Velykų istorija yra kiekvieno žmogaus istorija
TEMOS: Velykų istorija nėra apie Jėzų – kiekvieno žmogaus istorija – Jėzaus gyvenimas pademonstravo jo universalų mokymą – kova pakilti virš to, ko iš jūsų tikisi pasaulis, ir išreikšti savo dvasinį individualumą – įkvėpkite žmonėms drąsos vykdyti savo misiją – būkite pasirengę prarasti savo žmogišką gyvenimą, kad įvykdytumėte savo misiją – daugelis žmonių yra persekiojami – žmogus turi mirti, kad galėtumėte prisikelti į savo tikrąjį tapatumą – leiskite žmonių sukurtiems Jėzaus įvaizdžiams mirti
Klausimas: Ką norėtum, kad mes žinotume apie Velykas?
Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:
Velykų istorija yra labai turtinga ir sudėtinga, ir todėl ji gali būti interpretuojama daugeliu skirtingų būdų, kurie visi gali būti teisingi, nes kiekviena interpretacija atskleidžia skirtingus šios istorijos aspektus. Vis dėlto, norėčiau pateikti jums vieną perspektyvą pamąstymui.
Viena pagrindinių žinių, kurią siekiu perduoti šia svetaine, yra ta, kad niekada netroškau būti paverstas stabu ir iškeltas viršum visų kitų šios planetos žmonių. Nesu egomaniakas, kokiu mane vaizduoja daugelis krikščionių, primygtinai norintys pažodžiui suprasti biblinę istoriją, dar netgi ją pagražindami ir paversdami mane Dievu ar Išganytoju. Niekada nenorėjau būti iškeltas taip aukštai virš žmonių, kad jie manytų negalintys manęs pasiekti ir negalintys sekti mano pėdomis.
Todėl žinia, kurią norėčiau, kad visi atviro proto žmonės suprastų apie Velykų istoriją, yra ta, kad ši istorija nėra apie vieną žmogų; ji nėra apie mane. Iš tiesų tai yra kiekvieno gyvybės srauto istorija, ir jos tikslas yra iliustruoti kelią, kuriuo eiti gali kiekvienas gyvybės srautas. Suprantu, kad daugeliui krikščionių nuo vaikystės buvo diegiama stabmeldiška Jėzaus Kristaus versija, ir jiems yra labai sunku išsilaisvinti nuo šios stabmeldystės. Todėl jie primygtinai nori tikėti, kad aš buvau unikalus asmuo, ir kad esu aukščiau už visus šioje planetoje kada nors gyvenusius žmones.
Aš iš tiesų buvau unikalus asmuo, ir iš tiesų atėjau vykdyti unikalios dvasinės misijos. Tačiau labai didelė šios misijos dalis buvo perduoti universalų dvasinį mokymą apie kiekvieno gyvybės srauto Žemėje dvasinį potencialą – nes, iš tiesų, kiekvienas žmogus yra unikalus Dievo akyse. Šį mokymą aš perdavinėjau ne vien žodžiais, šį mokymą aš demonstravau savo gyvenimu. Todėl kiekvienas mano gyvenimo aspektas iliustruoja dalį universalaus, vidinio mokymo, kurį atėjau atnešti į šią planetą, ir Velykų istorija taip pat nėra išimtis. Kitaip tariant, Velykų istorija iliustruoja kelią, kuriuo į savo Kristiškumą ir į galutinį pakylėjimą dvasinėn karalijon gali eiti kiekvienas gyvybės srautas. Velykų istorija iliustruoja patį paskutinį gyvybės srauto kelionės etapą.
Velykų istoriją galima padalinti į tris pagrindinius etapus. Pirmasis etapas yra mano įžengimas į Jeruzalę, kurioje daugelis žmonių mane pasitiko kaip karalių. Galime tai palyginti su kiekvieno vaiko gimimu, nes daugumą vaikų džiaugsmingai pasitinka tėvai ir šeima, ir su jais elgiamasi kaip su ypatingomis būtybėmis – nes jie tokie ir yra.
Antrasis Velykų istorijos etapas yra tai, kas nutiko tarp mano įžengimo į Jeruzalę ir prisikėlimo. Šis etapas iliustruoja, kas nutinka gyvybės srautui, kai jis pradeda suaugti. Galėjote pastebėti, kad priežastis, dėl kurios žmonės mane sveikino įžengus į Jeruzalę, buvo ta, kad jie turėjo susikūrę tam tikrą mano įvaizdį. Jie tikėjosi, kad būsiu karalius, išlaisvinsiantis juos nuo romėnų, ir jie norėjo, kad pateisinčiau šiuos jų lūkesčius. Tačiau ilgai netrukus daugelis jų pradėjo suvokti, kad nesiruošiu šių jų lūkesčių pateisinti. Ir pažiūrėkite, kaip greitai jie nuo manęs nusigręžė, supratę, kad nesiruošiu pildyti jų lūkesčių. Dalis tų pačių žmonių, šaukusių hosanas prie vartų, šaukė „ant kryžiaus jį!“ per mano taip vadinamą teismą.
Ir tai yra istorija, kurią patiria gyvybės srautas, kai pradeda suaugti ir atrasti bei išreikšti savo individualumą. Kiekvienas gyvybės srautas susiduria su dilema: prisitaikyti prie lūkesčių, kuriuos jiems diktuoja pasaulis, tame tarpe tėvai, šeima bei visuomenė, ar vystyti bei išreikšti savo unikalų dvasinį individualumą bei vykdyti savo dvasinę misiją.
Tuo nenoriu pasakyti, kad visi gyvybės srautai turi tą pačią dvasinę brandą ar dvasinę misiją. Jeigu perskaitysite mano paskaitą apie dvasinio išsivystymo lygius, pamatysite, kad kai kurie gyvybės srautai nėra pasiruošę baigti savo dvasinę kelionę, nes jiems reikalingas gydymas ir reikia išspręsti problemas savo psichikoje. Todėl visiškai priimtina, kad kai kurie žmonės gyvena gyvenimą, kuris nėra labai dvasingas ir nemeta iššūkių visuomenės lūkesčiams.
Tačiau brandesniems gyvybės srautams ateina metas, kai jie susiduria su pasirinkimu neigti savo tikrąjį individualumą bei dvasinę misiją ir pateisinti pasaulio lūkesčius. Mano gyvenimas buvo skirtas iliustruoti, kad, kai pasiekiate šį brandos tašką, turite likti ištikimi tam, kuo iš tiesų esate, ir turite įvykdyti savo misiją, kad ir ką į tai atsakydamas jums mestų pasaulis. Mano gyvenimo istorijos tikslas buvo įkvėpti žmonėms drąsos pakelti visus iš pasaulio ateinančius persekiojimus, ir netgi eiti iki pat galo, leidžiant pasauliui nužudyti jų kūną, jei pasaulis nuspręstų tai padaryti.
Laimei, mes dabar jau perėjome į civilizuotesnį šios planetos etapą ir tikėtina, kad daugelyje pasaulio šalių nebebūsite nužudyti dėl to, kad išreiškiate savo dvasinį individualumą ar vykdote savo dvasinę misiją. Vis dėlto, tikėtina, kad patirsite nemažai persekiojimų, ką netgi galite matyti iš kai kurių negatyvių atsiliepimų apie šią svetainę. Tiesą sakant, dalis šių persekiotojų bus žmonės, laikantys save gerais krikščionimis.
Svarbiausias dalykas Velykų istorijoje nėra faktas, kad buvau nužudytas. Svarbiausias dalykas yra tas, kad buvau pasirengęs leisti pasauliui mane nužudyti, jei pasaulis norėtų tai padaryti. Aš tai išsakiau žodžiais, kad tas, kuris siekia išsaugoti savo gyvybę, ją praras, o tas, kuris bus pasirengęs prarasti savo gyvybę dėl manęs, ją atras. Šie žodžiai reiškia, kad jeigu paklusite pasaulio lūkesčiams ir neigsite savo dvasinį tapatumą, prarasite savo dvasinį gyvenimą. Tačiau, jeigu liksite ištikimi savo dvasiniam tapatumui ir misijai, netgi būdami pasiruošę leisti pasauliui nužudyti jūsų fizinį kūną, jūsų gyvybės srautas atras nemirtingą gyvenimą Kristaus sąmonėje.
Situacija yra tokia, kad daugumą žmonių, kurie drįs išreikšti savo tikrąjį tapatumą ir ims vykdyti savo dvasinę misiją, pasaulis persekios. Jie netgi gali būti nukryžiuoti dvasine prasme, tai nereiškia, kad jie bus prikalti prie fizinio kryžiaus, tai reiškia, kad bus prikalti prie dvasinio kryžiaus žmonių lūkesčių vinimis. Pavyzdžiui, daugelį žmonių dvasiškai nukryžiavo žiniasklaida, vykdydama šmeižto kampaniją ir sužlugdydama jų reputaciją, apjuodindama juos taip pat, kaip mane apjuodino šventyklos dvasininkai.
Dalykas tas, kad, jeigu esate pasirengę leisti pasauliui daryti viską, ką jis nori su jumis daryti, nė akimirkai neneigdami savo dvasinio tapatumo, turite galimybę pereiti dvasinio prisikėlimo iniciaciją. Mano atveju, tai buvo fizinis prisikėlimas, skirtas iliustruoti kiekvieno gyvybės srauto turimą potencialą prisikelti į aukštesnę sąmonės būseną, į aukštesnį tapatumo jausmą. Šis įvykis buvo skirtas iliustruoti, kad gyvybės srautas gali įveikti mirtį ir laimėti nemirtingą gyvenimą. Tačiau dalykas, kurio nesuprato dauguma krikščionių, yra tas, kad, norėdamas laimėti nemirtingą gyvenimą, gyvybės srautas privalo leisti savo mirtingam tapatumo jausmui mirti ant kryžiaus.
Esmė ta, kad, net ir kabėdamas ant kryžiaus, susidūriau su testu: ar laikysiuosi įsikibęs į kurią nors savo žmogiško tapatumo dalį, ar priešingai - ryšiuosi galutinai atiduoti šį tapatumą Dievui. Ir nors akimirką jaučiausi paliktas Dievo, galiausiai visą save iki galo atidaviau Dievui. Tą akimirką, mano fizinis kūnas ir mano mirtingas tapatumo jausmas mirė, ir tą akimirką išlaikiau dvasinę iniciaciją ir laimėjau savo prisikėlimą.
Žinoma, nesakau, kad kiekvienas žmogus turi būti fiziškai prikaltas prie kryžiaus ir mirti ant šio kryžiaus, kad galėtų būti prikeltas. Tačiau kiekvienas gyvybės srautas galiausiai turės išreikšti savo dvasinį tapatumą, kad ir kaip juos persekiotų pasaulis. Jeigu gyvybės srautas liks ištikimas savo dvasiniam tapatumui ir bus pasiruošęs atiduoti visus savo žmogiško, arba dualistinio, tapatumo aspektus, tuomet šis gyvybės srautas galės laimėti savo prisikėlimą. Prisikėlimas reiškia, jog gyvybės srautas transcendavo visą žmogišką tapatumą ir pilnai priėmė savo naują tapatumą – Dievo sūnaus arba dukters tapatumą. Šitaip gyvybės srautas išlaiko paskutinį savo egzaminą Žemės planetoje ir užsitarnauja pakylėjimą į dvasinę karaliją. Kitaip tariant, gyvybės srautas nebėra saistomas atgimimų rato ir nebeprivalo grįžti į įsikūnijimą šioje planetoje. Gyvybės srautas gali visam laikui pakilti į dvasinę karaliją ir tęsti savo kelionę tenai.
Labai viliuosi, kad tie, kurie yra dvasiškai pasirengę, tie, kurie turi ausis, gebančias girdėti, priims šį vidinį mokymą apie Velykų istoriją, idant savo protuose ir širdyse galėtų patirti mano tikrojo vidinio mokymo prisikėlimą. Kitaip tariant, pirmas dalykas, kuris turi įvykti dvasiškai sąmoningame žmoguje, yra pasiryžimas likti ištikimu mano vidiniam mokymui, kad ir kokius persekiojimus patirtumėte iš pasaulio, taip pat ir iš savo artimų krikščionių tarpo, kurie laikosi įsikibę tradicinių doktrinų.
Jeigu esate pasirengę palikti visus žmonių sukurtus stabus apie mane ir mano mokymą, jei esate pasirengę leisti šiems stabams mirti, jei esate pasirengę leisti savo žmogiškam tapatumo jausmui, kuris yra pastatytas ant šių stabų, mirti, tuomet galėsite patirti prisikėlimą į mano tikrojo mokymo pažinimą. Ir tą akimirką suvoksite – žinosite vidiniu žinojimu, esančiu aukščiau už visas abejones – kad mano gyvenimas rodo kelią, kuriuo ir jūs galite eiti, kol laimėsite savo pakylėjimą šviesoje. Kai pripažinsite šio kelio tiesą, galėsite pradėti judėti šiuo keliu daug sparčiau, nei kada nors anksčiau.
Tikiuosi, kad vidinis mano mokymas galės pasiekti pakankamą skaičių žmonių, kurie yra pasiruošę vidinėse plotmėse priimti tikrąjį vidinį kelią, vedantį į prisikėlimą ir pakylėjimą. Būtent tai yra vienas pagrindinių Velykų istorijos įvykių tikslų, ir tai yra vienas pagrindinių tikslų, dėl kurių buvo sukurta ši mano svetainė. Te mano tikrasis mokymas patiria prisikėlimą jūsų širdyje, ir tegul jūsų gyvybės srautas prisikelia ir seka mano pėdomis, kad galėčiau ir jus pasveikinti įžengus į mūsų Tėvo karalystę.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com