Kaip padėti rimtomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis sergančių vaikų tėvams
Klausimas: Turiu klausimą apie tai, kaip tėvai galėtų geriau susidoroti su situacijomis, kai turi vaikų, gimusių su rimtomis fizinėmis ir psichinėmis ligomis. Mano giminaičiai turi vaiką, kuris gimė su blogai funkcionuojančiu inkstu ir skyle širdyje. Netrukus po gimimo jam buvo atlikta operacija ir persodintas inkstas, ir taip pat buvo atlikta širdies operacija, kuria buvo mėginta pataisyti jo širdyje esančią skylę. Jam taip pat neseniai buvo diagnozuotas autizmas. Fiziniai negalavimai taip pat pažeidė jo imuninę sistemą, ir tėvai nuolatos kiekvieną mėnesį lankosi ligoninėje nuo pat jo gimimo. Galite suprasti, kad ši situacija jiems abiem yra didelė našta. Vienas iš tėvų neseniai kai kam iš mūsų prasitarė, kad jeigu jos vaikas mirtų, ji tuomet užsirašytų į asistuojamos mirties kliniką (jie gyvena Europoje) ir iš esmės nusižudytų. Norėjau paklausti, ar mokytojai galėtų pakomentuoti šią situaciją. Kokia yra dažniausiai pasitaikanti priežastis, dėl kurios vaikas gimsta su tokiais dalykais? Ar tėvai pasisiūlo būti tokioje situacijoje? Ar čia yra kažkokios pamokos, kurias tėvai galbūt siekia išmokti tai prisiimdami? Ką mes galime pasakyti arba padaryti, jeigu iš viso ką nors galime, kad padėtume jai praregėti, idant ji negalvotų apie savižudybę dėl to, kokia sunki buvo ši situacija.
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2024 m. konferencijoje Čikagoje.
Labai mažai ką galiu pasakyti žmonėms, kurie nėra dvasingi, nes kad suprastumėte šias sudėtingas situacijas, turite turėti dvasinį supratimą apie gyvenimą ir apie tai, kaip veikia karma, ir kaip tokias sudėtingas situacijas visada sukuria karma iš ankstesnių gyvenimų. Žinoma, pamoka visada egzistuoja, kadangi, kaip sakėme, karma taip pat iš esmės yra pamoka, kurią turite išmokti. Tokiais atvejais kaip šis, kai vaikas nėra pilnai sąmoningas, nelabai ką galėsite padaryti dėl vaiko, išskyrus tai, kad galite mėginti kaip įmanoma geriau juo pasirūpinti. Tačiau tėvams, gali būti, jeigu jie yra atviri dvasiniam keliui, gali būti pamokos, kurias jie gali išmokti. Tai, žinoma, yra labai individualu.
Kai kuriais atvejais, žmonėms tiesiog yra skirta išmokti paleisti bet kokius prisirišimus prie specifinio fizinio rezultato. Tai gali skambėti labai žiauriai, jeigu neturite dvasinės perspektyvos ir supratimo, ir būtent dėl to, daugeliu atvejų, nelabai ką galėsite pasakyti, kad padėtumėte tokiems žmonėms. Tačiau jūs iš tiesų galite kalbėti apie tai, kad net jeigu vaikas mirtų, nėra jokios priežasties žudytis, kadangi jos gyvenimas turi ir kitų svarbių aspektų, o savižudybė tiesiog padidina potencialą jums gimti panašioje situacijoje kaip ir ankstesniame gyvenime. Žinoma, jeigu žmonės nėra atviri reinkarnacijai, jūs, vėlgi, turite ribotas galimybes.
Ką galite pamatyti, jeigu atsitrauktumėte truputėlį atgal ir pažvelgtumėte iš platesnio konteksto, pamatytumėte, kaip sakėme, jog daugelis dalykų pasaulyje pasiekia vis didesnius kraštutinumus, kad priverstų žmones pažvelgti į problemas, į kurias jie nenorėjo pažvelgti. Tai, žinoma, galioja ne tik individams, bet ir visai visuomenei. Net ir tokiose situacijose kaip ši egzistuoja pamokos, apie kurias turėtų būti mąstoma. Ir čia yra pamokos, susijusios su šiomis labai sudėtingomis temomis, kiek ilgai turėtumėte pratęsti asmens gyvenimą, nors dabar ir turite technologiją tai daryti.
Ar tai būtinai reiškia, kad turite naudoti tą technologiją, o gal vietoj to yra būtina sukurti kažkokį suvokimą, kada turėtumėte leisti gyvenimui nutrūkti, nes žmonės serga sunkia liga? Nemėginu sakyti, kad turime tam paruoštus atsakymus, nes kiekviena situacija yra individuali. Tačiau mes sakome, kad technologija, technologinė pažanga, verčia žmones susidurti su kai kuriais šiais labai sudėtingais klausimais, kurių jiems nereikėjo spręsti praeityje, nes tam tikromis ligomis sergantys žmonės tiesiog mirdavo, ir nebuvo nieko, ką būtų buvę galima padaryti jų gyvenimui pratęsti. Tai yra dalykai, kuriuos kai kurios visuomenės, pavyzdžiui, Europoje, pradeda svarstyti: ar turėtume leisti mirtina liga sergančiam žmogui nutraukti savo gyvenimą? Koks yra visuomenės požiūris į tai? Ir nesakau, kad čia galite rasti vieną atsakymą, tačiau visuomenės dabar yra verčiamos pradėti diskutuoti šiais klausimais. Ir tai, žinoma, yra būtina, kad galėtume priartėti prie aukso amžiaus. Aukso Amžiuje šios problemos palaipsniui nunyks, nes atsiras daugiau aiškumo, kas iš tiesų yra gyvenimas, kokia tai yra didžiulė galimybė, ir kaip žmonės gali psichologiškai išmokti savo pamokas.
Galėtume, iš bendros perspektyvos, sakyti, kad kai tėvai pagimdo tokį vaiką, visada egzistuoja pamoka, kurią tėvai norėjo iš to išmokti, ir tai yra susiję su kažkuo jų individualioje psichologijoje. Tačiau, žinoma, dabartinėje situacijoje labai mažai žmonių yra pasiruošę išmokti tą pamoką, ir visuomenė taip pat jiems nepadeda. Štai kodėl vienas iš dalykų, kuris turės įvykti aukso amžiuje, yra kad visuomenė vis labiau įsisąmonins būtinybę padėti žmonėms ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl matote tam tikrą tokių atvejų pagausėjimą. Žinau, kad tai visiškai neguodžia individų, kurie tai patiria, tačiau tai yra didesnio paveikslo dalis.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com