Neišspręstos evoliucijos teorijos problemos

Klausimas: Ar galėtumėte pasinaudoti šia galimybe ir pažvelgti į masinę sąmonę, aptardami evoliucijos teoriją ir duodami man kažką, apie ką dar nekalbėjote savo diktavimuose, kuo galėčiau pasidalinti su žmonėmis, kad jie galėtų apie tai mąstyti ir kvestionuoti, arba galėtų pažvelgti į kažkokius konkrečius tyrimus ir užduoti tolesnius klausimus? Ir taip pat jūsų prašau pasinaudoti šia galimybe ir kalbėti į kolektyvinę sąmonę.

Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2023 m. Korėjos konferencijoje.

Na, pirmas dalykas, kurį galime išskirti, yra tai, kad evoliucijos teorija yra teorija. Daugelis žmonių yra pradėję ją laikyti moksliniu faktu, tačiau tuomet taip pat galime atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad ne taip seniai, jeigu šimtą metų laikote neseniai, Niutono teorijomis arba judėjimo dėsniais paremta pasaulėžiūra buvo laikoma nekvestionuojamu moksliniu faktu, tačiau nuo to laiko tai buvo pakeista pažangesnėmis mokslinėmis teorijomis, tokiomis kaip Einšteino teorijos ir kvantinė fizika.

Moksle vyksta nuolatinis judėjimas. Jūs, žinoma, taip pat galite atrasti knygas, kuriose yra apie tai kalbama, pavyzdžiui Rupert Sheldrake knygą „Mokslo iliuzijos“, kurioje yra kalbama apie tą faktą, kad daugelis biologų pradeda ieškoti už evoliucijos teorijos ribų, kadangi egzistuoja pernelyg daug klausimų, į kuriuos ši teorija negali atsakyti. Ir vienas iš klausimų, į kurį evoliucijos teorija nesugeba atsakyti, yra, žinoma, kaip atsirado gyvybė? Kaip neorganinės, nesąmoningos substancijos staiga pagimdė gyvas formas?

Ir jūs taip pat galite matyti, kad egzistuoja tam tikri labai dideli šuoliai evoliuciniame procese, net ir fosilijų įrašuose, pavyzdžiui, taip vadinamas Kambrijos sprogimas, kai per labai trumpą laiko tarpą atsirado didžiulis rūšių skaičius, ir tai yra labai sunku paaiškinti pagal dabartinę evoliucijos teoriją. Taip pat galime atkreipti dėmesį ir į tai, kad yra vienas dalykas, kai organinė gyvybė atsirado vienaląsčių organizmų pavidalu, tačiau kaip tuomet tie organizmai pradėjo persitvarkyti į daugialąsčius organizmus?

Kaip įvyko šuolis iš šių labai paprastų ląstelinių organizmų į pažangesnes gyvybės formas, kurios įgijo gebėjimą judėti? Kaip įvyko šuolis iš šių paprastų organizmų į žuvis, vabzdžius, paukščius, žinduolius ir taip toliau? Kaip gyvybė perėjo iš vandenyno į žemę? Yra tiek daug klausimų, į kuriuos evoliucijos teorija nesugeba atsakyti, kad jeigu ne tas faktas, jog materialistai yra taip prisirišę prie šios teorijos, ji net nebūtų laikoma moksline teorija, ir jau kuo tikriausiai nebūtų laikoma išbaigta teorija, nes kaip teorija gali būti išbaigta, jeigu ji nesugeba atsakyti į tiek daug klausimų?

Kitas didelis klausimas, kurio evoliucijos teorija negali paaiškinti, yra pažengusios sąmonės, kurią matote žmonėse, atsiradimas. Evoliucijos teorija yra paremta tam tikrais teisingais pastebėjimais. Kaip jau anksčiau sakėme, pasaulyje iš tiesų vyksta laipsniškas procesas. Biblijinis įvaizdis apie akimirksniu įvykusį sukūrimą nėra teisingas, kai kalba eina apie rūšis ir daugelį kitų kūrinijos aspektų. Kita vertus, egzistuoja ir tam tikras akimirksniu įvykstantis sukūrimas, ir jeigu nelaikote Didžiojo Sprogimo akimirksniu įvykusiu sukūrimu, tai kas tuomet yra akimirksniu įvykstantis sukūrimas?

Jūs iš tiesų galėtumėte modifikuoti evoliucijos teoriją ir sakyti, kad egzistuoja tam tikri akimirksniu įvykusio sukūrimo atvejai, kurie atneša naują būvį į pasaulį, po kurio tuomet seka laipsniškų, evoliucinių pokyčių periodas, o po jo seka dar vienas šuolis, ir tuomet vyksta dar vienas laipsniškų, evoliucinių pokyčių periodas. Tai visiškai atitiktų tiek kosmologiją, tiek fosilijų įrašus, ir tai tuomet atvestų prie klausimo, o kas gi tuomet sukelia šiuos didelius šuolius?

Ir tuomet jūs galite pereiti prie fakto, kad dabar yra mokslininkų, tokių kaip Donald Hoffman, kurie pradeda tyrinėti sąmonės vaidmenį, ir kad privalo egzistuoti kažkokia sąmonė, kuri dalyvauja evoliucijos procese. Šis mokslininkas turi sukūręs teoriją apie sąmoningų veikėjų egzistavimą. Ir tai tuomet gali atvesti prie suvokimo, kurį jau pasiekė kai kurie fizikai, kad išbaigta teorija negali ignoruoti sąmonės ir negali sąmonės laikyti fizinių smegenų epifenomenu, bet privalo įtraukti sąmonę kaip fundamentalų pasaulio kūrimosi elementą.

Ir tai tuomet gali atvesti prie idėjos, kad egzistuoja sąmoningi veikėjai, kurie nėra žmonių kūnuose, jie nėra fizinėje karalijoje, tačiau tai yra būtybės, kurios materializavo šiuos staigius šuolius procese. Kitaip tariant, egzistuoja sąmoningi veikėjai su didesniais bendrakūrybiniais gebėjimais, su aukštesne sąmone už žmones, ir jie inicijuoja šiuos šuolius, o tuomet leidžia tam tikriems gamtos dėsniams kurį laiką vystyti laipsnišką evoliuciją, iki kito jų inicijuojamo šuolio. Tai galėtų atvesti prie vaisingesnės teorijos sukūrimo, kuri iš tiesų atsakytų į daugiau klausimų, atsakytų į daugelį tų klausimų, kurių dabartinė teorija nesugeba paaiškinti.

Tai, žinoma, daugelį materialistų priverstų apsiversti savo karstuose, ar kad ir kur jie būtų, ir tai pareikalautų pasiryžimo pažvelgti už materialistinės pasaulėžiūros. Tačiau atsiranda vis daugiau fizikų, kurie pradeda suvokti, kad laiko-erdvės koncepcija, kaip ją suprato Einšteinas, yra pasmerkta. Tai tiesiog nėra tas modelis, kuris jums leistų judėti toliau. O jeigu laiko-erdvės koncepcija yra pasmerkta, tuomet nebėra jokios prasmės laikytis įsikibus šios materialistinės teorijos apie gyvybės pradžią.

Nes tuomet privalo egzistuoti kažkas už laiko-erdvės ribų, ir norėdami suprasti tą kažką, privalome įtraukti sąmonę. Tad tokios būtų juodraštinės idėjos, tačiau galiu jus užtikrinti, kad jau yra daug mokslininkų įvairiose srityse, kurie yra atviri kai kurioms iš šių idėjų, kurias aš spinduliuoju, ir jūs, per ateinantį dešimtmetį ar šiek tiek ilgiau, pamatysite didelius pokyčius šioje srityje, paprasčiausiai dėl to, kad yra daug mokslininkų, kurie mato materialistinės paradigmos, įskaitant ir evoliuciją, limitus, bet taip pat ir dėl to, kad yra daug jaunų mokslininkų, kurie suvokia, kad nebuvo padaryta jokių naujų atradimų dabartinės paradigmos rėmuose. Ir jie suvokia, kad yra daug klausimų, į kuriuos negali būti atsakyta, tad jeigu negalite į juos atsakyti dabartinės paradigmos rėmuose, logiškas žingsnis yra ieškoti už dabartinės paradigmos ribų.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2023 Kim Michaels