Kaip mylėti save tokius, kokie šiuo metu esate

Klausimas: Motina Marija savo diktavime penktadienį pasakė, kad turime save mylėti, ji turėjo omenyje mūsų vidinį aš, tiesa?

Atsakymas iš Kim Michaels konferencijoje Olandijoje 2015 metais:

Kimas: Taip, ji iš pradžių apie tai kalbėjo, bet vėliau taip pat pasakė, kad nuo tam tikro etapo turite pradėti mylėti ir savo išorinį aš.

Klausimas: Aš šitai suprantu, tačiau, kai žvelgiu į savo vidinį aš, kaip galiu patirti, kad šis mano vidinis aš yra meilė, tad kaip save galiu mylėti, jeigu aš pats esu meilė?

Kimas: Taip, bet manau, kad ji turėjo omenyje, jog labai mažai žmonių pasaulyje save myli. Tad ji iš pradžių išskyrė tai, kad mes, ypač dvasingi žmones, buvome išauklėti galvoti, kad turime šį išorinį aš, žmogišką aš, ir mums sunku suprasti, tam tikrame kelio etape, kaip galėtume šį aš mylėti. Ir tuomet turime pasiekti tą pakopą, kurioje galėtume save mylėti.

Suprantu, ką sakai. Žinoma, jūsų AŠ ESU Esatis yra meilė, bet jums iš tiesų ne savo AŠ ESU Esatį reikia mylėti. Spėju, kad labiau tai yra Sąmoningojo AŠ lygmuo, kuriame save turite mylėti. Tad ji sakė: „Myliu jus, myliu visą jūsų esybę, kuria jūs šiuo metu esate.“ Jaučiu, jog ji nori, kad suvoktume, jog galime save mylėti, nors tebesame netobuli ir vis dar tebeturime žmogiškąjį aš. Tad jos mintis iš esmės buvo ta, kad ji nenori, visą tą laiką, kol būsime įsikūnijime, jog galvotume privalantys būti tobuli ar privalantys pakilti, ir tik po to galėsime save mylėti. Ji norėtų, kad mylėtume save tokius, kokie šiuo metu esame, nors vis dar tebeturėtume žmogiškąjį aš arba išorinę asmenybę.

Ir aš pats žinau, kad daugelį metų dvasiniame kelyje tiesiog turėjau tą idėją apie tai, koks privalau būti, jeigu noriu būti geru dvasingu žmogumi, geru pakylėtųjų mokytojų mokiniu. Jaučiau, kad negalėsiu savęs mylėti, jeigu neatitiksiu to standarto. Tad jeigu nesusivaldydavau arba supykdavau ir susierzindavau, tuomet imdavau save dėl to kaltinti. Daugybę metų turėjau tą įsitikinimą, kad privalau būti tobulas ir tik tada galėsiu save mylėti. Man prireikė daug laiko tai perdirbti, pereiti per tai ir šitai suvokti. Tačiau iš tiesų tik po to, kai išgirdau jos diktavimą, kai priėmiau jos diktavimą, suvokiau, per kokį procesą ėjau.

Nes turime iš tiesų išdrįsti save mylėti. Ji davė mokymą, tačiau asmeniškai jaučiu, kad savęs pamilimas yra procesas, kurį turime pereiti. Turime išvalyti visas tas energijas, kurios mus skatina savęs nemylėti. Turime pamatyti tikrąjį iliuzijų veidą. Ir vis labiau pradėjau suprasti, kad ateina momentas, kai turime nuspręsti save mylėti. Tai turi būti sąmoningai, valingai priimtas sprendimas.

Dabar matau, žvelgdamas atgal į savo kelią, kad apskritai turėjau pernelyg pasyvų požiūrį į gyvenimą. Vakar su kažkuo kalbėjau, ir mes abu suvokėme, kad abu esame žmonių pamalonintojai. Mums patinka pamaloninti kitus, kuomet įsitraukiame į tą reakcinę būseną: „Ko kitiems žmonėms reikia? Ko jie nori? Na tai tuomet aš tai dėl jų padarysiu.“ Bet taip pat susiduriate su tuo ir kelyje. Daugelį metų tarsi galvojau: „Ką mokytojai nori, kad padaryčiau? Tuomet aš tai padarysiu.“ Kažkam kitam sakiau, kad mąsčiau apie Dievo valią ir ką Dievas nori, kad padaryčiau, ir atsakymas, kurį gavau, buvo toks: „O ką, jeigu Dievas nori, kad priiminėtum savarankiškus sprendimus?“ Man tai buvo šokas, nes, kažkuria prasme, bijojau priiminėti savarankiškus sprendimus.

Taip pat mąsčiau apie tai, kokia yra baisiausia koncepcija Žemėje. Pamąstykite apie tai: kokia yra baisiausia koncepcija Žemėje? Iš tiesų tai yra laisvė, nes, kol yra kažkas, į ką turite reaguoti, kol yra kažkas, kas jus verčia kažką daryti, yra tam tikri sprendimai, kurių jums nereikia priimti. Tačiau jeigu tiesiog stovite ir esate visiškai laisvi, tuomet nėra nieko, kas jus trauktų, ir tik jūs patys nusprendžiate: „Kas aš esu? Kuo noriu būti? Kaip noriu save išreikšti?“

Anksčiau kelyje galvojau, kad, jeigu kalbėsiu visus tuos šaukinius ir studijuosiu mokymus, tuomet vieną dieną įvyks kažkoks stebuklas, ir tapsiu nušvitęs, laisvas ar dar kažkoks. Ir dabar vis labiau pradedu įsisąmoninti faktą, kad kelyje egzistuoja pakopos. Jūs iš tiesų turite daryti visus tuos išorinius dalykus – jie jums padeda judėti pirmyn – tačiau ateina momentas, kai nebejudėsite pirmyn, kol nepasiryšite priimti sprendimo.

Ir būtent apie tai ir kalbėjau, sakydamas, kad turite save mylėti. Galite išklausyti Motinos Marijos diktavimo, ir galite kalbėti invokacijas, tačiau ateina toks momentas, kai turite nuspręsti: „Aš myliu save.“ Aš iš tiesų pajaučiau, manau tai buvo užvakar, o gal diktavimo vakarą, kai nuėjau miegoti. Tiesiog gulėjau ir staiga pajaučiau, kad kažkas manyje pasikeitė ir aš priėmiau tą sprendimą: „Taip, aš myliu save. Aš esu vertas mylėti save.“ Manau, kad mums visiems reikia tai pasiekti. Ne tik su meile sau, bet ir su daugeliu kitų dalykų kelyje.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2015 Kim Michaels