Knygos kaip mokomieji įrankiai
Klausimas: Noriu paklausti apie Pyloso knygą, „Dviejų planetų gyventojas“. Ši knyga buvo perduota ganėtinai seniai, nors ji buvo minima ankstesnėje dispensacijoje (Summit Lighthouse) per Profetus. Norėčiau žinoti, ką mokytojai šiandien gali pasakyti apie jos, kaip mokomojo įrankio, istorinį tikslumą ir patikimumą. Galbūt jie galėtų rekomenduoti daugiau šaltinių, aprašančių nedokumentuotą mūsų planetos istoriją?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2025 m. Naujųjų Metų vebinare.
Turite būti atsargūs ir suvokti, kad knygos, kaip mokomojo įrankio, vertė nepriklauso nuo jos istorinio tikslumo. Knygos, kaip mokomojo įrankio, vertė priklauso nuo to, ko ji jus gali išmokyti apie žmogišką psichologiją.
Egzistuoja tendencija tarp visų žmonių šiuolaikiniame pasaulyje, kadangi šiuolaikinis pasaulis yra taip stipriai paveiktas linijiško proto, analitinio proto, kad kai pamatote dvasinę knygą, kuri kalba apie kažką, kas įvyko praeityje, norite priimti tai pažodžiui. Ir norite sakyti, kad būtent taip absoliučiai viskas ir buvo. Turite suvokti, kad knygos Dviejų planetų gyventojas vertė yra ne tame, kad priimtumėte viską, kas joje yra sakoma, pažodžiui, sakydami, kad būtent taip viskas tiksliai ir buvo Atlantidoje.
Ši knyga yra vieno žmogaus, žvelgiančio į praeitį Atlantidoje, žiūrinčio į ją iš tam tikros perspektyvos, kuri nebūtinai yra paremta Akašos Kronikų nuskaitymu, tačiau buvo duota su specifiniu tikslu – parodyti tam tikras pamokas. Na ir dabar, daugelis jūsų galėjote susidurti su kita knygų serija, vadinama Tolimųjų Rytų Mokytojų gyvenimas ir mokymai. Joje yra pristatoma idėja, kad egzistavo grupė vakariečių mokslininkų, kurie surengė ekspediciją į Himalajus ir sutiko tenai šiuos dvasios mokytojus, kurie turėjo įvairius antgamtinius gebėjimus. Yra žmonių, kurie kritikavo šią knygų seriją, sakydami, kad pats autorius Baird T. Spalding niekada nebuvo nukeliavęs į Rytus ir nebuvo jokios tokios ekspedicijos. Bet matote, ekspedicija buvo literatūrinis įrankis, mokomoji priemonė. Nors pati tokia ekspedicija nevyko, knygos vis tiek yra vertingos kaip mokomoji priemonė tiems, kurie ieško psichologinių pamokų. Ir tas pats galioja Pylosui. Tas pats galioja daugeliui kitų mokymų, kurie buvo perduoti apie praeityje įvykusius įvykius, įskaitant ir mokymus, kurie buvo perduoti per Madam Blavatskają ir AŠ ESU judėjimą.
Negalite jų priimti pažodžiui. Turite knygą Mano gyvenimai, kurią mes rekomenduotume šioje dispensacijoje žmonėms, kurie yra atviri šiai dispensacijai. Tačiau, vėlgi, jeigu priimsite ją pažodišku protu ir norėsite tikėti, kad viskas, kas yra aprašyta knygoje, įvyko tiksliai taip, kaip yra aprašyta, ir sakysite: duokite man tikslius metus, kada egzistavo knygoje aprašytoji civilizacija, nesuprasite knygos tikslo. Turite čia labai atsargiai į tai žiūrėti, nes kitaip galite pavirsti ateistu arba agnostiku, kuris žiūri į empirinius duomenis. Ir yra žmonių, kurie tai darė, ir jie, pavyzdžiui, padarė išvadą, kad Jėzus neegzistavo kaip fizinis asmuo. Ir jie jums cituos įvairiausius duomenis, įvairiausius istorinius šaltinius, arba sakys, kad nėra jokių įrodymų, kad jis kada nors egzistavo kaip asmuo. Turite čia suprasti, kad galite tai daryti beveik su bet kokia religija, su bet kokiu dvasiniu tekstu. Galite atrasti kažką, kas prieštarauja tam, kas yra laikoma istoriniais duomenimis, arba galite sakyti, kad nėra jokių įrodymų, jog tai kada nors įvyko.
Jeigu naudositės pažodiniu linijišku protu šiuo būdu, užblokuosite savo progresą dvasiniame kelyje. Ir iš tiesų egzistuoja tendencija daugelyje žmonių šiuolaikiniame pasaulyje tai daryti. Tiesiog tikiuosi, kad pakylėtųjų mokytojų mokiniai nepateks į jų tarpą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com