Paslėpta didėjančio benamių skaičiaus priežastis yra elitizmas

Klausimas: Airijoje susiduriame su valstybės istorijoje precendento neturinčia benamių krize. Miestuose ir miesteliuose žmonės miega gatvėse ir prie parduotuvių durų. Yra šeimų, kurioms yra suteikiama laikina pastogė, ir jų gyvenimas yra suspenduotas neribotam laikui. Gyvenamosios vietos, būsto kainos yra astronominės, ir ši benamystės problema, man regis, yra išplitusi po visus Vakarų Europos miestus ir miestelius. Būsto kaina ir gyvenamos vietos susiradimas tampa neįkandamas daugeliui žmonių – tad norėčiau paklausti: Kas vyksta mūsų Vakarų miestuose ir miesteliuose Europoje, kad vieta, kurioje galėtume gyventi, stogo virš galvos turėjimas, vis labiau tampa turtingųjų ir privilegijuotų privilegija?

Atsakymas iš Pakylėtojo Mokytojo Sen Žermeno per Kim Michaels. Šis atsakymas buvo perduotas konferencijoje Olandijoje 2018 metais.

Mano mylimieji, augantis benamių žmonių skaičius yra, žinoma, išorinis matomas ženklas, kad kažkas yra visiškai išbalansuota turtingiausiose pasaulio šalyse. Esmė čia nėra vykdyti socialines programas, nors nesakau, kad tai neturėtų būti daroma. Tačiau esmė yra pripažinti, kad tai tiesiog yra simptomai, ir mėginimas padėti benamiams niekaip nepadės išspręsti problemos šaknų. O problemos šaknys tiesiog yra tokios: vis didėjanti turto koncentracija į vis mažesnio žmonių rato rankas. Kitaip tariant, problema yra elitizmas. Pagrindinė problema, kodėl žmonės tampa benamiais, tiesiog yra tokia, kad būsto kaina pasidarė pernelyg didelė daugelyje pasiturinčių šalių. Šis sūkurys atrodo neturintis pabaigos, nes už viso to, žinoma, stovi puolusios būtybės ir elitas, kuris turi tokį nepasotinamą godumą pinigams, kad yra pasiruošęs dirbtinai išpūsti būsto kainas tiek, kad vis daugiau ir daugiau žmonių negalėtų sau leisti įsigyti būsto. Ir tai tęsis tol, kol kritinė žmonių masė pasiturinčiose šalyse nenubus ir nesuvoks, kad čia turime pamatinę problemą ir kad privalome imti ją kažkaip spręsti, ir daugiau nebegalime leisti, kad mūsų demokratinės šalys darytųsi vis labiau elitistinės. Todėl per finansines manipuliacijas šios visuomenės vis labiau ima panėšėti į viduramžių feodalines visuomenes, kuriose kilmingųjų klasė valdė visą žemę ir joje gyvenančius žmones.

Kitas aspektas čia, žinoma, yra tai, kad, būsto kainoms augant, didėja spaudimas didinti atlyginimus. Tad, viena vertus, turite dirbtinai išpūstas būsto kainas, o kita vertus, turite dirbtinai išpūstus atlyginimus, tad norėdami išsimokėti už brangius namus, žmonės turi uždirbti vis daugiau ir daugiau pinigų. Tai reiškia, kad kai kurie verslai prekių gamybą perkelia į žemesnį darbo užmokestį turinčias šalis, ir šitaip labiau pasiturinčios šalys netenka darbo vietų, tad atsiranda vis didėjantis išsilavinimo neturinčių žmonių skaičius, kurie negali susirasti darbo arba yra priversti dirbti labai menkai apmokamą darbą, šitaip tapdami taip vadinamais „dirbančiais vargšais“. Kitaip tariant, šie žmonės daugeliu atvejų dirba per du darbus, tačiau visos jų pajamos yra išleidžiamos būtiniausioms reikmėms įsigyti. Tad turi įvykti tam tikra revoliucija sąmonėje, kuomet žmonės suvoktų, kad jeigu mes demokratiniame pasaulyje, labiausiai pasiturinčiose pasaulio šalyse, turime vis didėjantį žmonių skaičių, kurie negali sau leisti įsigyti būsto, arba kurie nuolatos dirba, tačiau pinigų uždirba tik būtiniausioms reikmėms įsigyti, tuomet kažkas čia įvyko ne taip.

Tai reiškia, kad išdavėme esminius idealus, kurie mus padarė laisvomis demokratijomis, kurie mums būtent ir padėjo tapti pasiturinčiomis šalimis. Nes leidome nedideliam elitui sutrypti šiuos idealus, naudojantis savo susikurtais finansiniais instrumentais, kuriuos mes jiems per savo naivumą leidome susikurti. Tad turime pasidaryti išmintingesni ir pažvelgti, kaip funkcionuoja ekonomika, kaip funkcionuoja pinigų sistema, kaip funkcionuoja finansų sistema. Tiesiog turime atimti šias privilegijas iš elito, kurias leidome jam susigrobti ir leidome jam manipuliuoti mūsų valdžia ir žiniasklaida, kuomet jie galėjo susikurti šias privilegijuotas pozicijas. Privilegijuotas elitas nėra suderinamas su laisva demokratine visuomene ir jis tikrai nėra suderinamas su Aukso Amžiumi, kuriame tarnaujanti lyderystė bus vienintelė galima lyderystės forma.

Versta iš www.ascendedmasteranswers.com

Visos teisės saugomos © 2018 Kim Michaels