Šventasis Jurgis ir šventųjų koncepcija katalikų bažnyčioje
Klausimas: Nuo 3-ojo šimtmečio bažnyčioje atsirado šv. Jurgio figūra. Jo gyvenimas atrodė panašus į legendą, mitą, ir pagarba jam, o tiksliau, jo garbinimas pasklido po visą bažnyčią. Krikščioniai prašo jo apsaugos ir tarpininkavimo labiau nei Jėzaus, Motinos Marijos ar Arkangelo Mykolo. Kokia tiesa slypi už šv. Jurgio gyvenimo ir jo taip plintančios šlovės bei garbinimo fenomeno, ypač ortodoksų bažnyčioje? Taip pat norėčiau išgirsti komentarą, kodėl šventieji yra labiau garbinami už patį Jėzų.
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Jėzaus per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas konferencijoje Albuquerque (JAV) 2018 metais.
Mes perdavėme daug mokymų apie puolusių būtybių įtaką krikščionybėje, ir jau anksčiau apie tai kalbėjau bei sakiau, kad jos nori mane užkelti ant pjedestalo ir padaryti nepasiekiamu žmonėms, dėl ko žmonėms yra sunkiau užmegzti ryšį su manimi, nes jeigu aš buvau vienintelis Dievo Sūnus ir nuo pat pradžių buvau Dievas, ir visi tie dalykai, tuomet esu toks pat nepasiekiamas kaip tolimas Dievas danguje, kuris buvo garbinamas tūkstančius metų. Tai sukūrė prarają bažnyčioje, ir puolusioms būtybėms užteko proto tai suprasti, ir būtent dėl to jos sukūrė visą šią šventųjų koncepciją, kuriems žmonės gali melstis.
Na ir dabar, jeigu žvelgtume į tai iš tam tikros perspektyvos, galėtume sakyti, kad šventųjų idėja gali būti panaudota iliustruoti, jog kiti žmonės taip pat galėjo užsitarnauti pakylėjimą ir todėl galėjo tapti pakylėtaisiais mokytojais sekdami Kristaus mokymais, tačiau katalikų bažnyčioje ši idėja yra naudojama ne taip. Yra teigiama, kad šie žmonės gali kažką dėl jūsų padaryti, o kadangi jie yra arčiau jūsų už Dievą ir Jėzų, jūs galite jiems melstis kaip tarpininkams. Tai iš esmės yra iliuzija, nes dauguma šventųjų – absoliuti dauguma šventųjų, kuriuos garbina katalikų bažnyčia ir rytų ortodoksų bažnyčia – nėra pakylėtieji mokytojai, jie neturi galios atsakyti į žmonių maldas. Aš turiu tam tikrą galią atsakyti į žmonių maldas, tačiau, kita vertus, nesu Kalėdų Senelis. Neduosiu jums tai, ko prašysite, jeigu tai, ko prašysite, nepadės jums augti. Nesu norus pildantis pakylėtasis mokytojas, kaip, žinoma, ir Kūrėjas nėra norus pildanti dievybė. Ši koncepcija buvo sukurta puolusių būtybių žmonių dėmesiui nukreipti. Jiems būtų konstruktyvu man melstis, tačiau jiems būtų konstruktyviau melstis man ir prašyti, kad padėčiau jiems pamatyti, ką jiems reikia įveikti, kad galėtų paaugti. Tačiau, vėlgi, jie negali to padaryti, nes apie ką šį rytą kalbėjau? Katalikų bažnyčia pašalino laipsniško kelio koncepciją, kuriame jūs kontroliuojate savo sąmonės kėlimą.
Na ir dabar, yra daug krikščionių, kurie, kadangi nejaučia, jog būčiau prieinamas, gali melstis Motinai Marijai. Ji, žinoma, yra pakylėtoji mokytoja, tad, vėlgi tai daryti yra konstruktyviau. Šv. Jurgis, na, jis yra kaip ir daugelis kitų šventųjų. Egzistuoja tam tikras simbolizmas jo drakono nužudyme, kadangi tai simbolizuoja ego, kūniško proto, netikrojo aš, tūnotojo ant slenksčio ar kad ir kaip norėtumėte tai vadinti, nužudymą. Tad galime sakyti, kad jo gyvenimas turi tam tikrą simbolizmą, tačiau nebus veiksminga, jeigu žmonės jam melsis, kad jis kažką dėl jų padarytų; veiksminga tai bus tik tuomet, jeigu jie į jį žiūrės kaip į pavyzdį, kad ir jie patys gali nužudyti savo psichikoje egzistuojantį drakoną. Šią koncepciją, žinoma, katalikų bažnyčia taip pat užgniaužė. Šis žmonių meldimasis šventiesiems yra labai mažai ko vertas. Yra vertinga žmonėms melstis Motinai Marijai, nes, nors jie ją ir laiko šventąja, ji, žinoma, yra daug daugiau negu tai. Taip pat yra ir keletas kitų šventųjų, kurie pakilo: Pranciškus Asyžietis (Kuthumi) ir kiti, ir vis dėlto, kokia apskritai yra vertė žmonėms melstis šventajam, kad jisai jiems duotų tą ar aną – ar netgi kad suteiktų apsaugą? Būtų konstruktyviau apsaugos melsti Arkangelą Mykolą, tačiau būtų netgi dar konstruktyviau iš tiesų iškviesti Arkangelo Mykolo šviesą, kaip jūs buvote mokinami tai daryti.
Tad tai didžiąja dalimi yra puolusių būtybių intrigos, kuomet jos žino, kad viską, ką jos daro, turi tam tikrą poveikį. Jos žino, kad žmonės turi tam tikrus poreikius ir troškimus, ir žino, kad, kai mane iškels ant pjedestalo bažnyčioje – sukurdamos tą Kristaus įvaizdį – joms bus sunku patenkinti žmonių poreikius, tad jos sukūrė visą šią šventųjų koncepciją kaip būdą žmonių dėmesiui nukreipti. Žmonės mano, kad yra kažkas, kam jie gali melstis, tačiau jie meldžiasi ne tam, kuris iš tiesų galėtų jiems pagelbėti, tai yra, man – ir tai tiesiog yra dar vienos gudrios puolusių būtybių pinklės, dar viena jų sukurta dėmesio nukreipimo taktika.
Iš tiesų būtų konstruktyvu paleisti visus šventuosius ir pakeisti juos koncepcija, kad tam tikri žmonės gali pakilti. Aš, žinoma, suprantu, kad to neįmanoma padaryti rytų ortodoksų ar katalikų bažnyčiose, nes jų lyderiai yra taip stipriai atitrūkę nuo to, kas aš esu, realybės, kad jie nesugebėtų susiderinti ir žinoti, kas iš tiesų yra pakilę ir tapę pakylėtaisiais mokytojais. Kad galėtų tai padaryti, jiems reikėtų pripažinti pakylėtuosius mokytojus, ir, žinoma, jau labai ilgą laiką viena pagrindinių puolusių būtybių taktikų buvo iš visur trinti žinias apie pakylėtuosius mokytojus – neleisti žmonėms žinoti apie pakylėtuosius mokytojus. Būtent dėl to galėtume sakyti, kad šventųjų koncepcija iš tiesų yra mėginimas duoti žmonėms kažką, tačiau tas kažkas iš tiesų nuslepia tiesą apie pakylėtuosius mokytojus.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com