Pakylėtųjų Mokytojų mokymai ir autorinės teisės
Klausimas: Mokytojai sako, kad galime laisvai naudotis ir dalintis idėjomis iš mokymų. Ką tai reiškia autorinių teisių kontekste? Kuo mes galime naudotis ir dalintis iš mokymų? Ir kokie yra limitai? Ką mums tiksliai yra leidžiama ir ko neleidžiama daryti?
Atsakymas iš Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2025 m. Ukrainai skirtame vebinare.
Na, visų pirma, turite suvokti, kad pagal autorinių teisių įstatymą negalite autorinėmis teisėmis apsaugoti idėjos. Idėja nėra saugoma autorinių teisių. Autorinėmis teisėmis gali būti apsaugomas idėjos išreiškimas specifiniais žodžiais. Pavyzdžiui, poema, kuri kalba apie meilę. Negalite autorinėmis teisėmis apsaugoti meilės, tačiau galite autorinėmis teisėmis apsaugoti poemą, kuri kalba apie meilę. Tai yra vienas dalykas.
Tačiau kitas dalykas yra tai, kad žinote, jog didžioji dalis mokymų yra laisvai prieinami svetainėse. Ir jie yra saugomi autorinių teisių. Tačiau priežastis, kodėl jie yra saugomi autorinių teisių, yra ta, kad nei aš, nei mokytojai nenorėtume, jog žmonės tiesiog nukopijuotų mokymus, kaip jie yra pateikiami svetainėse, ir pradėtų juos, pavyzdžiui, spausdinti knygose. Bet jeigu nekalbame apie tikslius žodžius, jūs iš esmės galite daryti ką tiktai norite. Ir netgi sakyčiau, kad jeigu neuždirbate iš to pinigų, galite daryti ką norite su mokymais.
Ir tai sakydamas turiu omenyje, sakykime, kad nueinate į Pakylėtųjų Mokytojų diktavimų svetainę ir paimate kiekvieną Sen Žermeno perduotą diktavimą ir sudedate juos į knygą, ir tuomet publikuojate tą knygą. Tuo atveju, tikėčiausi, kad pasirašytumėte leidybos sutartį su manimi ir sumokėtumėte man nedidelius komisinius, kaip žmonės tai daro su kitomis knygomis. Tačiau jeigu tiesiog norite publikuoti kažkokias ištraukas iš vienur ar kitur, esate laisvi daryti ką norite.
Jeigu, sakykime, jūs, pavyzdžiui, norite paimti tam tikras idėjas apie psichologiją ir jomis pasinaudoti, nes esate konsultantas ar kažkas, esate laisvi tai daryti. Jums netgi nereikia pasakyti, iš kur atėjo šios idėjos. Man nereikalingas pripažinimas. Aš tiesiog sakau, kad esate laisvi naudotis idėjomis. Jeigu naudosite tiksliai žodžiais išreikštą mokymą tokiu būdu, iš kurio uždirbtumėte pinigus ir tai būtų komercializuota, sakykime, per leidyklą, tuomet tikėčiausi, kad pasirašytumėte kažkokią sutartį su manimi.
Tiesiog mėginu pasakyti, kad jeigu profesionali leidykla norėtų publikuoti kai kuriuos šiuos mokymus, aš tikėčiausi, kad jie pasirašys sutartį su manimi ir sumokės man įprastinį autorinį honorarą. Tačiau jeigu jūs, kaip privatus žmogus, naudojatės mokymais, publikuojate juos svetainėse ar video, ar kad ir kur tai darytumėte, čia iš tiesų nėra jokių limitų tam, ką jums yra leidžiama daryti. Ir jūs galite, jeigu jaučiate, kad tai yra derama, galite pasakyti, iš kur tai ateina, tačiau neprivalote to daryti. Žinau žmonių, kurie dirba konsultantais arba treneriais, ir jie paėmė kai kurias idėjas, įtraukė jas, rašė apie jas knygose, ir viskas su tuo yra gerai, nes tai sričiai nėra derama sakyti, kad šios idėjos atėjo iš pakylėtųjų mokytojų. Mokytojai nemėgina gauti pripažinimo už idėjas, jie mėgina paskleisti šias idėjas. Tai yra pagrindinis dalykas. Ir man taip pat nėra būtinas pripažinimas, nebent, kaip sakiau, tai būtų daroma komerciškai, kuomet jūs paimate tikslius žodžius. Tikiuosi, kad atsakiau į klausimą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com