Masinės šaudynės Prahoje
Klausimas: Prieš dvi savaites 14 žmonių buvo nužudyti masinėse šaudynėse Prahos universitete ir dar 25 žmonės buvo sužeisti. Šis įvykis labai stipriai sukrėtė Čekijos akademinę bendruomenę ir visą visuomenę. Buvo plačiai tikima, kad tokie įvykiai negalėtų įvykti Centrinėje Europoje, kuri buvo laikoma ganėtinai saugia ir ramia vieta. Kokią pamoką Čekijos Respublika turėtų išmokti iš šio incidento? Kokie yra didžiausi iššūkiai Čekijai ateinančiais metais, kad ji galėtų augti savo sąmonėje?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2024 m. Naujųjų Metų vebinare.
Na, visada egzistuoja individualūs veiksniai už tokių incidentų. Yra žmogus, kuris tai turi padaryti. Šis žmogus turi būti silpnoje proto būsenoje, kad jo arba jos protas galėtų būti užvaldytas tamsos jėgų, dažniausiai esančių emocinėje karalijoje.
Turite būti atsargūs ir nepersistengti su interpretacijomis, kad negalvotumėte, jog tai turi didesnę reikšmę nei yra iš tiesų. Kitaip tariant, nebūtinai yra taip, jog kadangi tai įvyko Čekijoje, šioje šalyje ar jos kolektyvinėje sąmonėje egzistuoja kažkokia problema, į kurią šiai šaliai reikia pažvelgti ir pakeisti.
Aš čia labiau sakyčiau, kad po invazijos į Ukrainą visose šalyse, kurios buvo Sovietų Sąjungos dalimi arba priklausė Varšuvos paktui, natūraliai išaugo įtampa. Visame šiame regione matote išaugusią įtampą, dėl kurios padidėja tokių incidentų kaip šis tikimybė. Ir nebūtinai yra taip, kad tai galėjo įvykti tik Čekijoje. Ir nebūtinai yra taip, kad egzistuoja kažkokia konkreti problema Čekijoje, dėl kurios tai tenai įvyko. Nes lygiai taip pat tai būtų galėję įvykti bet kurioje kitoje šalyje, jeigu būtų atsiradęs asmuo, su pakankamai silpnu protu, kad jis galėtų būti užvaldytas.
Suprantate, ką sakėme apie puolusias būtybes, kad jos nėra vieninga grupė, ir tai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios jos nesugebėjo užvaldyti Žemės. Egzistuoja skirtingos puolusių būtybių grupuotės, tačiau akivaizdžiai egzistuoja puolusių būtybių grupuotė emocinėje, mentalinėje ir identiteto karalijose, kurios stovi už Putino, už Xi Jipingo, už Irano ir tam tikrų kitų šalių lyderių. Dalis šių puolusių būtybių tikslo yra destabilizuoti demokratines šalis. Ir kaip sakiau, dėl jų praeities, dėl kolektyvinėje sąmonėje egzistuojančių įrašų, tai labai stipriai paveikė šias Rytų Europoje esančias šalis. Ir tai yra šių puolusių būtybių tikslas destabilizuoti šias šalis visais įmanomais būdais. Tad tai tiesiog yra vienas iš būdų sukurti kažką šokiruojančio, kas verčia žmones šalyje galvoti, kad kažkas yra ne taip su mūsų šalimi, kažkas yra ne taip su mumis.
Ir aš čia nemėginu suteikti žmonėms pretekstą netirti savęs, aš tiesiog sakau, kad būtų konstruktyviau pažvelgti į praeitį ir susieti tai su tuo, kas vyksta su Rusijos invazija į Ukrainą ir kaip jų įrašai iš praeities buvo sujudinti šio įvykio. Ir tai turi būti perdirbta, ir netgi būtų idealiausia, kad vyktų atviros diskusijos: Ar mes pakilome virš savo praeities? Kur mes esame šiandien? Ar iš tiesų esame pasišventę būti Europos dalimi, NATO dalimi, demokratinio pasaulio dalimi? Ir tai galioja ne tik Čekijai, tai galioja visam regionui, visoms šalims, kurios buvo Sovietų Sąjungos ir Varšuvos pakto dalimi. Toks būtų konstruktyvesnis būdas žiūrėti į šį incidentą. Ir, žinoma, kitos šalys taip pat galėtų iš to pasimokyti, ryždamosis pažvelgti į sovietinę praeitį, kurią išjudino Rusijos invazija ir Putino grasinimai išplėsti Sovietų Sąjungą, ir kaip mes šitai, kaip šalis, galime įveikti.
Ir, žinoma, taip pat yra svarbu pažvelgti į šias šalis ir į jų paramą Ukrainai šiame kare. Ir, žinoma, ypač tai yra svarbu Vengrijai, kurioje, galėtume sakyti, matėme nevienareikšmiškus signalus, ateinančius iš Viktoro Orbano Ukrainos atžvilgiu ir paramos Ukrainai atžvilgiu, ir jo ryšiuose su Rusija ir taip toliau. Ir tai taip pat yra dalykas, į kurį visoms šio regiono šalims reikia pažvelgti.
Ir ką tai reiškia? Kokia yra mūsų šalies, pavyzdžiui, kaip Vengrijos, pozicija? Ar mes pamiršome praeitį, sovietinę praeitį? Ar pamiršome tankus, riedančius per mūsų sostinę? Kur mes šiandien stovime savo santykiuose su Rusija, dabar, kai jau matome Putiną atskleidus savo intencijas, kurias galėjome patogiai ignoruoti iki invazijos į Ukrainą? Kuria kryptimi norime, kad eitų mūsų šalis? Ar norime viena koja būti ES, o kita koja joje nebūti, o gal norime pasišvęsti ES ir NATO, o gal priešingai – norime grįžti prie artimesnių ryšių su Rusija, tuo būdu neišvengiamai patekdami į visišką Rusijos įtaką? Nes argi dabar jau neturėtų būti akivaizdu, kad bet kurios šalies ryšys su Rusija privalo būti juodas arba baltas, jūs arba paklūstate Rusijai arba mėginate visiškai pasitraukti iš Putino įtakos. Turiu omenyje, ar begali būti pilka zona, kaip kai kurie, regis, galvoja? Štai kas turi būti diskutuojama.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com