Kalbėjimas apie problemas kitiems žmonėms ir karma
Klausimas: Jeigu esu sudėtinguose santykiuose su šeimos nariu, tačiau kalbėtis apie santykius su juo dažnai nėra vaisinga, ar kuriuosi karmą aptardama šiuos santykius su drauge, kartais išliedama dėl jų savo pyktį, o kartais prašydama draugės pasidalinti savo įžvalgomis?
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2018 m. konferencijoje Albuguerqe (JAV).
Na, mano mylimieji, tai šiek tiek priklauso nuo proto būsenos, iš kurios kalbate. Jeigu esate labai įaudrintoje, sudirgusioje proto būsenoje, jeigu jaučiate didelį pyktį ir didelę baimę, tuomet taip, sukursite karmą kalbėdami apie tai su draugu. Tačiau jūs taip pat sukursite karmą turėdami pyktį savo keturiuose žemesniuosiuose kūnuose, tad būtų geriau pažvelgti į save ir ištirti, kodėl jūsų reakcija yra tokia ekstremali arba nesubalansuota, ir tuomet siekti išspręsti už jos slypinčią psichologiją.
Kita vertus, nenoriu jums sudaryti įspūdžio, kad negalite arba neturėtumėte kalbėti apie problemas savo gyvenime su savo draugais. Nes dažnai tai jums ne tik kad gali padėti išspręsti tam tikrus dalykus, tai taip pat jums padės tiesiog pasijausti geriau, nes nuimsite dalį įtampos, ir, žinoma, turėtumėte jaustis laisvi kalbėti.
Tiesiog noriu pasakyti, kad jeigu jumyse sukyla labai stipri pykčio arba kaltinimo reakcija, tuomet būtų geriau dirbti su už šių reakcijų slypinčia psichologija. Tačiau kitu atveju, tiesiog jauskitės laisvi kalbėti su savo draugais apie problemas savo gyvenime, ir atvirai kalbant, jeigu nesate labai stipriai išsibalansavę, tuomet neturėtumėte jaudintis dėl karmos sukūrimo kalbantis su žmonėmis, nes daugeliu atvejų tai gali jus suvaržyti, kuomet pradėsite slopinti dalykus, užuot iškėlę juos į paviršių, kur galėtumėte juos pamatyti ir įveikti.
Yra daug, daug pavyzdžių, kaip apie tai kalbėjo Gautama Buda, religingų, dvasingų žmonių pavyzdžių, kurie buvo apsėsti taisyklių laikymosi. Netgi galite matyti dvasios mokinius, net ir pakylėtųjų mokytojų mokinius, kurie buvo taip apsėsti šiuo dalyku, pavyzdžiui, kaip buvo sakoma ankstesnėje dispensacijoje, kad niekada neturėtumėte užsiimti KST: kritikavimu, smerkimu ir teisimu, – jog manė, kad niekada neturėtų kalbėti apie jokias savo turimas problemas.
Tai, žinoma, paskatina žmones įžengti į būseną, kurioje jie užgniaužia savo problemas, ir tai tiesiog kuria įtampą ir atideda tą laiką, kada jie galės jas išspręsti. Tad, vėlgi, jeigu neturite piktavališkų ketinimų, jeigu nesate labai stipriai išsibalansavę, nesijaudinkite dėl šitų dalykų. Nesiekite užsiimti šiuo nuolatiniu savęs teisimu: „Ar aš elgiuosi teisingai? Ar turėčiau šitai daryti? Ar turėčiau daryti tą?“ Tiesiog leiskite viskam tekėti. Kalbėkitės apie dalykus su savo draugais, apie kuriuos jums reikia kalbėtis, ir savęs dėl to nesmerkite.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com