeina pagirios ir jie vėl sugeba mąstyti su tuo aiškumu, kuris yra būdingas jų įprastinei sąmonės būsenai. Tuo, žinoma, nenoriu pasakyti, kad dauguma žmonių sugeba aiškiai mąstyti, nes jie iš tiesų nesugeba to daryti, kaip nesugebėjo to daryti ir prieš 2500 metų. Tačiau iš tiesų, per šį jūsų taip vadinamo laiko tarpą buvo padarytas progresas, kadangi Žemė per tą laiką pajudėjo erdvėje.
Iliuzija, kad materija yra atskirta nuo Dvasios
Kaip žinote – jeigu mąstėte apie tai, ką jums sakė jūsų astronomai – Žemė juda elipsine orbita aplink Saulę. Tačiau kiek žmonių susimąsto apie tai, jog Saulė taip pat juda erdvėje? Tad Saulė juda daug didesne orbita aplink savo gravitacijos centrą negu Žemė. Tad jeigu pažvelgtumėte į orbitą, kuria Žemė juda per tikrąją erdvę, pamatytumėte, kad ši jos orbita nėra elipsinė. Ji panašesnė į spiralę, judančia aiškia kryptimi. Tačiau, žinoma, jeigu atsitrauktumėte dar žingsneliu toliau ir pažvelgtumėte, kokia iš tiesų yra Saulės orbita, pamatytumėte, kad, nors Saulė juda aplink gravitacijos centrą, šis centras taip pat juda per erdvę. Tad net ir Saulės orbita sudaro spiralę.
O tai reiškia, kad niekas nestovi vietoje, nėra nieko, kas eitų ratu, nėra jokių uždarų ratų, nes visa visata plečiasi. Ir būtent dėl to laikas nėra tikras. Laikas yra iliuzija, proto iškrėstas triukas, to proto, kuris yra apakintas Majos, iliuzijos, kad materija yra tikra, iliuzijos, kad Motina yra tikra pati iš savęs, kad ji yra savaimiškai egzistuojanti, egzistuojanti nepriklausomai nuo Tėvo. Tad matote – kaip paaiškinau praėjusiais metais per Naujuosius Metus – Sūnaus metais iššūkis buvo išmokti atskirti tai, kas netikra, nuo to, kas tikra, kaip tai yra matoma iš Kristaus perspektyvos. Tačiau Motinos Metais šis įžvalgumas privalo būti pakeltas į aukštesnį lygmenį, jeigu žmonija nori išlaikyti iniciacijas, kurias reprezentuoja šie metai.
Nes iš tiesų, įžvalgumas, kurį jums reikia įgyti šiais ateinančiais metais, šiame ateinančiame iniciacijų cikle, yra išmokti praregėti iš iliuzijos, kad Motina, materijos energija, yra atskirta nuo savo šaltinio, kuris, žinoma, yra Tėvas arba Dvasia. Pažvelkite į šią planetą ir pažiūrėkite, kiek daug žmonių yra visiškai apakinti iliuzijos, jog gyvenate pasaulyje, kuris yra atskirtas nuo savo šaltinio, atskirtas nuo Dvasios. Pažvelkite, kiek daug žmonių yra apakinti iliuzijos, jog Dvasios iš viso nėra, kad už materialaus pasaulio ribų nieko nėra. Pažvelkite, kiek daug žmonių neigia savo pačių dvasingumą, savęs kaip dvasinių būtybių, tik laikinai gyvenančių materijos pasaulyje, realybę.
Tačiau ar tai tikrai yra materijos pasaulis, o gal čia egzistuoja netgi dar gilesnė realybė, – kad jūs esate dvasinė būtybė gyvenanti Dvasios pasaulyje? Nes kaip jūs esate Dvasios pasireiškimas, taip ir viskas materialiame pasaulyje yra dvasios pasireiškimas. Be jo nieko nebuvo sukurta, kas buvo sukurta, kaip yra sakoma krikščionių Biblijoje. Ir tą pačią koncepciją galite atrasti budizme, induizme, daoizme, islame ir daugumoje kitų religinių arba dvasinių filosofijų.
Tačiau nepaisant to, kad šie mokymai egzistuoja tiems, kurie turi akis matyti, dauguma žmonių neturi akių matyti. Dauguma žmonių seka religija ir jie gali studijuoti jos mokymus, jie gali tikėti išorine prasme, tačiau jie netiki taip, kad patirtų, kad viduje suvoktų, apie ką iš tiesų kalba šie mokymai. Tad žmonės gali skaityti šventraščius vėl ir vėl, taip iš tiesų ir nepatirdami gilesnės už žodžių slypinčios tiesos, tos tiesos, kuri negali būti uždaryta į žodžius, kuri niekada negalėtų būti pagauta į tuos netobulus indus, kurie yra žodžiai.
Nes kaip gi žodžiai galėtų sutalpinti Dvasią – nebent, žinoma, juos interpretuotų būtybė, įsisąmoninusi savo prigimtinį dvasingumą ir todėl sugebanti įpūsti žodžiams gilesnę prasmę, subtilesnę energiją. Ir todėl galite naudotis žodžiais kaip tramplinu, padedančiu jums perplaukti sąmonės srautą ir pasiekti kitą krantą, kuriame Dvasia jūsų laukia, norėdama leisti jums patirti Save. Idant galėtumėte bent akies krašteliu pamatyti, jog net ir už šio materijos šydo tėra tik viena realybė. Net ir už miriadų formų, kurios kutena jūsų jusles, kurios traukia jūsų dėmesį, tėra tik viena realybė, viena Dvasia.
Matykite sąmonės srautą už visų formų
Ir kai jums ateina šis suvokimas, net ir trumpais blyksniais, galite pradėti atitraukti šydą, kad jums nebereikėtų pereiti srauto. Nes dabar matytumėte, jog tai nėra tiesa, kad Dvasia yra kitoje srauto pusėje, o materija yra atskirta nuo Dvasios. Nes matote, kad Dvasia taip pat yra srautas, ir Dvasia taip pat yra materija. Pradedate matyti, kad Dvasia yra sąmonės srautas, o ne nesikeičiantis Dievas, kurį klaidingai piešė tokia daugybė išorinių religijų – o tiksliau tų išorinių religijų netikri pamokslautojai, savo išgalvotomis doktrinomis ir interpretacijomis, visiškai neatitinkančiomis pačių šventraščių ir jų vidinės prasmės. Tad belieka tik stebėtis, kaip žmonės gali toliau tikėti šiomis interpretacijomis, kurias vėl ir vėl skleidžia tie, kurie nori kontroliuoti žmones, stiprindami iliuziją, kad žmonės yra atskirti nuo savo šaltinio, nuo savo Dievo. Ir todėl, kad galėtų pasiekti Dievą, jiems reikalingas šis netikrų pamokslautojų valdžios elitas, nes esą negalite atrasti Dievo patys.
Gilesnė realybė iš tiesų yra tokia, kad Dievas yra gyvasis Dievas. Dievas yra sąmonės srautas, ir kai pradedate Dievą laikyti sąmonės srautu, palaipsniui galite ir save pradėti laikyti sąmonės srautu. O tuomet galite eiti dar toliau ir suvokti, jog net ir materialus pasaulis yra sąmonės srautas. Ir štai tuomet pradedate suvokti, kad Dievas Tėvas yra sąmonės srautas, išreiškęs save materialiomis formomis. Tačiau, nors šios formos gali atrodyti atskiros – gali atrodyti egzistuojančios individualiai, atskirai nuo Dvasios, atskirai viena nuo kitos – jos iš tiesų nėra atskiros. Ir nors jos gali atrodyti, šios formos, turinčios kažkokį tęstinumą, net ir kažkokį amžinumą, jos vis dar tebėra tik sąmonės srautai.
Nes jau pats faktas, teisingai pastebėtas jūsų mokslininkų, kad visa materiali visata plečiasi, iš tiesų įrodo, jog ji yra sąmonės srautas. Nes, mano mylimieji, pažvelkite į mokslinį mitą – ir atkreipkite dėmesį, jog sakau „mitą“ – apie Didįjį Sprogimą. Pamąstykite apie šią koncepciją, kad kažkada tolimoje praeityje visa jums žinoma visata buvo suspausta į vieną tašką, į singuliariumą. O tuomet viskas, kas kada nors egzistavo ir kas kada nors egzistuos – materijos ir energijos pavidalu – buvo išsviesta į išorę milžiniško sprogimo bangos.
Na, jeigu iš tiesų būtų taip nutikę, kaip tuomet galėtumėte paaiškinti, kad materiali visata ne tik plečiasi, bet plečiasi didėjančia sparta? Negalite to paaiškinti tuo, kad pirminė Didžiojo Sprogimo energija galėtų versti visatą plėstis vis didėjančia sparta. Nes iš kur ateitų greitėjimą sukelianti energija? Ji negalėtų ateiti iš pirminio sprogimo, nes, žinoma, logika jums sako, kad, jeigu visa varomoji jėga būtų buvusi paleista iš pradžių, visata kažkada turėtų nustoti plėstis vis didėjančia sparta ir galiausiai turėtų pradėti trauktis. Tačiau stebėjimai ir matavimai įrodė, kad taip nėra – visata plečiasi didėjančia sparta. Tad klausimas yra toks: „Kur slypi šio greitėjimo varomoji jėga?“ Tai negali būti materiali jėga, nes tokia jėga neegzistuoja. Ir todėl vienintelis racionalus, logiškas paaiškinimas yra toks, kad tikroji jėga – varomoji visatos jėga, kyla iš fakto, jog visata yra sąmonės srautas.
Visatos greitėjimo sparta
O tai, mano mylimieji – ir dabar atidžiai paklausykite – iš tiesų yra esminė sąmonės savybė: ji gali daryti tai, ko materija kaip atskiras vienetas, kuriuo jūs ją laikote, nesugeba daryti. Materija negali savęs transcenduoti, materija negali peržengti būvio, kuriame buvo sukurta, ribų. Tačiau sąmonė turi šį gebėjimą, sąmonė gali išrasti save iš naujo, sąmonė gali transcenduoti save, sąmonė gali pasirinkti leisti tam, kas sena mirti, ir atgimti, prisikelti į aukštesnę būseną.
Ir būtent tai paskatino Kūrėją kurti, ir būtent tai skatina Kūrėjo kūriniją plėstis vis didėjančia sparta. Kaip kad visa visata plečiasi šia nuolatos didėjančia sparta, taip ir jūs, būdami savimonę turinčia individualia būtybe, esate verčiami pačios gyvenimo jėgos plėsti savo sąmonę, kad neatsiliktumėte nuo to, kas vyksta su visa visata. Ir būtent dėl to Žemė yra skraidinama per erdvę vis didėjančia sparta.
Tačiau kas gi tuomet pagimdo mano taip pavadintą laiko iliuziją? Ją pagimdo tai, kad Žemės gyventojai neplečia savo sąmonės ta pačia sparta, kuria Žemė yra traukiama per erdvę visos materialios visatos ir visos nepakilusios sferos, kurioje jūs egzistuojate, plėtimosi sparta. Jūs nesate vieniši šioje visatoje. Žmonės Žemėje nėra vienintelės savimonę turinčios būtybės materialioje visatoje. Egzistuoja daugybė, nesuskaičiuojama daugybė planetų, turinčių protingas gyvybės formas, ir didžioji šių planetų dalis yra akceleruojančioje spiralėje, nes šių planetų gyventojai akceleruoja savo sąmonę. Ir tai sukūrė kažką panašaus į jūsų mokslininkų taip vadinamą kosminį foninį spinduliavimą. Egzistuoja kosminė foninė plėtimosi jėga, kurią krikščioniai tradiciškai vadina Šventąja Dvasia, ir ją kuria visos savimonę turinčios būtybės materialioje visatoje, kurios plečia ir transcenduoja savo sąmonės būseną.
Tai yra visos materialios visatos greitėjimo sparta. Ši sąmonės plėtra yra varomoji materialios visatos, fizinių planetų ir galaktikų jėga, verčianti visus vienas nuo kito tolti didėjančia sparta. Ir tai, taip sakant, yra visatos, kurioje jūs gyvenate, foninis augimo tempas. Žemės gyventojai neplečia savo sąmonės šiuo tempu; jie savo sąmonę plečia lėtesniu tempu. O tai reiškia, kad Žemė atsilieka nuo pozicijos absoliučioje erdvėje, kurioje būtų buvusi, jeigu būtų neatsilikusi nuo visos visatos plėtimosi spartos.
Šis atsilikinėjimas būtent ir sukuria laiko iliuziją. Šis atsilikinėjimas sukuria trintį, kuri sukelia tiek daug regimai jokio sprendimo Žemėje neturinčių problemų. Realybė yra tokia, kad ši foninė visatos plėtimosi jėga traukia Žemę aukštyn, Žemė yra traukiama judėti per erdvę vis didėjančiu greičiu. Tačiau ko reikia, kad planeta galėtų judėti per erdvę vis didėjančiu greičiu? Na, pažvelkite, kas nutinka objektui Žemėje, pavyzdžiui, automobiliui, kai padidinate greitį. Oro pasipriešinimas taip pat padidėja, padidėja trintis ir todėl reikalinga didesnė jėga šiam pasipriešinimui įveikti. Tad gali atrodyti, jog tam, kad Žemė galėtų augti, jėga turėtų būti vis labiau didinama, ir būtent tai šiuo metu ir matote. Tačiau šiam scenarijui egzistuoja alternatyva, nes vis didesnė jėga yra reikalinga stumti tik tokio paties tankio kūną. O ką jeigu Žemė darytųsi vis mažiau tanki, idant ji – stumiama greičiau judėti – kurtų mažesnę trintį, mažesnį pasipriešinimą. Ir todėl Žemė galėtų be pastangų judėti per erdvę vis didėjančiu greičiu be jėgos padidėjimo.
Varomoji jėga yra sąmonės transcendencija
O tai yra įmanoma pasiekti tik transcenduojant sąmonę, akceleruojant sąmonę, kuomet paleidžiate senąjį tapatumo jausmą, kuris turėjo tam tikrą tankį. Ir kai tai įvyks kolektyviniu mastu – žmonijai pakėlus kolektyvinę sąmonę, – tuomet visos planetos tankumas sumažės. Ir todėl ji galės judėti per erdvę vis didėjančia sparta be būtinybės naudoti vis didesnę jėgą.
Ir tai iš tiesų atneš revoliuciją, ne tik žmogiškoje mintyje, bet ir visoje visuomenėje. Kuomet pamatysite, kad jums nebebus reikalinga ši jėga, ši fizinė, mentalinė, emocinė jėga senosioms struktūroms išsaugoti. Nes jos bus pakeistos, ne naujomis struktūromis, o pasiryžimu tekėti su gyvenimo srautu. Kuomet nesieksite įkalinti ir uždaryti šviesos srauto į savo struktūrą, idant ji jums suteiktų amžinumo, tęstinumo pojūtį. Nes jūs savo tapatumo nebekildinsite iš struktūros, jūs jį gausite peržengdami struktūrą, net ir pačios Žemės struktūrą.
Nes dabar matysite, kad esate sąmonės srauto išraiška. Jūs tekate su šiuo sąmonės srautu, ir kai nebesijausite skęstantys sraute, kam jums bereikės kabintis į struktūrą? Kodėl turėtumėte siekti kabintis į krantą ar ieškoti gelbėjimosi liemenės, jeigu nebijote nuskęsti?
Nes žinote, kad jums yra didžiausias džiaugsmas tekėti su Gyvenimo Upe, tekėti su pačiu srautu, tiesiog paleisti ir būti ramybėje gyvenimo tėkmėje, užuot jai priešinusis, užuot siekus priversti ją įtilpti į savo proto dėžutes, mėginant įgrūsti ją į savo suvokimo sukurtą proto dėžutę. To suvokimo, kuris ateina iš ego, iš atskirosios savasties, kuri bijo, kad kažkuriuo laiko momentu nustos egzistuoti.
Nes būtent tokia yra jūsų mokama kaina už savo atsilikimą nuo visatos greitėjimo spartos. Vos tik pradedate atsilikinėti nuo likusios visatos, atsiveria praraja. Ir ši praraja pagimdo mirties baimę, baimę, kad ateis momentas, kai jūsų, kaip savimonę turinčios būtybės, neliks.
Tačiau ši baimė gali egzistuoti tik todėl, kad savimonę turinti būtybė, kuria jūs esate, dabar suvokia gyvenimą per filtrą – per ego struktūrą, per ego suvokimą, – užuot suvokusi gyvenimą per grynąją sąmonę, kurią galite pasiekti, kai pripažįstate, jog esate Sąmoningasis AŠ, esate paties Kūrėjo Esybės išraiška. Ir todėl, būdami Sąmoninguoju AŠ, jūs save laikote atviromis durimis, skaidriu stiklu, kaip Jėzus taip rūpestingai paaiškino. Ir žinote, kad gyvenimo srautas, sąmonės srautas, kuris yra jūsų AŠ ESU Esatis, gali tekėti per jus be jokių kliūčių, be pastangų. Ir todėl jums nereikia naudoti jėgos, kad išsaugotumėte iliuzinį atskirosios savasties egzistavimą. Nes jūs galite be pastangų tekėti su sąmonės srautu, kuris yra jūsų AŠ ESU Esatis, siekianti per jus reikštis.
Priešinimosi įveikimas
Ir kam reikalinga jėga, kam reikalingas priešinimasis, kai suvokiate, kas esate: atviros durys AŠ ESU Esačiai. Ir jūs tai priimate ir plaukiate su sąmonės srautu, kuris yra Esatis, tekanti per jūsų esybę. Ir užuot girdėję srauto ūžesį kaip grėsmingą garsą – galintį, jūsų įsitikinimu, jus užlieti ir paskandinti – jūs dabar plaukiate su šiuo srautu. Ir todėl girdite, kad tai nėra jus sunaikinti grasinantis ūžesys; tai iš tiesų yra švelnus tekėjimas, Kūrėjo, išreiškiančio save per jus, burbuliuojantis palaimos srautas.
Ir todėl galite patirti šią palaimą tiesiog paleisdami jausmą, kad egzistuoja kažkas, kam turite priešintis – ar kažkas, į ką turite kabintis, ar kažkas, ką turite sunaikinti. Ir iš tiesų būtent šis jausmas, kad materija turi realybę, kad materija turi išliekamumą, pakiša jums koją, neleidžia jums tekėti su srautu. Nes galvojate, kad turite žiūrėti į materiją ir priimti, kad materija savo dabartiniame pavidale yra amžina ir turinti jums galią. Ar kad jums reikia priimti, jog materija dabartiniame pavidale yra bloga, ir jūs ją turite pakeisti arba sunaikinti. Ir todėl esate čia tam, kad išgelbėtumėte pasaulį ar sunaikintumėte blogį, ir bet kokiu atveju tai iš jūsų reikalauja pakeisti kažką savo išorėje. Ir būtent tai pagimdo dramas ir epinį mąstymą, apie kurį mes dabar kalbėjome jau porą metų.
Laiko tarpą, vėlgi, jeigu norite kalbėti apie laiką, kuris yra pakankamai ilgas, kad net ir didžiausio tankumo asmenys galėtų pradėti suvokti gilesnį už mūsų žodžių slypintį mokymą. Jūs, žinoma, galite atsitolinti nuo to, ginčydamiesi su mūsų žodžiais žodžių lygmenyje ir šitaip praleisdami esminę mintį. Ir tai, žinoma, yra jūsų teisė – jeigu norite dar labiau atsilikti ir patirti vis didesnį ir didesnį priešinimąsi, vis didesnę ir didesnę opoziciją savo esybei, savo tekėjimui, savo džiaugsmui, savo laimei.
Priešinkitės, jeigu norite, tačiau leiskite man jums duoti realistišką įvertinimą, kad, jeigu pažvelgsite visos planetos mastu, pamatysite, kad per šiuos ateinančius 2011 metus, Motinos Metus, žmonėms taps vis sunkiau priešintis Gyvenimo Upės tekėjimui, pokyčių tekėjimui, akceleracijos tekėjimui, kuris pastūmės šią planetą atlikti milžinišką kvantinį šuolį pirmyn, pradedant vytis tą vietą, sumažinant atotrūkį tarp ten, kur planeta yra šiuo metu, ir kur ji būtų galėjusi būti, jeigu jos gyventojai nebūtų atsilikę nuo visos visatos foninio greitėjimo tempo.
Ir šis atotrūkis privalo būti panaikintas prieš ateinančius 2012 metus, kuomet įvyks ciklų kaita. Tai nereiškia, kad jis turi būti panaikintas visiškai, tačiau jis turi būti nemenkai sumažintas. Nes jeigu to nevyks, priešinimasis taps dar didesnis, įvykus ciklo perėjimui, kurį žymi 2012 metai. Ir tai tuomet gali sukelti fizinius įvykius, nebūtinai tokio masto, kaip kai kurie pranašauja, bet iš tiesų didesnio masto, negu matėte iki šiol.
Laikykite šiuos metus galimybe
Tad šie Motinos Metai yra nepaprastai svarbi galimybė dvasingiems žmonėms Žemėje padaryti pozityvų poveikį visuomenei viso pasaulio mastu. Atkreipkite dėmesį į tai, ką aš ką tik pasakiau. Jūs nepadarysite pozityvaus poveikio, jeigu būsite įstrigę epiniame mąstyme ir galvosite, kad turite eiti ir pakeisti kitus žmones ar pakeisti visuomenę pagal dualistinį supratimą, kuris sako, kad kažkur įvyko klaida, kuri privalo būti ištaisyta.
Esmė čia nėra surasti atpirkimo ožį kitų žmonių pavidalu ir tuomet siekti priversti tuos kitus žmones pasikeisti. Esmė yra prisiimti atsakomybę už savo sąmonės būseną, akceleruojant šią sąmonės būseną ir tuomet, kaip natūralią savo akceleracijos išraišką, dalinantis savo Esatimi, dalinantis savo džiaugsmu, dalinantis savo įžvalgomis su kitais – netgi dar didesniu mastu su visuomene.
Mano mylimieji, daugelis jūsų studijavote mokymus, kuriuos mes perdavėme per šį pasiuntinį, jau ne vienerius metus. Ne vienerius metus studijavote AskRealJesus svetainę. Daug ką sugėrėte, daug ką įsisąmoninote, sukalbėjote daug rožinių ir invokacijų, ir visa tai yra puiku ir gerai. Neturiu intencijų sakyti, kad tai, ką padarėte, nebuvo adekvatu. Tačiau iš tiesų ketinu pasakyti, kad šiais 2011 metais, mokymų studijavimo, rožinių ir invokacijų kalbėjimo nebus gana. Jeigu norite iš tiesų išlaikyti iniciaciją ir priimti šių ateinančių metų galimybę, turite pradėti išreikšti, turite duoti, dalintis. Idant dalintumėtės savo Esatimi, leistumėte savo Esačiai šviesti per jus ir pakylėti kitus žmones. Ne ta prasme, kad sakytumėte jiems, kas su jais yra ne taip, ar kas ne taip yra su visuomene, su visata, su Dievo planu, bet tiesiog dalintumėtės savo įžvalgomis, savo džiaugsmu, savo akceleracija.
Pademonstruokite kitiems, ką yra įmanoma padaryti, užuot juos kaltinę, kad jie to nedaro. Tai yra esminis skirtumas tarp tų, kurie yra susiderinę su Gyvenimo Upe, su pakylėtaisiais mokytojais, su Šventosios Dvasios judėjimu ir fonine visatos akceleracija, ir tų, kurie yra išsiderinę su pirmyn einančiu progresu, manydami, kad padeda gelbėti pasaulį. Tačiau jie tiesiog toliau žaidžia senovinį žaidimą – pradėtą puolusių būtybių tolimoje sferoje – siekdami priversti visatą įtilpti į savo proto dėžutes.
Jeigu leisitės šiuo keliu – ką daryti, žinoma, yra jūsų teisė, kurią jums suteikia laisva valia, – tuomet pamatysite, jog šiais ateinančiais metais jums darysis vis sunkiau išsaugoti iliuziją, kad jūsų proto dėžutė yra realybė ir kad yra įmanoma priversti visatą jai paklusti. Ir tai taip pat matysite visos planetos mastu. Praėjusiais metais perdaviau minčių vaizdinį apie Kristaus kardą, kuris blykstelės tarsi žaibas ir perskros šydą, slepiantį tikrovę nuo netikrovės, perskros šydą, kuris leidžia valdžios elitui slėptis. Ir iš tiesų matėte tai įvairiais būdais šiais metais vykstant, tarp jų ir su daugelio dokumentų nutekinimu, kuriuos valdžios elitas iš tiesų būtų mieliau nuo žmonių nuslėpęs.
Kvestionuokite materijos iliuziją
Ir vis dėlto, šiais ateinančiais metais pamatysite, kad tai bus akceleruota netgi į dar aukštesnį lygmenį, kuomet akceleracija privers žmones – jeigu norite – kvestionuoti daugelį dalykų, kurių jie iki šiol net nebuvo pradėję kvestionuoti. Tai nebus vien valdžios elito ar autoriteto kvestionavimas. Ne, esmė čia yra kvestionuoti pačią iliuziją, kuri buvo sukurta pačios materijos, o tiksliau, sukurta dėl to, kad materija, kai į ją yra žiūrima iš dualistinės sąmonės, atrodo tanki, materija atrodo turinti realybę, materija atrodo turinti tęstinumą, materija netgi atrodo turinti amžinumą.
Visa tai yra iliuzijos, kurioms iškils grėsmė šiais ateinančiais metais. Kortų nameliai pradės griūti. Tai nutiks daugelyje visuomenės sričių, tame tarpe ir finansų pasaulyje. Tačiau jūs taip pat pamatysite atsiradusį poreikį kvestionuoti daugelį visuomenės institucijų, kurios nebuvo kvestionuojamos, tame tarpe ir tai, ar demokratija iš tiesų funkcionuoja savo aukščiausiu potencialu. O gal yra būtina pakelti ją į aukštesnį lygmenį, užuot manius, kad vakarų demokratijos pasiekė kažkokį lygmenį, kurio neįmanoma transcenduoti.
Tai bus ypač didelis iššūkis Jungtinių Valstijų šaliai, kuri save laiko šiuolaikinės demokratijos lopšiu ir mano, kad vis dar tebėra pati pažangiausia demokratija pasaulyje. Ir ši iliuzija bus – ir turi būti – kvestionuojama šiais ateinančiais metais, o taip pat ir dar vėlesniais metais. Nes Amerika iš tiesų atsilieka nuo pirminės tėvų-įkūrėjų vizijos, o ypač nuo Sen Žermeno vizijos – kuris, žinoma, nestovėjo vietoje nuo to laiko, kai buvo įkurta Amerika, ir todėl jo vizija šiandien yra netgi dar didesnė, nei anais laikais galėjo perduoti tėvams-įkūrėjams.
Tačiau netgi dar daugiau, pamatysite būtinybę kvestionuoti, ar materija iš tiesų yra tikra. Jau egzistuoja judėjimas, ir jis jau egzistuoja ganėtinai ilgai, kuriame daugelis žmonių pradėjo tyrinėti mokslo atradimus – kuriuos mes atitinkamai aprašėme kaip kvantinės fizikos atradimus. Ir jie paėmė šiuos mokslo atradimus ir pradėjo kvestionuoti, ar tikrai materija yra atskirai egzistuojanti, o gal pamatinė realybė visgi yra sąmonė.
Šis judėjimas, šis pasiryžimas kvestionuoti, bus akceleruotas 2011 metais ir vėliau, kol pasidarys toks stiprus, jog dauguma žmonių šioje Žemėje nebegalės jo ignoruoti. Ir tuomet galiausiai įvyks pokytis, kuomet žmonės nebenorės to ignoruoti, kadangi suvoks, jog tai nėra grėsmė jų gyvenimo būdui ar jų pasaulėžiūrai. Tai iš tiesų yra didžiausia galimybė išplėsti savo gyvenimo būdą ir savo pasaulėžiūrą, pakylėjant juos į visiškai naują lygmenį, kuriame jiems atsivers galimybės, apie kurias jie iki tol net nedrįsdavo pasvajoti.
Įstatymo Rato minčių vaizdinys
Tad koks yra minčių vaizdinys, kurį norėčiau perduoti? Na, tai iš tiesų yra Budos rato, Įstatymo Rato, Dharmos Rato, kuris yra tradicinis budizmo simbolis, koncepcija. Praėjusiais metais perdaviau minčių vaizdinį apie Kristaus Kardą, perskrodžiantį iliuzijas slepiantį šydą. Tačiau šiais metais noriu jums duoti Dharmos Rato minčių vaizdinį, kuris suvynioja Majos šydą, šydą, kad materija yra tikra, kad materija yra atskirta nuo Dvasios, kad materija turi tankumą, galintį paslėpti Dvasią, iš kurios ji kilo. Vizualizuokite – tiek savo gyvenime, tiek planetos mastu – kaip šis šydas yra suvyniojamas tarsi ritinys ir dabar atskleidžia gilesnę realybę, jog materija – materijos pasaulis, Motinos pasaulis – yra Dvasios pasireiškimas ir Dvasia yra vienintelė realybė už visų jūsų regimų formų.
Tai yra galingas minčių vaizdinys, iš kurio galite gauti didelės naudos panaudodami jį savo asmeniniame gyvenime. Nes net ir jūs, kurie esate sąmonės kėlimo pionieriai, susidursite su iniciacija, su kuria susidurs žmonija. Jūs su ja susidursite savo asmeniniame gyvenime, susidursite su daugeliu iššūkių, ateisiančių per aplinkybes jūsų gyvenime, kurių regimai neturėsite galios pakeisti, kurios atrodys tikros, kurios atrodys turinčios jums kažkokią galią. Tai bus kažkas, ką privalėsite padaryti, kažkas, prie ko turėsite prisitaikyti, ir jausite, kad tai jus riboja. Todėl jums reikia vizualizuoti Dharmos Ratą, Įstatymo Ratą, kurį aš, Buda, sviedžiu – jums leidus – į jūsų asmeninį gyvenimą, idant jis suvyniotų iliuzijos šydą.
Tai, žinoma, pilną poveikį galės padaryti tik tuomet, jeigu iš tiesų ryšitės kvestionuoti struktūras, kurių anksčiau nekvestionavote. Ar suvokiate, kodėl tai yra taip svarbu – kaip anksčiau sakėme ir kaip ypač Jėzus paaiškino savo mokyme, perduotame Šv. Petro bazilikoje – kvestionuoti savo struktūras? Paleidžiate struktūras ir jas paleidę tampate atviromis durimis. Tačiau nesielvartaukite, jeigu nepaleidote visų savo struktūrų. Ir visgi ryžkitės pakilti aukščiau, ryžkitės kvestionuoti. Idant susidūrę su kliūtimi, su pasipriešinimu, galėtumėte atsitraukti ir tarti: „Ko čia dar nepamačiau? Galingoji AŠ ESU Esatie, parodyk man struktūrą, parodyk man iliuziją. Gautama Buda, sviesk Įstatymo Ratą, kad jis nuvyniotų šydą, idant galėčiau pamatyti, kas mane stabdo. Idant galėčiau tapti atviromis durimis, kad galėčiau plaukti su Gyvenimo Upe. Ir kad ūžianti mano AŠ ESU Esaties Gyvenimo Upė galėtų tekėti į šią situaciją ir suvynioti bei ištirpdyti pasipriešinimą, kliūtis. Kad mano dvasia galėtų tapti laisva reikštis šiame pasaulyje, šioje situacijoje, ir kad aš ne tik kad galėčiau būti laisvas, bet kad galėčiau tapti įkvėpimu kitiems, kad jie taip pat galėtų išsilaisvinti.“
Tad toks iš tiesų yra minčių vaizdinys. Naudokite jį ir savo gyvenime, mąstydami apie laiko iliuziją, mąstydami apie tai, ką perdaviau šiame mokyme. Nusileiskite giliau už žodžių, paprašykite vedimo iš manęs, iš savo Motinos Marijos, kuri jums duos daugiau mokymų šia tema, ir, žinoma, iš savo AŠ ESU Esaties. Paprašykite šio vedimo, ryžkitės mąstyti apie laiko mįslę.
Barjero tarp dvasinių ir pasaulietinių veiklų nugriovimas
Nes iš tiesų, jums visiems bus mestas laiko iššūkis. Pajausite, šiais ateinančiais metais, kad laiko turite mažiau nei kada nors anksčiau. Ir ypač pajausite, kad jums darysis vis sunkiau atrasti laiko savo taip vadinamoms dvasinėms veikloms. Nes jausite, kad taip vadinamos kasdienės arba pasaulietinės veiklos trauks jūsų dėmesį, reikalaus jūsų dėmesio ir laiko.
Tad toks yra iššūkis, su kuriuo susidurs dauguma dvasingų žmonių, tie, kurie pradėjo eiti Kristiškumo keliu, kai kurie netgi pradėdami trumpais blykstelėjimais matyti Budiškumo kelią. Tad iššūkis, su kuriuo susiduriate, yra toks: ar galėsite išsaugoti iliuziją, kad egzistuoja padalijimas tarp to, ką vadinate dvasinėmis veiklomis, ir to, ką vadinate pasaulietinėmis veiklomis? Nes argi nepradedate suvokti, kad tai iš tiesų yra dirbtinis padalijimas?
Jeigu viskas yra vienos Kūrėjo realybės išraiška, jeigu viskas yra sąmonės srautas, kaip galite sakyti, kad viena veikla yra dvasinga, o kita ne? Gilesnė realybė yra tokia, kad viską galima laikyti dvasine veikla, ir iš tiesų nėra jokio realaus padalijimo tarp dvasinių ir pasaulietinių veiklų. Jeigu ryšitės paleisti šydą, kurį susikūrėte savo prote – prisiėmę puolusių būtybių sukurtą iliuziją, kad pasaulis yra atskirtas nuo Dvasios ir todėl pasaulis atitraukia jus nuo vienovės su Dvasia – ir todėl jums reikia pasitraukti iš pasaulio ir vykti į vienuolyną, ar vaikščioti į bažnyčią sekmadieniais, kuomet galite pasijausti dvasingais dėl to, kad apsilankėte Dievo namuose. Tačiau visą likusią savaitę negalite būti dvasingi, nes esate užsiėmę savo pasaulietinėmis veiklomis.
Ryžkitės žengti drastišką žingsnį savo prote, ryžkitės vizualizuoti, kad Dharmos Ratas rieda aplink pasaulį ir griauna visas bažnyčias, šventyklas ir garbinimo vietas, sugriauna jas ne fizine prasme, bet jūsų prote. Idant jūsų prote nebeliktų jokių ypatingų garbinimo vietų, ir jūs galėtumėte matyti, kad kiekviena vieta yra ypatinga vieta, kiekviena veikla yra ypatinga veikla, kiekvienas laikas yra ypatingas laikas. Nes be dabarties akimirkos nieko daugiau nėra, ir būtent dabarties akimirkoje turite būti dvasingi, turite būti atviromis durimis, per kurias Dvasia galėtų save išreikšti. Nes negalite būti atviromis durimis praeityje, negalite būti atviromis durimis ateityje – atviromis durimis galite būti tik DABAR.
Ir todėl neatidėliokite savo dvasingumo sakydami: „O, sekmadienį galėsiu tai padaryti, arba kitais metais, arba kai įveiksiu šį iššūkį, arba kai pasieksiu tą sąmonės lygį, arba kai būsiu sukalbėjęs tiek ir tiek rožinių, arba kai būsiu parpuolęs ant žemės 10 000 kartų, būsiu padaręs tą, padaręs aną.“ Ir vietoj to, pripažinkite realybę, kad galite būti dvasingi čia ir dabar, ir niekada nebūsite dvasingi tol, kol nenuspręsite, kad štai šiame „dabar“ aš būsiu dvasingas, būsiu atviromis durimis.
Laiko ir erdvės realybės supratimas
Kas yra laikas? Ką padarė laikas? Ką padarė materijos šydas, Majos šydas? Na, kaip Jėzus paaiškino paskutiniame savo mokyme, viskas – viskas – paklūsta Laisvos Valios Įstatymui. Ką pasakė puolusios būtybės, kai sukilo prieš Dievą? Jos pasakė: „Reikalaujame vietos, kurioje galėtume jaustis atsiskyrę nuo Dievo ir sąmonės srauto, kuris yra Dievas, kuris yra visa likusi mūsų sferos dalis.“ Ir kad būtų galima joms tai suteikti, turėjo būti sukurtas pasaulis, kuriame egzistuotų iliuziją, kad materija yra tikra, kad materija slepia Dvasią ir kad egzistuoja laikas. Ir kad yra įmanoma atidėti savitranscendenciją ir išsaugoti savo dabartinį savasties laiką tam tikrą laiko tarpą.
Kai atsiskyrėte nuo guru, kai atsisakėte apibrėžti savo vaidmenį – kaip paaiškino Jėzus, – kai pasislėpėte nuo Maitrėjos, pareikalavote to paties, ko reikalavo puolusios būtybės: vietos, kurioje būdami galėtumėte tikėti, kad esate atskirti nuo mokytojo, atskirti nuo savo šaltinio. Vietos, kurioje galėtumėte tikėti, kad galėsite išsaugoti savo dabartinį savasties jausmą tam tikrą laiko tarpą. Būtent to reikalavote – ne sąmoningai, bet tam, kad galėtumėte daryti tuos pasirinkimus, kuriuos padarėte, jūs pasąmoningai to reikalavote.
Jeigu toliau norite šitaip egzistuoti, tuomet aš, Buda, – ir visi pakylėtieji mokytojai – lenkiamės jūsų laisvai valiai. Priimu šį pasirinkimą, tačiau taip pat sakau: tai reiškia, kad nesate pasiruošę Budos Sanghai. Ir todėl daugiau neturiu nieko, ką galėčiau jums pasiūlyti.
Galiu kažką pasiūlyti tik tiems, kurie pasiekė pasiryžimą kvestionuoti savo ankstesnius pasirinkimus, savo dabartinį tapatumo jausmą, savo dabartinį suvokimą. Tiems, kurie yra pasiryžę sakyti: „Daugiau nebenoriu erdvės, kurioje galėčiau tikėti, kad esu atskiras. Daugiau nebenoriu kabintis į savo dabartinį tapatumą ir daryti tai ateityje. Noriu transcenduoti savo dabartinį tapatumą ir priartėti prie vienovės su savo šaltiniu. Štai ko aš trokštu, štai koks yra mano pasirinkimas, ir esu pasiryžęs prisiimti atsakomybę, kad rinktis privalau aš. Ir aš privalau leisti Dharmos Ratui suvynioti iliuzijos šydą, kuris leido man išsaugoti atskirumo jausmą, atskirosios savasties jausmą, kuri gali egzistuoti laike, ar kuri iš viso gali egzistuoti.“
Laikas yra Motina; erdvė yra Buda. Ar suvokiate, kad Motina savo meilėje leidžia vaikams išsaugoti iliuziją, kad jie gali kažką sukurti – atskirąją savastį, gyvybės formą planetoje – ir tas kažkas gali būti išsaugotas tam tikrą laiką? Net ir iliuziją, kad atskiroji savastis galėtų įgyti kažkokį amžinumą ar nemirtingumą, ir galėtų būti priimta į Dievo karalystę. Tai yra iliuzija, kurią Motina leidžia jums išsaugoti, kad galėtumėte ją patirti, kol jums pasidarys gana šios patirties ir tapsite pasirengę pasirinkti ją transcenduoti.
Tačiau netgi dar gilesniame lygmenyje, kaip galite turėti iliuziją, kad materijos pasaulis yra atskirtas nuo Dvasios ar kad Dvasios iš viso nėra? Kas leidžia šiai iliuzijai egzistuoti? Jai egzistuoti leidžia Budos dėl jūsų laikoma pusiausvyra. Buda laiko pusiausvyrą erdvei, tai erdvei, kurioje esate dabar, ir kurioje būtumėte buvę, jeigu būtumėte neatsilikę nuo pasaulio, kuriame gyvenate, foninio akceleracijos tempo. Būtent Budos sąmonė leidžia tam vykti – vėlgi, kad galėtumėte patirti atskirtį, kol jums pasidarys jos gana. Ir tuomet panorėsite ir nuspręsite, kad leidžiate jai mirti, leidžiate tam iliuziniam savasties jausmui mirti, kad galėtumėte pasivyti tą vietą, kurioje būtumėte galėję būti, jeigu būtumėte akceleravę save tuo pačiu tempu kaip visa likusi visata – kaip tai darė Buda.
Tačiau jis nusileido į šį tarpą, kad galėtų užpildyti erdvę tarp ten, kur jūs esate ir kur būtumėte galėję būti. Tiktai Budos meilė leidžia šiai erdvei egzistuoti. O jeigu ši erdvė nebūtų egzistavusi, jums būtų reikėję neatsilikti nuo greitėjimo tempo arba liautis egzistuoti antrojoje mirtyje. Tad Budos kuriama erdvė yra fonas, kuriame Motina jums suteikia laiko iliuziją. Laiko iš tiesų nėra.
Laikas nėra tikras ta prasme, kad erdvė tarp ten, kur jūs esate, ir ten, kur būtumėte galėję būti, nėra tikra. Tačiau gilesnė realybė yra tokia, kad erdvė iš tiesų yra tikra, ir būtent ji leidžia formoms egzistuoti ir leidžia joms transcenduoti save judant vis arčiau ir arčiau galutinio akceleracijos tempo, kuris privers visą jūsų sferą pakilti ir tapti amžina dvasinės karalijos dalimi.
Tad nors aš, Buda, neegzistuoju laike, pripažįstu, kad mano kalba truko (kaip pasirodys kai kuriems žmonėms) ilgą laiką. Nes jie nenorėjo akceleruoti savo sąmonės mano perdavimo eigoje. Ir todėl atėjo momentas, kai jie pradėjo jausti atstumą tarp savo sąmonės būsenos ir tos būsenos, į kurią aš perėjau vykstant šiam perdavimui. Ir čia galėtumėte susimąstyti, jeigu niekada nebuvote susiderinę su mano sąmone ir mano akceleracijos tempu, arba jeigu pradėjote atsilikti jausdami: „Kada gi jis sustos, daugiau nebegaliu to pakelti, man to jau per daug.“
Tačiau priežastis, dėl kurios jums yra per daug, yra ta, kad jūs nenorėjote tekėti su manimi ir transcenduoti savo senosios sąmonės būsenos. Ir tai jums gali būti ženklas, kad turite ką veikti, turite atsitraukti žingsnelį atgal ir pažvelgti į save, pažiūrėti, kodėl nesugebate išsaugoti savo dėmesio sukoncentruoto į Budą vienai valandai. Pamąstykite, kaip dažnai žiūrėjote filmą daugiau nei valandą, ir tuomet paklauskite savęs: „Jeigu sugebu žavėtis filmu, kodėl nesugebu lygiai taip pat ar netgi dar labiau žavėtis Budos perdavimu?“ Taip yra dėl to, kad filmas, daugumoje atvejų, iš jūsų nereikalauja transcenduoti savo sąmonės lygio. Jis sukasi tam tikrame lygmenyje, ir todėl eina ratu, kai tuo tarpu mano perdavimas sudaro aukštyn kylančią spiralę, akceleraciją, kurią Žemė seka absoliučioje erdvėje.
Tad jeigu norite judėti savo asmeninėje laikinoje erdvėje, užuot judėję aukštyn kylančia spirale per absoliučią erdvę – gilesnę Budos erdvę – na tai nesugebėsite sekti manimi net ir valandą laiko. Ir kaip tuomet galėsite sekti akceleracija aukštyn ateinančiais metais? Ir kaip tuomet galėsite transcenduoti vis stiprėjantį pasipriešinimą? Matote, viskas yra labai paprasta: Patirsite arba didėjantį pasipriešinimą arba didėjančią transcendenciją. Rinktis jums!
Versta iš www.ascendedmasterlight.com