Motinos Marijos besąlyginės meilės rožinis

Sudeginkite visas anti-meilės jėgas savo esybėje ir Žemėje. Atkurkite ryšį su savo AŠ ESU Esatimi ir Dievo nuolat tekančiu gyvybės srautu.

Skaitykite mokymą apie šį rožinį: Besąlyginės Meilės Esatis, Motina Marija

 

Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios ir Stebuklų Motinos besąlyginės meilės vardu, Amen.

(Išsakykite asmeninį prašymą)

Viešpaties malda

Dieve Tėve ir Motina mūsų, esantys visoje gyvybėje. Tebūna pašlovinta tavoji Esatis, AŠ ESU, mumyse. Mes priimame tavo karalystės atėjimą Žemėn per mus. Mes prisiimame atsakomybę reikšti tavo valią Žemėje, kaip ji išreikšta Danguje.

Mes priimame, kad kiekvieną dieną tu mums duodi galimybę būti viskuo, kuo esi tu. Mes pripažįstame, kad tu atleidi mums mūsų netobulumus, kaip ir mes vienas kitam atleidžiame, ir atiduodame savo valią aukštesniajai valiai esančiai mumyse. Todėl mes pripažįstame tiesą, kad visata sugrąžina mums tai, ką į ją išsiunčiame.

Mes prisiimame atsakomybę už savo gyvenimą ir savo planetą. Mes prisiekiame pakilti virš žemesniojo aš pagundų, kad tu galėtum išlaisvinti mus nuo visų netobulų energijų. Mes teigiame, kad tavo karalystė, galia ir šlovė įsikūnija Žemėje, dabar ir amžinai. Amen.

O Motina Marija, padėk man įveikti visus apribojimus

O Motina Marija, aš patvirtinu, kad esu rimtai nusiteikęs laimėti savo pergalę ir pakylėjimą šviesoje, ir suprantu, jog norint laimėti šią pergalę, turiu sekti Jėzaus kvietimu. Todėl esu pasirengęs prarasti savo gyvenimą – savo mirtingą tapatumo jausmą, kad atrasčiau nemirtingą Kristaus sąmonės gyvenimą.

Padėk man susiderinti, vėl prisijungti ir pasiekti harmoniją su esmine visos kūrinijos jėga, su Besąlyginės Meilės Esatimi, skatinančia net ir Dievą tapti daugiau.

Padėk man įveikti visus šio pasaulio apribojimus bei netobulumus ir pakilti virš riboto, netobulo tapatumo – žmogiškos būtybės, nusidėjėlio tapatumo, amžinai pasmerkto būti atskirai nuo savo Dievo.

Padėk man niekada neleisti sau sustoti, įstrigti ir prisirišti prie bet kokio riboto tapatumo jausmo, prie bet kokios ribotos gyvenimo formos.

Aš pripažįstu Besąlyginės Meilės Esatį

1. Aš pripažįstu Besąlyginės Meilės Esatį, sakančią: „Aš būsiu, kuo būsiu, nes aš esu nesustabdoma, nesulaikoma jėga, pranokstanti bet kokią kada nors jūsų matytą jėgą šioje visatoje. Aš netgi pranokstu bet kokias Dievo sukurtas jėgas, nes aš iš tiesų esu jėga, davusi Dievui įkvėpimą sukurti visatą ir visas joje esančias jėgas.“

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

2. Aš pripažįstu Besąlyginės Meilės Esatį, sakančią: „Aš esu daugiau nei jėga, nes esu Esatis, Būtybė, bet kartu aš ir judėjimas, srautas, aš esu amžina ir nuolatinė transcendencija. Ir todėl aš būsiu, kas būsiu bet kurią akimirką, ir bet kurią akimirką aš būsiu daugiau, nei buvau akimirką prieš tai.“

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

3. Aš pripažįstu Besąlyginės Meilės Esatį, sakančią: „Aš iš tiesų esu nesustabdomas šviesos srautas, išreiškiantis save, tačiau niekada nesustojantis ir neįkalinamas vienoje kurioje nors išraiškoje. Aš esu nesustabdoma, nesulaikoma Besąlyginės Meilės Esatis, ir aš esu visoje Dievo sukurtoje kūrinijoje.“

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

4. Aš pripažįstu Besąlyginės Meilės Esatį, sakančią: „Ir aš netgi pranokstu Dievo sukurtos kūrinijos ribas, nes aš esu Būtybė, substancija, iš kurios Dievas sukūrė viską, kas buvo sukurta. Ir be manęs nėra sukurta nieko, kas sukurta. Aš esu besąlyginė meilė, ir manyje nėra jokių sąlygų, galinčių sustabdyti savitranscendenciją.“

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

5. Aš pripažįstu, kad turiu būti dėkingas Besąlyginės Meilės Esačiai už savo egzistavimą. Aš pripažįstu, kad Dievas mane sukūrė būti bendrakūrėju su juo.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

6. Aš pripažįstu, kad Dievas man davė vaizduotę ir laisvą valią, kurių dėka galiu kurti kokias tik noriu formas. Tačiau aš negaliu nieko kurti iš savęs, nes viskas, kas kada nors buvo sukurta, yra sukurta iš Besąlyginės Meilės Esaties.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

7. Aš pripažįstu, kad Dievas leidžia man kurti kokias tik noriu formas, formas, kokias tik galiu įsivaizduoti, kokias tik galiu pasirinkti. Tačiau kaip tik dėl to, kad Dievo meilė yra besąlygiška, Dievas neleis man įstrigti jokioje formoje, kurią susikūriau ar kurią sukūrė kiti, ir kurią aš priėmiau kaip amžiną, ar netgi kaip savo tikrąjį tapatumą.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

8. Aš pripažįstu, kad Besąlyginės Meilės Esatis neleis jokiai Dievo kūrinijos dalelei stovėti vietoje ar amžiams įstrigti vienoje formoje.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

9. Aš pripažįstu, kad gyvenimas trokšta, jog kiekviena gyvenimo dalelė augtų ir taptų gyvenimo pilnatve, taptų viskuo, kas yra gyvenimas, viskuo, kas yra Dievas. O tuomet augtų dar daugiau ir kurtų pasaulius ant pasaulių ant pasaulių, niekada nesibaigiančiame cikle, kuris iš tiesų pranoksta laiko ribas, pranoksta net ir amžinybę. Jis begalinis, tačiau pranoksta net ir begalybę, nes meilė, besąlyginė meilė, yra troškimas būti daugiau, negu esu dabar. Ir net pats Dievas yra šis troškimas, šis impulsas būti daugiau, nes kitaip nieko nebūtų buvę sukurta.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

O Motina Marija, aš atiduodu visą anti-meilę

O Motina Marija, aš esu pasiruošęs leisti nesustabdomai Dievo jėgai, besąlyginei Dievo meilei, kuri skatina visą gyvybę tapti daugiau, sudeginti mano ribotą tapatumo jausmą ir nugriauti Babelio bokštą, kalėjimo sienomis apjuosusį mano sielą.

Aš priimu, kad Dievas mane myli visa deginančia meile, ir todėl jo meilė sudegina visą anti-meilę. Aš atiduodu visus prisirišimus prie riboto, netobulo savęs įvaizdžio, anti-meilės pagrindo mano esybėje. Aš priimu, jog iš tiesų esu aukščiausiojo Dievo sūnus/dukra, ir kad turiu potencialą tapti viskuo, kuo yra Dievas.

Aš priimu, kad Dievas mane sukūrė būti jo tąsa ir nusileisti į formų pasaulį, bei padėti visam formų pasauliui įsisąmoninti, jog jį sukūrė Dievas, ir kad jis turi potencialą transcenduoti save ir tapti viskuo, kuo yra Dievas.

Aš priimu, kad buvau sukurtas su dievišku potencialu ir savanoriškai nusileidau į Žemės planetą šiai amžinajai misijai, todėl negaliu sau leisti stovėti vietoje, stovėti viename tapatumo jausme, sukurtame iš netobulų šio pasaulio įvaizdžių ir įsitikinimų. Todėl palieku melus visų žalčių, kurie pasirinko maištauti prie Dievo nuostabųjį planą šiai nepaprastai visatai. Vietoj to, priimu amžinąjį Dievo tikslą – sukurti beribio grožio visatą per nuolatinę savitranscendenciją.

Aš pripažįstu savo dangiškąjį Šaltinį

1. Aš pripažįstu, kad, jeigu tyra Dievo esybė nebūtų turėjusi troškimo būti daugiau, neegzistuotų individualizuotas kūrėjas, sukūręs visatą, kurioje gyvenu. Ir jeigu Kūrėjas nebūtų turėjęs troškimo būti daugiau, aš neegzistuočiau kaip bendrakūrėjas su Dievu.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

2. Aš pripažįstu, kad būtent dėl to, jog buvau sukurtas iš troškimo būti daugiau, aš negaliu stovėti vietoje, savo dabartinėje sąmonės būsenoje, savo dabartiniame tapatume.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

3. Aš pripažįstu, kad net jei susikurčiau „tobulą“ tapatumą, negalėčiau stovėti vietoje tame tapatume, todėl, kad net ir tai, kas tobula, gali tapti spąstais – jeigu prie to prisirišiu ir galvosiu, kad tai yra mano amžinasis tapatumas.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

4. Aš pripažįstu, kad mano amžinasis tapatumas yra tyros Dievo Esybės individualizacija, ir todėl negaliu sau leisti įstrigti jokioje savo susikurtoje formoje.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

5. Aš pripažįstu, kad tyra Dievo Esybė yra daugiau už bet kokią formą, daugiau už bet ką, kas kada nors buvo sukurta. Tyra Dievo Esybė nestovi vietoje, bet nuolat plečiasi ir auga, praaugdama visas ribas, kokias tik galėtų įsivaizduoti pilnos Dievo sąmonės dar nepasiekusi būtybė.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

6. Aš pripažįstu, kad Dievas yra aukščiau visų ribotumų, ir tyroje Dievo Esybėje nėra atskirties, yra tik vienovė. Ir šioje vienovėje yra gyva, kvėpuojanti, nuolat judanti, nuolat save transcenduojanti vienovė, kuri pulsuoja, kyla ir plečiasi, kiekvieną akimirką tapdama vis daugiau savimi ir tai tęsiasi visą amžinybę.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

7. Aš pripažįstu, kad Besąlyginės Meilės Esatis yra pirmasis tyros Dievo Esybės beribės vaizduotės vaisius, ir todėl ji suteikia man troškimą būti daugiau, troškimą nuolatos transcenduoti ir tapti daugiau nei esu šiuo momentu.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

8. Aš pripažįstu, kad Besąlyginės Meilės Esatis yra jėga, teikianti visai gyvybei impulsą transcenduoti save ir tapti daugiau. Todėl tai yra jėga, kuri sugriaus visas kalėjimų sienas aplink mano vaizduotę ir mano tapatumo jausmą.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

9. Aš pripažįstu, kad Besąlyginės Meilės Esatis leis man susikurti kokį tik nori tapatumą, tačiau neleis tame tapatume įstrigti ar laikyti įsikibus į jį amžinai.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

O Motina Marija, padėk man prisiminti savo pirmąją meilę

O Motina Marija, padėk man prisiminti, kad prieš mano sielai ateinant į šį pasaulį, aš pasirinkau čia ateiti. Padėk man prisiminti tą akimirką, kai mano AŠ ESU Esatis stovėjo prieš Dievą, ir Dievas pašaukė visus, norinčius nusileisti į Dievo ką tik sukurtą kūriniją, į materialią visatą, ir padėti jai tapti save suvokiančia visata, duodant pradžią savitranscendencijos spiralei, vedančiai į pilną Dievo sąmonę.

Padėk man prisiminti, kaip aš stovėjau toje centrinėje salėje priešais Dievo sostą ir žvelgiau į begalines nuostabios visatos platybes, su jos galaktikų spiečiais, saulės sistemomis ir planetomis. Padėk man prisiminti, kad pamačiau aiškiai kaip dieną, kad kažkas turi nusileisti į tą visatą ir duoti pradžią kylančiai savivokos spiralei, kuri atvestų visą visatą prie savęs suvokimo ir savęs kaip Dievo įsisąmoninimo.

Padėk man prisiminti, kaip mano AŠ ESU Esatis žvelgė į šias visatos platybes ir pajuto besąlyginę Dievo meilę, savitranscendencijos troškimą, pakylant iš pačių mano esybės gelmių. Padėk man prisiminti, kaip aš pažvelgiau į Dievą ir tariau: „Štai aš Viešpatie, siųsk mane! Aš eisiu ir nešiu tavo besąlyginę meilę į šią visatą, kol viskas taps tavo besąlyginės meilės išraiška.“

Aš priimu savitranscendencijos būtinybę

1. Aš priimu, kad esu sukurtas būti daugiau, esu Dievo troškimo būti daugiau savimi vaisius, todėl ir aš privalau tapti daugiau, kad neatsilikčiau nuo kūrybinio, amžinai pulsuojančio Dievo troškimo transcenduoti save.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

2. Aš priimu, kad, jeigu laikysiuosi įsikibęs kokio nors įvaizdžio, kokio nors savo susikurto tapatumo, Besąlyginės Meilės Esatis ateis pas mane švelniai priminti, kad turiu save transcenduoti ir judėti pirmyn, tapdamas daugiau tuo, kuo esu.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

3. Aš priimu, kad, jeigu priešinsiuosi Besąlyginės Meilės Esačiai, jos balsas vis garsės, kol man prireiks visų jėgų jį ignoruoti.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

4. Aš priimu, kad, jeigu ignoruosiu Besąlyginės Meilės Esatį, ir jeigu uždarysiu savo protą ir širdį jos balsui, kviečiančiam mane tapti daugiau, tuomet jos meilė didins spaudimą, kol šis spaudimas pasidarys toks stiprus, jog bet kokį mano šiame formų pasaulyje susikurtą tapatumo jausmą suplėšys į gabalėlius nesulaikoma besąlyginės meilės jėga, pati Dievo jėga, besiveržianti tapti daugiau niekada nesibaigiančiame savitranscendencijos cikle.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

5. Aš priimu, kad Besąlyginės Meilės Esatis yra Dievo vaisius. Ji yra pirmagimis tyros Esybės Dievo, ESANČIO pirma šios visatos Kūrėjo.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

6. Aš priimu, kad esu Dievo vaisius, ir Dievas yra daugiau už mane. Tačiau todėl, kad esu gimęs iš Dievo troškimo būti daugiau, aš taip pat esu daugiau. Ir todėl aš esu daugiastis, trokštantis tapti daugiau daugiastyje, ir tai yra niekada nesibaigiantis kosmoso šokis, gimdantis vis naujas visatas, vis naujus pasaulius gyvenimo drobėje, esančioje už mirtingo suvokimo ribų.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

7. Aš priimu, kad Besąlyginės Meilės Esatis išeina už mano suvokimo ribų tik tol, kol tapatinu save su ribota forma, kurioje šiuo metu gyvenu, užuot tapatinęs save su tyra Dievo Esybe, iš kurios gimiau.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

8. Aš priimu, kad laikas judėti pirmyn. Laikas transcenduoti ir palikti dabartinius apribojimus, kuriuos sau susikūriau. Ir tai darydamas, aš padėsiu visai žemės planetai transcenduoti apribojimus, kylančius iš riboto tapatumo jausmo, kurio įsikibę laikosi šios planetos žmonės.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

9. Aš priimu, kad žmonės pernelyg ilgai laikėsi įsikibę savo netobulų įvaizdžių ir struktūrų, pernelyg ilgai troško viską ir visus šioje planetoje kontroliuoti. Jie pastatė Babelio bokštus, o nesustabdoma Dievo jėga privers šiuos bokštus griūti, jeigu žmonės neatkurs savyje Dievo troškimo būti daugiau ir nepaleis savo riboto tapatumo jausmo ir troškimo kontroliuoti.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

O Motina Marija, padėk man prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą

O Motina Marija, padėk man suprasti, kad visos mano kančios, visas mano skausmas, visi mano apribojimai kyla dėl to, kad pamiršau savo pirmąją meilę, pirminę meilę savo AŠ ESU Esačiai, iš kurios gimė mano siela.

Padėk man suprasti, kad mano siela gimė iš besąlyginės mano AŠ ESU Esaties meilės, kuri suteikė mano Esačiai troškimą būti daugiau nei yra, daugiau nei esu aš. Ir dėl šio troškimo tapti daugiau, aš sukūriau savo sielą ir nusileidau į materialią visatą, į pačią žemės planetą. Atėjau čia padėti pakylėti Žemę, kad ji taptų Laisvės Žvaigžde, taptų savarankiška saule, spinduliuojančia šviesą visai galaktikai.

Padėk man suprasti, kad per daugelį gyvenimų tankiose šios planetos energijose, aš pamiršau savo pirminį troškimą, savo pirminę mano Esaties meilę, ir palaipsniui priėmiau ribotą – mirtingo žmogaus, įkalinto šioje planetoje – tapatumą.

Padėk man suprasti, kad yra tęstinumas to, kas aš esu – sąmoninga būtybė – grandiozinio Dievo plano dalelė.

Aš patvirtinu savo ištikimybę Besąlyginės Meilės Esačiai

1. Aš patvirtinu, kad Besąlyginės Meilės jėga pasiekė kritinę masę, ir jeigu žmonės nepriims šios jėgos ir netekės kartu su ja – atiduodami savo prisirišimą prie netobulų įvaizdžių ir patvirtindami troškimą būti daugiau – tuomet Besąlyginė Meilė suplėšys į gabalėlius jų įvaizdžius, jų civilizacijas, jų Babelio bokštus, struktūras, kurias jie sukūrė, mėgindami kontroliuoti pačią gyvenimo jėgą ir priversti šią jėgą sustoti.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

2. Aš patvirtinu, kad jokia jėga Žemės planetoje, jokia jėga visatoje, sukurtoje individualaus Kūrėjo, negali sustabdyti Besąlyginės Meilės Esaties, nes ji pranoksta viską, ką bet koks kūrėjas kada nors yra sukūręs.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

3. Aš patvirtinu, kad paklausysiu tylaus Dievo varpo skambesio, šaukiančio visus Dievo sūnūs ir dukteris palikti savo prisirišimų prie šio pasaulio dalykų tinklus ir nugriauti sienas savo sąmonėje, kurios laiko juos ribotame tapatume.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

4. Aš patvirtinu, kad paklausysiu paskutinio trimito garso, kviečiančio kopti aukščiau ir vėl susijungti su savo Dievu, su savo AŠ ESU Esatimi ir su troškimu būti daugiau, kuo esu Dievuje.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

5. Aš patvirtinu, kad nusimesiu pančius mirtingumo ir netobulumų, kuriuos įsileidau į šventąją savo tapatumo erdvę, kuriuos įsileidau į savo sielos Šventų Švenčiausiąją vietą, kol galiausiai šie netobuli įvaizdžiai pavirto niokojančia išgama, stovinčia šventajame tapatume, kur jai ne vieta.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

6. Aš patvirtinu, kad slapčiausiame mano širdies kambarėlyje turėtų būti tik tyras mano Dievo liepsnos tapatumas, mano AŠ ESU Esatis, kuri yra daugiau nei bet kokia forma materialiame pasaulyje ir todėl jos neįmanoma patalpinti į jokią formą, neįmanoma pririšti prie jokio tapatumo jausmo. Ji yra sukurta iš troškimo būti daugiau, ir todėl ji yra amžinai atsidavusi tapti daugiau Dievuje.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

7. Aš patvirtinu, kad girdžiu ir klausau šauksmo kopti aukščiau ir būti tuo, kuo esu. Ir todėl sakau: „Prisiminsiu savo pirmąją meilę, prisiminsiu savo aukščiausią meilę, meilę savo AŠ ESU Esačiai, kuri yra meilė mano Kūrėjui, Dievui, mane sukūrusiam, ir netgi meilė tyrai Dievo Esybei, esančiai aukščiau bet kokių mano Kūrėjo sukurtų formų.“

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

8. Aš patvirtinu priimantis šauksmą prisiminti Besąlyginės Meilės Esatį, siekti šios Esaties, atverti savo širdį ir protą Besąlyginei Meilei, bei sąmoningai ir savo noru leisti jai sudeginti visus blokus ir netobulumus mano sąmonėje ir esybėje su meilės švelnumu.

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

9. Aš patvirtinu atiduodantis visą savo netobulo tapatumo jausmą ir priimu aukštesnį tapatumą Dievuje. Aš seksiu Dievo Esatimi į besąlyginę meilę ir begalinį džiaugsmą Dievo, sakančio: „Aš būsiu kuo būsiu, nes esu daugiau per amžius!“

  • O Motina Marija, laisvę jaučiam,
  • Minčių, jausmų audra jau nebesiaučia.
  • Jau nekartojam įpročių žalingų,
  • Paliekam kevalą žmonių mirtingų.

 

  • Upe gyvenimo mes amžinybėj plaukiam
  • Aukštyn, aukštyn ji stiebtis, augti šaukia.
  • Dangus visai čia pat, jis mumyse,
  • Šlovė visai gyvybei skamba Danguje.

O Motina Marija, padėk man patirti, kad gyvenimas yra didesnis

O Motina Marija, padėk man patirti, kad gyvenimas yra didesnis už tai, ką šiuo metu patiriu, gyvenimas yra didesnis už tai, ką man sakė šio pasaulio religijos, šio pasaulio švietimo institucijos ir šio pasaulio valdžia.

Padėk man patirti, kad gyvenimas yra daug didingesnis, ir aš esu daug didingesnis, ir kad atkūręs ryšį su šiuo didingumu, su šia Dievo liepsna, šiuo savitranscendencijos troškimu manyje, stumiančiu į priekį visą Dievo kūriniją, aš galiu įveikti visus savo apribojimus. Aš galiu nusimesti skausmo ir kančių, kurių persmelktas šis pasaulis, grandines. Galiu netgi nusimesti mirties – paskutinio priešo – grandines ir laimėti savo amžinąją pergalę kaip pakylėtoji būtybė. Galiu nusimesti riboto tapatumo jausmo grandines ir išreikšti Kristaus sąmonę čia, Žemės planetoje, vis dar tebebūdamas fiziniame kūne.

Ir taip aš galiu padėti pakylėti visą planetą ir galiu tapti kaip Jėzus, kuris sakė: „Ir jeigu aš būsiu pakylėtas, patrauksiu visus žmones link savęs.“ Ir aš galiu tapti Kristaus būtybe, vaikštančia Žeme, ir galiu visus žmones patraukti link savęs ir link Dievo manyje, kuris iš tiesų yra daugiau, yra troškimas tapti daugiau, yra besąlyginė meilė nuolatinei ir amžinai savitranscendencijai.

O Motina Marija, garbė tau, Dievo Motina, aš priimu tave kaip savo vyresniąją seserį. Prisiekiu peržengti savo proto ir baimių ribas ir įsiklausyti į žodžius, kuriuos tu kalbi man širdyje. Leisiu tavo žodžiams prasimušti pro baimės kiautą, kurį užsiauginau aplink savo protą ir širdį, ir įsileisiu tave į savo širdį. Priimu tave kaip švelnią motiną, paimsiančią mane ant savo kelių ir sūpuosiančią mane, kaip sūpuodavai kūdikį Jėzų, kol mano siela bus taip perpildyta besąlyginės Dievo Motinos meilės, jog aš iš tiesų paleisiu visas savo baimes, baimę pagimdyti Kristaus kūdikį savyje, baimę pasitikti Arkangelą Gabrielių, atėjusį pas mane pranešti, kad aš radau malonę pas Dievą ir kad galiu pagimdyti Kristaus kūdikį, Kristaus sąmonę, ir kad tai iš tiesų yra aukščiausia mano galimybė šioje Žemėje.

O Motina Marija, prisiekiu priimti Arkangelą Gabrielių, kai jis ateis pas mane. Aš jo neatstumsiu, neabejosiu juo, nesiginčysiu su juo. Aš sakysiu, kaip ir tu sakei: „O Viešpatie, tebūnie man pagal tavo valią, nes aš žinau, kad tavo valia yra mano valia, ir mano valia yra tavo valia. Aš žinau, kad esu gimęs iš besąlyginės Dievo meilės ir Dievo troškimo būti daugiau. Ir todėl ir aš noriu būti daugiau, noriu būti daugiau štai čia, šioje planetoje, ir atnešti Dievo karalystę, kuri yra didingesnė už visas žemiškas karalystes, ir pilnai įkūnyti ją šioje planetoje. Ir kadangi žinau, jog besąlyginė Dievo meilė yra pats mano būtybės centras, aš palikau visą baimę išreikšti savo Kristiškumą šioje Žemėje. Aš noriu susitelkti į šią meilę ir stovėti priešais pasaulį, kaip stovėjo mano vyresnysis brolis Jėzus, ir esu pasiruošęs leisti jiems daryti ar sakyti, ką tik jie norės daryti ar sakyti, šitaip tapdamas teismo instrumentu, kviečiančiu visą gyvybę pasirinkti, kam tarnaus, ir kviečiančiu juos kopti aukščiau ir būti daugiau, kas jie iš tiesų yra Dievuje.“

Šaukiu Besąlyginės Meilės Esatį sudeginti visą anti-meilę mano esybėje. (3x)

Šaukiu Besąlyginės Meilės Esatį sudeginti visą anti-meilę visuose žmonėse. (3x)

Šaukiu Besąlyginės Meilės Esatį sudeginti visą anti-meilę Žemės planetoje. (3x)

Žemė yra Viešpaties ir jo pilnatvė. (3x) Amen.

Tėvo, Sūnaus, Šventosios Dvasios ir Stebuklų Motinos besąlyginės meilės vardu, Amen.

Užsklanda

Aš priimu, kad esu užsklęstas besąlyginėje Dievo Motinos meilėje, kuri iš tiesų yra besąlygiška, nesustabdoma meilė tyros Dievo Esybės, esančios aukščiau bet kokių formų. Tėvo, Sūnaus, Motinos ir Šventosios Dvasios vardu, tai atlikta, tai padaryta, ir mano širdis užsklęsta begalinėje Dievo meilėje, kuri yra aukščiausia apsauga prieš Pragaro vartus ir šio pasaulio jėgas. Todėl gyvuoju šioje meilėje amžinai ir esu ši meilė šiame pasaulyje. Amen.

Versta iš www.transcendencetoolbox.com