Kas sukelia psichozę?
Klausimas: Studijuodamas koledže pasirinkau netinkamą dalyką, kuris man kėlė pernelyg didelį stresą, ir patyriau problemų pasimatymuose. Baigęs koledžą, ėmiau patirti psichozės epizodus. Kas sukelia psichozę? Fizinės smegenys susijaukia, bet ar psichozė taip pat apima emocinį, mentalinį ir identiteto kūnus?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2025 m. JAV konferencijoje.
Bet kokia fizinė būsena apima visus keturis žemesniuosius kūnus. Tiesą sakant, galėtume sakyti, kad bet kokia būsena Žemėje apima visus keturis materialios visatos ir proto lygmenis. Tiesiog mokslas, dėl savo materialistinės paradigmos, neturi noro pažvelgti už grynai fizinės plotmės ribų. Todėl jie turi atrasti paaiškinimą smegenyse ir vaistus, kurie veiktų smegenis.
Psichozė, kaip ji šiuo metu yra diagnozuojama, iš tiesų gali būti suprantama kaip pernelyg didelis jūsų emocinio, mentalinio ir identiteto kūnų atvirumas. Neturite pakankamai įžvalgumo išfiltruoti impulsus, ateinančius jums iš pasaulio ir iš dvasinės karalijos. Jums visko tampa per daug ir nesugebate funkcionuoti savo įprastiniame gyvenime, kadangi jūsų protas yra labai išsibarstęs, arba esate susiderinę su kažkokia kita realybe ar karalija. Todėl iš tiesų negalite į savo fizinį gyvenimą žiūrėti rimtai; negalite iki galo įsitraukti į gyvenimą ir turite atsitraukti, nes „visko yra per daug“ arba „tai neatrodo tikra“.
Kadangi mokslas, vėlgi, nepripažįsta jokių anapusinių dalykų, jie turi į tai žiūrėti kaip į kažkokį nenormalumą. Galime sakyti, kad tai ateina iš jautrumo, tačiau kaip ir visur kitur, dalykai gali tapti išsibalansavę, kuomet esate pernelyg jautrūs.
Yra daug žmonių, kurie mėgino patirti dvasinius patyrimus ir su kažkuo susijungti, ar tai emocinėje, mentalinėje, identiteto ar dvasinėje karalijose. Jiems pavyko su kažkuo susijungti, tačiau jų ryšys buvo neišfiltruotas ir nesubalansuotas, tad jie tiesiog paskendo patiriamų įspūdžių gausoje. Tai pagrinde liečia susijungimą su trimis žemesnėmis karalijomis, kadangi mes, pakylėtieji mokytojai, jeigu matome, kad kažkas neturi pusiausvyros, mes nuo jo atsitrauksime, kad nesustiprintume tos būsenos. Tačiau identiteto, mentalinėje ar emocinėje karalijose esančios jėgos neatsitrauks; jos iš jūsų ims tiek energijos, kiek jūs leisite joms imti.
Tai yra viena priežastis, kodėl galime sakyti, jog iš tiesų yra gerai gebėti susijungti su kažkuo už fizinės karalijos ribų, tačiau jeigu jums tai tampa nebepakeliama ir nebesugebate funkcionuoti savo kasdieniame gyvenime, tai gali paveikti jūsų Dangiškąjį planą, kadangi jūsų dangiškajame plane yra numatyta, kad turite kažką padaryti fiziniame lygmenyje, o ne iš jo pabėgti, kol tebesate įsikūnijime. Į jūsų Dangiškąjį planą gali būti įrašyta, kad galiausiai turėsite užsitarnauti savo pakylėjimą, tačiau kad užsitarnautumėte savo pakylėjimą, turite gebėti funkcionuoti savo kasdieniame gyvenime. Yra žmonių, kurie su tokiu užsidegimu ieško dvasinių patyrimų, kad ignoruoja kasdienį gyvenimą, ir tai yra nesubalansuotas požiūris į dvasingumą.
Kita jautrumo forma, kurią galite turėti, yra tai, kad esate pernelyg jautrūs, ne kažkam aukščiau jūsų, bet kažkam žemesniam: žemesnei sąmonei, astralinei plotmei ar tamsos jėgoms, kurios turi pernelyg didelį priėjimą prie jūsų sąmonės. Vėlgi, taip yra dėl to, kad esate jautrūs ir neturite jokio filtro.
Materialistinis mokslas tegali samprotauti, kad „tai sukelia nenormali smegenų veikla, smegenys per greitai dirba“. Tad jeigu jiems pavyktų sulėtinti jas vaistais, žmogus tuomet galėtų bent jau funkcionuoti savo kasdieniame gyvenime. Tačiau tai, žinoma, nėra aukščiausias sprendimas, nors kai kuriems žmonėms tai gali būti būtina.
Jūs galite daug ką pasiekti, kviesdami dvasinę apsaugą, prašydami Astrėjos jus išlaisvinti. Tačiau galiausiai turėsite pažvelgti į psichologiją, kokius turite įsitikinimus apie save, apie kitas karalijas, apie galimybę užmegzti ryšį. Kokie yra jūsų įsitikinimai apie jūsų kasdienį gyvenimą? Ar jums jūsų kasdienis gyvenimas atrodo pernelyg nepakeliamas, ir todėl ieškote būdo ištrūkti? Ar jūsų kasdienis gyvenimas, pavyzdžiui, jums kelia pernelyg didelį stresą, jis jums yra pernelyg nepakeliamas? Ar kažko per daug prisiėmėte? Galbūt jums reikėtų pasinaudoti Motinos išmintimi ir tarti: „Aš prilėtinsiu tempą. Atsisakysiu tam tikrų veiklų, kurių man yra per daug, ir siauriau sukoncentruosiu savo dėmesį.“ Tačiau galiausiai jums reikia išrišti psichologiją, kuri leidžia šioms jėgoms jus tempti į save.
Tai taip pat yra susiję su sprendimo priėmimu. Pavyzdžiui, šis pasiuntinys paaiškino, kad būdamas 19 metų jis patyrė išėjimą iš kūno, jis buvo ištrauktas iš savo kūno, jis pakilo į auksinę šviesą, o tuomet su didele jėga buvo išsviestas atgal į kūną. Jis tai interpretavo, kad tai reiškia, jog jam nėra skirta patirti dvasinius patyrimus, kol tebėra fiziniame kūne; jam yra skirta nuveikti kažką šiame pasaulyje, ir todėl jis turėtų susitelkti į šį pasaulį, užuot siekęs pabėgti nuo pasaulio ar patirti kažkokį aukštesnį patyrimą. Jūs taip pat turėtumėte pamąstyti, ar kartais nenusprendėte pabėgti, nes kasdienis gyvenimas atrodo pernelyg nepakeliamas.
Likęs klausimas sukasi apie tai, ar asmuo galėtų kažkuriuo metu nustoti vartoti psichozę slopinančius vaistus, nes jie turi šalutinį poveikį, ir taip pat yra klausiama, ar tai gali paveikti žmogaus gebėjimą susiderinti.
Vaistų poveikis yra toks, kad jie sulėtina smegenų veiklą. Bet matote, jūs nesusijungiate su savo aukštesniuoju aš ir pakylėtaisiais mokytojais per smegenis; jūs susijungiate peržengdami smegenų ribas. Žvelgiant iš teorinės perspektyvos, vaistai netrukdo jūsų gebėjimui tai padaryti, tačiau jie gali paveikti jūsų gebėjimą atsijungti nuo smegenų, peržengti smegenų ribas.
Tačiau, kaip ką tik sakiau, dalis problemos gali būti ta, kad jūs norite peržengti fizinės plotmės ribas, norite pabėgti nuo fizinės plotmės, ir tikitės atrasti kažkokį pabėgimą. Čia, vėlgi, yra svarbu tirti psichologiją. Jeigu pasiekėte tašką, kuriame išrišote psichologiją ir sustiprinote savo įžvalgumą, tuomet yra įmanoma atsisakyti vaistų. Tačiau turite būti atsargūs; aš jums nesakau tai daryti iš karto. Turite į tai pažvelgti labai atidžiai; turite pasikonsultuoti su gydytoju ir vaistus mažinti palengva, per ilgesnį laiko tarpą, ir tuomet žiūrėti, kokį jie daro poveikį jūsų gebėjimui funkcionuoti savo kasdieniame gyvenime.
Tad tuo iš tiesų noriu pasakyti, kad jums reikia susitelkti į savo gebėjimą funkcionuoti kasdieniame gyvenime ir nepakenkti tam gebėjimui, ar tai būtų daroma vaistais ar nesubalansuota dvasine veikla. Aš čia, žinoma, kalbu bendrai. Turite čia atrasti pusiausvyrą, ir yra daug dvasingų žmonių, kurie į dvasingumą žiūri nesubalansuotu būdu, galinčiu atvesti prie įvairių simptomų. Vėlgi, galime sakyti, kad psichozė iš tiesų yra nesubalansuota reakcija į gyvenimą, ir kai atrasite pusiausvyrą, vaistai jums nebebus reikalingi. Tačiau turite būti atsargūs ir nemanyti, kad jau atradote tą pusiausvyrą, dar nebūdami išrišę pakankamai psichologijos. Manau, kad atsakiau į šį klausimą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com