Rusijos žlugimo baimė
Klausimas: JAV prezidentas Džordžas W. Bušas 1991 metais ragino Ukrainos parlamento deputatus likti SSRS sudėtyje ir neskelbti nepriklausomybės nuo Maskvos. Atrodo, kad net ir dabar demokratai, Baideno padėjėjas Sullivan ir CŽV vadovas Burns, taip pat mėgina atsižvelgti į Kremliaus interesus, varžydami JAV karinę pagalbą Ukrainai.
Ar jie baiminasi chaoso Rusijoje, kuris gali įvykti, kai jos agresija Ukrainoje patirs pralaimėjimą? O pagalbos kongrese blokavimas, kuriuo užsiima Trampas ir trampistai, iš esmės trampistus paverčia beveik Putino partija Jungtinėse Valstijose. Negi kongresmenai iš tiesų taip bijo ir yra tokie priklausomi nuo narcizo Donaldo Trampo, jog nemato diktatūrų, Rusijos, Kinijos, Šiaurės Korėjos ir Irano aljanso prieš demokratijas? O gal tai labiau yra vidinės kovos partijos viduje prieš prezidento rinkimus ir Trampo artumas autokratams, o ne demokratams?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2024 m. Velykų vebinare.
Na, žinoma, jeigu grįžtume prie Sovietų Sąjungos žlugimo, Vakaruose egzistavo nemenka baimė, kas įvyks, jeigu Rusija panirs į chaosą, potencialiai suskildama į atskiras šalis, turinčias branduolinius ginklus. Kas įvyks, jeigu koks nors pamišęs lyderis nuspręs paleisti branduolines raketas, pavyzdžiui, iš kažkurios rytinės Rusijos dalies? Galėtume sakyti, kad ši baimė vis dar tam tikru laipsniu egzistuoja, kadangi yra žmonių, kurie projektuoja, kokia galėtų būti potenciali baigtis.
Žinote, kad egzistuoja toks dalykas, vadinamas karo žaidimais, tačiau taip pat yra žmonių įvairiose vyriausybinėse institucijose Jungtinėse Valstijose arba ekspertų grupėse, projektuojančių galimus scenarijus, kurie galėtų įvykti dėl Rusijos karo Ukrainoje. Ir vienas iš šių scenarijų, žinoma, yra tai, kad Putino vyriausybė gali žlugti, ir Rusija gali panirti į tokį didelį chaosą, jog ji suskiltų į atskiras šalis. Ir tuomet kyla klausimas, kas nutiktų su branduoliniais ginklais, kas įgytų jų kontrolę ir ką jie gali nuspręsti su jais padaryti?
Egzistuoja tam tikra tendencija tam tikruose Jungtinių Valstijų sluoksniuose galvoti, kad pažįstamas priešas yra geriau už nepažįstamą. Jie mano turintys tam tikrą pajautimą, kokia buvo Sovietų Sąjunga ir ką ji galėjo ar negalėjo padaryti. Ir jie taip pat mano, kad turi tokį patį pajautimą su Putinu ir jo vyriausybe, nes mano galintys numatyti limitus, kurių jie laikysis. Ir jie mano, kad jis tikrai neperžengs linijos ir netaps visiškai neracionalus, pavyzdžiui, pradėdamas branduolinį karą.
Tačiau jie nežino, jeigu kažkas kitas perimtų valdžią, ką jie darytų. Taip, egzistuoja tam tikra nežinomybės baimė, kuri čia vaidina savo vaidmenį. Ir jūs, pavyzdžiui, galite matyti, kad kai iširo Sovietų Sąjunga, tam tikros Vakarų jėgos įkalbėjo Ukrainos lyderius atiduoti savo branduolinius ginklus už tam tikras saugumo garantijas, kurios, žinoma, dabar buvo pažeistos, kadangi Vakarų šalys nestojo tiesiogiai ginti Ukrainos.
Tai, žinoma, yra vienas rūpestis. Tačiau iš tiesų ne tai kelia sumaištį respublikonų partijoje. Sumaištį respublikonų partijoje kelia tai, kad ši partija dabar yra atsidūrusi egzistencinėje kovoje dėl išlikimo, nes joje vis dar tebėra žmonių, kurie vis dar laikosi tradicinių respublikonų vertybių. O tuomet dar yra Trampo lojalistai, kurie yra pasiruošę nepaisyti jokių tradicinių respublikonų vertybių, sekdami Trampu ir jo užgaidomis, kad ir kokios jos tą akimirką būtų, kurios gali pasikeisti rytoj ar sekančią savaitę.
Tad vyksta egzistencinė kova dėl respublikonų partijos išlikimo. Ir kad ir kokia būtų baigtis, yra labai tikėtina, kad partija arba iširs, arba pasidalins mažiausiai į dvi frakcijas. Užkirsti tam kelią galėtų Trampo pralaimėjimas rinkimuose, kas priverstų kai kuriuos respublikonus tarti: „Užteks, mums jau gana Trampo, turime susigrąžinti funkcionuojančią respublikonų partiją.“ Tačiau vis dar tebėra įmanoma, kad Trampas galės išsaugoti tam tikrą lojalių pasekėjų būrį, kurie norės vykdyti jo politiką, tad skilimas vis dar gali įvykti. Jeigu Trampas būtų perrinktas, kas šiuo metu yra menkai tikėtina, respublikonų partija būtų priversta laikytis kartu, greičiausiai per visą jo buvimą pareigose. Tačiau jam palikus tas pareigas, konfliktas vis dar nebūtų išnykęs, ir jis galėtų perskelti partiją, kadangi Trampas, jeigu būtų perrinktas, toliau savo vyriausybę vestų vis toliau nuo respublikoniškų vertybių. Iš tiesų yra respublikonų, kurie yra daug labiau susiderinę su mano planais ir mano vizija Amerikai nei Trampo lojalistai, kurie iš viso neturi jokio susiderinimo su manimi, kaip, žinoma, ir pats Trampas neturi visiškai jokio susiderinimo su manimi.
Galiu dirbti su kai kuriais šiais respublikonais, tokiais kaip Liz Cheney, Kinzinger ir kitais, ir mėginsiu su jais dirbti, siekdamas išsaugoti tam tikrą tęstinumo jausmą respublikonų partijoje. Tačiau šiuo metu tai nėra lengva. Pagrindinė žinia, kurią čia norėčiau perduoti, yra ta, kad respublikonų partija šiuo metu yra egzistencinėje kovoje ir jos ateitis nėra aiški.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com