Gyvūnai kaip mokytojai
Klausimas: Katė, su kuria pragyvenau ketverius metus, numirė prieš penkis mėnesius. Iš tiesų mylėjau „vaiką“, tai yra, katę, ir jaučiau, kad ji yra daugiau nei šeima. „Vaikas“ ne vienerius metus sirgo liga ir kentėjo didelį skausmą, tačiau nevežiau vaiko – katės į ligoninę operacijai dėl savo klaidingų įsitikinimų ir užsispyrimo. Ir galiausiai „vaikas“ pradėjo kentėti tokius didelius skausmus, kad nuvežiau jį į ligoninę operacijai. Tačiau praėjus kelioms valandoms po operacijos, jis iškeliavo į dangų. Parsivežęs katę namo po operacijos, mąsčiau, kad galbūt ji nebūtų mirusi, jeigu anksčiau būčiau geriau ja rūpinęsis. Be to, augindamas šią katę, gyvenau beveik kaip žaidimų narkomanas ir ja atsakingai nesirūpinau. Gailiuosi dėl katės. Tą dieną, kai ji mirė, pažadėjau sau, kad darysiu dėl jos viską, ką galiu, stengdamasis maksimaliai pakelti savo sąmonę per visą šį likusį gyvenimą. Kaip galiu tai padaryti dėl mirusios katės? Jeigu pakelsiu savo sąmonę maksimaliai kaip įmanoma šiame gyvenime, ar galėsiu padėti katei šiame gyvenime ar netgi po to, kai mirsiu?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2021 m. vebinare „Būkite atviromis durimis Žemės planetai“.
Na, turite suprasti, kaip jau anksčiau sakėme, kad gyvūnai neturi individualių sielų. Jie turi grupines sielas. Kai gyvūnas miršta, jis grįžta į tą grupinę sielą. Ir išimtis čia yra tokia, kad tam tikri gyvūnai, kurie turėjo labai artimą ryšį su žmonėmis, gali gauti elementalį ir tuo būdu gali tapti individualizuoti, ir todėl jie gali pradėti augti link aukštesnių sąmonės lygmenų. Tačiau tai nutinka tik tuomet, kai turite artimą, asmeninį ryšį su gyvūnu, kurio tu, regis, neturėjai.
Tad geriausia, ką galėtum padaryti dėl savo katės, būtų suvokti, kad katė buvo tavo mokytoju. Ji atėjo tau parodyti, kad vis dar tebesi sąmonės lygmenyje, kuriame turi tendenciją pernelyg koncentruotis į save, į savo proto būseną. Tavo protas tampa uždara sistema, ir tuomet esi įtraukiamas į šiuos žaidimus, koncentruojiesi tik į save ir nemąstai apie kitus žmones ar netgi apie savo katę. Tad geriausia, ką galėtum padaryti, būtų pasakyti: „Mano katė buvo mano mokytojas. Turiu išmokti šią pamoką. Ir turiu stengtis visą šį likusį gyvenimą kelti savo sąmonę, pakelti savo sąmonę virš to savanaudiškumo lygmens, kad galėčiau pasiekti nesavanaudiškesnę sąmonės būseną.“ Ir šitaip pagerbtum savo katę ir jos auką, kurią ji atliko, kad išmokytų tave šią pamoką.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com