Ką Jėzus pasakytų apie krikščioniškąjį fundamentalizmą
TEMOS: Kokia sąmonės būsena nukryžiavo Jėzų – mitinė sąmonės būsena, paremta pasakojimais, o ne faktais – kodėl Jėzus mokė palyginimais – šiandien daugelis žmonių yra racionalioje sąmonės būsenoje – nesupraskite palyginimų pažodžiui – tikrasis religijos tikslas – Jėzaus mokymo esmė yra kelias, ir jis gali būti aprašytas racionaliai
Klausimas: Aš asmeniškai turėjau keletą diskusijų su krikščioniais fundamentalistais, ir man visada būdavo sunku su jais kalbėtis. Norėčiau žinoti, ką tu pasakytum tokiems žmonėms.
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Pradėčiau klausimu, ar jie mano, kad Jėzaus Kristaus nukryžiavimas buvo tragedija. Dauguma jų atsakytų taip. Tuomet paprašyčiau jų pamąstyti, kas mane nukryžiavo. Jie atsakytų – žydai. Aš tuomet paprašyčiau jų geriau apie tai pagalvoti. Paprašyčiau pagalvoti, kokie žydai mane nukryžiavo. Paprašyčiau pamąstyti, kokia buvo mane nukryžiavusių žmonių sąmonės būsena.
Jeigu skaitysite evangelijas, pamatysite, kad mane nukryžiavę žmonės turėjo labai specifinį požiūrį į religiją. Šie žmonės buvo ne tik tradiciniai žydai, jie buvo žydai fundamentalistai. Jiems rūpėjo įstatymo raidė, ir jie norėjo interpretuoti šį įstatymą paraidžiui.
Aš buvau nukryžiuotas dėl specifinės sąmonės būsenos. Mane nukryžiavo žydai, kurie įkūnijo šią sąmonės būseną. Šiandien daugelis krikščionių įkūnija lygiai tą pačią sąmonės būseną. Sakydamas: „Vargas jums įstatymo mokytojai, nes jūs paėmėte pažinimo raktą, bet patys nėjote ir norintiems įeiti kliudėte“, - priekaištavau fundamentalistiniam arba pažodiniam požiūriui į religiją. Šie žmonės neįėjo į Kristaus sąmonę. Jie mėgino ir kitiems sukliudyti įeiti, nes jeigu niekas nebus pasiekęs Kristaus sąmonės, tuomet atrodys, kad ir šiems žmonėms nebūtina keisti savo požiūrio į religiją.
Religinis mokymas visada duodamas tam tikroje sąmonės būsenoje esantiems žmonėms, ir šis mokymas tam tikru laipsniu atspindi tą sąmonės būseną. Senovės laikais žmonės buvo magiškoje arba mitinėje sąmonės būsenoje. Jiems buvo duodami religiniai mokymai, patrauklūs šiai sąmonės būsenai. Bandant suformuluoti dvasinį mokymą, kurio tikslas yra pasiekti mitinėje sąmonės būsenoje esančius žmones, tavo pirminis rūpestis nėra duoti mokymą, kuris būtų paremtas faktais. Pirminis tavo rūpestis yra pasinaudoti mitu pasakojant istoriją, kuri padėtų šiems žmonėms suprasti dvasines idėjas.
Kodėl mokiau minias palyginimais? Todėl, kad prieš 2000 metų minios buvo mitinėje sąmonės būsenoje. Efektyviausias būdas mokyti šiuos žmones apie dvasinę realybę nėra duoti jiems faktinį arba racionalų mokymą. Toks mokymas neturėtų jokių šansų patraukti jų toje sąmonės būsenoje. Todėl pasakojau jiems istorijas, mokiau juos palyginimais. Palyginimas neturėtų būti suprantamas pažodžiui. Tai nėra faktinis įvykių atpasakojimas. Tai mitas, istorija, iliustruojanti mintį. Ji niekada neturėjo būti interpretuojama pažodžiui.
Kaip anksčiau paaiškinau, per šiuos praėjusius 2000 metų daugumą žmonių buvo pakelti iš mitinės sąmonės būsenos į racionalią sąmonės būseną. Problema čia yra ta, jog dauguma žmonių nesuvokia šios evoliucijos. Jie nesupranta, kad mano prieš 2000 metų duotas mokymas nebuvo suformuluotas racionalioje sąmonės būsenoje esantiems žmonėms. Kadangi tiek daug žmonių yra prisirišę prie krikščionybės, jie mėgina interpretuoti mano mokymą iš racionalios sąmonės būsenos.
Kai žmonės mėgina interpretuoti mitą iš racionalios sąmonės būsenos, jie neišvengiamai susiduria su prieštaravimais arba dalykais, kurie nėra logiški. Dėl dualistinio proto reliatyvumo, dauguma žmonių mėgina išspręsti šiuos prieštaravimus mesdamiesi į kraštutinumus. Į viską jie pradeda žiūrėti iš juodai baltos perspektyvos, ir tai priverčia žmones pasirinkti vieną iš dviejų kelių.
Pirmąjį kelią pasirinkę žmonės mąsto, kad mano mokymai paprasčiausiai neturi logikos. Jie nėra racionalūs, jie nėra faktiniai ir todėl nesuderinami su moksliniais faktais. Todėl mano visas mokymas turėtų būti atmestas. Tokie žmonės paima tam tikrą mokymą, palygina jį su dabartinėmis mokslinėmis žiniomis ir, pasinaudodami neatitikimais, atmeta visą mano žinią. Akivaizdu, jog laikau tai nesubalansuotu požiūriu.
Kitą kraštutinumą atstovauja žmonės, atsisakantys pamatyti bet kokį mano mokymo neišbaigtumą. Jie papuolė į spąstus, manydami, kad jeigu būtų įrodytas mano mokymo neišbaigtumas, visa mano žinia netektų pagrindo. Kadangi nenori pripažinti laipsniško apreiškimo būtinybės, jie iš visų jėgų stengiasi padaryti taip, kad atrodytų, jog mano mokymas šiandien yra toks pat aktualus kaip ir prieš 2000 metų. Vienintelis jų kelias yra sakyti, kad mano mokymą reikėtų suprasti pažodžiui. Jie samprotauja, kad mano mokymai turėtų būti interpretuojami iš racionalios perspektyvos, tai reiškia, jog mano palyginimai, mano istorijos, turėtų būti interpretuojami kaip faktiniai įvykiai arba pažodiniai atpasakojimai. Tai yra kitas kraštutinumas, kai racionali sąmonės būsena naudojama suprasti mokymui, kuris buvo duotas mitinėje sąmonės būsenoje buvusiems žmonėms. Šią reakciją aš taip pat laikau nesubalansuota.
Manau sveikas protas turėtų aiškiai parodyti, kad negalite imti ir interpretuoti mano mokymų pažodžiui. Jei žmonės pasinaudotų nors trupučiu logikos, vertindami fundamentalistines interpretacijas, jie greitai pamatytų, jog šis požiūris į religiją paprasčiausia nėra logiškas. Jeigu norite suprasti mano mokymą pažodžiui, turėtumėte samprotauti, kad mano palyginimas apie darbininkus vynuogyne tinka tik žmonėms, dirbantiems vynuogyne. O kadangi dauguma žmonių vynuogynuose nebedirba, šis palyginimas praktiškai yra atgyvenęs.
Štai kitas akivaizdus pavyzdys. Paimkime mano teiginį: „Dangaus karalystė kenčia smurtą ir smurtininkai ją ima jėga.“ Iš pažodinės interpretacijos turėtume suprasti, kad smurtautojams įmanoma į dangaus karalystę įeiti jėga. Iš to logiškai seka, kad Šėtonas ir jo puolę angelai turėjo užgrobti dangaus karalystę, nes jie yra labiausiai smurtaujančios būtybės pasaulyje. Akivaizdu, jog taip nėra. Mano teiginys buvo skirtas iliustruoti, kad smurtą mėgstantys žmonės mėgina paimti dangų jėga. Jie mėgina jėga paspartinti dvasinio augimo procesą, jie mėgina naudoti dualistinį protą dvasiniam augimui. Iš tikrųjų šie bandymai niekada nebus sėkmingi. Dangaus karalystė yra amžiams užsklęsta nuo visų žemesnėje sąmonėje esančių būtybių. Tai aiškiai parodo mano palyginimas apie žmogų, kuris įėjo į vestuvių puotą be vestuvinio drabužio ir buvo išmestas laukan, į tamsą.
Dabar šiek tiek atsitraukime nuo šios problemos. Žemesniojo proto reliatyvumas verčia žmones pulti į kraštutinumus, ir tai darydami, jie nesugeba išvysti vidurio kelio, Kristaus proto subalansuotos perspektyvos. Kai kurie žmonės atmeta mano mokymus, nes jų tariamai negalima suderinti su moksliniais atradimais. Kiti interpretuoja juos pažodžiui ir iš visų jėgų tiki mano mokymų neginčijamumu. Aš viliuosi, kad kai kurie žmonės sugebės pamatyti abiejų šių požiūrių beprasmiškumą. Abu šie požiūriai yra paremti nesupratimu, koks yra tikrasis religijos tikslas. Kaip jau ne kartą sakiau, religija yra duodama tam tikroje sąmonės būsenoje esantiems žmonėms, ir ji siekia juos pakylėti į aukštesnį lygį. Kai pasieks šį lygį, žmonėms bus reikalingas aukštesnis mokymas.
Kai pripažįstate šį faktą, pamatote vidurio kelią. Mano mokymai buvo duoti mitinėje sąmonės būsenoje esantiems žmonėms, ir jų nereikėtų suprasti pažodžiui. Neturėtumėte pulti į kraštutinumus ir arba atmesti visą mano žinią arba viską priimti pažodžiui. Vietoj to, galite atverti savo protą aukštesniam mano žinios supratimui. Esminė mano žinia yra tiek pat aktuali šiandien kaip ir prieš 2000 metų. Esminė mano žinia yra ta, kad egzistuoja kelias, vedantis į aukštesnę sąmonės būseną. Anais laikais apgaubiau savo žinią mitais ir palyginimais. Šiandien ši žinia gali būti išreikšta racionalesniais terminais. Tad užuot išmetus Kristaus kūdikį kartu su purvinu vonelės vandeniu, kodėl nepaieškoti racionalesnio mokymo, aprašančio mano žinią šiuolaikine kalba?
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com