Daugiau galimybių mokiniams rinktis mokykloje
Klausimas: Šiandien vaikai ir paaugliai yra verčiami eiti į mokyklą ir iš jų yra reikalaujama išlaikyti specifinius egzaminus. Jaunesnė karta susiduria su valstybinės mašinos vykdoma prievarta, o taip pat dažnai prievarta ir iš savo tėvų, kurie reikalauja akademinių pasiekimų iš savo vaikų. Visa tai gali būti žalinga jų asmenybei, skatinti patyčias mokykloje, o taip pat kitas problemas. Žinau, kad pakylėtieji mokytojai sako, jog vaikai turėtų būti mokomi psichologijos ir dalykų, kuriuos būtų galima tiesiogiai susieti su praktiniu gyvenimu. Tačiau ar neturėtume iš pradžių leisti bet kokio amžiaus vaikams rinktis mokymosi dalykus ir švietimo aplinką savanoriškai, ir leisti jiems nelankyti programos, jeigu jie taip pasirenka?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2024 m. Naujųjų Metų vebinare.
Na, čia jūs susiduriate su tuo, kad daugelis šalių turi specifinį tikslą švietimo sistemai. Ir jeigu pažvelgtumėte į praeitį, į komunizmą, ar netgi pažvelgtumėte į šiandieninę Rusiją, aiškiai pamatytumėte, kad valstybė nori, turėtume sakyti, išplauti vaikams smegenis, kad jie priimtų tam tikras idėjas. Ir nėra taip, kad to negalėtumėte rasti ir Vakaruose, ar kitose šalyse. Dažnai būna taip, kad valstybė turi tam tikrą tikslą. Ir dalis šio tikslo, žinoma, yra išauklėti vaikus taip, kad jie būtų naudingi verslo pasauliui ir galėtų pritapti visuomenėje, ir laikytųsi tos visuomenės normų bei standartų.
Tai yra vienas aspektas. Ir jeigu norite suteikti žmonėms, vaikams, dagiau laisvės švietimo sistemoje, turėtumėte įveikti tą aspektą. Tačiau jūs, žinoma, matote kai kuriose šalyse, kad yra daugiau alternatyvų ir egzistuoja ne vien valstybės remiamas švietimas. Yra akivaizdu, kad už šio valstybės noro tam tikru būdu šviesti vaikus, taip pat esama praktinės realybės. Jeigu kuriate valstybinę švietimo sistemą, visos šalies mastu veikiančią švietimo sistemą, na, egzistuoja praktinė realybė, kiek diversifikuota ji gali būti. Kuo didesnė yra diversifikacija, tuo daugiau reikia išteklių. Kuo daugiau pasirinkimo galimybių suteikiate vaikams, tuo daugiau išteklių turite tam paskirti. Todėl, galėtume sakyti, kad dėl praktinės realybės jūs galėtumėte turėti, bent jau pereinamajame laikotarpyje, valstybinę švietimo sistemą, kuri būtų kažkiek standartizuota. O tuomet taip pat galėtumėte turėti privačias mokyklas, kurios suteikia alternatyvą tiems tėvams, kurie nori, kad jų vaikai turėtų daugiau pasirinkimo galimybių. Tačiau, žinoma, aukso amžiuje švietimo sistemos bus labiau diversifikuotos ir vaikai turės didesnę laisvę rinktis.
Na ir dabar, jūs čia susiduriate su tokiu dalyku: „Ar penkiametis vaikas iš tiesų gali pasirinkti, kaip jis nori būti lavinamas? Ar gali jis pasirinkti, ką norėtų studijuoti? Ar jis turi pakankamai patirties ir suvokimo, kad galėtų tai padaryti?“ Turite suteikti vaikams pagrindus. Todėl galėtume sakyti, kad galite sukurti pagrindinį švietimą, minimalų švietimą to, ką vaikams reikia išmokti. Ir tai galėtų būti, na, žinote, skaitymas, rašymas, pagrindiniai matematikos veiksmai, bazinis visuomenės suvokimas, tačiau į tai taip pat turėtų įeiti, ir tai bus įtraukta aukso amžiuje, psichologija, kad vaikai mokytųsi dirbti su savo psichologija. Ir tuomet galėtumėte turėti švietimo sistemą, kuri naudotų šį švietimą psichologijoje, nustatydama, kurie vaikai turi specifinių psichologinių problemų, dažnai ateinančių iš ankstesnių gyvenimų, kaip mes apie tai daug kartų kalbėjome. Ir tuomet, galime sakyti, kad galėtumėte padėti visiems vaikams atrasti programą psichologijai spręsti, kurioje jie visi galėtų dalyvauti. O tuomet, kai jie būtų pasiekę tam tikrą psichologijos išrišimo lygmenį, jūs galėtumėte jiems pristatyti platesnį pasirinkimų spektrą jų tolesniam ugdymuisi.
Šitaip suteiktumėte žmonėms solidų pagrindą, nuo kurio jie galėtų startuoti, padėtumėte jiems išrišti psichologiją, kad jie galėtų padaryti geresnius pasirinkimus, ką jie iš tiesų nori daryti. Daugeliu atvejų, vaikai, kurie gerai nefunkcionuoja švietimo sistemoje, joje nefunkcionuoja dėl to, kad turi tokių rimtų psichologinių problemų, kad iš tiesų negali funkcionuoti su kitais žmonėmis. Šiems vaikams iš tiesų nėra svarbiausia suteikti kuo daugiau pasirinkimo galimybių. Esmė čia yra paklausti: „Kokią šis vaikas turi psichologinę problemą, kurią reikia išspręsti?“ Ir kai tai bus išspręsta, jis galės padaryti geresnius pasirinkimus dėl savo ateities, užuot maištavęs prieš švietimo sistemą kaip būdą vengti spręsti psichologinę problemą, arba tiesiog dėl to, kad vaikas yra taip įtrauktas tos psichologinės problemos, kad nieko daugiau nesugeba daryti. Ar suvokiate, ką sakau? Egzistuoja pusiausvyra tarp sakymo: „Yra vaikų, kurie nenori būti mokomi tradiciniu būdu, todėl turėtume jiems suteikti kaip įmanoma daugiau laisvės“, ir pasakymo: „Ar gali būti taip, kad šis vaikas turi kažkokių psichologinių problemų, ir būtų geriau jas išspręsti, ir tik tuomet leisti jam pasirinkti, kaip jis nori būti lavinamas?“
Turite atrasti pusiausvyrą, ir aukso amžiuje, jums judant vis toliau ir toliau į aukso amžių, vis didesnis dėmesys bus skiriamas vaiko psichologijai. Kadangi bus suvokta, jog pagrindinė švietimo sistemos funkcija nėra užpildyti vaiko protą žiniomis, o padėti vaikui išrišti savo psichologiją ir įstatyti jį į konstruktyvų kelią, kuriuo jis galės eiti visą savo likusį gyvenimą.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com