Dvasinė perspektyva į narcisistinį asmenybės sutrikimą

Klausimas: Šis klausimas būtų apie narcisistinį asmenybės sutrikimą. Psichologijoje narcizai yra priskiriami kitai kategorijai nei psichopatai, psichologija narcizu vadina tokį žmogų, kuris, be kitų dalykų, jaučiasi nepaprastai svarbus, svajoja apie beribę valdžią, sėkmę, grožį ir t.t., tiki, jog yra ypatingas ir unikalus, ir visi juo turėtų labai žavėtis, be jokio pagrindo tikisi, kad su juo bus ypatingai elgiamasi, išnaudoja kitus ir siekia pasinaudoti žmonėmis, siekdamas savo asmeninių tikslų, jam stinga empatijos kitų žmonių jausmams ir poreikiams. Ką mokytojai galėtų pasakyti apie šį psichinį sutrikimą iš dvasinės perspektyvos? Ar yra avatarų, kuriems išsivystė pilnas arba ekstremalus šio sutrikimo spektras?

Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2019 m. konferencijoje Olandijoje.

Pradedant nuo paskutinio klausimo, taip, iš tiesų yra avatarų, kuriems išsivystė narcisistinis asmenybės sutrikimas. Taip pat yra daug narcisistinį asmenybės sutrikimą turinčių žmonių, kurie yra puolusios būtybės. Ir taip pat yra šį sutrikimą turinčių pirminių Žemės gyventojų, kurie nenupuolė. Tačiau tarp pirminių gyventojų reliatyviai yra nedaug tokių, kurie būtų nuėję į narcisistinio asmenybės sutrikimo kraštutinumus. Pagrinde į tai įpuola avatarai ir puolusios būtybės.

Galėtume sakyti, kad puolusios būtybės jau turėjo šį sutrikimą prieš čia ateidamos. Daugelis jų nusileido į tai dar giliau, pavirsdamos jūsų taip vadinamais psichopatais, kurie demonstruoja daug didesnę agresiją, siekdami kontroliuoti arba sužeisti kitus žmones. Galėtume sakyti, kad avataras negali tapti psichopatu. Tai tiesiog nebūtų įmanoma, nebent avataras nupultų tam tikros sferos pabaigoje, nors kad tai nutiktų yra ganėtinai menka tikimybė. Iki šiol to dar nė karto neįvyko.

Kai paimate mūsų perduotus mokymus apie gimimo traumą – kai patiriate gimimo traumą, nutinka taip, kad esate priverčiami persijungti iš globalesnio suvokimo, kurį turite natūralioje planetoje, į labiau į save sukoncentruotą suvokimą. Natūralioje planetoje jūs daug geriau suvokiate, kad esate visumos dalis, ir būtent šis suvokimas paskatino avatarą pažvelgti į Žemę ir nuspręsti čia nusileisti, kad galėtų padėti pakelti Žemę. Tad avataras ateina su globaliu suvokimu, kuris, žinoma, yra narcisistinio asmenybės sutrikimo antitezė arba priešingybė.

Tačiau kai patiriate šią gimimo traumą, jeigu ji yra labai, labai gili ir labai, labai skausminga, avataras tuomet persijungia ir savo dėmesį sukoncentruoja į save. Jis palaipsniui gali, paprastai per keletą gyvenimų, vis labiau ir labiau koncentruotis į save, vis labiau ir labiau koncentruotis į tai, kad niekada daugiau nepatirtų tokio skausmo, kurį patyrė gimimo traumoje, ir tai tuomet gali paskatinti avatarą vis labiau ir labiau koncentruotis į save.

Mes jau anksčiau kalbėjome apie faktą, kad dvasiniuose judėjimuose yra dviejų tipų žmonės. Yra tokių, kurie pradeda žiūrėti ne tik savęs ir pradeda dirbti dėl visumos arba suvokia, kaip yra vertinga turėti atskaitos tašką, kuris peržengia jų dabartinės sąmonės būsenos ribas. O tuomet yra kita grupė, kuri nesugeba atlikti, ar bent jau iki šiol dar neatliko šio perėjimo. Ir todėl jie į dvasinį kelią žiūri iš į save sukoncentruotos, savanaudiškos perspektyvos.

Tam tikra prasme, galėtume sakyti, kad dauguma žmonių, kai jie pirmą kartą atranda dvasinį kelią, yra labai susikoncentravę į save, nes kodėl jie yra atviri dvasiniam keliui? Na, dėl to, kad buvimas Žemėje jiems kelia didelį skausmą. Jie jaučia, kad tai nėra natūralu, tai nėra teisinga, jie turi savo gimimo traumą, su kuria galynėjasi, ir jie galiausiai ryžosi šitai pripažinti ir nusprendė, kad nori kažko imtis, kad tai pakeistų. Jie nori iš to išsivaduoti. Tiek daug žmonių yra susikoncentravę į save, o tuomet, kai pradeda taikyti dvasinius mokymus ir įrankius, ir ima augti kelyje, jie palaipsniui šitai įveikia. Kai skausmas sumažėja, jis jų taip nebeįtraukia.

Kaip suprantate, bet kokie dalykai, kuriuose dalyvauja savimonę turinčios būtybės su laisva valia, turi daug sudėtingumo lygmenų. Mes kol kas jums davėme tam tikrus mokymus apie avatarus ir koncentravomės į tuos žmonės, kuriems žinome galintys padėti. Kaip sakiau, jūs pripažįstate, kad jaučiate skausmą, kad turite problemą, kad norite ją išspręsti ir norite augti. Todėl esate pasiryžę pažvelgti į save ir į tai, ko reikės, kokius pokyčius turėsite padaryti, kad galėtumėte įgyti didesnę ramybę savo prote, užuot mėginę pakeisti kitus žmones ar pasaulį.

Tad būtent tokie žmonės yra atviri mūsų mokymams. Tačiau taip pat egzistuoja toks avatarų tipas, kurie, po pirminės gimimo traumos, taip efektyviai sugebėjo neigti gimimo traumą ir neigti skausmą, kad pasiekė tašką, kuriame sąmoningai net nebepripažįsta šio skausmo. Kai kurie iš jų pereina į būseną, kurioje beveik nori įrodyti, jog puolusios būtybės klysta, ir jie tai siekia padaryti įgydami kažkokį ypatingą gebėjimą ar žinias. Taip pat yra avatarų, kurie įžengė į varžymosi su puolusiomis būtybėmis būseną, kurioje siekia išvystyti tam tikras psichines galias, dažnai dar vadinamas juodąja magija, ir jie jaučia norintys įrodyti, kad šitai sugeba daryti geriau už puolusios būtybės. Kaip sakiau, jie nepereina į šį psichopatinį sutrikimą, kuriame agresyviai siekiate nužudyti žmones, tačiau jie gali labai stipriai susikoncentruoti į mėginimą save išaukštinti.

Tad yra šių žmonių, kurie atranda dvasinį mokymą, net ir pakylėtųjų mokytojų mokymą, ir jie šiuo mokymu naudojasi ne tam, kad įveiktų savo skausmą ir savo ribotumus, ne tam, kad norėtų kažką išmokti, norėtų augti, norėtų keistis, bet tik tam, kad galėtų save išaukštinti, galėtų įgyti kažkokį ypatingą gebėjimą, galėtų pasirodyti geresni kitų žmonių akyse. Jie nori padaryti įspūdį, nori įrodyti, kad puolusios būtybės klysta, nori įrodyti, kad yra pranašesni, ir į dvasinį kelią ateina turėdami šį tikslą.

Šioje dispensacijoje jūs tiek daug to nematote, nors daug daugiau tai matėte ankstyvaisiais šios dispensacijos metais. Tačiau netgi dar daugiau tai matėte ankstesnėse dispensacijose, kuomet matėte šiuos žmones, kurie naudojosi mokymais kaip priemone stiprinti savo narcisistinį asmenybės sutrikimą, netgi iki tokio lygmens, kad kartais pradėdavo manyti, jog pakylėtieji mokytojai palaiko jų narcisistinius polinkius ir jų narcisistinį mėginimą save išaukštinti. Jie manė, kad mokymai pateisina jų pranašumo jausmą.

Ką galime padaryti dėl šių žmonių? Visiškai nieko. Nėra nieko, ką mūsų mokymai dėl jų galėtų padaryti. Nes jeigu neturite noro pažvelgti į save, tuomet mūsų mokymai jums nepadės.

Mes gerbiame laisvą valią. Suprantame, kad daug, daug žmonių Žemėje yra skaudžių smūgių mokykloje, kurioje privalo siekti tam tikros patirties ir sulaukti fizinės reakcijos į tai iš visatos, iš kosminio veidrodžio, kol jiems bus gana ir pasieks tašką, kuriame atvers savo protą sužinoti kažką naujo. Mes nieko dėl jų negalime padaryti.

Tai yra mintis, kuria galite pasinaudoti, kai susiduriate su tokiais žmonėmis, jūs galite suvokti, kad: „Jeigu pakylėtieji mokytojai nieko negali padaryti dėl šių žmonių, kodėl turėčiau manyti, kad aš galiu kažką dėl jų padaryti?“ Yra dvasingų žmonių, gero norinčių dvasingų žmonių, kurie turėjo šeimos narius, turėjo žmoną arba vyrą, turėjo kitus santykius su narcisistinį asmenybės sutrikimą turinčiais žmonėmis, ir jie jautė užuojautą ir norėjo išgelbėti šiuos žmones. Dažnai tai atvesdavo prie didelio nusivylimo ir skausmo šiems žmonėms, kadangi narcisistinį asmenybės sutrikimą turintys žmonės tiesiog nesikeičia, arba jie keičiasi labai, labai lėtai.

Tad geriausia, ką galėtumėte padaryti, jeigu pažįstate tokių žmonių, būtų neleisti sau pasiduoti frustracijai, o vienintelis būdas išvengti frustracijos yra nemanyti, kad turite pakeisti šiuos žmones. Taip pat turite pripažinti, kad neprivalote mėginti įtikti šiems žmonėms.

Turite pripažinti, jog privalote priimti, kas yra šie žmonės, ir kad tikriausiai nieko negalėsite padaryti, kad juos pakeistumėte. Tačiau tuomet jums taip pat reikia priimti, jog vien dėl to, kad turite santykius su šiais žmonėmis, nereiškia, kad privalote save pakeisti taip, kad jiems įtiktumėte. Jūs turite teisę būti tuo, kuo esate, ir eiti keliu, kaip jūs jį suvokiate, o jeigu tai reikš, kad jūs iš jų išaugsite, tuomet turite teisę juos palikti, nes nebus jokios naudos, jeigu save stabdysite ir, žinoma, tai jums nebus jokia pagalba, jeigu save stabdysite. Ir tai taip pat nepadės visai žmonijai, sąmonės kėlimo tikslui, jeigu save stabdysite vien dėl to, kad pažįstate kažką su narcisistiniu asmenybės sutrikimu. Jūs tiesiog leidžiate jiems būti.

Tai nereiškia, kad negalite jiems pasakyti tam tikrų dalykų, tačiau šiuos dalykus jiems sakote ne dėl to, kad siekiate juos pakeisti, kad turite intenciją ir norą juos pakeisti. Jūs tiesiog išreiškiate save: kas jūs esate, kaip žiūrite į gyvenimą, koks yra jūsų supratimas. Jūs tiesiog išreiškiate save, o tuomet esate visiškai neprisirišę – neprisirišę prie to, kaip jie į tai reaguos, nes jūs neturite tikslo jų pakeisti. Jūsų tikslas tėra būti savimi ir išreikšti save su kiekvienu sutiktuoju.

Jūs taip pat, žinoma, galite pasiekti tašką, kuriame suvokiate, kad nebenorite būti artimuose santykiuose su tokiais žmonėmis. Ir tuomet turite teisę judėti toliau, kad ir koks būtų buvęs jūsų ryšys su tokiais žmonėmis. Negalite sau leisti jausti kažkokio paklydusio lojalumo ar jausti, kad privalote likti su tokiu žmogumi, jeigu negalite jam padėti. Neturite jokios pareigos to daryti. Netgi galėtume sakyti, kad žmonėms visada kyla šis klausimas: „O jeigu aš turiu karmą su šiuo žmogumi iš ankstesnių gyvenimų? Argi tai nereiškia, kad turiu likti su tuo žmogumi tol, kol išrišiu karmą?“

Taip, mano mylimieji, tačiau turite suprasti, kad narcisistinį asmenybės sutrikimą turintis žmogus neišriš karmos, kurią jis turi su jumis, nes jis neturi jokio noro keistis. Tad negalite laukti, kol bus išrišta visa karma. Savo dėmesį turėtumėte sutelkti į savo pačių augimą ir išrišti savo viduje turimą karmą, tai yra, neišspręstą psichologiją. Kai tai padarysite, tapsite laisvi nuo karminių įsipareigojimų tam žmogui, ir todėl turėsite teisę judėti toliau, jeigu pasirinksite judėti toliau.

Jūs, žinoma, galite pasirinkti toliau su jais bendrauti, tačiau dabar galite bendrauti su jais nauju būdu, kuomet jie nebetrikdytų jūsų ramybės. Jie jūsų nebeįtrauktų į reakcinį šabloną ir todėl galėtumėte su jais turėti laisvesnį santykį. Galėtumėte pasirinkti likti tuose santykiuose, ką aš ypač rekomenduočiau tėvams ir vaikams, ne tiek labai antrosioms pusėms, tačiau jūs neturite tokios pareigos. Neturėtumėte jausti turintys tokią pareigą, nes jeigu jaučiate turintys pareigą, tuomet tai yra dalis karmos, kurią jūs turite su tokiais žmonėmis.

Tai, vėlgi yra vienas iš tų klausimų, kuris kyla dvasingiems žmonėms, nes kai kurie iš jų gali jausti: „O jeigu kažkaip pakenkiau tam žmogui ankstesniame gyvenime ir todėl turiu karmą, ir turiu grąžinti tą karmą, ir tik po to galėsiu judėti toliau?“ Kai turite reikalų su žmogumi, kuris turi narcisistinį asmenybės sutrikimą, nėra labai tikėtina, kad kažkaip jam pakenkėte ankstesniame gyvenime. Daug labiau tikėtina yra tai, kad ankstesniame gyvenime įžengėte į sąmonės būseną, kurioje norėjote jį išgelbėti, norėjote jį pakeisti, ir būtent dėl to turite su juo ryšį. Tad dažnai nėra nieko, ką turėtumėte kompensuoti, už kažkokius blogus veiksmus, tačiau turite įveikti šį norą pakeisti žmogų, kurio negalite pakeisti.

Kartais dvasingiems žmonėms yra būtina suvokti, kad kai esate tokioje planetoje kaip Žemė, kurioje kolektyvinė sąmonė yra tokia žema, ir be to joje viešpatauja laisva valia, o taip pat joje yra žmonių-narcizų, galvojimas, kad galite pakeisti kitus žmones, gali turėti dvasinės puikybės elementą. Nes kai iš tiesų pripažįstate laisvą valią, kai pripažįstate, kaip yra sunku priversti narcizą pamatyti tai, ką jis neigia, tai yra dvasinė puikybė galvoti, kad galėsite tai padaryti.

Kaip sakiau, jeigu mes, pakylėtieji mokytojai, suvokiame negalintys padėti šiems žmonėms, nes jie savo patirtis privalo susirinkti skaudžių smūgių mokykloje, tuomet jeigu jūs galvojate, kad galėsite pranokti pakylėtuosius mokytojus, tai yra dvasinės puikybės forma. Tad jums gali būti būtina pripažinti tai savyje, kadangi daugelis avatarų turi tam tikrą dvasinę puikybę.

Jos užuomazgas galėjote turėti dar prieš ateidami į Žemę, kuomet pažvelgėte žemyn į Žemę ir pagalvojote: „O, tikrai galėsiu kažką padaryti, kad jiems padėčiau.“ Jūs žinojote, kad pakylėtieji mokytojai egzistuoja, žinojote, būdami avataru, kad mes dirbame su Žeme ir siekiame viską kelti aukštyn, tačiau daugeliui jūsų tai nebuvo pranašumo prieš pakylėtuosius mokytojus jausmas. Jūs samprotavote šitaip: „Bet pakylėtieji mokytojai nėra įsikūnijime ir būtent dėl to jie negali pasiekti žmonių. Bet jeigu aš nusileisčiau į įsikūnijimą, tikrai galėčiau pasiekti žmones. Jie manęs paklausytų, nes aš būčiau įsikūnijime kaip ir jie.“

Tarp mūsų iš tiesų yra tokių, kurie pakilo iš Žemės, kurie nusileido į Žemę būtent dėl šios priežasties. Tačiau tai yra tam tikra dvasinė puikybė, kurią galite turėti būdami avataru, kadangi buvote taip įpratę prie natūralios planetos, kad jeigu parodysite žmonėms jų įsitikinimų ribotumą, jie priims tai, ką jūs sakote, ir pasikeis. Ir jūs netgi nemanėte, kad Žemėje galėtų būti kažkaip kitaip. Jūs netgi negalėjote suvokti, kad Žemėje galėtų būti ne taip. Negalite to iš tiesų suvokti, kol nesate to patyrę. Būtent dėl to mes, pakylėtieji mokytojai, net negalėjome jums iš anksto pasakyti, kokį didelį patirsite šoką nusileidę į įsikūnijimą.

Tad matote, kartais jums yra būtina, kai pažįstate narcizą, pripažinti, kad turite tam tikrą dvasinės puikybės elementą, kuris jus verčia manyti, kad galėsite pakeisti šiuos žmones. Ir jums tiesiog reikia pamatyti, kad tai ateina iš atskirosios savasties, ir leisti jai mirti, suvokiant, jog dėl laisvos valios dinamikos ir narcisistinio asmenybės sutrikimo dinamikos negalite įtikinti šių žmonių – negalite priversti jų pamatyti to, ko jie nenori matyti. Jie visada sugebės iškreipti viską, ką besakysite, ir pakeisti tai taip, kad jaustų turintys pateisinimą: „Bet aš neprivalau keistis. Man nereikia priimti to, ką pasakė šie žmonės.“ Jie visada gali surasti kažkokią priežastį, jie visada gali sakyti, kad yra aukštesniame lygmenyje už jus ir todėl jiems nėra būtina kreipti dėmesį į tai, ką jūs sakote.

Narcisistinį asmenybės sutrikimą turintis žmogus neturi nepilnavertiškumo komplekso. Jis kenčia nuo nepilnavertiškumo komplekso priešingybės: nuo pranašumo komplekso, tačiau jam neatrodo, kad jis nuo to kentėtų, nes jaučiasi pranašesnis. Jis gali atmesti bet kokius kitų sakomus dalykus ir jaustis visiškai teisus nesikeisdamas. Ir paprastas klausimas, kurį turėtumėte sau užduoti, yra toks: „Atsižvelgiant į tai, ką žinau apie laisvą valią, kodėl turėčiau norėti pakeisti narcizą? Jeigu būtent tokios patirties jis nori, kodėl turėčiau norėti jį pakeisti?“

Ir štai tuomet galite tai paleisti ir tarti: „Na, jeigu negaliu jų pakeisti, kodėl turėčiau norėti šalia jų būti?“ Ir, vėlgi, jeigu esate susiję artimais šeimos ryšiais, jūs, žinoma, vis dar galite šalia jų būti. Tačiau kai pažvelgiate į save ir į savo reakciją į juos, kai išsilaisvinate nuo savo reakcinių šablonų, jūsų nebetrikdo buvimas šalia jų. Nebesate įtraukiami į jų žaidimus, galite būti savimi ir save išreikšti, ir tuomet jums nebėra tokia didelė našta būti šalia jų. Ir juk iš tiesų galite ištverti tuos keletą kartų per metus, kai turite šeimos susibūrimus. Nesakau jums, ką turėtumėte ar neturėtumėte daryti. Tiesiog atkreipiu jūsų dėmesį, kad yra visiškai įmanoma išlaikyti tam tikrus civilizuotus santykius su savo šeimos nariais, kurie serga šiuo narcisistiniu asmenybės sutrikimu, neleidžiant, kad tai trikdytų jūsų kelią ir jūsų proto ramybę.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2019 Kim Michaels