Transcenduokite brolių kaltintojo energijas

TEMOS: Skirtumas tarp „žodžių“ ir „Žodžio“ – Ar norite turėti paskutinį žodį? – Kaltintojo sąmonė – Bendravimas mintimis – Įrodinėjimas, kad laisva valia buvo Dievo klaida – Kaip sureagavo apkaltintieji? – Armagedono mūšis – Centrinė dinamika Žemėje – Jokio smerkimo ketvirtajame Tyrumo spindulyje

Elohima Astrėja, 2009 gruodžio 17 d. per Kim Michaels.

Pasiuntinys skaito:

„Ir kilo danguje karas. Mykolas ir jo angelai kovojo su drakonu. Ir kovėsi drakonas ir jo angelai, bet jie nenugalėjo, ir nebeliko daugiau jiems vietos danguje. Taip buvo išmestas didysis drakonas, senasis žaltys, vadinamas Velniu ir Šėtonu, kuris suvedžiojo visą pasaulį. Jis buvo išmestas Žemėn, ir kartu su juo buvo išmesti jo angelai.
Aš girdėjau danguje galingą balsą, sakantį: „Dabar atėjo mūsų Dievo išgelbėjimas, galybė, karalystė ir jo Kristaus valdžia, nes išmestas mūsų brolių kaltintojas, skundęs juos mūsų Dievui dieną ir naktį.
Ir jie nugalėjo jį avinėlio krauju ir savo liudijimo žodžiu. Jie nebrangino savo gyvybės, net iki mirties. Todėl džiūgaukite, dangūs ir jų gyventojai! Bet vargas gyvenantiems Žemėje ir Jūroje, nes pas jus numestas velnias, kupinas didelio įniršio, žinodamas mažai beturįs laiko.“

Elohim – Elohim – Elohim. [mokytoja kartoja mantrą] Elohima AŠ ESU. Astrėja AŠ ESU. Begalybė AŠ ESU. Tyrumas AŠ ESU. Begalinis Tyrumas AŠ ESU. [mokytoja iškvepia]

Iškvepiu į jus begalinį tyrumą, kad galėtumėte, jei to norėsite, įgyti atskaitos tašką, kokia iš tiesų yra Elohimo vibracija. Nes mes esame aukščiau dualizmo lygmens. Astrėja ir Tyrumas sudaro poliariškumą, tačiau ne dualistinį poliariškumą, ne baigtinį poliariškumą, o beribį poliariškumą. Nėra priešingybės begaliniam tyrumui, nors Žemėje naudojamoje kalboje lengvai galite atrasti žodžių, žyminčių tyrumo priešingybę.

Skirtumas tarp „žodžių“ ir „Žodžio“

Tad šitai bus tema, apie kurią kalbėsiu, kadangi jums gali būti vertinga pamąstyti apie žodžių galią ir žodžių ribotumą, ir kaip jais gali būti naudojamasi įrodyti tą ar įrodyti aną. Nes žodžiai, bent jau tokie, kokius jūs pažįstate Žemėje, yra baigtiniai. Pamąstykite apie subtilų skirtumą tarp „žodžių“ ir „Žodžio“. Dievas naudojosi Žodžiu formų pasauliui sukurti, tačiau, kai Babilono žmonės paniekino Dievo Žodį, jų kalba buvo padalinta, ir jie tuomet turėjo kalbėti baigtiniais žodžiais, padalintais į priešingus polius. O ką tai reiškia? Tai reiškia tiesiog štai ką: Žodis yra nepadalintas, ir todėl Žodis yra įrodymas. Žodis yra įrodymas, kad egzistuoja kažkas daugiau už dualizmą, kažkas daugiau už baigtinį pasaulį. Žodis tai įrodo, tačiau žodžiai niekada negalės įrodyti Begalybės. Jie niekada negalės nieko įrodyti baigtiniu ir absoliučiu būdu.

Galite prisiminti populiarų pasakymą, kad galite turėti paskutinį žodį. Na, žodžių lygmenyje, jūs niekada neturėsite paskutinio žodžio. Nes bet koks teiginys, kurį galite sukurti iš žodžių, gali būti paneigtas kitu teiginiu, sukurtu iš žodžių. Bet kuris žodžiais suformuluotas argumentas turi priešingą argumentą, ir pačių žodžių lygmenyje neįmanoma įrodyti, kas yra absoliučiai tikra, o kas netikra. Vietoj to, jūs tiesiog esate priversti mėginti įrodyti, kas teisinga, o kas klaidinga. Ir nors galite įrodyti kažką esant teisinga, įrodysite tai tik kaip priešingą polių kažkam, kas yra klaidinga, o tai nebus aukščiausias teisingumas, begalinis teisingumas.

Ir todėl, vienintelis būdas tapti absoliučiai teisiu prieš Dievą yra siekti Žodžio – Žodžio. Pradžioje buvo Žodis ir Žodis buvo pas Dievą ir Žodis buvo Dievas. Žodis taip pat yra Kristaus Sąmonė, sukurta nuo pat pradžių palaikyti Vienovę tarp Kūrėjo ir jo kūrinijos. Tad, pasiekę Žodį, galite žinoti, kad Dievas yra, kad Dievas peržengia baigtinumo ribas, kad jūs esate Dievo tąsa. Ir todėl jūs, bent jau savo Esybės šerdyje, egzistuojate už baigtinio pasaulio ribų.

Ar norite turėti paskutinį žodį?

Tad klausimas dabar yra toks: Kaip norite nugyventi visą šį likusį įsikūnijimą? Kaip norite nugyventi ateities įsikūnijimus – o gal norite pakilti? Ir tuomet klausimas, kurį sau turite užduoti, yra šis: Ar toliau žaisiu žaidimus, miriadus nesuskaičiuojamų žaidimų, kurie gali būti žaidžiami žodžiais? Ar toliau sieksiu paskutinio žodžio tarp žmonių, o gal ieškosiu aukščiausio Dievo Žodžio, idant galėčiau būti viena su Kristaus Sąmone. Ir todėl, ne tik kalbėsiu žodžius – tapsiu Žodžiu. Tapsiu Žodžiu įsikūnijime, tapdamas atviromis durimis Dievo Žodžiui būti ištartam Žemėje, Žodžiui, kuris nėra dualistinė kova, argumentas ir kontraargumentas, įrodymas ir paneigimas. Tapsiu Žodžiu, kuris iš tiesų atskiria tikrą nuo netikro – ne ištartais žodžiais, o šių žodžių nešama vibracija, ir juos tariančiu žmogumi, vibracija, tekančia per tą žmogų, kuris yra atviros durys, idant žmonės, kurie to norės, galės pajausti vibraciją, nusileisdami už žodžių – ir todėl galės užmegzti ryšį su Žodžiu, gyvuoju Žodžiu, kuris yra Gyvoji Dvasia, visada tekanti – visada – visada transcenduojanti, visada akceleruojanti į vis aukštesnį ir aukštesnį Dievo savybių išreiškimą.

Ir toks iš tiesų yra klausimas: Būti atviromis durimis Žodžiui ar nebūti. Pamąstykite, kiek daug žmonių nugyveno ištisus dešimtmečius šiame gyvenime, ir tuzinus gyvenimų prieš šį gyvenimą, būdami įsitraukę į žaidimą, kuriame siekė įgyti paskutinį žodį, įrodydami savo teisumą, įrodydami, kad kitas žmogus klysta, įrodydami, kaip gudriai jie moka naudotis žodžiais arba pajuokavimais, arba sarkastiškais ir ironiškais teiginiais – kurie tariamai pastato kažką į vietą. Ir kokia gi tai galėtų būti vieta, į kurią jūs kažką pastatote, pažemindami juos su vibracija, kuri yra mažiau už meilę, mažiau už tyrumą? Na, tai yra ta pati vieta, į kurią jūs pastatote ir save, kai įžengiate į vibraciją, kurioje kalbate su kitais iš aukšto, siekdami juos pažeminti, užuot siekę iškelti aukštyn Visumą, būdami Žodžio instrumentu, kuris savo tyrumu tegali kelti gyvybę aukštyn.

Pažvelkite į Jėzaus gyvenimą ir kaip jis kalbėjo su rašto aiškintojais ir fariziejais. Galite mėginti išoriniu, analitiniu, linijišku protu pažvelgti į žodžius, kurie jums buvo perduoti evangelijose. Ir galite analizuoti, vertinti ir netgi teisti Jėzaus žodžius. Ar jam reikėjo šitai sakyti? Ar nereikėjo jam pasakyti to kitaip? Ar buvo išmintinga tai sakyti? Ar jis tikrai čia buvo teisus, o gal čia teisūs buvo rašto aiškintojai ir fariziejai?

Žinoma, galite tai daryti, nes jūs skaitote Jėzaus žodžius. Negirdite, kaip jie buvo tariami, kai jis juos kalbėjo tais laikais, kuomet jis iš tiesų buvo atviros durys, ir iš jo burnos tekėjo daug daugiau už žodžius, kurie galėjo būti užrašyti. Per jį tekėjo Žodis, Žodis, kuris savo vibracija suteikė žmonėms alternatyvą rašto aiškintojų ir fariziejų vibracijai. Kuomet žmonės, kurie niekada nebuvo susidūrę su aukštesne vibracija nei dualistiniai poliai, staiga, jei tik norėjo, galėjo būti pakylėti Jėzaus, pakylėti ne jo žodžių, o paties Žodžio. Ir jie išvydo jame kažką daugiau, kažką, ko rašto aiškintojai ir fariziejai neturėjo – kažką, ko jie negalėjo turėti – dėl savo dualistinės sąmonės būsenos ir savo prisirišimo turėti paskutinį žodį, įrodyti Jėzaus neteisumą, įrodyti savo tradicijos teisumą. Ir todėl, kaip sakė Jėzus: „Pavertėte Dievo žodį negaliojančiu savo tradicija“.

Kaltintojo sąmonė

Na ir dabar, iš kur ateina ši energija? Iš kur ateina ši sąmonė, šis noras būti teisiu, noras įrodyti, kad kiti žmonės klysta, net ir energija, kuri nori apkaltinti kitus dėl to, ano ar trečio dalyko? Nueikite į pasaulio teismus ir pamatysite, kaip kai kuriose šalyse tai yra tapę laisvalaikio forma, pasilinksminimo forma, priklausomybės forma, kažką paduoti į teismą ir apkaltinti juos padarius kažką ne taip, dėl ko jums priklauso piniginė kompensacija. Galite perskaityti žodžius, kurie yra parašyti teismo dokumentuose. Galite matyti, kaip kažkas apkaltina kažką kitą, naudodamas tam tikrus žodžius. Tačiau, jeigu ryšitės pasinaudoti savo vidiniu žvilgsniu ir širdimi paskaitysite, kas slepiasi už žodžių, pamatysite, kad už žodžių slepiasi tam tikra energija, kaltinimo energija.

Ir todėl, kodėl paprašiau pasiuntinio perskaityti citatą iš Apreiškimo Knygos apie mūsų brolių kaltintoją, kaltinusį juos prieš Dievą dieną ir naktį? Kas yra mūsų brolių kaltintojas? Na, tie, kurie studijavo Maitrėjos knygą, yra susipažinę su sferų koncepcija. Ir todėl, galėsite suvokti gilesnę prasmę už šios citatos, kuri – atsižvelgiant į prieš 2000 metų egzistavusį sąmonės lygį – negalėjo būti perduota aukščiausiu įmanomu pavidalu, nes turėjo būti pritaikyta prie sąmonės būsenos ir anais laikais naudotų žodžių.

Žmonėms tais laikais paprasčiausiai nebuvo įmanoma suvokti skirtingų sferų koncepcijos. Viskas jiems, kas buvo už Žemės ribų, buvo arba dangus arba pragaras. Viskas, ko nebuvo galima pačiupinėti fizinėmis juslėmis, buvo dangus arba pragaras. Ir todėl jie negalėjo suprasti, kad, nors Apreiškimo Knygos citatoje ir yra naudojamas žodis „dangus“, jis nereiškia aukščiausio dangaus, nereiškia dvasinės karalijos. Nes iš tiesų, kaip gi dvasinėje karalijoje galėtų egzistuoti velnias, nes dvasinė karalija yra tyra, ir todėl nė viena žemesnėje sąmonėje esanti būtybė negalėtų egzistuoti toje tyrumo karalijoje. Tad suvokiate, kad už šio žodžio „dangus“ slepiasi aukštesnė sfera, ta sfera, kuri yra aukščiau už Žemę, tačiau vis dar tebėra sfera, kuri dar nėra pilnai pakilusi, sfera, kuri dar nėra įžengusi į pakylėjimo procesą.

Ir todėl, tam tikriems gyvybės srautams toje sferoje pasidarė aišku, kad tie, kurie nenorės akceleruoti savo esybių į pakylėjimo spiralės tyrumą, tie gyvybės srautai bus palikti, visai sferai pakilus aukštyn. Ir todėl, tie gyvybės srautai – žiūrint iš vidinės tos sferos perspektyvos – bus prarasti. Jie nebebus pirminės mandalos, kuriai buvo skirta kartu pakilti, dalis. Jie bus palikti, visai likusiai sferos daliai ir joje gyvenantiems gyvybės srautams akceleruojant į pakylėjimo spiralės tyrumą.

Ir todėl, tie gyvybės srautai, kurie užėmė vadovaujančius postus, staiga visiškai pakeitė savo mąstyseną. Jie persijungė, kaip to nebūtų įmanoma padaryti dvasinei būtybei, bet kaip tai iš tiesų yra įmanoma padaryti bet kuriai nepakilusiai būtybei. Jie persijungė į priešingą polių, staiga nuspręsdami – atkreipkite dėmesį, nuspręsdami – kad Dievo planas yra ydingas, kad laisva valia yra ydinga, kad galimybė gyvybės srautams pasiklysti įrodo, jog Kūrėjas sukūrė ydingą dizainą sferų pakylėjimui, kad laisvos valios suteikimas buvo pernelyg rizikingas užmanymas, kad tai buvo defektas, kad tiesiog negali būti teisinga, kad šiems gyvybės srautams buvo įmanoma pasiklysti.

Tačiau už šių samprotavimų slėpėsi šių gyvybės srautų nenoras, kaip paaiškina Maitrėja, nusižeminti ir paleisti savo gyvenimo, kuriame save laikė egzaltuotomis būtybėms, valdžią turinčiais lyderiais, ir nenorėjo tapti visų tarnais. Nes iš tiesų, šie gyvybės srautai išties brangino savo gyvybę iki mirties. Jie brangino savo poziciją, kurią turėjo toje sferoje, toje nepakilusioje sferoje, ir brangino ją taip stipriai, kad šis raginimas pakilti į aukštesnį tarnystės lygį, į tapimą visų tarnais, jiems atrodė kaip jų pažeminimas, jų rango ir pozicijos pažeminimas. Ir todėl jie nenorėjo savo gyvybės už visus atiduoti. O kaip pateisinimą savo nenorui gyvybę atiduoti, jie įsikibo į faktą, kad kai kurie gyvybės srautai buvo palikti. Jie pasinaudojo tuo, sugalvodami argumentą, kad tai yra klaida Dievo plane, ir kad jų vaidmuo yra įrodyti Dievą klydus.

Ir šioje naujoje sąmonėje, į kurią jie įžengė – atskirties sąmonėje, dualizmo sąmonėje – jie iš tiesų manė galėsiantys įrodyti Dievą klydus, jie manė galėsiantys tapti opozicija Dievui. Tačiau vos tik jie įžengė į dualizmą, buvo šio dualizmo apakinti. Jie dabar į visatą ėmė žvelgti iš dualistinio poliariškumo vidaus, ir todėl jiems atrodė visiškai realu, visiškai logiška, kad privalo egzistuoti priešingas polius jų pačių poliui. Ir todėl jie dabar ėmė tikėti – kaip geltonus akinius dėvintis žmogus tiki, kad dangus yra žalias – jog Dievas tiesiog yra priešingas jų pačių polius. Ir todėl yra įmanoma įrodyti, kad Dievas klysta, kad Dievo planas yra klaidingas. Tačiau kodėl jiems buvo įmanoma tuo patikėti? Todėl, kad jie prarado Žodį ir nugrimzdo, įsipainiojo į žodžių sąmonę, į padalintą žodį, kuomet žodžiai nebebuvo naudojami begalybės vibracijai perduoti. Jie dabar buvo nugramzdinti žemyn, į dualizmo lygmenį.

Bendravimas mintimis

Tačiau turite būti atsargūs, kad suvoktumėte, jog ta sfera – nors didžioji gyvybės srautų dalis dar nebuvo pakilusi – vis dar buvo daug aukštesniame vibracijų lygmenyje nei tos vibracijos, kuriose šiuo metu matote esant Žemę. Todėl, kai sakau „žodžiai“, neturiu omenyje ištartų žodžių, kurie gali būti užrašyti. Turiu omenyje žodžius kaip sąmonės būsenos simbolį. Nes matote, kai sfera priartėja prie pakylėjimo taško, tos sferos gyventojai savo sąmonę yra pakėlę į tokį lygmenį, kad gali bendrauti vien mintimis. O bendravimo mintimis pranašumas yra tas, kad galite bendrauti tiesiogiai – koncepcijų ir idėjų lygmenyje.

Žinote seną posakį, kad paveikslas yra vertingesnis už tūkstantį žodžių. Taip yra dėl to, kad paveikslas gali perduoti daugiau nei yra įmanoma aprašyti žodžiais. Jis perduoda tam tikro vaizdo visumą. Galite aprašyti šį vaizdą žodžiais, tačiau tam reikės daug žodžių, o patys žodžiai niekada negalės jums perduoti to paties patyrimo, kurį gautumėte, vienai akimirkai pažvelgę į paveikslą. Žinoma, poeto parašyti žodžiai gali perduoti gilesnę prasmę, gilesnį patyrimą tiems, kurie turi atvirą širdį ir protą. Tačiau patys žodžiai negali to padaryti mechanišku būdu, bet tik tuomet, jeigu juos skaitantys žmonės ryšis peržengti žodžių ribas ir atvers savo širdį patyrimui, kuris yra daugiau už žodžius. Tad matote, vienas žvilgsnis į paveikslą gali perduoti ir atverti jums patyrimą, kurio nesugebėtų perduoti tūkstantis žodžių. Nes žodžiai yra paveikslo reprezentacija – jie nėra paveikslas. Kaip yra sakoma sename posakyje: negalite žodžiais nupasakoti obuolio skonio.

Tad aukštesnėje sferoje, bendravimas vyksta aukštesniame lygmenyje, kuriame žmonės yra išvystę savo proto gebėjimus iki tokio lygmens, kad gali projektuoti vaizdinius, koncepcijas, idėjas tiesiogiai į vienas kito protą, ir todėl gali bendrauti tame lygmenyje. Ir, žinoma, sferai kylant aukštyn, žmonės vis geriau ir geriau išmoksta bendrauti koncepcijomis. O jiems keliant kolektyvinę sąmonę, jie, žinoma, bendrauja vis tyresniu ir tyresniu būdu, kuomet jų vienas į kito protą projektuojamos koncepcijos ir idėjos yra vis didesnio tyrumo, vis didesnio prakilnumo, vis labiau nukreiptos į kitų gyvybės srautų iškėlimą aukštyn, į visos sferos iškėlimą aukštyn, atnešant pažangesnes, tyresnes koncepcijas ir idėjas.

Įrodinėjimas, kad laisva valia buvo Dievo klaida

Tad kas iš tiesų nutiko, kai tos pirmosios būtybės toje sferoje nusprendė sukilti prieš Dievo planą, nusprendė neatiduoti savo gyvybės už draugą – nenorėjo palikti savo pozicijos, idant pakiltų net į dar aukštesnę poziciją – tarnavimą Visumai? Jie taip stipriai brangino savo gyvenimą, kad buvo pasiryžę dėl jo mirti, dvasiškai kalbant, nugrimzdami į dualizmą. Ir tuomet jie nusprendė norintys įrodyti, kad Dievas suklydo, įrodydami, kad laisvos valios suteikimas buvo klaida. Ir kaip jie galėjo tai padaryti? Na, jie žinojo, kad patys taip pat nupuls į sekančią sferą, kuri jau buvo sukurta. Ir jie suvokė, kad kuo daugiau gyvybės srautų jiems pavyks nusitempti su savimi, tuo didesnį jie turės šansą įrodyti, kad laisva valia neveikia, kad laisva valia yra pernelyg rizikinga, kad žmonės nupuls, užuot pakilę.

Tad jie, jų grupė, suėjo pasitarti ir tarė: „Kaip galėtume, per šį paskutinį etapą, kuriame jau buvo sukurta pakylėjimo spiralė, kaip galėtume priversti su mumis nupulti kuo daugiau gyvybės srautų, priversdami juos įžengti į dualistinę sąmonę?“ Ir jų sugalvotas planas buvo labai paprastas: „Mes padarysime jiems kai ką, kas dar niekada anksčiau nebuvo padaryta šioje sferoje. Apkaltinsime juos visais įmanomais būdais. Apkaltinsime juos, kad jie nėra tyri. Apkaltinsime juos, kad jie neturi valios ar nesinaudoja šia valia teisingai. Apkaltinsime juos, kad jų išmintis yra klaidinga. Apkaltinsime juos, kad jie nėra mylintys. Apkaltinsime juos, kad jie neturi tiesos, kad jie yra melagiai. Apkaltinsime juos, kad jie nėra taikūs, ir apkaltinsime juos, kad jie nori atimti iš kitų laisvę. Kad ir kokią Dievo savybę jie būtų įvaldę tiek, kad beveik yra pasiruošę pakilti šioje Dievo savybėje, apkaltinsime juos, kad jie ją iškreipė. Apkaltinsime juos, kad jie neturi tyrumo. Apkaltinsime juos, kad jie naudojasi juo neteisingu būdu. Ir pažiūrėsime, kaip jie sureaguos į šią naują kaltinimo energiją, su kuria dar niekada anksčiau nebuvo susidūrę.“

Tad taip jie tapo Velniu ir Šėtonu, ne viena būtybe, bet būtybių grupe, sukūrusia savyje žemyn traukiantį sūkurį, apie kurį neseniai kalbėjome, visišką priešingybę aukštyn kylančiai spiralei, pakylėjimo spiralei, kurią sukūrė didžioji tos sferos gyvybės srautų dalis. Tos pakylėjimo spiralės visumoje, jie suformavo tokį intensyvų negatyvios energijos, netyros energijos jėgos lauką, kad sukūrė, taip sakant, juodąją skylę pakylėjimo spiralės baltosios skylės viduje.

Ir jie dabar pradėjo naudotis ta energija, pradėjo didinti jos intensyvumą, iškreipdami savo pačių šviesą. Nes argi Jėzus nesakė: „O jeigu tavyje esanti šviesa pavirs tamsa, kokia didelė bus ta tamsa“. O šios būtybės iš tiesų turėjo šviesos, jos iš tiesų turėjo momentumą, jos iš tiesų turėjo pasiekimus, kuriuos buvo sukaupusios per savo ilgą tarnavimą, per kurį tarnavo šviesai. Tačiau dabar, kai persimetė į priešingą pusę, tapdamos šviesos priešais, akimirksniu jų šviesa, jų momentumas, jų pasiekimai tapo tamsa ir tamsos momentumu. Ir todėl jos galėjo pasinaudoti tais pasiekimais, tuo momentumu – tuo tamsos momentumu – nukreipdamos tą labai intensyvią kaltinimų energiją į kitus gyvybės srautus.

Įsivaizduokite šoko bangą, kurią visi pajuto, kuomet staiga tie, kurie buvo šventi nekaltieji – tie, kurie nesavanaudiškai dirbo – nesavanaudiškai dėl savo sferos pakylėjimo, dėl visų savo brolių iškėlimo aukštyn, staiga buvo apkaltinti, kad daro visiškai priešingai, kad yra visiška priešingybė tam, kuo žinojo esantys. Tik įsivaizduokite, kaip visa tai išgyveno tie nekalti gyvybės srautai. Jie niekada anksčiau nebuvo susidūrę su tokia energija. Jie niekada nebuvo susidūrę su gyvybės srautais, pasiruošusiais meluoti, kad apkaltintų juos kažkuo, ko šie nepadarė.

Kaip sureagavo apkaltintieji?

Ar suvokiate, kokia tai buvo pagunda? Ar suvokiate, kokia subtili buvo pagunda? Ar suvokiate, kokia galinga ji buvo, būdama įkrauta didžiuliu šios negatyvios energijos krūviu? Ar suvokiate, kad buvo gyvybės srautų, kurie, tikrąja to žodžio prasme, buvo priblokšti į juos nukreiptos energijos ir minties: „Ką aš padariau ne taip? Ar gali būti, kad kažką padariau ne taip? Ar jie gali būti teisūs? Kaip jie galėtų būti teisūs? Kaip jie gali mane tuo kaltinti? Juk aš nesavanaudiškai dirbau dėl Visumos kėlimo aukštyn, o jie mane kaltina, kad dariau visiškai priešingai. Kaip jie gali tai daryti? Kaip jiems gali būti leidžiama tai daryti? Kaip Dievas gali leisti jiems tai daryti?“

Ar matote miriadus galimų šių būtybių reakcijų – nekaltų būtybių, staiga įtrauktų į šią energiją, ir kaip jos reagavo į šį šoką, šį absoliutų sukrėtimą jų esybei? Ar suvokiate, kad šių maištingų būtybių strategija suveikė labai efektyviai, priversdama daugelį nekaltų būtybių nugrimzti į įvairias sąmonės būsenas, kurios buvo priešingos pakylėjimo spiralei?

Visuotiniame lygmenyje, kai kurios būtybės pasidavė kaltinimo energijai ir pradėjo pačios kaltinti kaltintojus, kaltindamos juos viskuo, kuo jos kaltino kitas būtybes. Kitos būtybės perėjo į kaltinimo energijos priešingybę. Nes argi nesuvokiate, kad kaltinimo energija yra į išorę einanti energija, tai yra Tėvo plėtimosi jėgos iškreipimas. Ir taip pat yra įmanoma turėti priešingą poliariškumą – Motinos sutraukiančios jėgos iškreipimą – norą apsiginti, netgi pasiekiant tašką, kuomet imate norėti sunaikinti kaltintojo argumentus ar patį kaltintoją.

Tačiau už šių dviejų visuotinai negatyvių sūkurių, būtybės, kurios buvo pasiekusios vieno iš septynių spindulių meistriškumą, galėjo iškreipti tuos septynis spindulius, kaip buvo paaiškinti Vizake, nes kiekvienas spindulys turi vyrišką ir moterišką iškreipimą, į kurį galite nueiti. Ir todėl siekiate pakelti šį sukrėtimą vienu ar kitu būdu pagal savo spindulį, siekdami apsiginti vien valios jėga, arba naudodamiesi išmintimi ir ginčydamiesi su kaltintojais ir jų kaltinimais – arba iškreipdami vieną iš kitų spindulių.

Tačiau ar suvokiate esminę mintį, kurią mėginu jums perduoti? Ar suvokiate čia esančią realybę, tai yra, kad maištingosios būtybės sukūrė situaciją – iššūkį, testą, jeigu norite – kuomet tik vienu būdu buvo galima išvengti negatyvaus sūkurio, ir tai buvo išlikti visiškai neprisirišusiu prie pačių kaltinimų ir už jų slypinčios energijos. Vos tik sureagavote – siekdami apsiginti arba nuginčyti pačius kaltinimus, arba siekdami nustumti atgal į jus nukreiptą energiją – vos tik sureagavote, buvote įtraukti į negatyvų sūkurį. Ir kuo stipriau reagavote, tuo daugiau iškreipėte savo šviesą, kas tuomet sukūrė negatyvų sūkurį, kuris tuomet galėjo užvaldyti jūsų sąmoningą protą ir valią iki tokio lygmens, kad buvote įtraukti į tą sūkurį. Ir dabar visa jūsų šviesa pavirto tamsa, nes siekėte panaudoti savo šviesą apsiginti nuo kaltintojų, pasiųsdami jų negatyvią energiją jiems atgal.

Tačiau kaip galite pasiųsti energiją atgal, kuri vibruoja dualizmo lygmenyje? Tiktai panaudodami kitą energijos formą, vibruojančią tame lygmenyje. O tai reiškia, kad tuomet privalote iškreipti savo šviesą, suteikdami jai žemesnę vibraciją, vibraciją, kuri būtų mažiau už meilę, mažiau už tyrumą. Ir štai šitaip mūsų brolių kaltintojui pavyko priversti trečdalį dangaus žvaigždžių nupulti į Žemę, kaip yra sakoma Apreiškimo Knygoje. To nereikia suprasti pažodžiui, tai nereiškia, kad trečdalis gyvybės srautų toje kylančioje sferoje nupuolė į žemyn traukiantį sūkurį, tačiau tai iš tiesų reiškia, kad nemažas skaičius tų, kurie jau buvo įžengę į pakylėjimo spiralę, iš tiesų buvo sugundyti sureaguoti į kaltinimus ir kaltinimo energiją.

Ir šitaip jie buvo įtraukti į žemyn traukiantį sūkurį, sukurtą tam tikrų maištingų būtybių, ir šitaip jie visi nupuolė kartu. Žinoma, kai kurie iš tų, kurie nupuolė, nupuolė dėl lojalumo savo lyderiams, manydami, kad jų lyderiai yra teisūs ir elgiasi teisingai. Tačiau daug daugiau nupuolė dėl to, kad buvo įtraukti į reakciją prieš brolių kaltintoją. Ir tuomet šis nuopuolis tęsėsi per kitas sferas, iki dabartinės sferos, kurioje taip pat matote, kad net ir tokia nedidelė planeta, kokia yra Žemė, turi šią mūsų brolių kaltintojo sąmonę.

Armagedono mūšis

Na ir dabar, prieš 2000 metų, žmonės turėjo daug labiau ribotą pasaulėžiūrą negu jūs turite šiandien. Jie iš tiesų manė, kad Žemė yra visa materiali visata, ir kad tuoj pat už dangaus – kurį jie laikė plokščią Žemę dengiančiu skliautu – yra dangaus karalystė. Jie negalėjo įsivaizduoti fizinės visatos platybių ir todėl natūraliai manė, kad Žemė yra centras, visas pasaulis. Ir todėl, žinoma, jeigu kai kurios būtybės buvo išmestos iš ten, ką jie laikė dangumi, tos būtybės privalėjo būti išmestos į Žemę, tai reiškia, kad visas Armagedono mūšis vyksta čia Žemėje, ir Žemė yra mūšio laukas, kuriame bus nulemtas visatos likimas.

Tai, žinoma, perėmė daugelis fundamentalistų krikščionių, kurie pažodžiui supranta Bibliją, ir jie taip pat turi išpūstą tikėjimą, kad Žemė yra Armagedono mūšio centras, ir kad visos visatos likimas priklauso nuo to, kas vyksta šioje mažytėje planetoje. Tai, žinoma, yra visiškai klaidinga, nes šio požiūrio gali laikytis tik tie, kurie yra puolusioje sąmonėje, kurioje būdami galvoja, kad yra tokie svarbūs, jog gali nulemti visatos likimą ir todėl netgi gali mesti iššūkį Dievui. Ar netgi, kad jie galės ištaisyti klaidą Dievo užmanyme, priversdami žmones pakilti.

Tačiau realybė, žinoma, yra tokia, kad Žemė yra labai maža planeta labai didelėje visatoje. Ir kaip žinote, gravitacinė Žemės jėga traukia visą visatą, tačiau ji iš tiesų neturi galios patraukti visos visatos aukštyn arba žemyn. Tad turėtumėte sugebėti suvokti, kad dvasinė jėga, kurią generuoja šios Žemės gyventojai, negali patraukti visos visatos aukštyn arba žemyn. Tačiau Žemė iš tiesų gali pasitarnauti testavimo laboratorija, skirta pažiūrėti, ar pakylėtiesiems mokytojams pavyks pažadinti pakankamą skaičių žmonių tarp aukščiausių dešimties procentų, kad jie pakeltų Žemę į pakylėjimo spiralę, ištraukdami ją iš žemyn besileidžiančio, žemyn traukiančio sūkurio, sukurto puolusių būtybių, kurioms buvo leista čionai amžių bėgyje įsikūnyti.

Ir todėl, iš tiesų, kai kurios puolusios būtybės buvo numestos į Žemę ir jos yra kupinos įniršio. Ir jos ne tik kad žino turinčios mažai laiko, bet jos taip pat jaučia didelį spaudimą toliau eiti tuo pačiu keliu, kuris buvo nubrėžtas keliose aukštesnėse sferose viršum jūsų – tuo keliu, kuriuo siekia nusitempti gyvybės srautus į žemyn traukiantį sūkurį, apkaltindamos juos viskuo, ką tik šios puolusios būtybės gali sugalvoti, visiškai bet kuo. Nėra jokių ribų tam, ką gali sugalvoti puolusi sąmonė savo nekaltiesiems metamais kaltinimais. Nes puolusi sąmonė, kaip Jėzus sakė apie velnią, neturi savyje tiesos, ir todėl viskas leidžiama, tikslas gali pateisinti priemones.

Matote, puolusioje sąmonėje įstrigusiam žmogui nebėra svarbu, kas teisinga, o kas klaidinga, kas tiesa, o kas melas. Jam net nebėra svarbu, kas yra logiška, kas yra nuoseklu. Tokia būtybė be jokių skrupulų sakys kažką šiandien, kas prieštaraus tam, ką ji sakė vakar, nes jos tikslas nėra išlaikyti nuoseklumą, kalbėti tiesą ir išsaugoti logiką. Jos tikslas yra apkaltinti kitus, pasėjant abejonę jų esybėje, pribloškiant juos šia kaltinimo energija, kuri dabar buvo stiprinama per keletą sferų ir todėl yra sukūrusi žemyn traukiantį sūkurį, labai intensyvią juodąją skylę. Ir nors su Žeme yra susijusi mažesnė juodoji skylė, ši skylė visgi tebėra tokia intensyvi, kad žmonėms yra nepaprastai sunku prieš ją atsilaikyti, atsilaikyti prieš šios kaltinimo energijos puolimą, į tai nesureaguojant – kaip kad darė gyvybės srautai toje aukštesnėje sferoje – mėgindami atstumti atgal kaltinimus arba kaltinimo energiją, arba mėgindami apsiginti, sunaikindami argumentus arba patį kaltintoją.

Centrinė dinamika Žemėje

Ar matote šią dinamiką? Tai yra centrinė, pamatinė dinamika, kuri nulems, ar Žemė iš tiesų bus ištraukta iš negatyvaus sūkurio ir įžengs į kylančią spiralę, iškelsiančią ją virš šių kaltinimo energijų, kuomet Žemės gyventojai pakels savo sąmonę iki tokio lygmens, kad brolių kaltintojai bus išmesti iš Žemės. Ir jie privalės nusileisti netgi į dar žemesnę vietą, kurioje galės toliau kaltinti aplinkinius – ar netgi pradėdami kaltinti vienas kitą, nes jie tiesiog nesugeba sustoti. Jie yra taip užvaldyti šio žemyn traukiančio sūkurio, kad, jeigu nebeliks nekaltųjų, kuriuos galėtų kaltinti, jie tuomet iš tiesų pradės kaltinti vienas kitą, ir būtent tai yra tas saugumo mechanizmas, dėl kurio jiems neįmanoma sukurti koherentiško valdžios elito, galinčio kontroliuoti visą planetą.

Nes matote, Karminė Valdyba nėra sukurta iš neprotingų būtybių. Kai yra sprendžiama, ar leisti tam tikram puolusiam gyvybės srautui įsikūnyti tokioje planetoje kaip Žemė, yra naudojama labai paprasta formulė. Puolusio gyvybės srauto momentumas negali peržengti tam tikros ribos, kuri yra susijusi su Žemės dydžiu, su čia įsikūnijančių gyvybės srautų skaičiumi ir jų sąmonės lygiu. Kitaip tariant, vienam puolusiam gyvybės srautui neturi būti įmanoma vienam pačiam nusitempti Žemę žemyn. Jis tai gali padaryti tik bendradarbiaudamas su kitais, o kadangi šie puolę gyvybės srautai yra kaltinančioje sąmonėje, jiems praktiškai neįmanoma pasiekti pilno bendradarbiavimo iki tokio lygmens, kad galėtų užvaldyti visą Žemę ir kontroliuoti visuomenę. Tarp jų visada egzistuos priešingos frakcijos – įsigalėjęs valdžios elitas, ir vienas arba daugiau valdžios siekiančių elitų – ir todėl jie kaltina ne tik nekaltuosius, bet taip pat kaltina ir vienas kitą, šitaip skaldydami savo jėgas ir galią.

Tad tuo noriu pasakyti štai ką: mes esame kryžkelėje. Įžengėme į laikotarpį, kuriame skaičiuojame laiką iki 2012 metų, kaip Gautama Buda paaiškino per Naujuosius Metus. Mes dabar artėjame prie pirmųjų šio ciklo metų, Tėvo metų, pabaigos. Tad tie, kurie priklauso aukščiausiems dešimčiai procentų gyvybės srautų šioje planetoje, dabar susiduria su iniciacija, ar taps pasirengę pakilti į aukštesnį supratimą ir teisingą Tėvo plėtimosi jėgos pritaikymą. Tiesą sakant, buvo sukurta pakylėjimo spiralė.

Tad klausimas yra toks: ar įžengsite į tą pakylėjimo spiralę, ar sustiprinsite tą pakylėjimo spiralę, ar pasiliksite joje? O gal pasiduosite pagundai ją palikti, įsitraukdami į kokią nors kovą su mūsų brolių kaltintoju, kaltinančiu jus prieš jūsų Dievą dieną ir naktį, kaltinančiu jus tuo, anuo ir kitu dalyku? Ar atpažinsite šią energiją? Ar atpažinsite ją savyje? Ar būsite sąžiningi ir pažvelgsite į save, pažvelgsite į savo gyvenimą ir tarsite: „Ar esu linkęs kaltinti kitus? Ar buvau įstrigęs šiuose negatyviuose sūkuriuose? Ar galiu sąžiningai sakyti, kad niekada savo gyvenime nebuvau patekęs į negatyvų sūkurį? Ar esu negatyviame sūkuryje dabar? Ar esu susikoncentravęs į kitų žmonių keitimą, į jų kaltinimą, nes matau krislą jų akyje, nenorėdamas pažvelgti į savo akyje esantį rąstą?“ Tad privalote savęs paklausti: „Ar paverčiau save tos brolius kaltinančios energijos instrumentu?“

Arba turite pažvelgti į save ir sakyti: „Ar susigundžiau gintis nuo kaltinimų? Ar galiu pažvelgti į savo gyvenimą ir matyti, kad turiu tą tendenciją jaustis neteisingai apkaltintas, kuomet nugrimztu į gynimosi ir teisinimosi sūkurį, nesvarbu, ar darau tai atvirai prieš kitus žmones, ar darau tai savo galvoje, turėdamas tą kankinio kompleksą, kuomet jaučiuosi neteisingai pasmerktas, tačiau svajoju, kad vieną dieną – vieną dieną, būsiu išaukštintas ir pasaulis pamatys, kad buvau neteisingai pasmerktas. O gal, kad turiu šį ypatingą talentą, kurio niekas niekada nematė, nes aš jo niekada neišreiškiau, manydamas, kad negaliu išreikšti savo talentų; negaliu šviesti savo šviesos, dėl tos ar anos netyros arba neteisingos sąlygos pasaulyje. Arba dėl to, kad maniau, jog sulauksiu kaltinimų, pradėjęs šviesti savo šviesą, kad ji išgąsdins kitus žmones arba juos priblokš, arba jiems to tiesiog bus per daug.“

Ar matote, kaip jums net nebuvo būtina būti apkaltintiems, kad prisiimtumėte šią energiją ankstesniuose gyvenimuose? Tad jūs čia turite tokį didelį momentumą, kad arba patys kaltinate save, žeminate save, arba tikitės būti apkaltinti brolių kaltintojo jėgos, jeigu stosite ginti tiesos arba išsiskirsite iš minios. Ar matote, kiek čia yra subtilių žaidimų, kilusių iš šios sąmonės, kurioje kaltinate ir ginatės, kaltinate ir sviedžiate kaltinimus atgal, jaučiatės neteisingai pasmerkti, siekiate pasiteisinti, laukiate, kada pagaliau jūsų teisumas ir talentas bus pripažinti, nuolatos laukiate kažko savo išorėje, užuot tiesiog išdrįsę išeiti į priekį ir tapę atviromis durimis Žodžiui?

Jokio smerkimo ketvirtajame Tyrumo spindulyje

Kiek kartų šiame ir ankstesniuose gyvenimuose susigundėte įžengti į tą ginčų sūkurį, kuriame svaidėtės argumentais ir kontraargumentais žodžių lygmenyje? Ar matote, kad atėjau ne tam, jog priversčiau jus jaustis kaltais, žeminant save dėl to, kad tai darėte? Nes tai daryti Žemėje yra neišvengiama. Turite posakį, kad negalite neišsipurvinti, eidami imtynių su taukuota kiaule. Taip pat negalite neišsipurvinti ir galynėdamiesi su taukuota kolektyvinės Žemės sąmonės kiaule.

Aš esu Tyrumo Elohima. Tai reiškia, kad turiu tyrą viziją ir žinau Žemės realybę – kad nė vienai būtybei nėra įmanoma – kad ir kokie būtų jos pasiekimai ar nekaltumas – įsikūnyti Žemėje ir neišsipurvinti, neprisiimti netyrumų. Žinote, kad Jėzus buvo įsikūnijęs karaliumi Dovydu, ir jis geidė kareivio žmonos ir jo veiksmai nebuvo tyri. Tad neteiskite savęs dėl to, kad patekote į negatyvų sūkurį, kad prisiėmėte netyrumus, net ir netyrus motyvus.

Suvokite realybę, kad nėra tokių netyrumų Žemėje, kurių negalėtų nuskaistinti begalinis Tyrumo momentumas, kuris AŠ ESU. Atėjau čia ne tam, kad jus smerkčiau, kad jus teisčiau, kad versčiau save kaltinti. Atėjau akceleruoti jus, pažadinti jus, pasiūlyti alternatyvą visiems netyrumams, kuriuos galite turėti savo esybėje. Nes aš, Astrėja, turiu momentumą, begalinį Tyrumo momentumą, kuris gali jus pakylėti aukščiau, akceleruoti aukščiau už visus Žemės netyrumus – jei tik turėsite noro sąžiningai į save pažvelgti ir įvertinti, kokius prisiėmėte netyrumus.

O šiuo konkrečiu metu atėjau specifiškai pasiūlyti dovaną tiems, kurie prisiėmė netyrumus, sukurtus viso to brolių kaltintojų sūkurio, kaltinimo energijų, kaltinimo argumentų, kaltinimo žodžių. Esu pasiruošusi perduoti jums šio momentumo dovaną, esu pasiruošusi padauginti jūsų man kalbamus šaukinius ir rožinius, tokiu faktoriumi, kuris bus nulemtas jūsų pasiryžimo sąžiningai ir realistiškai pažvelgti į save ir įvertinti, kiek prisiėmėte šios kaltinimų energijos, kokį turite momentumą tame norėjime ginčytis žodžių lygmenyje, norėjime turėti paskutinį žodį Žemėje, užuot tapus viena su Žodžiu Danguje.

Tad, perduodu jums šią dovaną, kuria esu pasiruošusi padauginti jūsų pastangas atskirti, kas yra „Žodis“, Kristaus sąmonė, ir „žodžiai“, kylantys iš antikristo sąmonės, padalintos dualizmo sąmonės. Tai yra mano pasiūlymas, mano dovana. Galite priimti ją kaip tiktai norite. Tai yra dovana, perduodama su pagarba laisvai valiai. Jeigu vis dar tebeturite troškimą patirti tą nesibaigiančių, niekur nevedančių ginčų su kitais žmonėmis ciklą – ginčijimąsi dėl tam tikrų žodžių interpretacijų, įžengiant į klasikinį ciklą „jis pasakė, ji pasakė“ – tuomet lenkiuosi jūsų laisvai valiai. Nes iš tiesų turite teisę toliau egzistuoti šioje sąmonės būsenoje, kol jums bus gana šio patyrimo.

O jeigu kažkuriuo metu nuspręsite, kad: „Man jau šito gana, manau, kad tai niekur neveda“, tuomet negalvokite, kad pasmerksiu jus dėl to, kad taip ilgai užtrukote, jog tai suvoktumėte. Tiesiog kreipkitės į mane mano šaukiniais, invokacija, ir atverkite savo širdį Žodžiui, kuriuo AŠ ESU – ir aš iš tiesų jums padėsiu.

O jeigu toliau nuspręstumėte norintys tęsti šį kaltinimų žaidimą, tuomet vėlgi, gerbsiu jūsų laisvą valią. Ir dar kartą sakau, kad ir ką galėtumėte prieš mane sakyti, aš jūsų niekada nepasmerksiu. Laikysiu tyrą viziją. Laikysiu tyrą meilę, ir kad ir kuriuo laiku nuspręsite, jog jums jau gana šio kaltinimų žaidimo, priimsiu jus su atvira ketvirtojo Motinos spindulio širdimi, ketvirtojo spindulio Elohimos širdimi.

Nes matote, niekam nejaučiu pagiežos. Nė vieno nesmerkiu, nes man to nereikia. Nes matote, aš esu pakylėtoji būtybė. Neturiu jokio poreikio ką nors Žemėje kaltinti. Kodėl neturiu jokio poreikio kaltinti? Todėl, kad niekas Žemėje man nekelia grėsmės, jokios Žemėje egzistuojančios energijos, idėjos, koncepcijos ar argumentai, suformuluoti žodžiais. Man tai nekelia grėsmės, ir todėl man nereikia kaltinti ir man nereikia gintis. Man nereikia badyti pirštais nė į vieną individą, nes aš esu pakylėtoji būtybė, ir todėl akceleravau savo esybę virš puolusių būtybių kaltinimo energijos. Pažinkite skirtumą – jeigu norite – pažinkite vibracijų skirtumą. O tuomet, jeigu norite, priimkite mano pasiūlymą, idant galėtumėte kilti aukštyn į tyrumą, aukštyn į tyrumą, aukštyn į tyrumą!

Pastebėkite savo reakciją į šiuos žodžius, nes į jus ateinanti energija nėra kaltinimo energija, tačiau tai yra tyrumo energija, kuri sudrums jūsų esybėje esančią tamsą. Ir todėl, jūs netgi galite jausti, per savo užterštą suvokimą – kad mano energija kelia grėsmę, ar kad ji yra tokia ar anokia. Tačiau žinokite štai ką: jeigu sąžiningai pažvelgsite į savo reakciją, sugebėsite pamatyti, kas jums neleidžia palikti žemyn traukiančio sūkurio ir įžengti į aukštyn keliančią tyrumo spiralę. Ir todėl, pastebėkite, jeigu norite, savo reakciją. O jeigu nenorite, eikite ramybėje, man tariant:

Aukštyn į tyrumą, aukštyn į tyrumą, aukštyn į tyrumą,

aukštyn į tyrumą, aukštyn į tyrumą, aukštyn į tyrumą,

aukštyn į tyrumą, aukštyn į tyrumą, aukštyn į tyrumą!

Elohim! Elohim. Elohim. [mokytoja kartoja mantrą.]

Versta iš www.ascendedmasterlight.com