Maksimalus augimas vyksta, kai jam nesipriešinate, nemėginate jo forsuoti, leidžiate jam atsiskleisti
Klausimas: Iš ko galime suprasti, ar progresuojame, ar tiesiog liekame savo komforto zonoje, manydami, kad pasiekėme ramybę ir darome pastovų progresą?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Jėzaus per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2018 m. konferencijoje Estijoje.
Na, mano mylimieji, tai yra vienas iš dvasinio kelio iššūkių. Jūs, žinoma, turite tam tikrą dvasingų žmonių grupę pasaulyje, kurie nėra susiderinę su dvasinio kelio realybe, tai yra, kad dvasinis kelias yra nuolatinė, pastovi ir nesibaigianti savitranscendencija. Jūs save transcenduosite tol, kol būsite įsikūnijime Žemėje, kadangi pakylėjimas yra paskutinis Žemėje įmanomas savitranscendencijos aktas.
Kai pakylate, nenustojate savęs transcenduoti, jūs tiesiog transcenduojate save pakylėtosios karalijos lygmenyje. Tad yra daug, daug dvasingų žmonių Žemėje, kurie mano, kad dvasinio kelio tikslas yra pasiekti kažkokią aukščiausią būseną čia Žemėje, ar jie vadintų tai nušvitimu, nirvana ar dar kažkuo. Todėl jie mėgina tai pasiekti, ir kai kurie žmonės bėgant metams, bėgant šimtmečiams, žinoma, patikėjo, jog pasiekė kažkokią būseną ir todėl jiems nebereikia daugiau stengtis. Iš esmės galėtume sakyti, kad kiekvieną kartą, kai pradedate manyti, kad jums nebereikia savęs transcenduoti, jums nebereikia daugiau augti, jūs imate stagnuoti.
Na ir dabar, žinoma, galite šitai paimti ir palyginti tai su mokymais, kuriuos perdavėme jums šioje konferencijoje, kurioje siekiame padėti jums susitaikyti su buvimu Žemėje. Sakėme, kad turite pasiekti tašką, kai jaučiate, kad nebėra nieko, ką turėtumėte čia Žemėje padaryti, tačiau tai iš tiesų nereiškia, kad nebeaugate.
Kai pasiekiate vidinę ramybę, nes susitaikėte su faktu, kad esate Žemėje, jūs taip pat pasiekite vidinę ramybę ir susitaikymą su faktu, kad esate tam tikroje dvasinio kelio pakopoje. Tai nereiškia, kad nebesiekiate toliau augti, kol pasieksite 144 lygmenį, tačiau tai iš tiesų reiškia, kad nebejaučiate prievolės augti, kaip galėjote tai jausti žemesniuose kelio lygmenyse. Nėra taip, mano mylimieji, kad visą tą laiką iki pat 144 lygmens jūs nebūsite ramybėje ir jausite visą laiką atsiliekantys ir nedarantys pakankamai.
Ateina toks momentas, ir aš netgi nenoriu įvardinti skaičiumi, kuriame lygmenyje tai nutinka, nes tai gali būti individualu, kai susitaikote su buvimu Žemėje, susitaikote su buvimu savo dabartiniame sąmonės lygyje, nesijaučiate nepatenkinti ar nelaimingi, nesijaučiate atsiliekantys, tačiau kita vertus, vis dar tebesate labai atviri faktui, kad galite pamatyti naujas atskirąsias savastis, kurioms turi būti leista mirti, kad galite įgyti naujų įžvalgų, galite gauti naujų patirčių. Tai yra dalykai, kuriuos norite pasiekti, norite patirti, tačiau nedarote to iš prievolės būsenos – jūs, kaip sakėme, darote tai iš tos būsenos, kurioje jūsų taurė liejasi per kraštus ir jaučiate džiaugsmą dėl šios per kraštus besiliejančios taurės.
Tad iš esmės galėtume sakyti, kad jeigu jaučiatės komfortiškai, nepakankamai augate. Jeigu jaučiatės iš tiesų esantys ramybėje, tai yra visai kas kita, nes ramybė yra dinamiška būsena, o ne statiška būsena. Tai nereiškia, kad nustojote augti arba galvojate, kad jums nebereikia augti. Tai tiesiog reiškia, kad esate ramybėje su tuo, kur esate, žinodami, kad galėsite augti ir toliau.
Jūs neatsiliekate, esate ten, kur turėtumėte būti, tačiau ne amžinai, tiesiog šioje pakopoje jūs esate ten, kur turėtumėte būti, ir žinote, kad ateis kita pakopa, ir tai gali nutikti rytoj, tai gali nutikti po metų, bet žinote, kad tai nutiks. Jūs tam nesipriešinate, bet taip pat karštligiškai nesiekiate to forsuoti, jūs plaukiate su gyvenimo upe, kaip sakėme, iš esmės stebėdami kaip ji skleidžiasi.
Egzistuoja tam tikra pakopa, kurioje manote privalantys daryti, tačiau taip pat egzistuoja aukštesnė pakopa, kurioje nedarote, ir tai nereiškia, kad esate pasyvūs, tačiau leidžiate dalykams, leidžiate gyvenimui skleistis. Jūs tam nesipriešinate, nemėginate jėga įvesti to į specifinę matricą, leidžiate tam skleistis, ir tai iš tiesų yra maksimalus augimas.
Negalite to žinoti išoriniu analitiniu protu. Negalite susikurti kriterijų sąrašo, tačiau galite tai pajausti savyje, jeigu būsite sąžiningi su savimi ir ryšitės pažvelgti į save, ir įvertinsite, ar esate viename kraštutinume, kuriame jaučiate didelį nepatogumą, ar esate kitame kraštutinume, kuriame jaučiate tiesiog privalantys kažką daryti. Galite ieškoti to vidurio kelio, kuriame tiesiog patirtumėte augimą, neprivalėdami jo forsuoti ar jam priešintis.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com