Politinė vadovybė Korėjoje
Klausimas: 2024 metų gruodžio 3-ąją, Korėjos prezidentas Jun Sokjolas šokiravo žmones, paskelbdamas nepaprastąją karo padėtį. Kokį seną mąstymą turi prezidentas Jun Sokjolas ir valdančioji partija? Jo rėmėjai tiki, kad rinkimus suklastojo opozicinė partija ir Šiaurės Korėjai prijaučiantys kairieji yra atsakingi už nepaprastosios karo padėties įvedimą. Kokios dvasinės būtybės yra prezidentas ir pirmoji ledi? Li Jemungas, opozicinės partijos lyderis, yra labiausiai tikėtinas kandidatas laimėti ateinančius prezidento rinkimus. Lyderis Li Jemungas turi teisinės rizikos ir teismų vilkinimo problemų. Tačiau jo rėmėjai mano, kad Li teisinės rizikos buvo dirbtinai sufabrikuotos. Kokia dvasinė būtybė yra lyderis Li Jemungas? Ar yra nors vienas politikas Korėjoje, kuris gali būti susiderinęs su pakylėtaisiais mokytojais?
Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2025 m. Naujųjų Metų vebinare.
Na, ši situacija, galėtume sakyti, yra būtinas žingsnis tolesniame Korėjos, kaip demokratinės šalies, augime. Nes ji jums rodo būtinybę transcenduoti dabartinį lygmenį, kuriame turite šiuos susiskaldymus. Tai nėra unikalu Korėjai, jūs tai, žinoma, galite matyti Jungtinėse Valstijose ir netgi kitose demokratinėse šalyse. Tačiau pirmas klausimas, kurį turite sau užduoti, yra štai koks: ar yra pagrįsta, kad prezidentas turi galią paskelbti karo padėtį be jokio patvirtinimo iš kitur, iš kokios nors konstituciškai apibrėžtos patarėjų grupės, ar kad ir kokia būtų institucija, kurią galite sukurti? Kitaip tariant, ar gali būti, kad yra būtina pakeisti Korėjos Konstituciją, idant užkirstumėte kelią įvykti panašiems dalykams ateityje?
Nes, žinoma, turite tam tikrą istoriją su karo padėtimi Korėjoje, dėl kurios daugeliui žmonių tai yra labai nejauki tema. Ir todėl turite tai laikyti galimybe pakilti į aukštesnį lygmenį, kuriame sudėtumėte pagrįstus suvaržymus prezidento gebėjimui paskelbti karo padėtį. Vis dar gali būti pagrįsta suteikti prezidentui tą galią, jeigu Korėja būtų užpulta. Tačiau yra akivaizdu, kad čia to nenutiko. Visa ši situacija, kad tai esą sukėlė Šiaurės Korėjai prijaučiantys žmonės ir opozicija, yra prasimanymas. Iš tiesų nebuvo jokios realios priežasties paskelbti karo padėtį. Tai tiesiog buvo prezidento mėginimas įgyti didesnę valdžią ir išsaugoti valdžią.
Taip, prezidentas Jun Sokjolas yra puolusi būtybė, ne tos pačios kategorijos kaip Hitleris, Putinas, Stalinas ir kiti. Ir vis dėlto, tai tikrai nėra toks lyderis, kokio norėtumėte Korėjoje. Kalbant apie opozicijos kandidatą, Li Jemungą, jis nėra puolusi būtybė. Tačiau tai nereiškia, jog jis yra idealus kandidatas.
Korėjai iš tiesų yra būtina pakilti į aukštesnį lygmenį, kuriame ji galėtų prisitraukti didesnėje pusiausvyroje esančius kandidatus. Iš tiesų reikalinga pusiausvyra. Ir mes apie tai kalbėjome kituose diktavimuose, perduotuose Korėjoje. Jums taip pat yra būtina įveikti senąjį mąstymą. Suprantu, kad tai yra sunku, nes jūs vis dar šalia savęs turite Šiaurės Korėją – iki dantų ginkluotą priešą. Ir vis dėlto, Pietų Korėja yra šalis, kuri gali transcenduoti senąjį dualistinį, juodai baltą mąstymą. Šiaurės Korėja negali to padaryti, tačiau jūs galite. Jį transcendavę, prisitrauksite geresnius lyderius, ir taip pat iki minimumo sumažinsite konfrontacijos su Šiaure riziką.
Situacija Pietų Korėjoje ne tiek jau daug skiriasi nuo to, ką matote daugelyje kitų šalių, kuriose, galėtume sakyti, atsirado daug akivaizdesnis susiskaldymas nei matėte tai ankstesniais metais ir dešimtmečiais. Nėra taip, kad šio susiskaldymo nebuvo anksčiau, tačiau jis nebuvo taip ryškiai išreikštas tarp, pavyzdžiui, dešinės ir kairės, arba konservatorių ir liberalesnių žmonių. Matote, kad daugelyje, net ir kai kuriose senesnėse demokratinėse Europos šalyse, turite populistus arba dešinįjį sparną, kurio populiarumas auga. Tai tiesiog yra pereinamosios fazės dalis, nes demokratijoms reikia tai palikti, tą juodai baltą mąstymą, paprastų sprendimų paiešką, galvojimą, kad kažkas, ar tai būtų stiprus vyras ar kažkas, kas turi partiją arba ideologiją, galės labai lengvai išspręsti visas problemas. Nėra lengvų sprendimų visuomenės problemoms, kadangi tam reikalingas žmonių dalyvavimas. Ir iš tiesų, visoms demokratijoms kyla iššūkis, ar žmonės palypės aukščiau ir ims dalyvauti demokratijoje, užuot visą laiką projektavę, kad tai yra to politiko kaltė, ar ano politiko kaltė, ar kad šis politikas mus išgelbės, ar kad anas politikas mus išgelbės. Tai nėra išskirtinai Korėjos problema. Tai tiesiog yra perėjimo į aukso amžių dalis, kuomet demokratijoms reikia akceleruotis į suvokimą, kad lyderių galios turi būti suvaržytos ir kad reikia sukurti didesnį žmonių įsitraukimą, ir tai, kaip jau anksčiau apie tai kalbėjome, atvestų prie labiau tiesioginio žmonių dalyvavimo.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com