Daugiau nei dvi lytys?

Klausimas: Kai buvau jauna, visuotinai buvo priimama, kad egzistuoja dvi lytys: vyras ir moteris. Šių dviejų lyčių reprodukcinis tikslas yra gerai žinomas. Vyrai turi XY chromosomą, o moterys XX chromosomą savo ląstelių branduolyje. Pastaraisiais metais į viešumą labai stipriai iškilo naujos nuomonės apie lytį. Pasak šių idėjų, egzistuoja daugiau nei dvi lytys, ir lytis priklauso nuo to, kaip žmogus į save žiūri ir save išreiškia. Esą egzistuoja daug skirtingų lytinių tapatumų, tarp jų vyras, moteris, translytis, lyčiai neutralus, nedvinaris, alytiškas, panlytiškas, interseksualus, dvidvasis, trečiosios lyties ir t.t. Arba nė vienas iš jų, ar netgi kai kurių jų derinys. Atsirado tendencija, kad pakanka asmeniui pareikšti, jog jis tapatinasi su viena iš šių lyčių. Individai, kurie gimė kūne, kuris yra visuotinai pripažįstamas vyrišku kūnu, perėjo brendimą ir pasiekė suaugusiojo vyro amžių, vieną dieną paskelbia, kad jie save laiko moterimis, ir šitaip jie yra priimami į moterų sportą, kur jie dažnai visiškai nugali atletes moteris, kurios nuo gimimo buvo pripažįstamos moteriškos lyties. Šiems individams taip pat buvo suteiktas priėjimas prie moterų persirengimo kambarių ir dušų viešuose baseinuose, ir jiems net nereikėjo operuotis, kad pasikeistų lytį. Nes jie sako save laikantys moterimi, kuo moterys šiuose persirengimo kambariuose nėra labai patenkintos ir nesijaučia saugiai. Noriu paklausti, kas čia vyksta. Ar tai yra siela ar Sąmoningasis AŠ, kuris savo esmėje yra belytis? Ar tai yra sielos iš planetų, kuriose dvinarė situacija su vyrais ir moterimis neegzistuoja? Kaip mokytojai žiūri į šį vystymąsi žmonių visuomenėje? Jaučiuosi ganėtinai dėl to sumišusi.

Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2024 m. Naujųjų Metų vebinare.

Kaip jau anksčiau sakiau, visam šiam vystymuisi esminis pagrindas yra tai, kad visa tai į paviršių iškelia kylanti kolektyvinė sąmonė ir paleidžiamos dvasinės energijos. O tai reiškia, kad visi disbalansai privalo būti išreiškiami vis didesniais kraštutinumais, kol žmonės galiausiai pamatys, kaip tai yra nesubalansuota. Ir yra akivaizdu, kad kai kurie iš šių aprašytųjų veiksnių yra labai stipriai nesubalansuoti. Tačiau jeigu pažvelgtumėte už viso to giliau, dalis to, kas taip pat vyksta pasaulyje, ir ne tik šiuo klausimu, bet ir kitais klausimas, yra tai, kad individualumas yra išreiškiamas vis ekstremalesniais būdais, kad žmonės būtų priversti pažvelgti į pusiausvyrą tarp individo teisių ir bendruomenės teisių. Kitaip tariant, ar gali vienas žmogus, esantis vyro kūne, apsiskelbti, kad yra translytis, ir tuomet jam turėtų būti leidžiama eiti į moterų persirengimo kambarį, dėl ko visos kitos moterys pasijaučia nejaukiai? Ar vieno individo situacija gali nustelbti daugumos teises?

Ir tai tiesiog yra neišvengiama pasekmė, kaip jau anksčiau paaiškinome, tokioje nenatūralioje planetoje, kokia yra Žemė, kur yra tokia stipri dualistinės sąmonės įtaka, kad viskas, kas vyksta, yra iškreipiama. Jeigu grįžtumėte į visuomenę prieš kelis šimtus metų, dauguma žmonių tose visuomenėse gyveno labai fiksuotoje pozicijoje visą savo gyvenimą. Jeigu jie, pavyzdžiui, gimdavo valstiečiais, tai ir nugyvendavo visą savo gyvenimą būdami valstiečiais. Didžioji dalis populiacijos neturėjo jokio gebėjimo arba labai mažą gebėjimą išreikšti savo individualumą. Galbūt buvo keletas žmonių visuomenės viršūnėje, tarp elito, kurie turėjo daugiau galimybių išreikšti savo individualumą, tačiau tokių žmonių buvo labai mažai. Ir, žinoma, kaip paaiškinome, kas yra dvasinis augimas? Tai yra individualumo išraiška. Nepakylate kolektyviškai, pakylate kaip individas, augate kaip individas, nes tam, kad galėtumėte dvasiškai augti tokioje planetoje kaip Žemė, turite save pakelti virš kolektyvinės sąmonės, ir todėl turite turėti stiprų individualumą. Taip pat galite matyti, kad pats demokratijos pagrindas yra individualaus žmogaus pripažinimas ir pripažinimas, kad kiekvienas individas turi teises.

Tad vyko šis iš tiesų reikalingas pokytis iš labiau kolektyvinio suvokimo, kuriame žmonės buvo valdomi kolektyvinės sąmonės, į labiau individualų suvokimą. Ir būtent tam demokratijos leido įvykti per kelis praėjusius šimtus metų. Tačiau kad galėtų toliau augti į aukso amžių, šios demokratijos turės suprasti, kad kai kurios iš jų nuėjo per toli su individualiomis teisėmis, ir jos dar nepakilo į aukštesnį lygmenį, kuriame būtų atradusios pusiausvyrą tarp individo teisių ir kolektyvo teisių. Ir būtent tai kai kurioms iš šių šalių reikia atrasti: aukštesnį pusiausvyros lygį, ir būtent dėl to iškyla kai kurios iš šių problemų, kuomet individai elgiasi akivaizdžiai nesubalansuotais būdais, tuo pat metu reikalaudami, kad visuomenė turėtų jiems leisti šitaip elgtis, nepaisant to, kokias pasekmes tai turės kitiems.

Matote, vėlgi, tokioje dualistinėje planetoje, kokia yra Žemė, viskas gali būti iškreipta ir bus iškreipta dualistinės sąmonės. Turite seną dėsnį, vadinamą Merfio dėsniu, kad viskas, kas gali nenusisekti, nenusiseks. Na, štai jums Marijos dėsnis: Viskas, kas gali būti iškreipta dualistinės sąmonės, bus iškreipta dualistinės sąmonės.

Net ir laisvės koncepcija gali būti iškreipta. Su laisve išreikšti save kaip individą gali būti nueita per toli, ir, žinoma, puolusios būtybės visada su tuo nueidavo per toli. Puolusios būtybės nori sukurti situaciją, kurioje bet kuris individas tiesiog galėtų paskelbti, kad turi teisę tai daryti, nepaisant to, kokias pasekmes tai turės kitiems, tačiau jūs niekada neturite šios teisės. Vėlgi, nutiko taip, kad daugelis demokratijų darėsi vis labiau ir labiau tolerantiškos individualiai raiškai. Bet dabar atsirado individų, kurie tuo naudojasi sakydami: „Jeigu man nėra leidžiama elgtis tokiu būdu, kuris žeidžia kitus žmones, tai reiškia, jog jūs man esate netolerantiški.“ Kitaip tariant, iš tiesų tai jie yra netolerantiški kitiems, tačiau savo gynybai jie naudojasi tuo, kad esą kiti yra netolerantiški, jeigu mėgina suvaržyti jų ekstremalų elgesį. Matote, vėlgi, tai vyksta kaip natūrali demokratijų evoliucija, kuomet jūs tiesiog pereinate fazę, kurioje tampate šiek tiek išsibalansavę individualios laisvės suteikime, ir tuomet turite rasti būdą sugrįžti į geresnę pusiausvyrą, aukštesnį pusiausvyros lygį, kurioje subalansuotumėte individą su visuma.

Galėtume sakyti, bent jau kaip pereinamąją priemonę, nes ši translytiškumo problema galiausiai bus transcenduota, bet galėtume sakyti, jog, žinoma, turite teisę paskelbti, kad nors turite vyrišką kūną, pagal lytį esate moteris. Tačiau neturite teisės primesti savo buvimo kitoms moterims, įsiverždami į jų persirengimo kambarius ar varžydamiesi moterų sporte, nes akivaizdžiai turite vyrišką kūną. Ir net jeigu pasidarytumėte operaciją, kitos moterys turėtų turėti teisę pasakyti: „Mes nesijaučiame jaukiai su šiuo asmeniu mūsų persirengimo kambaryje.“ Visuomenėms tiesiog reikia atrasti aukštesnį pusiausvyros lygį tarp individualių teisių ir bendruomenės teisių. Galėtume sakyti, kad esmė čia iš tiesų nėra individas ir bendruomenė, esmė yra atrasti pusiausvyrą tarp vieno individo teisių ir daugelių individų teisių.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2024 Kim Michaels