Vienuoliktasis transcendencijos spindulys
Pakylėtasis Mokytojas Gautama Buda, 2009 gegužės 09 d. per Kim Michaels.
Transcendencija yra raktinis vienuoliktojo spindulio žodis. Kieno transcendencija? Jūsų dabartinio savasties jausmo transcendencija – kad ir koks šis jausmas bebūtų. Jūs visada galite transcenduoti ir tapti DAUGIAU, kaip ir jūsų Kūrėjas tampa DAUGIAU sukurdamas jus.
Tad vėlgi, matote, kad transcendencija yra koncepcija, kurios linijiškam protui yra neįmanoma kategorizuoti ir įdėti į proto dėžutę. Nes linijiškas protas nori nueiti į didžiausią kraštutinumą ir sakyti: „Privalo ateiti toks momentas, kai transcendencija turi tapti nebeįmanoma. Privalo būti pasiekta kažkokia pabaiga, kuomet būsite pasiekę kažkokią tobulumo būseną, kurios nebus įmanoma transcenduoti.“
Ir kas tai sako, mano mylimieji? Linijiškas protas gali nesugebėti suvokti, kad savitranscendencija neturi pabaigos – ir būtent dėl to linijiškas protas turi būti paliktas mokinio, pasiekusio tašką, kuriame nori būti DAUGIAU, daugiau už tą aš, kurį iki šiol buvo patyręs.
Dvasinėje karalijoje nėra linijiškumo, joje egzistuoja sferiška realybė. Ir kai paliekate linijišką protą, kai jį transcenduojate, nuolatinė savitranscendencija tampa gyvąja realybe. Jūsų nebejaudina, kas gali nutikti kada nors ateityje. Jūs plaukiate su Gyvenimo Upe, egzistuojančia amžinajame DABAR – ir tai yra nuolatinė savitranscendencija. Neprojektuojate į ateitį, kas turėtų ar ko neturėtų įvykti. Neanalizuojate praeities, kas turėjo ar neturėjo įvykti. Tiesiog plaukiate su Gyvenimo Upe. Ir tai yra dalykas, kurio ego nesugeba padaryti, nes ego nori savintis ir turėti.
Tad klausimas tampa toks: „Ar vis dar norite patirties, kurioje kažką turėtumėte, turėtumėte tam tikrą patyrimą, tam tikrą savasties jausmą?“ Ir tai darydami, taip pat taptumėte savo susikurto atskirojo aš nuosavybe, kuris, savo ruožtu, nori savintis jus – nori, kad jūs – beribė, neribota dvasinė būtybė – apribotumėte save, savo tapatumo jausmą, tuo ribotu įsitikinimu, iš kurio gimė jūsų ego.
Nusileidimas į dualizmą
Kaip, mano mylimieji, prasidėjo visas šis nusileidimas į dualizmą? Jis prasidėjo, kaip paaiškina Maitrėja, sferai pasiekus tą pakylėjimo tašką, kuriame ji galėjo pakilti ir tapti dvasinės karalijos dalimi. Kuriame ji buvo pasiekusi kritinį šviesos intensyvumą, kurios dėka tapo įmanoma visą sferą akceleruoti į aukštesnes dvasinės karalijos vibracijas – į besąlygiškumo, meilės vibracijas. Ir vis dėlto, kokia buvo sąlyga įvykti šiai akceleracijai? Na matote, mano mylimieji, turėjote didelį skaičių būtybių, kurios dėjo labai dideles pastangas, kad iškeltų savo sferą iki to lygmens. Jos dėjo dideles pastangas. Jos iš tiesų nesavanaudiškai dirbo, keldamos visas savo sferos būtybes iki to taško.
Bet matote, net ir tai darydamos, kai kurios iš jų išsaugojo tam tikras atskirojo aš liekanas, galvodamos, jog, kadangi taip sunkiai dirbo keldamos savo sferą aukštyn, nusipelnė gauti kažkokį aukščiausią atlygį iš Dievo už savo pastangas. Ir todėl patyrė didelį šoką, kai visos būtybės, kurios buvo šios sferos kėlimo aukštyn pionierėmis, buvo pakviestos ir joms buvo parodyta, kad jų sekantis logiškas žingsnis nėra įžengti į dvasinę karaliją kaip kokiems superdidvyriams – įgyjant postus ir pripažinimą toje dvasinėje karalijoje – jų sekantis logiškas žingsnis yra atiduoti savo gyvybę, savo pasiekimus, savo savimonę, ir atiduoti tą momentumą ir savimonę, sukuriant pamatą sekančiai sferai, kuri savo gyvenimą pradėtų būdama nenušvitusia sfera – apgyvendinta ribotą savimonę turinčiomis būtybėmis. Ir šitaip pažengusios būtybės kylančioje sferoje turėtų leisti savo esybėms nusileisti ir turėtų leisti sekančioje sferoje esančioms būtybėms elgtis su jų šviesa pagal savo laisvą valią.
Tai buvo logiškas žingsnis, kadangi ši aukštyn kylanti sfera buvo sukurta iš dar aukštesnėje sferoje esančių būtybių. Ir todėl būtybių, kurios dabar buvo kylančios sferos viršūnėje, tiesiog buvo paprašyta padaryti dėl kitų tai, ką kiti padarė dėl jų. Daugelis šių būtybių buvo pasirengusios pakilti – nusimesdamos paskutines atskirojo aš liekanas – ir su džiaugsmu priėmė šią galimybę. Būtent dėl to buvo sukurta sekanti sfera – atvedusi prie jūsiškės. Jūsų čia nebūtų, jeigu nebūtų buvę būtybių, savanoriškai atidavusių savo gyvybės, kad suteiktų jums galimybę turėti sferą, kurioje galėtumėte augti savo savimonėje. Tad yra visiškai logiška, kad, jums maksimaliai pasinaudojus šia galimybe, jūsų yra paprašoma šią galimybę suteikti ir kitiems, mano mylimieji.
Tačiau tarp būtybių, turėjusių galimybę pakilti, atsirado nedidelis skaičius būtybių, kurios nenorėjo atiduoti šių paskutinių atskirojo aš liekanų. Tad jos sukilo prieš Dievo planą. Ir jos norėjo toliau laikytis įsikibusios į tai, kas joms atrodė kaip pranašesnė pozicija jų sferoje, kurią tikėjo užsitarnavusios ir todėl turinčios teisę patirti šį savo pranašumą dar šiek tiek ilgesnį laiką. Tad jos pareikalavo būti nuo to atleistos – norėdamos išsiskirti iš kitų, jų sferai kylant aukštyn. Ir tai padariusios, jos, žinoma, automatiškai nupuolė į sekančią sferą, kuri buvo sukurta. Nes negalėjo išsaugoti savo egzistavimo kylančioje sferoje, ir todėl galėjo tik pereiti į sferą, kuri dar nebuvo pakilusi ir todėl joje dar buvo likę erdvės atskirajam aš toliau tęsti savo egzistavimą.
Ir visgi, šių būtybių pasiekimai nebuvo iš jų atimti. Ir todėl jos, iš tiesų, į sekančią sferą atėjo turėdamos daug didesnius pasiekimus ir žinias už būtybes, kurios ką tik buvo pradėjusios savo kelionę toje sferoje. Ir todėl jos natūraliai apsiskelbė vadais – tais, kuriuos Jėzus pavadino aklais vadais, vadovaujančiais akliems pasekėjams. Ir kai kurie iš jų pasekėjų iš tiesų atsekė paskui juos iš pakilusios sferos, kurioje šie buvo užėmę vadovaujančius postus. Ir tie jų pasekėjai, kurie nenorėjo paleisti savo paklusnumo vadams, taip pat privalėjo nupulti.
Vienuoliktojo spindulio iniciacijos
Tad, kai ateinate į vienuoliktąjį spindulį, jums iškilęs iššūkis iš tiesų yra transcenduoti, paleisti paskutines atskirojo aš liekanas. Šitaip pasiekiant tai, ką galėtume pavadinti aukščiausia realybe, aukščiausiu realizmu, žinojimu, kad atskirasis aš yra netikras. Ir tik tuomet, kai žinosite, kad atskirasis aš yra netikras – ir tik tuomet, kai pamatysite tai iš savo savasties sferos vidaus – galėsite matyti, kad viskas, kas buvo sukurta iš dualizmo, taip pat nėra tikra.
Tad tai yra realybės, realizmo būsena, kurioje užduodate sau klausimą: „Kodėl aš čia esu?“ Ir kol kas, ypač per pirmųjų septynių spindulių iniciacijas, jūs taip pat galėjote daug kartų užduoti sau šį klausimą. Kad ir tokį klausimą: „Kodėl aš atėjau į Žemę? Kodėl pasisiūliau čia nusileisti? Kodėl sugrįžau atgal į Žemę?“ Ir visada yra taip, kad jūs čia esate tam, kad kažką padarytumėte, kažką atneštumėte, pasiektumėte kažkokį rezultatą. Bet matote, kai ateinate į vienuoliktąjį spindulį, turite transcenduoti net ir pačią koncepciją, kad esate čia tam, kad pasiektumėte kažkokį konkretų rezultatą.
Ego tai bus šokas. Tai bus šokas atskirojo aš liekanoms. Būtent dėl to daviau jums šį mokymą tokiu būdu, kad šokiruočiau jūsų atskirąjį aš ir paskatinčiau jį prieštarauti mokymui, šitaip suteikdamas jums galimybę pamatyti šio atskirojo aš liekanas.
Pamąstykite, kaip mes jau ne vieną kartą dabar sakėme, kad tai, kas jus atveda iki tam tikro taško, negalės jūsų nuvesti toliau šio taško. Negalėsite pakilti virš dešimtojo spindulio iššūkio, jeigu nesiryšite pamąstyti apie klausimą: „Kodėl aš čia esu?“, iš visiškai naujos perspektyvos. Jums savęs reikia klausti ne: „Kodėl aš čia esu,“ o „Kas yra tas ‘aš’, kuris čia yra?“
Ar tai vis dar tebėra tas aš, kuris save laiko egzistuojančiu atskirai nuo savo šaltinio, atskirai nuo kitų savimonę turinčių būtybių? Ar manote, kad čia esate tam, kad padarytumėte kažką dėl Dievo, dėl Pakylėtųjų Mokytojų, ar netgi padarytumėte kažką dėl kitų žmonių – kad išgelbėtumėte, išlaisvintumėte, pažadintumėte juos, ar kad ir kas tai bebūtų? Kodėl jums reikia apie tai pamąstyti, mano mylimieji? Todėl, kad tiktai atskirasis aš gali jausti darantis kažką, kas veikia kitus.
Ar suvokiate, kaip tai yra subtilu? Tiek daug geranoriškų dvasingų žmonių tiki, jog jie čia yra tam, kad atneštų pozityvius pokyčius į šią planetą. Tiek daug religingų žmonių tiki, kad jų tikslas yra atversti kitus į savo religiją. Tačiau net ir tie, kurie yra transcendavę šį poreikį atversti kitus į tam tikrą išorinę religiją, gali įstrigti norėjime pažadinti kitus dvasiniam keliui, norėjime pakeisti juos, norėjime pakeisti visuomenę, norėjime pakeisti Žemę ir žmoniją.
Bet matote, mano mylimieji, kodėl pasauliui reikalingi pokyčiai? Kodėl žmonėms yra reikalingas išganymas? Išganymas jiems yra reikalingas dėl to, kad jie yra įstrigę atskirajame aš. Pasauliui reikalingi pokyčiai todėl, kad žmonės bendrakūrė daugybę problemų per atskirąjį aš, šitaip sustiprindami iliuziją, kad atskirasis aš turi kažkokią realybę, kažkokį amžinumą, kažkokį tikrą egzistavimą. Tad matote, ateina toks momentas kelyje – kai pereinate į slaptuosius spindulius – kuomet jums reikia suvokti, jums reikia pasiekti aukščiausią realizmą, kad negalėsite įvykdyti tikrojo savo sferos pakylėjimo tikslo, kol turėsite bent menkiausias atskirojo aš liekanas, bent menkiausią jo šešėlį – kol manysite, kad jūs, kaip atskirasis aš, esate čia tam, kad kaip nors pakeistumėte kitų žmonių atskiruosius aš.
Į ką iš tiesų yra panašus Aukso Amžius?
Ar matote spąstus? Kai vis dar tebeturite tas atskirojo aš liekanas, galvojate, kad jūsų atskirasis aš yra teisus ir viską žino, ir todėl žino, kas turėtų įvykti šioje planetoje.
Koks yra Pakylėtųjų Mokytojų planas? Jūs galvojate žinantys, kaip turėtų atrodyti Sen Žermeno Aukso Amžius – kokia yra Dievo valia ir Dievo karalystė Žemei. Ir todėl galvojate, kad turite eiti ir priversti kitus žmones pripažinti šio požiūrio pranašumą, idant jie galėtų jį patvirtinti ir jam pritarti, galbūt netgi išaukštindami jus į kažkokį vadovaujantį postą. Arba pripažindami jus dvasiniu mokytoju, turinčiu nepaprastą išmintį.
Bet matote, problema yra atskirasis aš ir visi padarai, kurie buvo sukurti per tuos žmonijos atskiruosius aš. Šie atskirieji aš niekada nepripažins tikrovės apie savo pačių netikrumą. Ir todėl jie niekada nepripažins tikrojo mokytojo, kalbančio iš tos aukštesnės tikrovės. Štai kodėl tiek daug žmonių nepripažino Budos, nepripažino Kristaus, laikydami juos grėsme savo komforto jausmui. Tad jeigu vis dar tebesvajojate pasiekti kažkokį viešą pripažinimą, visuotinį pripažinimą, savo dvasinei pasaulėžiūrai ar savo mokymui, tai ši svajonė tegali ateiti iš atskirojo aš liekanų. Ir todėl jūs veikiate nesubalansuotu būdu, ir todėl tik dar labiau stiprinate kovą ir kurstote kovą palaikančias energijas.
Atkreipkite dėmesį į subtilų skirtumą. Jūs čia esate tam, kad padėtumėte tikrajam Dievo tikslui – kelti šią sferą aukštyn, kol ji pakils ir taps dvasinės karalijos dalimi – tačiau iššūkis yra suvokti, kad negalėsite pasiekti šio tikslo, veikdami iš atskirojo aš, mėgindami pakeisti kitų žmonių atskiruosius aš. Šią sferą galėsite pakelti aukštyn, tik pažadinę kritinę masę žmonių, kad jie pakiltų virš atskirojo aš. Ir kaip galėsite tarnauti kitų pažadinimui? Tiktai pirma pažadinę save.
Nes, kai pereinate į slaptųjų spindulių karaliją, nieko nebėra įmanoma nuslėpti. Kaip galėtumėte pasislėpti skaidrume? Ir todėl, privalote daryti tai, apie ką kalbate. Privalote tapti tuo, apie ką kalbate. O tiksliau, jūsų kalba turi tapti jūsų tikrosios Esybės išraiška, o ne išorinio mokymo, kuri prisiėmėte ir siekiate primesti kitiems, išraiška.
Tad kas galiausiai pakeis pasaulį? To nepadarys jokie mokymų kiekiai, perduoti per atskirąjį aš kitiems atskiriesiems aš. Galiausiai pasaulį pakeis šviesos atnešimas – o tai galės įvykti tik tuomet, kai jūsų žemesnioji esybė bus tapusi atviromis durimis, kurios bus skaidrios, idant šviesa galėtų per jas šviesti savo tyroje formoje, kol galiausiai ją pradės matyti kitų žmonių Sąmoningieji AŠ. Ir galės matyti, kad tai pranoksta viską, ką jie mato per savo atskiruosius aš – ir todėl bus pažadinti potencialui būti DAUGIAU.
Saugokitės troškimo sulaukti pripažinimo
Ištirkite save. Ištirkite savo intencijas, savo motyvus. Ar turite troškimą sulaukti pripažinimo iš kitų? Ar bijote, kad kiti jus išjuoks ar netgi ignoruos? Ar bijote, kad planeta patirs kažkokią didžiulę katastrofą, jeigu žmonės nepripažins jūsų pasaulėžiūros, jūsų mokymo?
Tiktai atskirasis aš gali jausti baimę. Tiktai atskirasis aš gali turėti troškimą, reikalaujantį, norintį kažko iš kitų atskirųjų aš. Tad, jeigu pamatote bet kokius šių vibracijų elementus savo esybėje, žinote, kad jie privalo būti transcenduoti, idant galėtumėte išlaikyti vienuoliktojo spindulio iniciacijas.
Tačiau tai, kas iš tiesų privalo būti transcenduota, yra savasties jausmas. Tai, žinoma, vėlgi, yra didelis žingsnis tiems, kurie dvasiniame kelyje buvo daug metų, daug gyvenimų, kurie susikūrė momentumą, kurie mano įgiję daug išminties ir žinių. Ir dabar staiga atrodo tarsi visa tai nueina… perniek? Šitaip galite pasijausti. Nes jūsų dabar yra paprašoma visa tai atiduoti. Bet matote, niekas niekada nebūna perniek. Viskas, ką išmokote, viskas, ką patyrėte, atvedė jus į dabartinį jūsų sąmonės lygį. Tame nėra nieko blogo. Tokia tiesiog yra jūsų asmeninio kelio progresija, kuriame jūs, dėl įvairių priežasčių, troškote patirti tam tikras patirtis.
Jūs turite laisvą valią, mano mylimieji, toliau turėti šį patyrimą, kuriame save laikytumėte dvasiniu mokiniu, turinčiu kažkokį statusą – galbūt netgi kažkokį pranašumo jausmą – ir galite tai patirti tiek, kiek norėsite. Nesu čia tam, kad sakyčiau jums, jog tai, ką darėte, buvo blogai ar neturi jokios vertės.
Tai yra kelias, kurį jūs pasirinkote. Absoliučiai gerbiu jūsų laisvą valią. Tenoriu tik pasakyti, kad, jeigu trokštate išlaikyti vienuoliktojo spindulio iniciacijas, tuomet jums reikia transcenduoti. Jums reikia ryžtis atiduoti savo gyvybę, kad galėtumėte pakilti aukščiau. Nes negalėsite pakilti aukščiau su savo dabartiniu savasties jausmu, kad ir koks šis savasties jausmas bebūtų.
Besąlyginis atidavimas
Taigi, vienuoliktajame spindulyje, jums reikia rimtai pamąstyti, ar nėra jumyse likę atskirojo aš liekanų, norinčio pasiekti kažką šiame pasaulyje – iki kol galėsite pajausti galintys visam laikui palikti šį pasaulį. Tai buvo iniciacija, kurią išlaikė šis pasiuntinys, ir kurią jis aprašė kaip pasiektą jausmą, kad, jeigu būtų tą akimirką miręs, būtų galėjęs palikti Žemę be jokio apgailestavimo ar jausmo, kad turi čia nebaigtų reikalų.
Jūsiškiam ego tai bus didžiausias praradimas. Tačiau Sąmoningajam AŠ tai bus didžiausia galimybė. Ar šis pasiuntinys jautėsi ką nors praradęs toje visiško, absoliutaus atidavimo patirtyje? Ne! Jis įgijo kažką daug didesnio nei jo atskirasis aš kada nors būtų gebėjęs įsivaizduoti. Ir todėl matote, daugelis jūsų pasiekėte tašką kelyje, kuriame esate pasirengę pakilti aukščiau savo tarnystėje gyvenimui. Tačiau negalite matyti tos tarnystės iš savo dabartinio savasties jausmo. O tam, kad galėtumėte pakilti virš šio savasties jausmo, privalote atiduoti tą savasties jausmą, nežinodami savo išorinėje sąmonėje, kas užgims į jo vietą.
Matote, mano mylimieji, vienuoliktasis spindulys reprezentuoja esminį lūžio tašką, kuriame turite atiduoti – turite ryžtis palikti – nematydami, kas atsiras, koks savasties jausmas užgims, jums atidavus dabartinį savo aš. Jeigu žinotumėte, kas užgims į tą vietą, nejaustumėte kažką atiduodantys, argi ne taip? Eidami pirkti loterijos bilietą už vieną dolerį, atiduodate dolerį. Tačiau, jeigu su absoliučiu tikrumu žinotumėte laimėsiantys didįjį prizą, tuomet nejaustumėte, kad kažką atiduodate.
Tad vienuoliktasis transcendencijos spindulys reprezentuoja tą patyrimą, kuriame atiduodate nežinodami, kas seks po to, jūsų atidavimas tampa didžiausia meilės išraiška – besąlyginės meilės, kuri yra absoliutus neprisirišimas. Šiame kelio taške, mano mylimieji, esate pradėję matyti, kad esate daugiau nei atskirasis aš. Akies krašteliu pamatėte, kas yra tas daugiau. Jeigu paimtumėte žmogų, kuris yra tik ką pradėjęs savo kelionę dvasiniu keliu, ir paprašytumėte jo pereiti vienuoliktojo spindulio iniciaciją, šiam žmogui tai būtų didžiulis šokas – ir būtent dėl to iš jūsų nėra prašoma pradėti nuo šios iniciacijos.
Tačiau, kai pasiekiate atitinkamą tašką savo asmeniniame kelyje, tuomet žinote, kad, viską atidavę, neliksite be nieko. Atidavę visą savasties jausmą, neliksite be jokio savasties jausmo. Nes egzistuoja jūsų savasties dalis, kuri yra tikra. Ir ta dalis, kuri yra tikra, sugrįš pas jus. Jūs atiduodate netikrąją dalį, kuri temdo tai, kas yra tikra.
Ar suvokiate – tol, kol būsite prisirišę prie atskirojo aš liekanų ir troškimo pasiekti kažką per tą atskirąjį aš, negalėsite išvysti aukštesnės realybės, kuria jūs esate, ir aukščiausio savo dangiškojo plano potencialo. Negalėsite to pamatyti.
Nes atskirojo aš liekanos ir svajonės apie pasiekimus sukurs barjerą, kuris nėra skaidrus, ir todėl neleis jums matyti, ir taip pat neleis šviesai šviesti per jūsų išorinę esybę. Ir todėl negalėsite nieko matyti, kol to neatiduosite.
Tai yra esminis principas, kurį privalote suvokti, kad galėtumėte išlaikyti vienuoliktojo spindulio iniciacijas. Privalote ryžtis atiduoti šmėklą, kabodami ant kryžiaus, nežinodami, ar būsite prikelti, ar nebūsite. Tam tikra prasme, galite žinoti, kad, kai iš tiesų atiduosite, būsite prikelti – tikruoju aš, kuriuo esate. Tačiau negalėsite matyti, kas yra tas tikrasis aš, ir todėl, privalote ryžtis tai atiduoti – net jeigu tai reikštų, kad išnyksite iš Žemės ir absoliučiai nieko nepasieksite šioje planetoje.
Atidavimo principo supratimas
Žinoma, galite matyti, kad Pakylėtieji Mokytojai nenori, kad šią planetą paliktumėte nieko nepasiekę. Tačiau mes norime, kad pasiektumėte savo aukščiausią potencialą – o tam reikia, kad paliktumėte savo žemiausią potencialą. Viena jūsų proto dalis gali sakyti: „Be aš studijavau Pakylėtųjų Mokytojų mokymus ištisus dešimtmečius, juk negali visa tai būti iliuzija. Turiu kažką žinoti, kas yra tikra. Mačiau vizijas, išgyvenau aukštas patirtis, jaučiau vedimą iš to ar ano šaltinio, netgi tiesiogiai iš vidaus, arba tiesiogiai iš mokytojų. Kažkas turi būti tikra.“ Ir tai yra tikra.
Tačiau sukoncentruodami savo dėmesį į savasties jausmą ir viziją, kurią turite šiuo metu, jūs sutelkiate savo dėmesį į tą lygmenį – o jūsų dangiškasis planas yra didesnis nei tai, ką sugebate šiuo metu matyti. Ir jeigu norite jį pamatyti ir jį įgyvendinti, privalote atiduoti savo dabartinę viziją, savo dabartinį savasties jausmą. Privalote tai paleisti, kad galėtų užgimti naujas.
Ego niekada, niekada nesupras šio principo. Linijiškam protui taip pat yra sunku tai suvokti. Tačiau jūs – Sąmoningasis AŠ, galite pasiekti tą žinojimo tašką, kad tai yra logiškas sekantis žingsnis. Ir jūs tuomet galite pasiekti tą tašką, kuriame tiesiog paliktumėte, paleistumėte visa tai – paleistumėte visa tai. Visus lūkesčius. Visus troškimus.
Paleidžiate.
Visiškai paleidžiate.
Kaip galėsite iš tiesų įvykdyti savo dangiškąjį planą? Tiktai tapdami visiškai neprisirišę prie noro kažką pasiekti. Nes tiktai tame visiškame neprisirišime galėsite paleisti atskirojo aš liekanas – kuris nesugeba paleisti troškimo kažką pasiekti. Ir todėl jis privalo būti apnuogintas, kuomet jūs galėtumėte jį pamatyti ir paleisti, nes dabar matytumėte, kad jis yra netikras.
Tad tai yra vienuoliktojo spindulio iniciacija. Tai nėra lengva iniciacija. Tačiau mes, kurie pakilome, visi ją išlaikėme. Mes galime pažvelgti atgal – kaip ypač kai kurie mano kolegos žvelgia atgal – ir kaip jie atidėliojo šią iniciaciją, kartais ištisus gyvenimus – blaškydamiesi ten ir atgal, svyruodami ir mąstydami, ar iš tiesų būtina tai padaryti, mintydami ir ginčydamiesi linijišku protu, ar tikrai tai yra būtina, kai pasaulis yra tokioje baisioje situacijoje ir tiek daug ką reikia padaryti.
Ar matote, kaip lengvai galima įpulti į šiuos spąstus, būnant pakylėtųjų mokytojų mokiniu? Galvojant, kad reikia tiek daug padaryti dėl pasaulio išgelbėjimo ir Sen Žermeno Aukso Amžiaus atnešimo. „Privalau eiti ir daryti, negaliu sėdėti ir kontempliuoti apie visa ko paleidimą. Ką gi tai padėtų pasiekti?“ Bet matote, tai padėtų pasiekti patį didžiausią tikslą – jūsų tapimą atviromis durimis, tapimą skaidriu, idant Dievo šviesa galėtų įžengti į materialią karaliją ir galėtų dirbti savo darbą.
Tačiau, ką jūs iš tiesų atiduodate? Atiduodate jausmą, kad jūs, atskirasis aš, dirbate arba prisidedate prie Dievo darbo. Tačiau, kaip sakiau, problema yra atskirties jausmas. Tai kaip tuomet atskirasis aš galėtų dirbti Dievo darbą, jeigu tikrasis Dievo darbas yra pažadinti žmones iš atskirties iliuzijos?
Tad Dievo darbą galite daryti, tik transcenduodami atskirąjį aš – pamatydami, kad esate viena su Visuma ir visas jūsų atėjimo į Žemę tikslas nėra suteikti savo atskirajam aš jausmą, kad esate kažką pasiekę, ar netgi patį didžiausią pasiekimo jausmą, kad padarėte Dievo darbą. Ne, tikrasis jūsų atėjimo tikslas yra kelti aukštyn Visumą – kuri yra tikrasis jūsų aš. Nes tėra tik vienas aš, turintis daugybę individualių išraiškų. Ir vienintelis būdas išaukštinti šį aš yra išaukštinti Visumą.
Tad tol, kol kai kurios šio aš dalys bus įstrigusios dualizme, jūsų aš dalys bus įstrigusios dualizme. Ir todėl jūs trokštate juos pažadinti – ne sukurdami pokytį jų atskiruosiuose aš, bet būdami tuo, kuo esate, būdami Vienu AŠ pasireiškime. Žinodami tai, demonstruodami tai, leisdami jam šviesti per visus savo žodžius ir veiksmus – idant jie matytų, kad egzistuoja kažkas daugiau už atskirąjį aš. Nes jūs spinduliuojate laimę, džiaugsmą, tikrąją proto ramybę, kuri ateina iš buvimo skaidriu, kuomet niekas šiame pasaulyje negali jūsų ištraukti iš tos lengvumo būsenos, iš tekėjimo su Gyvenimo Upe.
Nėra trumpesnio kelio
Galite galvoti, mano mylimieji, kad mes, Pakylėtieji Mokytojai, turėtumėte sugebėti sukurti trumpesnį kelią, kuris padėtų jums išlaikyti šią iniciaciją vienuoliktajame spindulyje. Tačiau nėra jokio trumpesnio kelio.
Tai yra tas momentas kelyje, kuriame privalote susidurti su savo vidiniais demonais – su demonais, padarais, kuriuos susikūrėte, maitindami savo gyvybine jėga tam tikrus įvaizdžius, kurie yra gimę ne iš vienovės, o iš atskirties.
Jūs privalote pažvelgti jiems į akis. Jūs juos sukūrėte.
Privalote susidurti su tuo, ką sukūrėte, ir privalote atskirti savo tikrąjį aš nuo savo ir kitų sukurtų kūrinių. Galite galvoti, kad tai skamba nelogiškai, kad turite atiduoti atskirąjį aš, kai tuo pat metu sakau, kad turite atsiskirti nuo masinės sąmonės. Tačiau tai yra vienas ir tas pats. Jūs atsiskiriate nuo masinės sąmonės, atiduodami atskirąjį aš. Tai yra vienintelis būdas atsiskirti, nes būtent atskirasis aš jus traukia į masinę sąmonę.
Ir todėl, žemesniuose kelio lygmenyse, jūs kuriatės tą aukštyn keliantį momentumą, kuomet iš tiesų laikotės įsikibę atskirojo aš dalies, netgi paversdami jį dvasinga persona, prisiimančia jūsų dvasinėje aplinkoje reikalaujamus bruožus. Bet būtent tai turi būti palikta, tai privalo būti palikta, kad galėtumėte tapti laisvi, ir būtumėte laisvi išreikšti savo Aukštesniąją Esybę, tą esybę, kuri yra tikrasis jūsų aš. Tad nėra jokio trumpesnio kelio. Privalote su tuo galynėtis, kol pasieksite tašką, kuriame nustosite galynėtis su demonais, nes praregėsite iš juos sukūrusių iliuzijų. Ir tiesiog visa tai paleisite, leisite tam nuo jūsų nukristi.
Tad apie ką čia kalbu? Egzistuoja daug demonų, mano mylimieji, daug padarų, kurie buvo sukurti. Ir galbūt jūs, būdami pakylėtųjų mokytojų mokiniais, galvojote, kad jie savo išvaizda įkūnija blogį ir tamsą. Tačiau atėjo laikas susidurti su realybe, kad taip pat egzistuoja demonai ir padarai, kurie yra užsidėję gerumo, dvasingumo, religingumo kaukę. Tad tai, ką jūs sukūrėte, eidami keliu iki šio taško, yra padaras. Būtent tai yra atskirasis aš – dvasines charakteristikas turintis padaras, kuris siekia pasirodyti tokiu geru, kad Dievas tiesiog privalėtų priimti jį į savo karalystę.
Tačiau jis niekada nebus priimtas. Tiktai jūs, tikrasis jūsų aš, gali būti priimtas. Niekas nepakilo į Dangų kaip tik tas, kuris nusileido iš Dangaus.
O iš Dangaus nusileido Sąmoningasis AŠ. Ir tiktai Sąmoningasis AŠ galės vėl į jį pakilti. Tačiau jis nepakils tuo pačiu būdu kaip nusileido, jis pakils kaip didesnė esybė, kuria tapo per šiame pasaulyje įgytas patirtis. Tačiau didesnė esybė, kuria jis tapo, nėra atskirasis aš. Tai yra būtybė, kuri transcendavo atskirtį, praregėdama iš jos ir įgydama kitokią perspektyvą į vienovę – kurios nebūtumėte galėję įgyti, jeigu niekada nebūtumėte palikę vienovės.
Atiduokite visą savasties jausmą
Tad mąstykite apie būtinybę transcenduoti bet kokį savasties jausmą, kurį turite šiuo metu. Nes tai yra amžinoji realybė, kad augate, tik transcenduodami savasties jausmą.
Ir galite pasiekti tašką, mano mylimieji, kuriame suvoktumėte, kad egzistuoja savastis, o tuomet taip pat egzistuoja savastiškumo objektai, charakteristikos. Ir šiuo metu dauguma jūsų neturite aiškaus savasties pajautimo kaip grynosios sąmonės būsenos. Jūs save tapatinate su charakteristikomis, su objektais.
Galėtume sakyti, kad jūsų savastis yra talpykla, ir per savo kelionę materialioje karalijoje užpildėte šią talpyklą objektais, ir dabar tapatinate save su tais objektais. Tačiau tikrasis aš yra savastis. Ir kai atiduosite tas atskirojo aš liekanas, susiderinsite su šia savastimi – ir galėsite matyti, kad savastis yra daugiau už objektus ir charakteristikas.
Savastis yra tekantis sąmonės srautas, kuris nuolatos transcenduoja save – ir todėl niekada nesitapatina su jokiomis charakteristikomis, niekada nesiekia savintis arba turėti, nesiekia stovėti vietoje tam tikrame lygmenyje, bet džiaugsmą ir pilnatvę randa nuolatos transcenduodamas savo kūrybinį reiškimąsi, tapdamas DAUGIAU nei buvo vos prieš sekundę. Nesiekdamas pakartoti tam tikrą patyrimą, nesiekdamas du kartus įbristi į tą pačią upę. Bet visada siekdamas išraiškos naujumo, kūrybinės tėkmės naujumo, kurioje nėra atskirties.
Ir todėl nėra jokio troškimo kažką pasiekti, kad įveiktumėte stygių. Nėra jokio stygiaus, tėra tik pilnatvė, troškimas labiau išreikšti šią pilnatvę. Ir štai tuomet patiriate džiaugsmą, transcendentinį, besąlygišką džiaugsmą, kurio niekada nebūtų įmanoma patirti per atskirojo aš filtrą. Ir kai išlaikysite tą vienuoliktojo spindulio iniciaciją, šis džiaugsmas bus jūsų – ir jūsų džiaugsmas bus pilnas.
Versta iš www.ascendedmasterlight.com