Ekonominės prognozės 2022 metams ir toliau

Klausimas: Mylimas Sen Žermenai, kas nutiks ekonomikai artimiausioje ateityje? Pasak kai kurių žurnalistų, blogiausia mūsų dar laukia, kadangi centrinių bankų keliamos palūkanų normos nesugeba sušvelninti labai greitai augančios infliacijos. Atrodo, kad centriniai bankai yra atsidūrę tarp kūjo ir priekalo ir niekas nežino, kas tiksliai įvyks. Ar galėtum su mumis pasidalinti įžvalgomis, kas turi didžiausią tikimybę įvykti?

Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2022 m. vebinare „Demokratija ir Kristiškumas“.

Na, trumpalaikėje perspektyvoje infliacija toliau augs. Tai vyksta ne tik dėl centrinių bankų nesugebėjimo sustabdyti to palūkanų normomis. Tai taip pat vyksta ir dėl to, kad po koronos pandemijos egzistuoja nepatenkinta paklausa, kuri verčia kainas kilti pagal pasiūlą ir paklausą.

Tačiau didelę infliacijos dalį sukelia spekuliacijos. Spekuliantai ypač kelia plataus vartojimo prekių ir naftos kainas, matydami čia galimybę užsidirbti didžiulį pelną iš augančios paklausos, sukuriant dirbtinį trūkumą. Labai tikėtina, kad artimoje ateityje bus pasiektas taškas, kai ekonomika pradės stagnuoti ir pasaulis įžengs į recesiją, kuri tuomet vėl pažemins kainas, kadangi paklausa nuslops. Geriausiame scenarijuje ši recesija nesitęs labai ilgai. Tačiau blogiausiame scenarijuje tai gali atvesti prie defliacijos, kai kainos pradės mažėti.

Tikrosios pamatinės problemos ekonomikoje iš esmės yra trys dalykai:

Visų pirma, ekonomikos išnaudojimas, kurį vykdo finansinis elitas, pasitelkdamas finansinius instrumentus, kurie neprisideda prie natūralios ekonomikos, nes neteikia nei produktų, nei paslaugų. Jie siurbia pinigus iš populiacijos ir iš verslų, kurie teikia paslaugas ir gamina produktus. Tai yra viena problema, kuri turi būti sprendžiama.

Kita problema yra pati pinigų sistema, pinigų kūrimas per skolą, kuris pasiekė tokį tašką, kuomet tai tiesiog nebegali būti palaikoma. Ir čia yra būtina sukurti sveiką pinigų sistemą, kuri nebūtų grindžiama skola. Galėtume sakyti, kad tai yra antra problema, pinigų sistemos, kuri nebūtų paremta skola, sukūrimas.

Tačiau trečioji problema yra pati skola, kuomet žmonės, įmonės, vyriausybės ir šalys yra sukaupusios tokias didžiules skolas, kad tai tiesiog nėra tvaru. Net ir palūkanų mokėjimas kelia grėsmę daugelio šalių, verslų ir žmonių ekonomikoms. Ateis toks momentas, kai vis daugiau žmonių – ekonomistai, politikai, žurnalistai ir taip toliau – pradės suvokti, kad pasaulis susiduria su paprastu pasirinkimu. Arba ekonomika patiria visišką griūtį ir visa finansų sistema sugriūna dėl skolų, spekuliacijų ir visų kitų panašių dalykų; arba demokratinės valdžios ima daryti tai, už ką yra atsakingos – ima kurti iš tiesų demokratišką ekonomiką, laisvą ekonomiką su lygiomis galimybėmis visiems, kuri negalėtų būti išnaudojama valdžios elito.

Net ir valdžios elitas pradės matyti, kad jie gali pasirinkti: arba nunulinti dalį skolos, arba toliau išsaugoti skolą ir reikalauti ją apmokėti, tuo būdu priverčiant ekonomiką žlugti, kuomet jie daugiau niekada nematys jokių mokėjimų. Tiesiog turi atsirasti šis suvokimas, kad skola pasiekė tokį lygį, kuomet vienintelė išeitis yra nunulinti skolą, galbūt ne visą skolą, bet iš tiesų didžiąją dalį skolos.

Galite matyti, kaip Jungtinėse Valstijose nacionalinė skola iš tiesų pasiekė astronominį lygį. Ir turi atsirasti tam tikras suvokimas ir judėjimas, kuomet žmonės imtų sakyti: „Iš kur mes skolinamės šiuos pinigus? Kas juos mums skolina? Kam esame skolingi šiuos pinigus?“ Ir turi atsirasti suvokimas, kad: „Taip, mes juos esame skolingi šiems dideliems nacionaliniams bankams, net ir internacionaliniams bankams. Bet ar neturėtų šios kompanijos, šios korporacijos būti Amerikos korporacijos? Kodėl mes sukūrėme šią skolomis grįstą pinigų sistemą, kurioje vyriausybė turi skolintis pinigus iš privačių institucijų, o mokesčių mokėtojai moka palūkanas šioms privačioms institucijoms? Kodėl mes nedarome to, kas yra sakoma Konstitucijoje, tai yra, kad tiktai Kongresas turi galią spausdinti pinigus? Kodėl mes nespausdiname pinigų tiesiogiai, vietoj to skolindamiesi juos iš privačių bankų, kurie iš to pelnosi? Kodėl leidžiame egzistuoti tokiai pinigų sistemai? Kodėl leidžiame Federaliniam Rezervui valdyti mūsų ekonomiką?“

Ir kitos šalys, žinoma, gali turėti kitas institucijas, ir vis dėlto, skola paremta pinigų sistema visur yra problema. Klausimas yra toks: kada atsiras šis suvokimas, ar jis atsiras laiku, kad užkirstų kelią žlugimui, ar turės įvykti dar vienas žlugimas, toks pat didelis kaip buvo 2008 ar 1929 metais, kad žmonės suvoktų, jog negalite turėti demokratiškos šalies su anti-demokratiška finansų sistema.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2022 Kim Michaels