Ką daryti su užsitęsusiu teismo procesu
Klausimas: Per daugiau nei trejus metus trunkantį teismo procesą, patyriau materialias ir psichines kančias, frustraciją ir pyktį, nes tai išsiurbė mano energiją ir trukdė mano dvasinei kelionei ir pusiausvyrai tarp materialaus ir dvasinio gyvenimo. Tačiau kadangi tai susiję ne tik su manimi ir tai nėra vien mano problema, nuolat svarstau, ar būtų teisinga nutraukti ginčą pasiduodant, tačiau realistiškai žvelgiant, negaliu atsisakyti tebevykstančio teismo proceso. Jaučiu, kad šis įsipynęs ginčas dar labiau stiprina karminį sūkurį, ir vis svarstau, ar čia būtų teisingiau, kaip mokė Jėzus, atsukti kitą skruostą, ir ar tai iš tiesų reikštų suprasti jo valią. Mąstydamas apie daugybę neteisybių ir teismo bylų, kuriose teisėti reikalavimai yra atmetami, kai susietieji pagreitėjimai atskleidžia tiesą, mano pirmykštės savasties baimė regis yra dar labiau sustiprinama. Šiuo metu jaučiu, kad visas mano buvęs gyvenimas yra sugriautas, o tapatumas – sukrėstas.
Žinoma, pripažįstu, kad tai atitinka bendrą visą gyvenimą trunkančią tendenciją, ir stengiuosi pastebėti pasąmonės savastį. Taikūs bandymai pasiekti sprendimą patyrė nesėkmę. Šiame ieškinyje, norint pasiekti pageidaujamą rezultatą, reikia įrodyti vieną dalyką, todėl viduje klausiu savęs, ar tai yra prisirišimas, racionalizavimas, ar pateisinimas. Net ir šis procesas, objektyviai ir statistiškai nesudėtingas atvejis, baigiasi neįprastu sprendimu, verčiančiu kreiptis į apeliacinę instanciją, kuomet ieškinys yra atmetamas ir bylinėjimas tęsiasi Aukščiausiajame Teisme, todėl man įdomu, kokios to priežastys. Kai kyla vidinis konfliktas, noriu susijungti su savo AŠ ESU Esatimi, tačiau dabar net ir intuicija nuslysta į abejones. Pripažindamas čia išmoktas pamokas, norėčiau išgirsti, kaip būtų galima pasiekti pusiausvyrą ir ko dar šis procesas gali mane išmokyti.
Atsakymas iš Pakylėtosios Mokytojos Motinos Marijos per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas 2026 m. Naujųjų Metų vebinare.
Tai, ką čia tu aprašai, yra klasikinė iš atskirųjų savasčių ateinanti reakcija. Tai taip pat yra Budos taip vadintas prisirišimas, o tiksliau, keletas prisirišimų. Turi prisirišimą prie rezultato. Esmė čia nėra, ar turėtum pasiduoti ar nepasiduoti, tačiau apie ką iš tiesų turėtum pamąstyti, yra: „Aš pasiduosiu.“ Ir tuomet stebėk savo reakciją į tai. Tai tau padės apnuoginti keletą pasąmonės savasčių, kurios tame dalyvauja. Ir jeigu naudosiesi mūsų mokymais ir įrankiais susidoroti su šiomis pasąmonės savastimis, galėsi padaryti progresą. Turi pažvelgti, kodėl jauti, kad turi tai daryti dėl kitų žmonių, ir ką tai sako apie tave ir tavo nenorą tiesiog pačiam dėl savęs nuspręsti, ką tu nori daryti ar nenori daryti.
Jeigu pasinaudosi mūsų mokymais ieškoti savo prisirišimų, ištirti savo reakciją, pažvelgti į savo obsesinį-kompulsinį jausmą, kad negali to paleisti ir leisti toms savastims mirti, ne tik kad pasieksi vidinę ramybę, bet taip pat įgysi vizijos aiškumą, kurios šiuo metu negali turėti, nes savastys tau trukdo matyti, kaip būtų optimaliausia pasielgti šioje situacijoje.
Nesakau, kad turėtum nutraukti ieškinį ar nenutraukti ieškinio. Sakau, kad turėtum pašalinti blokus savo psichologijoje, kurie tau trukdo aiškiai pamatyti problemą ir tuomet nuspręsti: ką tu nori daryti.
Versta iš www.ascendedmasteranswers.com