Kodėl daugelis krikščionių jaučia grėsmę

TEMOS: Jaučiate grėsmę tuomet, kai neturite vidinio žinojimo – aktyvuokite gebėjimą sužinoti tiesą savo širdyje – saugumo paieškos materialiame pasaulyje – neįmanoma užduotis – aukščiausios tikėjimo sistemos paieškos – vidinis kelias – jeigu žmonės neatvers protų, jų tikėjimo sistemos turės būti supurtytos – tikėjimo praradimas – išvenkite to eidami tikruoju keliu

Klausimas: Man atrodo labai keista, kai žmonės cituoja Jėzaus žodžius iš Biblijos… remdamiesi vien pažodine jų interpretacija ir nemėgindami plačiau paaiškinti, ką šiais žodžiais Jėzus iš tiesų norėjo pasakyti. Lyg jie mėgintų šias citatas panaudoti kaip ginklą, kad sumenkintų tikrąjį Jėzų ir jo misiją Žemėje. Kodėl žmonės tai daro?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Sutinku su tavo teiginiu, kad daugelis tradicinių arba pažodiškai Bibliją suprantančių krikščionių naudoja Biblijos citatas kaip ginklą. Tačiau pamąstykite, kodėl žmonės griebiasi ginklų.

Nors yra žmonių, kurie ginklais naudojasi agresyviai, dauguma žmonių naudoja ginklus savigynai, ir daro tai, nes jaučia grėsmę. Todėl jau pats faktas, kad tiek daug tradicinių, pažodiškai Bibliją suprantančių arba fundamentalistų krikščionių jaučia grėsmę, aiškiai rodo, jog jie nepasiekė proto ramybės, kurią tegalima pasiekti vidiniu žinojimu. Šis vidinis žinojimas turi būti pastatytas ant Kristaus uolos – asmeninio Kristiškumo.

Paprastas faktas yra tas, kad daugelis gyvybės srautų Žemėje, nesvarbu, ar jie būtų krikščionys ar ne krikščionys, religingi žmonės ar mokslininkai materialistai, dar nėra pasiekę tokio dvasinio brandumo lygmens, kuriame drįstų pripažinti turintys gebėjimą sužinoti tiesą savo širdyje. Kol šis gebėjimas nebus aktyvuotas, gyvybės srautas visada jaus gilų vidinį nesaugumo jausmą.

Kadangi gyvybės srautui labai sunku gyventi su šiuo nesaugumo jausmu, jis privalo rasti būdų kaip tvarkytis su šia situacija. Jeigu nežino arba nepripažįsta savo potencialo apsivilkti asmeninį Kristiškumą, gyvybės srautas iš tiesų niekaip negalės nugalėti šio nesaugumo jausmo, nes jį galima nugalėti tiktai susikuriant vienintelį tikrą saugumo jausmą – asmeninį Kristiškumą. Todėl gyvybės srautui belieka siekti kurtis šį saugumo jausmą, naudojant šio pasaulio dalykus.

Iš tiesų tai yra neįmanoma užduotis, tačiau, kadangi gyvybės srautas to nesupranta, jis nepaliaujamai ieško to kažko materialiame pasaulyje, kas jam suteiktų tą galutinį saugumo jausmą. Šiose paieškose gyvybės srautas dažnai priima kokią nors tikėjimo sistemą ir išaukština ją iki absoliučios ir nekvestionuojamos tiesos statuso. Gyvybės srautas tuomet ima manyti, kad kol jis priklauso tai tikėjimo sistemai, ir kol šiai sistemai niekas negrasina, jis gali jaustis saugus.

Akivaizdu, kad šis saugumo jausmas yra namas, pastatytas ant smėlio, tačiau daugelis gyvybės srautų nenori pripažinti šio fakto. Mėgindami išvengti susidūrimo su savo nesaugumo jausmu, jie tvirtai laikosi įsikibę į kelią, kuris žmogui atrodo teisingas. Todėl šiuo metu yra labai daug žmonių, kurie visą savo energiją skiria mėginimams apginti tam tikrą tikėjimo sistemą, nesvarbu, ar tai būtų religinė ar materialistinė tikėjimo sistema.

Iš tiesų šiems gyvybės srautams reikėtų žymiai mažiau pastangų, jeigu jie priimtų vidinį požiūrį ir imtų sekti tikruoju, vidiniu keliu į gilesnį supratimą. Tai taip pat padėtų išspręsti daugelį konfliktų tarp žmonių grupių, kurios visos mėgina apginti savo nepilnas ir reliatyvias tikėjimo sistemas, užuot siekusios aukštesnio supratimo, kuris galėtų išgydyti jų asmenines schizmas ir išorinius konfliktus.

Galiu jus užtikrinti, kad tiek aš, tiek ir mano kolegos pakylėtieji mokytojai labai norėtume, kad ši situacija pasikeistų. Norėtume, kad šie žmonės atvertų savo protus aukštesniam suvokimui nei tas, kurį jie dabar turi. Per visą istoriją būtent ši tendencija, kuomet žmonės užveria savo protus aukštesniam tiesos suvokimui, buvo didžiausia kliūtis mūsų pastangoms.

Deja, tol kol žmonės įsikibę laikosi kokios nors išorinės tikėjimo sistemos, mes, pakylėtieji mokytojai, nedaug ką tegalime padaryti, kad jiems padėtume. Brutalus faktas yra tas, kad tokius žmones iš jų netikro saugumo jausmo dažnai turi išpurtyti koks nors įvykis, pastūmėjantis juos prarasti tikėjimą savo tikėjimo sistema. Tai dažnai atveda prie gilios asmeninės krizės, kurioje daugelis gyvybės srautų jaučiasi netekę visko, kuo galėtų tikėti. Tokie gyvybės srautai dažnai tampa nusivylimo aukomis, kuris iš tiesų yra aštriausias ginklas Velnio arsenale.

Labai norėčiau įkvėpti šiuos gyvybės srautus pradėti kelionę laipsnišku keliu, kuriame gyvybės srautas pamažu gilintų savo dvasinės realybės supratimą. Eidamas šiuo laipsnišku keliu, gyvybės srautas išvengtų tikėjimo krizės ir nusivylimo bei nevilties pavojų. Būtent šį kelią aš ir mėginu aprašyti savo svetainėje.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2003 Kim Michaels