Varžymasis švietimo sistemoje
Klausimas: Norėčiau paklausti apie varžymosi rolę jaunuolių ir suaugusiųjų gyvenimuose. Augdamas dalyvavau įvairiose tipiškose veiklose, nuo tiksliųjų mokslų iki menų. Tačiau būčiau galėjęs labiau konkuruoti ir pasiekti išskirtinai aukštų rezultatų. Visgi dabar, kai dirbu universitete ir studijuoju doktorantūroje, mane nepaprastai stebina intensyvus varžymasis tarp studentų, kurie visada nori būti pirmi. Kartais šis varžymasis gali beveik pavirsti apsėdimu ir paskatinti kai kuriuos studentus teisiančiai žiūrėti į kitus, kuriuos jie laiko ne tokiais protingais. Mačiau pozityvių rezultatų, kuriuos parodė varžymosi mąstyme esantys studentai, ir nors labai žaviuosi šių studentų intelektu ir aukštų pasiekimų standartais, kažkas jų mąstyme regimai susikerta su dvasinėmis vertybėmis. Norėčiau geriau suprasti, kaip dvasingas žmogus galėtų kultivuoti tinkamą požiūrį į pasiekimus akademinėje aplinkoje, kurioje varžymasis dažnai yra laikomas norma.
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2023 m. Velykų vebinare.
Yra akivaizdu, kaip taip pat galite matyti, kad varžymasis padaro labai specifinį poveikį žmonėms. Žinoma, yra šalių, kurios yra labiau įsitraukusios į šį varžymosi mąstymą, ir Jungtinės Valstijos iš tiesų yra viena iš tų šalių. Tačiau net ir Pietų Korėja ir kai kurios Azijos šalys teikia labai didelę reikšmę šiems pasiekimams mokykloje, kuomet mokiniai nuo jauniausio amžiaus yra skatinami pasiekti vis daugiau ir daugiau, ir daugiau. Problema čia, žinoma, yra ta pati kaip ir su turtingais žmonėmis, kurie nori sukaupti vis daugiau ir daugiau pinigų, – kada sustosite? Kur tai baigiasi? Tad daugelio šalių švietimo sistemose buvo sukurtas šis nesibaigiantis sūkurys, kuriame, jeigu norite būti viršūnėje, turite tam paskirti visą savo gyvenimą – siekdami laimėti, siekdami būti geresniais už kitus.
O tai, žinoma, yra labai didelį stresą kelianti proto būsena. Ir iš esmės galėtume sakyti, kad yra žmonių, kurie praėjo universitetinį išsimokslinimą, pradėdami, žinoma, nuo darželio pakopos, ir kai galiausiai visa tai užbaigia, jie iš tiesų kenčia nuo potrauminio stresinio sutrikimo. Daugeliu atvejų jie būna perdegę. Kartais jie netgi negali funkcionuoti darbe, kai gauna darbą. Arba kartais jie sugeba kurį laiką funkcionuoti darbe, tačiau nespėję pasiekti pensijinio amžiaus perdega. Jie daugiau nebegali to pakelti. Jie nebegali palaikyti to spaudimo. Jie nebegali pakelti spaudimo.
O tai, žinoma, yra nesveika ir tikrai neturėtų egzistuoti demokratinėje šalyje. Žvelgiant iš pragmatinės verslo perspektyvos, to netgi neturėtų būti versle, norinčiame turėti geriau išsilavinusius darbuotojus. Kokia prasmė turėti darbuotoją, kuris po kelių metų perdega? Kaip tai galėtų būti ilgalaikis verslo modelis?
Tai yra pavyzdys, kaip šiam mąstymui tiesiog buvo leista įsibujoti, ir demokratinės šalys dar netapo pakankamai budrios būtinybei sustabdyti šią tendenciją. Kai kurios, tam tikru laipsniu, jau yra įgyvendinusios mažesnio varžymosi švietimo sistemą, ir vienas pavyzdys čia būtų Suomija, tačiau, žinoma, yra ir kitų. Galiausiai demokratinėms šalims reikės tai išspręsti.
Ką jūs galite individualiai padaryti? Na, jūs galite tiesiog nuspręsti, kas jums yra svarbiausia. Ar jums yra svarbu eiti dvasiniu keliu ir koncentruotis į savo dvasinį augimą, o gal priešingai – jums yra svarbu būti geresniais už kitus šioje labai dirbtinoje aplinkoje? Tai nereiškia, kad negalite įstoti į universitetą. Tai nereiškia, kad negalite siekti gerai pasirodyti. Tačiau jūs siekiate gerai pasirodyti, kad galėtumėte gerai funkcionuoti darbe ir taip pat funkcionuoti savo gyvenime, turėti subalansuotą gyvenimo būdą – o ne šį beprasmišką varžymosi žaidimą, kas yra geresnis, kas gauna aukštesnius balus ar kas turi aukštesnį IQ. Būdami dvasios mokiniu jūs, žinoma, galite matyti, kad priemonės, kurios yra naudojamos žmonių protingumui matuoti ar kaip gerai jie pasirodys akademinėje aplinkoje, yra visiškai dirbtinos.
Iš esmės tai ateina iš puolusių būtybių, kurios nori pasirodyti pranašesnėmis, ir intelektas, žinoma, yra vienas iš tų rodiklių. Kai kurios puolusios būtybės yra labai intelektualios pagal standartinius intelekto matavimus. Tačiau kas sukūrė tas matavimo priemones? Puolusios būtybės. Jos sukūrė jas siekdamos pripažinimo sau, ir jos yra paremtos savybėmis, kurias puolusios būtybės išvystė per daugelį gyvenimų. Tačiau šitai, žinoma, nepadės jums eiti dvasiniu keliu. Tai nepadės jums pasiekti dvasinės karalystės, kad atitiksite puolusių būtybių sukurtą standartą. Tačiau kaip daug kartų sakėme, vienintelis dalykas, kurį puolusioms būtybėms reikėjo padaryti, kad viską sujauktų Žemėje, buvo sukurti šią idėją, kad egzistuoja standartas, kurį visi žmonės privalo atitikti. Žinoma, jūs taip pat galite matyti, kad standartas sukuria šią atskirtį tarp turinčiųjų ir neturinčiųjų. Tarp tų, kurie turi intelektą, ir tų, kurie neturi. O tai, vėlgi, yra priešinga demokratiniams principams.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com