Žmogus nebuvo sukurtas bažnyčiai

TEMOS: Mokytojai myli visus žmones ir siekia padėti visiems – mokytojai nėra lojalūs vienai kuriai nors religijai – religijos yra įrankis – žmonės prisiriša prie religijos užuot visuomet siekę augimo

Klausimas: Koks apskritai yra religijos tikslas?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Mes, pakylėtieji mokytojai, esame dvasiniai žmonijos mokytojai. Mūsų niekas į šią poziciją per prievartą nevarė. Mes pasirinkome savo misiją, ir tai padarėme dėl to, kad mylime Dievą ir mylime žmones.

Žmogiška meilė visada yra sąlygiška. Žmonės yra linkę perkelti šią meilę ant mūsų ir galvoja, kad mes negalėtume mylėti tam tikrų žmonių. Daugelis žmonių galvoja, kad, jeigu žmogus įvykdė kažkokius žiaurumus arba nusikaltimus, mes, pakylėtieji mokytojai, negalėtume mylėti šio gyvybės srauto. Daugelis žmonių netgi mano, kad mes negalėtume mylėti tų, kurie priklauso kitai, o ne jų religijai. Visos šios mintys yra neteisingos.

Mes, pakylėtieji mokytojai, besąlygiškai mylime kiekvieną žmogų Žemėje. Mūsų didžiausias troškimas, mūsų didžiausia meilė, yra pasiekti kiekvieną žmogų su dvasine žinia ir padėti visiems žmonėms tvirtai įstoti į universalų dvasinį kelią, esantį aukščiau už bet kokias religijas. Tiesiog mėginu pasakyti, kad mes, pakylėtieji mokytojai, nesame lojalūs kuriai nors vienai religinei organizacijai. Mūsų rūpestis, mūsų meilė siekia kiekvieną individualų žmogų.

Žmonės dažnai mane vadindavo dailide iš Nazareto, tad leiskite man pasinaudoti palyginimu iš dailidžių pasaulio. Dailidė naudoja pjūklą medžiui pjauti. Dailidei pjūklas yra tiesiog įrankis, kuriuo jis naudojasi konkrečiai užduočiai atlikti. Dailidė negarbina savo pjūklo ir neturi kažkokio ypatingo lojalumo šiam pjūklui. Jeigu pjūklas atšimpa, jis šį pjūklą tiesiog pagalanda. Jeigu pjūklo dantys taip nusidėvi, jog jų nebeįmanoma pagaląsti, jis be jokių ceremonijų išmeta šį pjūklą ir įsigyja naują.

Mes, pakylėtieji mokytojai, žiūrime į religines organizacijas kaip dailidė žiūri į pjūklą. Religinė organizacija yra tiesiog kaip įrankis, kuriuo mes naudojamės, mėgindami praskinti taką per žemesniosios sąmonės tankumyną. Jeigu religinės organizacijos dantys atšimpa, mes mėginame pagaląsti šiuos dantis ir atnaujinti organizaciją. Jeigu organizacija užkalkėja ir jos nebeįmanoma atnaujinti, mes tiesiog apleidžiame šią organizaciją ir įkuriame naują.

Vienas nedėkingiausių dalykų dvasingume yra tai, kad tiek daug žmonių tampa prisirišę prie išorinės organizacijos. Jie primygtinai nori tikėti, kad jų organizacija yra neklystanti, ir jie nenori, kad ji keistųsi. Taip yra dėl to, kad, jeigu žmonės galvoja, kad kažkas yra tobula, jie mano, kad tai neturėtų keistis. Šitaip religija yra paverčiama stabu, ir žmonės, tikrąja to žodžio prasme, ima šokti aplink aukso veršį, užuot siekę Gyvosios Tiesos ir Gyvojo Dievo Žodžio.

Kaip paaiškinau, taip nutinka dėl automatiško išganymo svajonės, skatinančios žmones manyti, kad, kol jie priklausys tam tikrai organizacijai, neišvengiamai bus išganyti. Tikiuosi padėti žmonėms pamatyti, kad mes, pakylėtieji mokytojai neturime šio prisirišimo ir šio neprotingo lojalumo kažkuriai išorinei organizacijai. Religinė organizacija yra įrankis. Jeigu jums šis įrankis tinka, naudokitės juo. Jeigu jis jums nebetinka, išmeskite jį ir susiraskite įrankį, kuris jums tiktų.

Pamąstykite apie mano žodžius: „Šabas buvo sukurtas žmogui, o ne žmogus šabui.“ Galite tai perfrazuoti ir sakyti: „Bažnyčia buvo sukurta žmogui, o ne žmogus bažnyčiai.“

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2003 Kim Michaels