Putinas ir branduolinio karo grėsmė

Klausimas: Prezidentas Baidenas pasakė, kad pasaulis dabar yra arčiau branduolinio Armagedono nei kada nors anksčiau nuo Kubos branduolinės krizės laikų. Vladimiras Putinas branduolinę grėsmę kaip ginklą laiko pridėjęs prie Vakarų lyderių galvos. Ar neatėjo jau laikas mokytojams pradėti svarstyti Putino pašalinimą iš fizinio įsikūnijimo?

Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2022 m. vebinare Amerikai „Demokratijos prikėlimas“.

Na, mes jau anksčiau sakėme, jog tikimybė, kad Putinas panaudos branduolinį ginklą, yra maža. Ir net jeigu jis jį panaudotų ribotu mastu, tai iš tiesų sukeltų tokią reakciją iš pasaulio, kurios jis greičiausiai nėra pasiruošęs ištverti. Kaip paaiškinome, kaip paaiškino Portija, jis yra įstrigęs tam tikrame suvokimo filtre, kuriame vis dar tebemano, kad turi kažkokį būdą iš to išeiti, kad jis vis dar tebeturi būdą išsaugoti savo poziciją Rusijoje ir paslėpti klaidas. Mes taip pat sakėme, kad jis mąsto kaip mafijos bosas, besinaudojantis bauginimo taktika, nors už jos iš tiesų nėra jokios fizinės grėsmės.

Turite suprasti, kad prezidentas Baidenas ir daugelis žmonių Baideno administracijoje, kariuomenėje ir CŽV yra atėję dar iš Šaltojo Karo laikų, tad jie kažkiek supranta Sovietų Sąjungos, jos žmonių ir Putino mąstymą. Tad jie suvokia, jog jo grasinimai branduoliniu karu labiau yra mėginimas įbauginti. Jis, taip sakant, testuoja vandenį sakydamas, kaip paaiškinome: „Kas galėtų priversti Vakarų šalis pasiduoti? Kas galėtų priversti jas raginti ukrainiečius sutikti su mūsų sąlygomis, kad mes gautume bent dalį Ukrainos?“ Tad jis tiesiog testuoja, kaip šalys reaguoja į branduolinę grėsmę. Amerikoje yra žmonių, kurie tai suvokia, ir todėl jie tiesiog atmeta tai atgal. Kitaip tariant, už kiekvieną grasinimą jie grasina labai rimtomis pasekmėmis, nes suvokia, kad būtent taip mąsto Putinas.

Tačiau čia taip pat yra ir kitas aspektas, kurį galite matyti iš to, kaip Vakarai reaguoja į šiuos grasinimus. Vakaruose šiuo metu yra ganėtinai daug šalių, kurios yra labai stipriai įstrigusios šiame labai linijiškame, intelektualiame, analitiniame mąstyme. Tačiau yra daug kitų kultūrų, ypač Rytuose arba ispanakalbėse kultūrose, kurios neturi tokio paties linijiško mąstymo.

Kitaip tariant, galite matyti asmenį iš kitokios kultūros susitinkant su žmogumi iš Vakarų kultūros, ir vakarietis sako: „Ar tu tai dėl manęs padarytum?“ O kitas žmogus sako: „O taip, padaryčiau.“ Na ir dabar, savo prote jis neturi nė menkiausios intencijos to daryti. Tačiau jis nenori to pasakyti tiesiogiai. Tad jis tiesiog sako, kad tai padarys. O tuomet jis patraukia savo keliu ir galvoja, kaip atrasti būdą to nedaryti.

Kitaip tariant, egzistuoja žmonių požiūrių skirtumas į tai, ką jie sako. Vakarietiškame linijiškame prote, jeigu kažką pasakote, tai reiškia, jog iš tiesų ketinate tai padaryti. Tad vakariečio protui grasinimas branduoliniu karu yra toks rimtas dalykas, kad jūs tai darytumėte tik tuo atveju, jeigu būtumėte absoliučiai pasiruošę įvykdyti savo grasinimą. Ir būtent dėl to kai kurie žmonės žiūri į Putiną ir galvoja, kad, na, jis turbūt yra toks kaip mes. Tad jeigu jis tai sako, iš tiesų ketina tai padaryti. Tačiau, kaip sakiau apie Putiną, čia nebūtinai egzistuoja tiesioginis ryšys tarp to, ką jis sako, ir ką yra pasiruošęs padaryti. Jis tiesiog išmeta teiginį, norėdamas pažiūrėti, kokį tai padarys poveikį.

Daugelis dalykų, kuriuos Putinas sakė metams bėgant, buvo tokie teiginiai. Jis pasako kažką ir tuomet žiūri, koks bus poveikis. Kartais jis kažką sako, nes žino, kad tai bus provokacija žmonėms ir jis tiesiog nori, kad žmonės į tai sureaguotų. Jis nori priversti juos reaguoti.

Jeigu jis rimtai pradėtų mąstyti apie didelio masto branduolinio karo sukėlimą, būtų pašalintas iš įsikūnijimo. Tačiau šiuo momentu mes vis dar manome, kad yra vertingiau turėti jį įsikūnijime, nes jis daro tiek daug klaidų, kad verčia Rusijos žmones pamatyti tai, ko jie nenori matyti. Jis taip pat verčia žmones ir likusioje pasaulio dalyje kai ką pamatyti, ir matote, kad net ir kiniečiai susirūpino dėl karo ir norėtų, kad jis nebūtų toliau eskaluojamas.

Tad yra svarbu duoti daugiau laiko šiems svarbiems įvykiams išsivystyti, kad atsirastų vieningesnis atsakas ir vieningesnis pasipriešinimas Rusijos agresijai, ir ypač brutalumui bei nežmoniškumui, kuriuos Rusija demonstruoja pasauliui.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2022 Kim Michaels