Vaikų supažindinimas su dvasinėmis sąvokomis ir dvasiniu keliu

TEMOS: Mokykite vaikus pavyzdžiu – daugelis tėvų pakenkia vaikams, diegdami religinį auklėjimą – natūralus smalsumas ir nekaltumas – magiški pagalbininkai – vaikai nebijo uždavinėti klausimų – venkite baimės – meilė pritraukia, baimė atstumia – neperduokite savo sąlygų savo vaikams

Klausimas: Ar turėtum kokių nors rekomendacijų apie metodus, kuriais galėtume supažindinti vaikus su dvasinėmis sąvokomis ir dvasiniu keliu?

Atsakymas iš pakylėtojo mokytojo Jėzaus per Kim Michaels:

Geriausias būdas bet ko išmokyti vaikus yra mokyti juos pavyzdžiu. Vaikai yra apsigimę mėgdžiotojai ir seka aplink juos esančių suaugusiųjų pavyzdžiu. Tad pats geriausias būdas išmokyti vaikus dvasinių sąvokų yra užtikrinti, kad jūs patys priėmėte požiūrį, jog esate tiesos ieškotojai, o ne doktrinos pasekėjai. Turite priimti požiūrį į dvasingumą, kuris šioje svetainėje yra vadinamas vidiniu požiūriu. Ir turite palikti išorinį, doktrinišką arba dogmatišką požiūrį.

Kitaip tariant, turite nuolatos ieškoti aukštesnio dvasinių dalykų supratimo nei turite dabar. Turite būti smalsūs ir pasirengę uždavinėti sunkius klausimus. Turite suprasti, kad dabartinis jūsų supratimas nėra galutinis ar neklystantis supratimas, ir kad tai tėra tiltas į dar gilesnį supratimą. Turite būti pasirengę mąstyti ir diskutuoti bet kokiomis dvasingumo temomis, nesijausdami taip, lyg tam tikros temos būtų tabu arba atrodytų išeinančios pernelyg toli už priimtų doktrinų ar standartų ribų.

Tiktai priėmę šį atvirą požiūrį į dvasingumą, nesužalosite savo vaikų ir nesunaikinsite jų natūralaus dvasingumo. Tai yra liūdnas faktas, kad milijonai dievobaimingų religingų žmonių, ar jie būtų krikščioniai ar kitų religijų nariai, tiki darantys teisingą dalyką, diegdami savo vaikams religinį auklėjimą. Tačiau iš tikrųjų šie tėvai su savo pastoriais griauna natūralų vaikų dvasingumą. Tame yra du aspektai.

Iš Naujojo Testamento galite matyti, jog priekaištavau savo mokiniams, kai jie mėgino sukliudyti vaikams ateiti pas mane. Taip pat sakiau, kad, jeigu netapsite kaip maži vaikai, negalėsite įeiti į dangaus karalystę. Šiais žodžiais iš tiesų norėjau pasakyti, kad, jeigu neišsiugdysite tokio požiūrio į Dievą, kokį turi vaikai, negalėsite apsivilkti sąmonės būsenos, kuri jums leistų įžengti į dangaus karalystę.

Du patys svarbiausi aspektai vaikų požiūryje į Dievą yra jų natūralus smalsumas ir jų nekaltumas, arba besąlygiškumas.

Matote, vaikai natūraliai domisi Dievu ir dvasine gyvenimo puse. Taip yra dėl to, kad, kol vaikas yra mažas, jis paprastai tiesiogiai patiria dvasinę gyvenimo pusę. Daugelis vaikų, tikrąja to žodžio prasme, mato angelus ir pakylėtąsias būtybes ir laiko juos savo pagalbininkais. Todėl jie žino, kad gyvenimas yra didesnis už materialų pasaulį ir natūraliai tuo domisi.

Deja, dauguma suaugusiųjų yra linkę ignoruoti ar netgi iš viso neigti vidinį vaikų dvasingumą. Daugelis suaugusiųjų tai daro, nes šiuolaikinė psichologija vaikų dvasingumą įvardija kaip nebrandumo ženklą arba laiko tai fantazijomis apie „magiškus pagalbininkus.“ Kiti suaugusieji tai daro dėl to, kad vaikai natūraliai yra linkę uždavinėti klausimus, į kuriuos doktrinos, kurias šie suaugusieji priima kaip galutines ir neklystančias, nesugeba pateikti atsakymų.

Tiesa tokia, jog dėl to, kad vaikai tiesiogiai patiria dvasinės karalijos realybę, jie nemato jokių priežasčių, kodėl ši realybė turėtų būti įgrūdama į žmonių sukurtų doktrinų rėmus, nesvarbu, ar šios doktrinos būtų sukurtos religijos ar mokslo. Todėl jie yra pasirengę uždavinėti visus jiems į galvą atėjusius klausimus, ir tai yra skiriamasis visų tikrų dvasios ieškotojų bruožas. Juk nuo jūsų užduodamų klausimų priklausys tai, kokius galėsite gauti atsakymus. Argi Biblija nesako: „Prašykite ir gausite?“ Tad, jeigu bijote uždavinėti klausimus, kurie išeitų už jūsų dabartinių įsitikinimų ribų, kaip tuomet galėsite gauti gilesnius atsakymus?

Kas liečia dvasinių sąvokų pristatymą vaikams, labai svarbu tai padaryti tokiu būdu, kad tai nesunaikintų vaikų smalsumo apie Dievą ir dvasinius dalykus. Todėl yra labai svarbu nepateikti dvasinių sąvokų uždarų ar neklystančių doktrinų pavidalu. Leiskite vaikams užduoti bet kokius klausimus, kurie tik ateina į jų nekaltus protus. Skatinkite juos uždavinėti klausimus ir aptarkite šiuos klausimus su jais.

Kitas vaikų dvasingumo aspektas yra jų nekaltas, arba besąlygiškas, požiūris į dvasines temas ir Dievą. Kadangi vaikai patiria dvasinę karaliją kaip tikrovę, ir kadangi jie tai mato kaip geranorišką jėgą, kuri visada yra pasirengusi jiems padėti, jie nebijo Dievo. Jie nebijo prieiti prie Dievo, ir iš tiesų, kodėl gi jiems reikėtų Jo bijoti?

Senojo Testamento laikais izraelitai susikūrė Dievo įvaizdį, kuriame jį laikė piktu ir teisiančiu Dievu. Dalis mano misijos buvo pristatyti naują Dievo įvaizdį – mylinčio tėvo įvaizdį. Būtent toks yra daugumos vaikų turimas Dievo įvaizdis. Deja, daugelis šiandieninių krikščionių sugrįžo prie Senojo Testamento pikto ir teisiančio Dievo įvaizdžio, ir šį įvaizdį jie neišvengiamai perduoda savo vaikams. Todėl vos tik vaikai pradeda gauti religinius apmokymus, jų natūralus nekaltumas ir besąlygiškumas yra labai greitai sunaikinami.

Šie vaikai išmoksta žiūrėti į Dievą kaip į kažką pavojingo, ko reikėtų bijoti. Jie išmoksta galvoti, kad prie Dievo galima prieiti tik tam tikrais būdais, nustatytais jų religinėje kultūroje. Jie išmoksta galvoti, kad prie Dievo bus verti prieiti tik tuomet, jeigu bus įvykdę tam tikras sąlygas, kurias nustatė jų bažnyčios doktrinos ir taisyklės.

Tai yra absoliučiai dirbtinis programavimas, su kuriuo vaikai neturėtų susidurti. Kaip manote, kodėl sakiau, kad, jeigu netapsite kaip maži vaikai, negalėsite įžengti į karalystę? Sakiau tai dėl vienos paprastos priežasties. Meilė yra pritraukianti jėga, o baimė yra atstumianti jėga. Jeigu bijosite Dievo, niekada nenorėsite artintis prie Dievo, niekada nenorėsite prie Jo priartėti. Tad kaip gi galėsite įžengti į Dievo karalystę? Viskas paklūsta jūsų laisvai valiai, ir Dievas nevers jūsų prievarta eiti į Jo karalystę. Turite tą padaryti savo laisva valia, bet kaip galėsite tai padaryti, jeigu bijote Dievo?

Vaikai natūraliai myli Dievą, ir ši meilė Dievui yra didžiausia brangenybė, kurią gyvybės srautas gali turėti dvasiniame kelyje. Todėl didžiausias nusikaltimas prieš vaikus yra sunaikinti jų natūralią meilę Dievui ir jų natūralų jausmą, jog jie gali artintis prie Dievo be jokių išorinių sąlygų.

Kai leidau mažiems vaikams ateiti pas mane, nenustačiau jokių sąlygų jų atėjimui. Tai mano mokiniai mėgino nustatyti sąlygas jų atėjimui. Jeigu aš to nedariau, kodėl tiek daug šiuolaikinių krikščionių mano, kad jų vaikai turėtų įvykdyti tam tikras sąlygas, ir kad tik įvykdžius jiems šias sąlygas, jiems gali būti leidžiama uždavinėti klausimus apie Dievą, Kristų ar kitas dvasines temas?

Leiskite vaikams ateiti pas mane su savo smalsumu, savo nekaltumu ir savo besąlygišku požiūriu. Tegul tėvai atsitraukia ir pirma įdėmiai perkrato savo sielą, idant suprastų, jog jiems reikia laikytis mano įsakymo ir tapti tokiais pat smalsiais ir nekaltais kaip jų maži vaikai. O tuomet suaugusieji taip pat galės prieiti prie manęs ir aš juos priimsiu su tokia pačia besąlygine meile, su kuria priimu ir vaikus.

Iš tikrųjų visi žmonės, kurie ateina pas Dievą, yra priimami su besąlygine meile. Problema yra ta, kad dauguma žmonių nesugeba pajusti šios besąlyginės meilės arba nesugeba jos priimti. Dauguma žmonių turi nusistatę sąlygas savo protuose, kurios juos verčia manyti, kad, jeigu jie nepaklus šioms išorinėms taisyklėms ir nuostatoms, nebus verti gauti Dievo meilę. Kadangi viskas paklūsta laisvai valiai, Dievas negali jūsų priversti priimti Jo meilę. Jūs turite ją priimti, o tą galėsite padaryti tiktai tuomet, kai pripažinsite, jog esate verti ją gauti.

Dauguma vaikų gimsta su šiuo vertės pajautimu ir besąlygiškumu, ir tai iš tiesų yra viena didžiausių jų brangenybių. Prašau, nesunaikinkite to, savo užsidegimu suteikti savo vaikams „gerą krikščionišką auklėjimą.“

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2003 Kim Michaels