Santykiai su šeimos nariais yra galimybė pasitikrinti savo pačių progresą

Klausimas: Sen Žermenas kalbėjo apie viešas diskusijas politiniais klausimais. Savo šeimoje negalime diskutuoti apie politiką, kadangi kai kurie šeimos narių turimi požiūriai labai stipriai skiriasi. Ar galėtų mokytojai pateikti pavyzdį, kaip galėtume labiau apsijungti? Ir čia į galvą iš karto ateina sveikatos priežiūros ir ginklų kontrolės klausimai.

Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2018 m. konferencijoje Albuguerqe (JAV).

Na, mano mylimieji, Sen Žermenas jums jau perdavė tam tikras labai svarbias nuorodas ir įrankius, kaip tai daryti bendrame lygmenyje. Aš čia norėčiau pakalbėti apie šeimų situaciją. Kai kalba eina apie šeimą, kurioje negalite diskutuoti apie politiką, problema nėra politika; problema yra karma, kurią turite su savo šeimos nariais, ir greičiausiai ji siekia keletą kartų. Galėtume sakyti, kad politika tėra dingstis ginčams įžiebti, o ginčijatės jūs dėl to, kad vienas kitam nepatinkate [juokas]. Nekenčiate fakto, kad buvote sumesti į bendrą katilą šiame šeimos vienete ir buvote užauginti situacijoje, kurioje jaučiatės negalintys tiesiog imti ir viską palikti, nes privalote būti ištikimi šeimai. Privalote atrasti būdą; turite bent jau išbūti su savo šeima tam tikromis metų progomis, jūsų kultūroje taip vadinamomis šeimos šventėmis.

Užuot buvę sąžiningi su savimi ir pripažinę, kad „man šie žmonės nepatinka ir aš neketinu kitų Kalėdų švęsti su jais, ir neketinu vykti namo Padėkos dienai“ – užuot tai darę, jūs prisiverčiate tenai vykti. Galbūt mėginate palaikyti civilizuotą pokalbį, per daug nekalbėdami, nebūdami savimi, ir tuomet neišvengiamai kas nors iškelia temą, ir visi tuomet sprogsta ir prasideda chaosas. Kiek kartų tai matėte? Kiek kartų mes tai matėme iš pakylėtosios oktavos?

Ką galite dėl to padaryti? Na, jeigu esate pakylėtųjų mokytojų mokinys, galite tiesiog dirbti su savimi, įveikti savo psichologiją, pirmykštę savastį, idant nereaguotumėte į savo šeimos narius. Jūs galite, tikrąja to žodžio prasme, nuspręsti tai daryti. Jums bus didelė pagalba, jeigu būsite išsprendę dalykus savyje ir nejausite šios prievolės. Šis pasiuntinys pasakojo, ką padarė ankstyvame amžiuje su savo tėvu, kai tiesiog suvokė, kad jeigu santykiai toliau klostysis ta pačia kryptimi, ateis momentas, kai jie nebegalės vienas su kitu bendrauti. Tad jis tarė sau: ar noriu būti toje situacijoje, kurioje neturėčiau jokio kontakto su savo tėvu? Ir jis nusprendė: Ne, nenoriu. Tai kaip tuomet man atrasti būdą turėti santykius su savo tėvu nesileidžiant su juo į ginčus? Ar buvo tikėtina, kad jo tėvas pasikeis? Ne, nebuvo. Tad kad pasikeistų santykiai, kas turėjo pasikeisti? Na, jis turėjo. Ir jis pradėjo tai daryti, tiesiog priimdamas tėvą tokį, koks jis yra, nemėgindamas jo pakeisti, bet taip pat nejausdamas pareigos leisti savo tėvui pakeisti jį.

Galite nuspręsti tai daryti su savo šeimos nariais – nemėginti jų pakeisti, priimti juos tokius, kokie jie yra. Ir tuomet galite jų išklausyti, nejausdami, kad privalote paneigti tai, ką jie sako, nes nejaučiate iš to grėsmės. Suvokiate, kad jūsų šeimos narių politinės pažiūros yra jų sąmonės būsenos išraiška, ir tai nėra jūsų darbas pakeisti jų sąmonės būseną. Jūs tiesiog jų išklausote ir jiems nesipriešinate. Nemaitinate antagonistinės situacijos. Kai jie mėgina jus išprovokuoti, jūs šitaip nereaguojate.

Ir jau vien to gali pakakti pokalbio tonui, pokalbio dinamikai pakeisti šeimoje, jeigu tik vienas žmogus atsisako šerti padarą, taip sakant. Jūs, žinoma, taip pat galite išsakyti prašymus dėl savo šeimos narių, tačiau čia visada dalyvauja laisva valia. Tikėtina, kad jūsų šeimos nariai neina dvasiniu keliu, jie nenori dirbti su savo psichologija. Jie nemano, kad turėtų pasikeisti; jie mano, kad pasikeisti turite jūs. Jūs esate problema; jie nėra problema. Ir tai yra karma. Tai yra karminė situacija.

Faktas toks, kad daugelis jūsų, kurie esate dvasingi žmonės, pasisiūlėte būti šeimoje su žmonėmis, kurie iš esmės neturi sąmoningo savęs suvokimo. Jie visą laiką projektuoja į išorę, kad problema yra kažkur kitur. Problema tikrai nėra jie. Jie niekada nenori pažvelgti į save. Jūs pasisiūlėte tai daryti dėl dviejų priežasčių. Pirmoji priežastis buvo suteikti jiems galimybę pamatyti, kad egzistuoja kitoks būdas reaguoti, tačiau kad suteiktumėte jiems šią galimybę jūs, žinoma, turite nereaguoti. Ir kaip jūs nereaguojate? Na, galiausiai tai pasieksite išsprendę savo psichologiją. Kodėl pasisiūlėte įsikūnyti šeimoje su tokiais žmonėmis? Iš dalies dėl to, kad jie labai aiškiai demonstruoja, kas nutinka žmonėms, kurie nedirba su savimi.

Jūs taip pat tai padarėte, kad įveiktumėte tai, kas jus dažnai įstumia į sunkias situacijas su kitais žmonėmis, tai yra, kad įveiktumėte įsitikinimą, jog turite juos pakeisti, privalote jiems padėti. Ir šis pasiuntinys taip pat apie tai kalbėjo, kad jis turėjo nusistatymą prieš pirmą kartą ateidamas į Žemę, jog ateina čionai palengvinti kančias Žemėje, padėti kitiems žmonėms. Iš esmės tai reiškė, jog jis turėjo juos pakeisti, užuot leidęs jiems išreikšti savo laisvą valią ir tiesiog suteikęs jiems pavyzdį, kad yra ir kitoks būdas gyventi. Ir jis jautė privalantis eiti ir pakeisti jų protus.

Visi jūs, kurie savo dangiškajame plane esate įsirašę, jog norite užsitarnauti pakylėjimą šiame gyvenime, privalote transcenduoti sąmonės būseną, kad turite pakeisti kitus žmones. Tol, kol manysite, kad turite tai padaryti, negalėsite palikti Žemės, kadangi negalėsite palikti tų žmonių.

Kaip sakiau kalbėdama apie jūsų asmeninės istorijos papasakojimą, galite pažvelgti į santykius, kuriuos turite su savo šeimos nariais ir, pavyzdžiui, galite laikyti kitą Padėkos dieną galimybe įsivertinti savo progresą. Ar išsprendėte savo reakcinius šablonus, o gal vis dar pagaunate save reaguojant? Jeigu vis dar reaguojate, tuomet naudokitės mūsų įrankiais ir leiskitės gilyn, atraskite tą savastį ir išriškite tą savastį. Ir darykite tai tol, kol pasieksite tašką, kuriame daugiau nebereaguosite į savo šeimos narius. Ir tuomet būsite laisvi pasirinkti ir tarti sau: ar iš tiesų noriu skirti savo laiką ir dėmesį šiems žmonėms? Tačiau nepasirenkate jų palikti siekdami pabėgti nuo jų, o tiksliau, nuo savo pačių reakcijos; tai padarote, nes išrišote reaguojančią savastį.

Galbūt pamatysite, kad vis dar renkatės ir toliau su jais palaikyti ryšį ir tiesiog esate ramybėje su tais žmonėmis, kokie jie yra, su jų sąmonės lygmeniu. Tad kalbatės apie dalykus, kurie jiems yra įdomūs, kalbatės apie dalykus, kurie atitinka jų supratimą, išklausote jų, leidžiate jiems postringauti apie tą ar aną į tai nereaguodami, ir gali būti, kad atrasite džiaugsmą bendravime su jais. Taip pat galite nuspręsti, kad nebenorite daugiau bendrauti su šiais žmonėmis. Norite atrasti žmones, kurie būtų jūsų sąmonės lygmenyje, turėtų jūsų požiūrį į gyvenimą, ir su tuo taip pat viskas yra tvarkoje. Žiūrite į savo šeimą kaip į galimybę jums augti, ir tuomet įveikiate save ir savo psichologiją, kol nebelieka jokios reakcijos, ir tuomet žinote išsprendę viską, ką norėjote išspręsti gimdami į tą šeimą.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2018 Kim Michaels