Vandenio evangelija
TEMOS: Netikruose mokymuose esama tiesos – kaip ir klaidų, kurios iškraipo mokymą subtiliais būdais – Jėzus keliavo į Rytus – kentėjimas nėra raktas į dvasinį augimą – tamsos jėgos sukuria kančias, ir tai leidžia valdžios elitui išnaudoti visuomenę – kančios nėra Dievo plano dalis – Dievas nori, kad žmonės turėtų gausingą gyvenimą – negalite atskirti tiesos nuo klaidos loginiu protu – Jėzus nekentėjo taip kaip kiti
Klausimas: Jėzau, ką galėtum pasakyti mums apie knygą „Vandenio Jėzaus Kristaus Evangelija,“ kurią parašė Levi?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Levio knyga nepateikia tikslaus mano gyvenimo ir tikrojo mokymo aprašymo. Knygą įkvėpė ne pakylėtieji mokytojai, o žemesniosios jėgos. Tai nereiškia, kad joje nesama tiesos, nes kiekviename klaidingame šioje planetoje egzistuojančiame mokyme egzistuoja tam tikra dalis tiesos. Tamsos jėgos žino, kad negalės suklaidinti nė vieno tokiu mokymu, kuris būtų ištisai klaidingas. Todėl jos paima tiesą ir įmaišo į ją šiek tiek klaidingų idėjų.
Ir tai yra tipiškas dalykas, kurį galite pamatyti kiekvienoje šioje planetoje egzistuojančioje religijoje, ir krikščionybė yra pats geriausias pavyzdys. Bažnyčios vadai paėmė mano tikrąjį mokymą, ir labai palengva ir labai subtiliais būdais jį iškreipė, tuo būdu paversdami jį keliu, kuris žmogui atrodo teisingas, tačiau baigiasi jis mirtimi. Štai kodėl matote tiek daug krikščionių ir tiek daug kitų religijų narių, kurie yra absoliučiai įsitikinę, kad tai, ką jie daro, yra visiškai teisinga, ir kad jų evangelija yra vienintelė tiesa ir absoliuti tiesa.
Neįmanoma argumentuotai bendrauti su šiais žmonėmis, nes jie nenori matyti, kad tarp didelės dalies tiesos jų mokymuose yra įmaišyta truputis klaidų. Ir dėl to jie nenori pripažinti, kad kelias, kuriuo jie eina, neatves jų į dangų.
Egzistuoja keletas knygų apie mano prarastuosius metus, ir visose jose yra pateikiama dalis istorijos. Dabar užtruktų pernelyg ilgai pateikti jums pilną istoriją, nes tam iš tiesų prireiktų labai storos knygos, norint aprašyti viską, kas man nutiko per tuos prarastuosius metus. Tačiau aš iš tiesų daug ir toli keliavau, ypač į Rytus, ruošdamasis savo misijai, nors dar nežinojau, kur tiksliai einu ir kas nutiks.
Aš iš tiesų ėjau keliu, kuriuo tikrieji mokiniai ėjo nuo laikų pradžios, žengdami žingsnį po žingsnio ir nežinodami, kur baigsis kelionė. Tai yra tikrasis tikėjimas – kai esate pasirengę leisti Dievui jus vesti, nors ir neturite jokių garantijų dėl to, kas įvyks rytoj.
Kimas: Kaip pavyzdį, ar galėtum pakomentuoti sekančią ištrauką iš šios knygos: „Jėzus kentėjo, kaip kenčia kiti žmonės, ir pavirto tobulu per kančią; nes tai yra vienintelis kelias į tobulumą. Jis parodė pavyzdį, ko galima pasiekti, ištveriant kryžių ir žiaurų elgesį.“
Jėzus: Norėčiau žinoti, kodėl pasirinkai būtent šią citatą?
Kimas: Ji mano prote išsiskyrė tuo, kad joje nepajaučiau tiesos vibracijos. Ir žvelgiant iš logiškos perspektyvos, iš tiesų nemanau, kad kančia yra raktas į dvasinius pasiekimus.
Jėzus: Tai yra puikiai parinktas pavyzdys, parodantis jums tiesos ir klaidos suplakimą, kurie suklaidina daugelį žmonių. Šioje citatoje esu parodomas ne kaip koks nors nepasiekiamas stabas, kaip Dievas įsikūnijime, o kaip žmogus, kuris, eidamas dvasiniu keliu, pasiekė Kristaus tobulumą. Tai yra tiesa, kaip paaiškinu šioje svetainėje. Tad šis tiesos teiginys, kurį daugelis žmonių jaučia intuityviai, atveria žmonių protus tam, kas seka po to – idėjai, kad pasiekiau tobulumą per kančias.
Esi teisus, kad kančios nėra raktas Kristaus sąmonei pasiekti. Neprisirišimas, tiek prie žemiškojo skausmo, tiek prie žemiškųjų malonumų, yra tikrasis raktas į Kristaus sąmonę.
Nors ši knyga toli peržengia katalikiškų doktrinų ribas, už šios knygos egzistuojančios jėgos vis tiek skleidžia katalikišką Via Dolorosa idėją – kančios kelią. Tai yra klastingas melas, kurį tamsos jėgos skleidžia jau ne vieną šimtmetį. Daugumą kančių Žemėje būtent ir sukūrė šios tamsos jėgos ir žmonės, kurie tarnauja jų įrankiais įsikūnijime. Sakyti, kad antikristo jėgų sukurtos sąlygos yra raktas į Kristiškumą yra tiesiog nesusipratimas. Nebent, žinoma, norėtumėte apsukti viską aplinkui ir sakyti, kad raktas į Kristiškumą yra transcenduoti bet kokias sąlygas Žemėje, ir todėl bet kokia sąlyga gali pasitarnauti kaip tiltas į šią transcendenciją.
Šis susikoncentravimas į kančias išvedė daugelį žmonių klystkeliais nuo tikrojo kelio į Kristiškumą, kuris yra meilės ir džiaugsmo kelias, egzistuojantis aukščiau už bet kokius žemiškus malonumus. Kančios išaukštinimas trukdė žmonių visuomenės progresui, sukuriant iliuziją, kad kančia yra ne tik kad neišvengiama, bet net ir naudinga dvasiniam tobulėjimui. Tai leido nedideliam elitui ir toliau išnaudoti plačiąją visuomenę, užuot vysčius teisingesnę visuomenę, suteikiančia lygias galimybes visiems.
Idėja, kad kančios veda į dvasinį augimą yra klastingas melas. Milijonai žmonių patyrė dideles kančias ir nė per sprindį nepasistūmėjo savo dvasiniame augime. Priešingai, jie vis giliau ir giliau grimzdo į nusivylimą, į jausmą, kad Dievas juos apleido, arba į pyktį prieš neteisingą Dievą – į jausmus, kurie yra priešingi dvasiniam progresui.
Dievas niekada nenorėjo, kad jo sūnūs ir dukterys kentėtų visas šias sąlygas, kurias šiuo metu regite Žemėje. Kančių nebuvo Dievo pirminiame plane, ir galiu jus užtikrinti, kad yra visiškai nebūtina žmonėms patirti žmogiškas kančias, kurias matote Žemėje šiandien. Nėra absoliučiai jokios būtinybės žmonėms patirti žmogiškas kančias, kad galėtų dvasiškai augti ir pasiekti Kristaus sąmonę. Argi nesakiau, kad atėjau, jog visi turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų? Aš neatėjau suteikti žmonėms daugiau kančių, atėjau parodyti kelią, kaip ištrūkti iš šių kančių.
Dievas nenori, kad žmonės kentėtų. Dievas nori, kad žmonės patirtų gausingą gyvenimą, kuris ir buvo pirminis planas Žemės planetai – kad ji iš tiesų teiks gausingą gyvenimą. Tik po Žmogaus Nuopolio, prie kurio prisidėjo tamsos jėgos, kaip paaiškino Motina Marija, šios kančios atsirado Žemėje. Ir nuo to laiko tamsos jėgos skleidžia ir siekia pateisinti žmogiškas kančias, nes tai yra vienas iš efektyviausių būdų, kuriuo jos gali vogti žmonių dvasinę energiją. Kai žmonės kenčia, jie neišvengiamai įsitraukia į negatyvius jausmus, ko pasekoje iškreipia tyrą Dievo šviesą, atitekančią iš jų AŠ ESU Esaties. Ir būtent šią iškreiptą energiją gali pavogti tamsos jėgos, ir jos naudojasi ja savo išgyvenimui ir savo galios žmonėms stiprinimui.
Todėl tamsos jėgos yra suinteresuotos, ir joms tai yra gyvybės ir mirties klausimas, skleisti ir didinti žmogiškas kančias. Jei joms pavyksta priversti pačius dvasingiausius žmones manyti, kad kentėjimas yra naudingas, jos tuomet iš tiesų gali pasinaudoti labiausiai dvasingais žmonėmis planetoje, melždamos iš jų šviesą, kai tuo tarpu šie žmonės galvoja darantys dvasinį progresą, nes patiria visas šias kančias.
Tai iš tiesų yra klaidingas mokymas, gudriai užmaskuotas tikrais mokymais, kurie atveria žmonių protus melui. Štai kodėl nerekomenduočiau nė vienam skaityti šios knygos, nebent jie būtų pasiekę aukštą Kristaus įžvalgumo lygį, kuris leistų jiems atskirti tiesą nuo klaidos vien iš vibracijų. Matote, daugelis Vandenio evangelijoje pateiktų teiginių yra taip gudriai sukurti, jog gali būti labai sunku atskirti tiesą nuo klaidos, naudojantis loginiu protu. Tai atskirti įmanoma, tiktai naudojantis Kristaus proto dvasiniais gebėjimais, ir būtent dėl to tokios knygos kaip ši gali būti pavojingos žmonėms, kurie dar neišmoko atskirti tiesos pagal vibracijas.
Taip pat noriu pasakyti, kad aš iš tiesų nekentėjau taip, kaip kenčia kiti žmonės. Prieš pradėdamas savo misiją, buvau pasiekęs aukštą Kristaus sąmonės lygį, ir puikiai žinojau, kad viskas, ką patiriu, turi aiškų dvasinį tikslą. Be to, žinojau, kad pats pasirinkau savo misiją. Todėl nesijaučiau įstrigęs man nepavaldžiose aplinkybėse, kaip jaučiasi įstrigę dauguma žmonių Žemėje. Būtent šis jausmas, kad esate įstrigę, sukelia pačias intensyviausias kančias, o kadangi aš to niekada nejaučiau, nekentėjau taip, kaip kiti žmonės būtų kentėję, jeigu būtų atsidūrę panašiose aplinkybėse.
Tai nereiškia, kad nepatyriau fizinio skausmo, emocinio skausmo ar kartais net ir frustracijos. Tačiau tai niekada manęs nepaveikė taip giliai, kaip būtų paveikę žmones, kurie dar nepasiekė Kristaus sąmonės. Tad tai yra tik dar vienas pavyzdys, kaip nedidelis, regimai nekaltas teiginys gali maskuoti ganėtinai reikšmingą klaidą. Išoriniam protui teiginys, kad aš kentėjau, kaip kenčia kiti žmonės, gali atrodyti visiškai pagrįstas, tačiau iš tiesų jis pateikia klaidingą įvaizdį apie tai, kas iš tiesų yra Kristaus sąmonė.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com