Kanados reakcija į Trampo prezidentavimą
Klausimas: Tai buvo labai sunkus laikas kanadiečiams, nes jiems teko susidurti su Trampo užgauliojimų taktika, kuris grasina ne tik ekonomikai, bet net ir visos šalies suverenitetui. Visa tai vyksta prieš mėnesio pabaigoje vyksiančius rinkimus. Pirmaujantis kandidatas šiuo metu, pasak apklausų, yra Mark Carney, Davoso numylėtinis. Jis parašė knygą, kurios dėka tapo akivaizdžiu Žaliosios Revoliucijos advokatu ir propaguotoju. Kandidatuodamas į ministro pirmininko postą jis dabar atrodo daug realistiškiau ir pragmatiškiau žiūrintis į dabartinių energetinių poreikių kompleksiškumą ir rūpinimąsi gamtosaugos dalykais. Realus recesijos pavojus, kuris yra tiesioginė Trampo ekonominio karo pasekmė, dabar paskatino šalį suvokti, kad yra būtina išvystyti didesnę nepriklausomybę ir vystyti gamtinius išteklius, kurių yra apsčiai ir juos tereikia pateikti į rinką. Tačiau tai tik padidintų planetos taršą. Kaip jūs matote, koks būtų geriausias būdas subalansuoti šiuos du poreikius trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje? Ar galima pasitikėti Carney, kad jis darys tai, kad yra geriausia šaliai, o gal jis vis dar tebėra pernelyg stipriai susiderinęs su valdžios elitu ir jo tikslais? Jo politiniai ėjimai buvo labai gudrūs, ir jis perėmė daugelį konservatorių partijos pozicijų kaip savo. Vyksta dramatiški pokyčiai ir liberalų partija perėjo nuo atsilikinėjimo 25 taškais iki 10 taškų pranašumo. Dar niekada nebuvau matęs nieko panašaus. Kaip jūs matote šitai susiderinant su nauju akceleracijos ir Pirmojo Spindulio ciklu?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2025 m. Ukrainai skirtame vebinare.
Na, taip, iš tiesų jaučiu empatiją Kanados šaliai ir Kanados žmonėms. Tačiau faktas yra tas, kad kas vyksta per šiuos metus, yra tai, kad Arkangelo Urielio taip pavadintiems chaoso agentams yra leidžiama išreikšti savo disbalansus, kad priverstų kitas šalis šiek tiek atsitraukti ir naujai pažvelgti, kur mes einame ir kaip galime bendradarbiauti su kitomis šalimis. Kanada labai ilgą laiką leido sau būti pernelyg priklausoma nuo Jungtinių Valstijų. Todėl yra labai derama, kad Kanada pradėtų žiūrėti, kaip galėtų bendradarbiauti su kitomis šalimis, kurios dalinasi tokiomis pačiomis vertybėmis, kurių, kaip tapo akivaizdu, prezidentu tapus Trampui, Jungtinės Valstijos nebevadina savomis – šių tradicinių demokratinių vertybių, kurios leido demokratiniam pasauliui suklestėti.
Mark Carney yra kandidatas, kuris turi tam tikrą susiderinimą su manimi ir su kuriuo aš galiu tam tikru laipsniu dirbti. Tuo nenoriu pasakyti, kad jis yra vienintelis ar kad jis yra idealus. Tačiau visada turime verstis su tuo, kas yra realistiška situacijoje. Kalbant apie Kanados gamtinių išteklių vystymą, na, kaip mes daug kartų paaiškinome, kai toliau pasistūmėsime į aukso amžių, tam tikri ištekliai nebebus reikalingi, nes atsiras naujos technologijos, kurios nebus taršios ir nebus paremtos jėga. Tačiau tol, kol situacija yra tokia, kokia yra šiandien, yra derama vystyti tuos gamtinius išteklius, kuriuos turite savo šalyje, kad galėtumėte iš tiesų skatinti ekonominį stabilumą ir ekonominį augimą.
Tačiau taip pat yra labai svarbu, kaip sakė Arkangelas Urielis, realistiškai pažvelgti į Donaldą Trampą ir kaip jis mėtosi pirmyn ir atgal, regimai be jokio didesnio plano. O tai reiškia, kad galite atsitraukti žingsnelį ir sakyti: „Galbūt mums nereikia į tai perdėtai reaguoti, nes galbūt visa tai savaime išsispręs“, kuomet Trampas savo prezidentavime bus priverstas nusilenkti praktinei realybei, kaip jau galite matyti tam tikrus ženklus, kaip tai vyksta su tarifais ir prekybos karu. Yra akivaizdu, kad jeigu Jungtinių Valstijų ekonomikai iškils grėsmė, Trampas ir jo administracija bus priversti pakeisti kursą. Turite į tai žiūrėti iš subalansuotos perspektyvos, kad perdėtai nereaguotumėte ir nepultumėte į paniką. Tačiau labiau ilgalaikėje perspektyvoje Kanadai iš tiesų yra derama ieškoti kitų prekybos partnerių, ypač Europoje, Pietų Amerikoje, Centrinėje Amerikoje, Azijoje, ir vystyti didesnį bendradarbiavimą visur, kur įmanoma.
Aš jokiu būdu nepritariu tam, ką daro Donaldas Trampas, tačiau jis, tam tikru būdu, verčia šalis, kurios vis dar tebesilaiko demokratinių vertybių, daryti daugiau, bendradarbiaujant tarpusavyje ir apeinant Jungtines Valstijas. Nesakau, kad tai yra tai, ko aš noriu aukso amžiui, nes labiau norėčiau, kad Jungtinės Valstijos išsaugotų savo stiprią poziciją kaip patikima demokratinė šalis, kuria kitos šalys galėtų pasitikėti.
Ką jūs, žinoma, universaliai matote, yra tai, kad labai mažai šalių pasaulyje pasitiki Jungtinėmis Valstijomis, kai joms vadovauja Trampas. Tai, žinoma, nėra idealu. Tačiau, kadangi tokia jau susiklostė situacija, ir kadangi Amerikos žmonės išrinko Trampą į šį postą, mes, vėlgi, ieškome to, kas pozityvu. Ir pozityvu čia gali būti tai, kad kitos šalys dės didesnes pastangas bendradarbiauti, ir tai gali, labiau ilgalaikėje perspektyvoje, būti naudinga aukso amžiui, kai galiausiai Jungtinės Valstijos išaugs iš šios dabartinės būsenos, kurioje yra atsidūrusios, ir todėl taps pasiryžusios vėl prisijungti prie tarptautinės bendruomenės, kaip tai neišvengiamai nutiks. Tėra laiko klausimas, kiek tai turės trukti, kad kritinė masė amerikiečių patirtų pakankamai skaudžių smūgių, kurie paskatintų juos suvokti, kad bendradarbiavimas ir prekyba su pasauliu nėra praradimas Amerikai, tai iš tiesų yra tai, kas leido Amerikai suklestėti.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com