Kinijos tikrosios intencijos Kazachstano atžvilgiu
Klausimas: Prezidentas Tokajevas vykdo atvirų durų politiką Kinijos atžvilgiu. Pavyzdžiui: neseniai buvo įvestas bevizis režimas į Kazachstaną Kinijos piliečiams, kurie šalyje gali likti iki trijų mėnesių. Taip pat įvairiems ekonominiams projektams yra teikiama parama ir privilegijos. Kokios yra Kinijos tikrosios intencijos mūsų šalies atžvilgiu?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2023 m. konferencijoje Kazachstane.
Na, aš galėčiau jums pasakyti, kokios yra Kinijos tikrosios intencijos Kazachstano atžvilgiu, jeigu pati Kinija žinotų, kokios yra jos intencijos. Matote, Kinijos valdžia, dabartinė Kinijos valdžia, yra geras pavyzdys to, ką šiuo metu matote daugelyje šalių pasaulyje, kuomet pati Kinijos valdžia iš tiesų nežino, ko ji nori. Ji turi geresnį suvokimą, ko nenori, nei ko ji iš tiesų nori. Matote tam tikrą svyravimą, tam tikrą neapsisprendimą.
Jūs, pavyzdžiui, matote tam tikrą nenorą aiškiai įsikišti ir kažką daryti dėl ekonominės situacijos, pavyzdžiui, krizės nekilnojamojo turto kompanijose. Matote, kaip ilgą laiką buvo taikoma ši nulinio kovido politika, o tuomet labai staigiai jos buvo atsisakyta, peršokant nuo vieno kraštutinumo į kitą. Matote, kaip vyriausybės ministrai pradingo be jokio paaiškinimo, ir galite manyti, kad tai yra tipiška totalitarinei valdžiai, nes ji nori išsaugoti slaptumą. Tačiau slaptumą jie iš tiesų saugo dėl to, kad nežino, kaip tai pristatyti tokiu būdu, kad nepasirodytų blogoje šviesoje.
Matote vyriausybę, kuri yra sumaištyje, kuri jaučiasi nesaugiai, kuri jaučiasi neužtikrinta. Galite pažvelgti į Kinijos prezidentą Xi ir manyti, kad jis turi didesnę valdžią nei bet kuris prezidentas nuo Mao laikų, ir juk jis tikrai turi kažkokias ambicijas paversti Kiniją didžiausia pasaulio galia. Tačiau realybėje jis ir daugelis žmonių vyriausybėje yra beveik panikos būsenoje, kadangi jie, žinoma, žino daugiau apie Kinijos ekonomikos būklę už žmones, ar netgi žiniasklaidą, ar netgi žiniasklaidą už Kinijos ribų. Ir jie pradeda labai pamažu suvokti, kad Kinija, populiariai tariant, išsikasė sau labai gilią duobę, ir jie nemato, kaip Kinija galėtų iš jos išlipti.
Na ir kodėl jie nemato, kaip Kinija galėtų iš jos išlipti? Todėl, kad nenori atsisakyti komunizmo, nenori iš esmės pakeisti valdžios struktūros, suteikti didesnę autonomiją regionams ir mažiau galios centrinei valdžiai. Jie iš tiesų nenori pakeisti centralizuotos sistemos. Tiesą sakant, Xi mėgino sustiprinti centralizuotą sistemą, tačiau būtent centralizuota sistema sukūrė dabartinę krizę Kinijoje, nes tai yra krizė, kad ir kokį laimingą veidą valdžia mėgintų visiems rodyti.
Ir šios krizės dabartinė valdžios struktūra negalės išspręsti. Kinijai reikia nuspręsti, ar ji nori būti komunistine šalimi, o gal visgi ji nori būti klestinčia, turtinga šalimi, kadangi materialiai klestinti populiacija nėra suderinama su komunizmo politine ideologija.
Kol Kinijoje neįvyko pokytis, Kinija nežino, ką norėtų daryti Taivano atžvilgiu, ką norėtų daryti Kazachstano atžvilgiu, kitų kaimyninių šalių atžvilgiu. Matote, kaip yra judama viena kryptimi vieną savaitę, ir kita kryptimi kitą savaitę. Matote, kaip jie stiprina kariuomenę, kas reiškia, kad kažkuriuo metu jie gali potencialiai nuspręsti užpulti Taivaną, tačiau dar nenusprendė: „Mes tikrai užpulsime Taivaną, kai būsime pakankamai stiprūs.“ Galėtume sakyti, kad Kinijos vyriausybėje yra žmonių, kurie norėtų užgrobti Kazachstaną ir pasisavinti Kazachstane esančius resursus, tačiau taip pat yra kitų, kurie tam priešintųsi, nes žino, kad tai brangiai kainuotų ir suterštų Kinijos reputaciją pasaulyje.
Tad nėra jokių tiesioginių planų užgrobti Kazachstaną. Kaip sakiau, Kinijos vyriausybė nežino, ką ji nori daryti, kokios yra jos intencijos. Galėtume sakyti, kad egzistuoja tam tikras kolektyvinis padaras Kinijos vyriausybėje, kuris turi šią svajonę išplėsti Kinijos imperiją, kaip kad egzistuoja kolektyvinis padaras Rusijoje, susitelkęs aplink Putino vyriausybę, kaip šis kolektyvinis padaras egzistavo nacistinėje Vokietijoje. Tačiau šie padarai neturi savimonės. Jie yra labiau panašūs į kompiuterius, siekdami didybės tikslo, bet iš tiesų neapibrėždami, ką tai reiškia. Kinijoje egzistuoja tam tikras vyriausybės elementas, kuris turi šią svajonę apie Kinijos imperijos didybę ir jos dominavimą pasaulyje, arba alternatyvos sukūrimą Jungtinėms Valstijoms ir Vakarų dominavimui, kaip jie tai supranta. Tačiau jie neturi aiškios vizijos, ką tai iš tiesų reiškia. Ir visų pirma, jie neturi aiškios vizijos, ką reikėtų padaryti, kad galėtų pasiekti šį tikslą, Jie nesugeba apibrėžti logiškos žingsnių sekos, kurie vestų nuo čia iki ten, ir jie netgi nemėgina apibrėžti šių žingsnių, nes jeigu pamėgintų apibrėžti šiuos žingsnius, pamatytų, kad jų planas nėra realistiškas.
Putinas, prieš įsiverždamas į Ukrainą, perėjo tam tikrą sprendimo priėmimo procesą. Tačiau jis taip pat buvo apakintas šios didybės manijos, kaip galėtume tai pavadinti, ir manė, kad bus lengva pasiekti savo tikslą. Jis nesusėdo su savo patarėjais ir nesukūrė logiško žingsnis po žingsnio plano, kaip būtų galima pasiekti jo tikslus, nes jeigu būtų tai padaręs, jis, ar bent jau jo patarėjai būtų pamatę, kad tai tiesiog nėra realistiška. Grįžtant prie Kinijos temos, joje matote tokią pačią dinamiką. Jie turi idealistinį tikslą, tačiau neturi jokios praktinės, realistiškos vizijos, kaip jį pasiekti.
Koks yra atsakymas? Na, atsakymas yra, kad šiuo metu nėra jokio atsakymo. Būdami dvasingais žmonėmis jūs, žinoma, galite išsakyti prašymus dėl savo šalies apsaugos, ir galite išsakyti prašymus, kad Kinijos šalis pasiektų aiškumą, kokia šalimi ji nori būti.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com